<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>moterų ligos | MAMA ir vaikas</title>
	<atom:link href="https://mamairvaikas.lt/zymuo/moteru-ligos-2/feed" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>https://mamairvaikas.lt</link>
	<description>Nė&#353;tumas, mamos ir vaiko sveikata. Vaikų ligos.</description>
	<lastBuildDate>Tue, 21 Jan 2020 19:40:12 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>
	hourly	</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>
	1	</sy:updateFrequency>
	<generator>https://wordpress.org/?v=5.7.12</generator>
	<item>
		<title>Šlapimo organų infekcijos – ką turi žinoti moteris</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/slapimo-organu-infekcijos-ka-turi-zinoti-moteris?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=slapimo-organu-infekcijos-ka-turi-zinoti-moteris</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/slapimo-organu-infekcijos-ka-turi-zinoti-moteris#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Wed, 23 Jul 2014 09:11:36 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Moterų ligos]]></category>
		<category><![CDATA[moterų ligos]]></category>
		<category><![CDATA[šlapimo organų infekcijos]]></category>
		<category><![CDATA[šlapimo pūslės uždegimas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=12328</guid>

					<description><![CDATA[<p>Dažnai pasitaikančios moterų ligos – šlapimo organų infekcijos, dėl kurių tenka kreiptis į nefrologą. Moterys, šlapimo organų infekcijomis serga dažniau negu vyrai. Pagrindinis tokios ligos simptomas – skausmas šlapinantis ir dažnas lakstymas į tualetą. Daugelis nežino į kurį gydytoją kreiptis – urologą ar nefrologą? Kada reikia kreiptis į nefrologą? Ką turėtume žinoti apie šlapimo organų&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/slapimo-organu-infekcijos-ka-turi-zinoti-moteris">Šlapimo organų infekcijos – ką turi žinoti moteris</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><a href="https://mamairvaikas.lt/slapimo-organu-infekcijos-ka-turi-zinoti-moteris/aurelija-zamauskaite" rel="attachment wp-att-12334"><img loading="lazy" class="alignleft size-medium wp-image-12334" alt="Aurelija Zamauskaitė" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2014/07/Aurelija-Zamauskaitė-250x212.jpg" width="250" height="212" /></a>Dažnai pasitaikančios <em>moterų ligos</em> – <em>šlapimo organų infekcijos</em>, dėl kurių tenka kreiptis į <em>nefrologą</em>. <i>Moterys</i>, <em>šlapimo organų infekcijomis</em> serga dažniau negu <i>vyrai</i>. Pagrindinis tokios <i>ligos simptomas</i> – skausmas šlapinantis ir dažnas lakstymas į tualetą. Daugelis nežino į kurį gydytoją kreiptis – urologą ar nefrologą?</p>
<p>Kada reikia  kreiptis į<em> nefrologą</em>? Ką turėtume žinoti <i>apie šlapimo organų ligas</i>? Paaiškins Medicinos diagnostikos ir gydymo centro inkstų ligų gydytoja med. dr. nefrologė <a href="http://www.medcentras.lt/lt/gydytojai/aurelija-zamauskaite-meddr/"> </a>Aurelija Zamauskaitė.</p>
<p><strong>– Kodėl šlapimo pūslės uždegimas dažniau kamuoja moteris?</strong></p>
<p>– Lemia anatominės ir fiziologinės organizmo ypatybės. Vyrų šlapimo pūslę nuo infekcijų saugo <em>prostata</em>, todėl <em>šlapimo pūslės uždegimas</em> juos kamuoja 5 – 10 kartų rečiau nei <i>moteris</i>. Infekcijos iš šlaplės neįsileidžia priešinė liauka, todėl <i>infekcija</i> nepatenka į šlapimo pūslę ir viršutinius šlapimo takus. Be to, prostatos sekrete yra nuo infekcijų saugančių antimikrobinių medžiagų.</p>
<p>Moters šlaplės anga, makštis ir išangė šalia viena kitos, taigi <em>infekcija</em> gali greičiau patekti į šlapimo pūslę. Palanki <em>infekcijai</em> makšties ir išangės aplinka . Nesilaikant tinkamos išangės higienos, išmatose esančios <em>bakterijos</em> lengvai patenka į šlapimo kanalą. Be to, į šlapimtakius ir šlapimo pūslę neretai pereina lytinių organų uždegimai.</p>
<p><strong>– Ar moteris gali išvengti šlapimo organų ligų?</strong></p>
<p>– Maždaug 20–40 proc. moterų bent kartą gyvenime sirgo <em>šlapimo pūslės uždegimu</em> (<em>cistitu</em>). Užklupus ligai į šlapimo takų gleivinę patekusios bakterijos joje prisitvirtina ir dauginasi. Taigi sukelia uždegimą, kuris gali pasiekti ir inkstus. Bakterijų į šlapimo sistemą gali patekti ir lytinių santykių metu. Taigi šlapimo organų infekcijomis dažniau serga lytiškai aktyvios <em>moterys</em>. Jeigu <em>šlapimo pūslės uždegimas </em>ar kita liga kartojasi dažnai, derėtų ištirti ir gydyti abu partnerius.</p>
<p>Negydomos, netinkamai gydytos <em>šlapimo takų infekcinės ligos</em> gali sukelti didesnių problemų.</p>
<p>Dažniau šiomis ligomis serga kontraceptines priemones naudojančios <em>moterys</em>, taip pat –<em>nėščiosios</em> (dėl hormoninė pusiausvyros pokyčių). <em>Šlapimo organų infekciją</em> gali paskatinti peršalimas, antibiotikai ar naujas sekso partneris.</p>
<p><em>Moteris t</em>urėtų rengtis šiltesnius apatinius, atsisakyti aptemptų sintetinių drabužių, nevaikščioti nuogu pilvu, nesušalti kojų.</p>
<p><em>Šlapimo takų infekcijos</em> profilaktikai svarbi tinkama asmeninė higiena. Po intymių santykių patariama nusišlapinti ir apsiprausti.</p>
<p><strong>– Kodėl įtarus šlapimo organų uždegimą moteris turi  kreiptis į nefrologą, o ne į urologą? Kada prireikia urologo konsultacijos?</strong></p>
<p>– Dėl inkstų ar <em>šlapimo takų ligos</em> gali tekti kreiptis į dviejų sričių specialistus – nefrologą ir urologą. <i>Nefrologai</i>  gydo inkstų, <em>šlapimo takų ligas</em> ir jų komplikacijas vaistais bei fizioterapijos procedūromis. Ši specialybė atsirado maždaug prieš 45 m. Tobulėjant diagnostikai ir gydymui, ji atsiskyrė nuo vidaus ligų gydytojo specialybės.</p>
<p><i>Urologija </i>gyvuoja daug seniau. Tai  chirurginė specialybė – <em>urologai</em> gydo šlapimo takų, inkstų (akmenligę, kt.) ligas, vyrų reprodukcinės sistemos ligas, dažniau chirurginiu būdu. <em>Urologai</em> atlieka įvairias intervencines diagnostikos procedūras (pvz., cistoskopiją, į šlaplę įkišus specialų apžiūros prietaisą, kt.).</p>
<p><strong>– Ar šlapimo organų ligos dažnesnės tikru sezonu?</strong></p>
<p>– Peršalimo ligos, kurios gali sukelti ir šlapimo organų infekcijas, dažnesnės žiemą. Bet peršalti galima ir vasarą, besimaudant šaltame upių, ežerų, jūros vandenyje. Dažnai po maudynių moteris nepersirengia maudymosi kostiumėlio, sėdi ant šaltų akmenų ir t. t. Atostogaujame ir žiemą, taigi šių išvykų metu galime peršalti ir susirgti. Be to, organizmo imunitetą gali susilpninti staigūs oro temperatūros ar klimato pokyčiai. Taigi <em>šlapimo pūslės uždegimas</em> gali užklupti bet kuriuo sezonu.</p>
<p><strong>– Dažnai lankotės tarptautiniuose renginiuose, konferencijose. Kokių inkstų ir šlapimo organų ligų gydymo naujienų galima tikėtis?</strong></p>
<p>– <em>Medicinos mokslas</em> sparčiai vystosi, todėl inkstų ir šlapimo organų ligų diagnozavimo ir gydymo naujovių atsiranda nuolat.</p>
<p>Netrukus pasirodys <em>naujos kartos</em> <i>vaistas</i>, kuris padės gydyti lėtinio <i>inkstų nepakankamumo</i> sukeltą <i>anemiją</i>. Šią <i>anemiją </i>sunku įveikti, nes jai <i>gydyti</i> reikia medžiagų, kurias sergančiojo  <i>lėtiniu inkstų nepakankamumu</i> organizmas nebegamina. Naujos kartos <i>vaistas</i> padės tokiems ligoniams. Šie <i>vaistai</i> tiriami tarptautiniais moksliniais klinikiniais tyrimais.</p>
<p><em>Arterinė hipertenzija</em> didina inkstų ligų riziką, o <em>dėl inkstų hipertenzijos</em> galima susirgti  širdies ligomis. Todėl kuriami ir praktikoje taikomi naujo poveikio <em>vaistai hipertenzijai gydyti</em>, kurie apsaugo inkstus.</p>
<p>Sergančiojo organizme vyksta biocheminiai pokyčiai, kuriuos apibūdina įvairūs <em>biožymenys</em>.  <em>Biožymuo</em> – tai biologinis organizmo atsakas į tam tikras kenksmingas medžiagas, rodantis, kiek nukrypstama nuo normalios būklės. <em>Biožymenys</em> daugiausia naudojami tyrimams mokslo centruose, o kasdienėje praktikoje taikomi mažai. Tikiu, kad ateityje įvairūs biožymenys bus pasitelkiami dažniau: tai padėtų dar veiksmingiau diagnozuoti ir gydyti ligas.</p>
<p>&nbsp;</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/slapimo-organu-infekcijos-ka-turi-zinoti-moteris">Šlapimo organų infekcijos – ką turi žinoti moteris</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/slapimo-organu-infekcijos-ka-turi-zinoti-moteris/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2014 m. vasara</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2014-m-vasara?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=zurnalas-mama-ir-vaikas-2014-m-vasara</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2014-m-vasara#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Thu, 12 Jun 2014 11:28:34 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Žurnalų archyvas]]></category>
		<category><![CDATA[Anemija]]></category>
		<category><![CDATA[antiseptikas]]></category>
		<category><![CDATA[apsauga nuo saulės]]></category>
		<category><![CDATA[bakterijos]]></category>
		<category><![CDATA[darželis]]></category>
		<category><![CDATA[drabužėlių skalbimas]]></category>
		<category><![CDATA[emolientai]]></category>
		<category><![CDATA[gydytojai]]></category>
		<category><![CDATA[higiena vasarą]]></category>
		<category><![CDATA[higieniniai įklotai]]></category>
		<category><![CDATA[hodžkino limfoma]]></category>
		<category><![CDATA[intymi higiena]]></category>
		<category><![CDATA[iššutusiai odai]]></category>
		<category><![CDATA[kelionių vaistinėlė]]></category>
		<category><![CDATA[kojų higiena]]></category>
		<category><![CDATA[Kosulys]]></category>
		<category><![CDATA[kraujavimui sustabdyti]]></category>
		<category><![CDATA[kraujo tyrimas]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikio odelė]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[liga]]></category>
		<category><![CDATA[maistas]]></category>
		<category><![CDATA[maistinės skaidulos]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[mama ir tėtis]]></category>
		<category><![CDATA[Mama ir vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[mamos]]></category>
		<category><![CDATA[mamos pienas]]></category>
		<category><![CDATA[Mažakraujystė]]></category>
		<category><![CDATA[megaloblastinė anemija]]></category>
		<category><![CDATA[miltai]]></category>
		<category><![CDATA[moteris]]></category>
		<category><![CDATA[moterų ligos]]></category>
		<category><![CDATA[nemokamas žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[nėščiai]]></category>
		<category><![CDATA[nėštumas]]></category>
		<category><![CDATA[Nudegimai]]></category>
		<category><![CDATA[nudegimas saulėje]]></category>
		<category><![CDATA[nuo alergijos]]></category>
		<category><![CDATA[nuo miego sutrikimų]]></category>
		<category><![CDATA[nuo skausmo]]></category>
		<category><![CDATA[nuo vabzdžių įkandimų]]></category>
		<category><![CDATA[nuo viduriavimo]]></category>
		<category><![CDATA[pagalba skrandžiui]]></category>
		<category><![CDATA[perkaitimas]]></category>
		<category><![CDATA[perkaitimo požymiai]]></category>
		<category><![CDATA[sanatorija]]></category>
		<category><![CDATA[saulės smūgis]]></category>
		<category><![CDATA[šeima]]></category>
		<category><![CDATA[šilumos smūgis]]></category>
		<category><![CDATA[skęstant]]></category>
		<category><![CDATA[speltų miltai]]></category>
		<category><![CDATA[speneliai]]></category>
		<category><![CDATA[suskilusiems speneliams]]></category>
		<category><![CDATA[sveikas]]></category>
		<category><![CDATA[sveikata]]></category>
		<category><![CDATA[sveikatos žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[tėtis]]></category>
		<category><![CDATA[vaikai]]></category>
		<category><![CDATA[vaikams]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas vandenyje]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko drabužiai]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko gaivinimas]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko miegui]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko temperatūra]]></category>
		<category><![CDATA[vaistai]]></category>
		<category><![CDATA[vasara]]></category>
		<category><![CDATA[vasaros atostogos]]></category>
		<category><![CDATA[Viduriavimas]]></category>
		<category><![CDATA[viduriuoja vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vyras]]></category>
		<category><![CDATA[žaizdos dezinfekavimas]]></category>
		<category><![CDATA[žindanti mama]]></category>
		<category><![CDATA[žindymas]]></category>
		<category><![CDATA[žindymas vasarą]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=12175</guid>

					<description><![CDATA[<p>MAMŲ ISTORIJOS. Šeimos jėga – prieš tėčio ligą. VAISTINĖLĖ. Vasaros vaistinėlė – apsauga ir ramybė. Ką turime žinoti apie konjunktyvitą? Viduriavimas: kada susirūpinti? KĄ VALGOME? „Rakto skylutės“ simboliu ženklinami miltai – sveikatai ir figūrai. BŪKIME SVEIKUČIAI. Kas padeda ramiam vaiko miegeliui? Sanatorija „Pušyno kelias“ – ir sergančiam, ir sveikam vaikui. Šeimų mokyklėlė. PIRMOJI VASAROS PAGALBA.&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2014-m-vasara">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2014 m. vasara</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" width="500" height="425" class="alignleft size-full wp-image-12182" alt="" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2014/06/Mama-ir-vaikas-2014-nr.2-e1579635115903.jpg"></p>
<p>MAMŲ ISTORIJOS. Šeimos jėga – prieš tėčio ligą.</p>
<p>VAISTINĖLĖ. Vasaros vaistinėlė – apsauga ir ramybė.<br />
Ką turime žinoti apie konjunktyvitą?<br />
Viduriavimas: kada susirūpinti?</p>
<p>KĄ VALGOME? „Rakto skylutės“ simboliu ženklinami miltai – sveikatai ir figūrai.</p>
<p>BŪKIME SVEIKUČIAI. Kas padeda ramiam vaiko miegeliui? Sanatorija „Pušyno kelias“ – ir sergančiam, ir sveikam vaikui. Šeimų mokyklėlė.</p>
<p>PIRMOJI VASAROS PAGALBA. Kad vaikas būtų saugus vandenyje. Perkaitimas, šilumos ir saulės smūgis.</p>
<p>KŪDIKIS. Žindymas vasarą – sveikas kūdikis, rami mama. Ko reikia kūdikio odelei? Švarūs ir gaivūs vasariniai drabužėliai.</p>
<p>MAMYTĖ. Megaloblastinė anemija. Kas tai? Vasarinės moterų ligos: išvengti padės intymi higiena.</p>
<p>ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:<br />
<a href="https://mamairvaikas.lt/failai/2014/06/Mama-ir-vaikas-2014-vasara.pdf" target="_blank" rel="noopener"><span style="color: #000080;"><strong>„Mama ir vaikas” 2014 metų vasara</strong></span></a></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2014-m-vasara">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2014 m. vasara</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2014-m-vasara/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Vasarinės moterų ligos: išvengti padės intymi higiena</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/vasarines-moteru-ligos-isvengti-pades-intymi-higiena?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=vasarines-moteru-ligos-isvengti-pades-intymi-higiena</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/vasarines-moteru-ligos-isvengti-pades-intymi-higiena#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Wed, 11 Jun 2014 05:54:39 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Moters sveikata]]></category>
		<category><![CDATA[bakterijos]]></category>
		<category><![CDATA[higiena vasarą]]></category>
		<category><![CDATA[higieniniai įklotai]]></category>
		<category><![CDATA[higieninis įklotas]]></category>
		<category><![CDATA[intymi higiena]]></category>
		<category><![CDATA[mėnesinės]]></category>
		<category><![CDATA[moteris]]></category>
		<category><![CDATA[moterų ligos]]></category>
		<category><![CDATA[susirgus mėnesinėmis]]></category>
		<category><![CDATA[vasara]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=12114</guid>

					<description><![CDATA[<p>Vasarą gyvenimas paprastesnis ir judresnis: laisvės suteikia lengvi drabužiai, daugiau prasimanome aktyvių pramogų gryname ore, organizmas reikalauja mažiau kaloringo maisto. Bet vasara – džiaugsmas ne tik mums, bet ir įvairiausiems mikrobams bei bakterijoms: šiluma ir drėgmė – palanki aplinka, kurioje didėja ir jų aktyvumas. Karštuoju metų periodu pavojingomis tampa net tos bakterijos, kurių įprastinis kiekis&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/vasarines-moteru-ligos-isvengti-pades-intymi-higiena">Vasarinės moterų ligos: išvengti padės intymi higiena</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><a href="https://mamairvaikas.lt/vasarines-moteru-ligos-isvengti-pades-intymi-higiena/kuo-moteris-gali-uzsikresti-vasara" rel="attachment wp-att-12117"><img loading="lazy" class="alignleft wp-image-12117 size-medium" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2014/06/Kuo-moteris-gali-užsikrėsti-vasarą-e1472219321628-600x365.jpg" alt="Kuo moteris gali užsikrėsti vasarą" width="600" height="365" /></a><em>Vasarą</em> gyvenimas paprastesnis ir judresnis: laisvės suteikia lengvi drabužiai, daugiau prasimanome aktyvių pramogų gryname ore,  organizmas reikalauja mažiau kaloringo maisto.  Bet <em>vasara</em> – džiaugsmas ne tik mums, bet ir įvairiausiems mikrobams bei bakterijoms: šiluma ir drėgmė – palanki aplinka,  kurioje didėja ir jų aktyvumas. Karštuoju metų periodu pavojingomis tampa net tos <em>bakterijos</em>, kurių įprastinis kiekis pavojaus nekelia. Todėl <i>intymi higiena</i>, priešingai, tampa sudėtingesnė.</p>
<p>Be to, <em>vasarą</em> lepinamės paplūdimyje, maudomės jūroje, ežere ar upėje, o šiose vietose pilna  kenksmingų mikroorganizmų. Ploni drabužiai, kelnaitės su juostele, didesnis prakaitavimas – puikios sąlygos įsileisti į vidų infekciją. Greitai galime pasigauti ginekologinę ligą: pienligę, bakterinę vaginozę ar grybelį. Išvengti nelauktų šių karštojo sezono dovanėlių <i>moteris</i> gali tik paisydama tinkamos higienos.</p>
<p><strong>Tinkami moters apatiniai ir intymi higiena</strong></p>
<p>Taigi <em>vasarą</em> atsisakykite kelnaičių su juostele. Šis apatinis drabužis žalingas <i>moterims</i>, visiškai neapsaugo lytinių organų ir trukdo  cirkuliuoti orui. Be to, juostelė nutrina tarpvietę, atsiranda įtrūkių, pro kuriuos lengva patekti infekcijai. <em>Vasarą</em> atsisakykite sintetinių apatinių kelnaičių, vilkėkite natūralios medvilnės apatinius. Jie sugeria drėgmę, oda po tokiais apatiniais vėdinama – todėl nesusidaro palanki <em>bakterijoms</em> terpė. Naktį verčiau vilkėkite naktinius marškinius be apatinių kelnaičių, o ne pižamą.</p>
<p><em>Vasarą</em> oda dar jautresnė įvairiems dirgikliams, todėl nenaudokite įprastinio muilo – prauskitės specialiais intymios higienos prausikliais. Praustis <i>moteris</i> turėtų dažniau, geriausia  – kūno temperatūros vandeniu. Prausiklį naudoti pakanka ryte ir vakare, kitais kartais užteks vandens.  Po kiekvienų maudynių chloruotame baseino vandenyje būtinai apsiprauskite po dušu ir išskalbkite maudymosi kostiumėlį. Chlorą būtinai reikia nuplauti, nes ši medžiaga gali paskatinti pienligę.</p>
<p><strong>Moteris turi būti atsargi paplūdimyje</strong></p>
<p>Paplūdimys, kaip ir baseinas,  – viena iš grybelinių infekcijų mėgstamų vietų. <em>Ligą</em> <i>moteris</i> gali pasigauti paprasčiausiai atsisėdusi šlapiomis maudymosi kostiumėlio kelnaitėmis ant svetimo užtiesalo ar baseino krašto. Persirengimo kabinoje nekabinkite drabužių ant ten esančių kabliukų, o iškart dėkite juos į plastikinį maišelį. Paplūdimio dušu naudokitės tik apsiavusi. Drėgmėje<em> bakterijos</em> ir patogeniniai mikroorganizmai išsilaiko ilgai. Todėl grįžusi į viešbutį ar poilsio namus būtinai nusiprauskite po dušu ir išskalbkite maudymosi kostiumėlį.</p>
<p><strong>Mėnesinės vasarą</strong></p>
<p>Dar vienas dalykas, trukdantis <i>moteriai </i>laisvai mėgautis vasaros pramogomis  – <i>mėnesinės</i>. Prie prastos savijautos ir kitų nepatogumų tomis dienomis, o ypač poilsiaujant, prisideda karštis ir jo keliami pavojai. <i>Mėnesinių kraujas</i> – puikus maistas bakterijoms, o šiluma ir drėgmė dar labiau paspartina jų vystymąsi. Todėl <em>mėnesinių</em> metu vasarą <i>moteris</i> dar lengviau pasigauna infekciją, kuri ir šiaip lengvai gali patekti per tomis dienomis atsivėrusį gimdos kaklelį. Todėl <em><i>susirgus mėnesinėmis</i></em> <i>ginekologai </i>nerekomenduoja maudytis nei baseine, nei ežere ar jūroje. Kaip bebūtų apmaudu, bet vandens ir saulės malonumų poilsiaujant tomis dienomis teks atsisakyti.</p>
<p><em>Serganti mėnesinėmis</em> <i>moteris</i> vasarą labiau prakaituoja, todėl ypač svarbu nusiprausti kiekvieną kartą keičiant higieninį įklotą. Jeigu į dušą patekti negalite, naudokite specialias drėgnas servetėles.</p>
<p><strong>Kokie higieniniai įklotai vasarą tinkamiausi </strong></p>
<p><em>Vasarą</em> jokiu būdu netaupykite įsigydama įklotus. Netinkami <em>higieniniai</em> <i>įklotai </i>gali sukelti iššutimus, bėrimus ir niežulį bei ligas. <i>Moteris</i> turėtų rinktis kokybiškus orui laidžius natūralių medžiagų įklotus. Antraip oda šus ir susidarys<em> bakterijoms</em> palanki šiluma ir drėgmė. Geriau vengti įklotų su sintetiniais kvapikliais, nes jie gali sudirginti jautrią tarpvietės odą. Šiuolaikinių kokybiškų įklotų sugeriamasis hidrogelio sluoksnis gali būti labai plonas, o <em>higieninis įklotas</em> apsaugos ir pirmosiomis mėnesinių dienomis. Taigi, vasarą <i>higieninis įklotas</i> netrukdys laisvai vilkėti plonų drabužių. Šonuose esančios klostelės bei sparneliai, fiksuojantys įklotą ant kelnaičių, neleis pratekėti kraujui. Stenkitės įsigyti patikimų gamintojų sertifikatais pažymėtus įklotus. Idealu, jei jie bus pagaminti iš ekologiškų medžiagų.</p>
<p>Inovatyvus išradimas – naujos kartos <em>higieniniai</em> <i>įklotai </i>su anijonų bei tolimųjų infroraudonųjų spindulių juostele. Šios medžiagos slopina bakterijų dauginimąsi ir nemalonų kvapą. Tai puiki <i>higiena vasarą</i> ir mėnesinių dienomis, ir kasdien.</p>
<p><em>Higieninius įklotus</em> karštąjį metą geriausia naudoti ne tik mėnesinių metu, bet ir kasdien. <i>Keisti įklotus </i>reikia dažniau negu šaltąjį metą. <em>Kasdieniai įklotai</em> keičiami ne rečiau kaip kas 4 valandas, o mėnesinių – sykį per 2 valandas.</p>
<p><i>Parengė Undinė Gilė</i></p>
<p>&nbsp;</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/vasarines-moteru-ligos-isvengti-pades-intymi-higiena">Vasarinės moterų ligos: išvengti padės intymi higiena</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/vasarines-moteru-ligos-isvengti-pades-intymi-higiena/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
	</channel>
</rss>
