Kosulys

Pats kosulys, kaip ir padidėjusi temperatūra – nėra liga, o jos požymis ir organizmo gynyba. Paprastai dėl jo ligoniuko savijauta labai nepablogėja, o pasidėjęs kosulys nebūtinai ilgos ligos pradžia. Jeigu vaikas kaskart pasigavęs peršalimo ligą kosėja, bet kosulys nesikomplikuoja bronchitu ar plaučių uždegimu, viskas gerai. Bet stiprus kosulys gali sukelti vėmimą, sutrikdyti miegą, pasunkinti pagrindinę ligą, tuomet vaikas tampa dirglus, jį kamuoja galvos skausmas.

Kaip atsiranda kosulys?

Užsikrėtus ūmia kvėpavimo takų infekcija, dirginamos šių takų nervų galūnėlės, todėl prasideda kosulys. Uždegimas gali susitelkti nosyje, ryklėje, nukeliauti giliau – į gerklas, trachėją, bronchus ir plaučius.

Kai vaikas peršąla, jo imunitetas nusilpsta, o tokia situacija paranki infekcijai. Tuomet agresyviais gali tapti savi virusai ir bakterijos, kurie įprastinėmis sąlygomis taikiai gyvena organizme. Jiems suaktyvėjus, prasideda kvėpavimo takų gleivinės uždegimas ir gaminasi daugiau gleivių. Ligos pradžioje vaiko kosulys paprastai būna sausas. Uždegimas paskatina kvėpavimo takų apsivalymo refleksus ir kosulys stiprėja. Kai susikaupia daugiau gleivių, jas vaikas ima atkosėti. Tuomet svarbu, kad gleivės suskystėtų, nes tirštas sunku atkosėti. Kaip tik tada atsiranda problemos – vaiko kvėpavimo takuose susikaupia daug tirštų gleivių, kurios sunkiai pašalinamos. O gleivių sankaupos – puiki terpė virusams ir mikrobams.

Koks būna kosulys?

Kokia liga sukėlė kosulį, galima nuspėti iš jo pobūdžio. Sausas kosulys (neproduktyvus) paprastai būna pirmąją kvėpavimo takų infekcijos dieną, jo palydovai – nedidelė temperatūra ir nestiprus negalavimas. Sausas kosulys vargina ir sergant laringitu arba kai vaikas kosėja dėl gerklės uždegimo.

Lojamas kosulys atsiranda sergant laringitu, krupu ar trachėjos uždegimu, jis gali užpulti staiga naktį. Dažni kosulio priepuoliai, kai vaikas triukšmingai įkvepia, sukeliantys net vėmimą – kokliušo požymis. Jeigu kosėjant girdimas švokštimas, vaikas gali sirgti bronchine astma, bronchiolitu, plaučių uždegimu arba į apatinius kvėpavimo takus pateko svetimkūnis.

Naktinis kosulys paprastai kamuoja viršutinių kvėpavimo takų uždegimais (rinitu, sinusitu) sergančius vaikus, jis būdingas kokliušo kosuliui. Rytinis vaiko kosulys dažniausiai byloja apie lėtinę ligą, ypač, jeigu mažylis atkosėja geltonų arba žalsvų gleivių. Dieninio kosulio priežastys peršalimo ligos, virusų sukelta sloga, faringitas, bronchitas, bakterinės kvėpavimo takų infekcijos – sinusitas, plaučių uždegimas.

Greičiau pasveikti padeda drėgnas kosulys, kai vaikas atkosėja gleivių. Drėgnu virsta iš pradžių atsiradęs peršalimo ligų sukeltas sausas kosulys. Šis kosulys gydomas atsikosėti padedančiais preparatais, kurie skystina gleives.

Kosulio gydymas

Pirmiausia reikia nustatyti kosulio priežastį, koks kosulys vargina mažylį – sausas ar drėgnas. Atkreipkite dėmesį į vaiko savijautą, ar kosulys jį pravirkdo, priverčia dusti, keisti kūno padėtį. Taip pat atkreipkite dėmesį į atkosėjamas gleives – jų kiekį, spalvą bei kvapą. Pavyzdžiui, sergant paprastoms peršalimo ligoms skrepliai bespalviai arba gelsvi, esant bronchų uždegimui – žali. Jei mažylį užklupo rimtesnė liga negu paprastas peršalimas, be gydytojo neapsieisite.

Peršalimo ligų sukeltas kosulys gali tęstis 1-3 savaites. Jokiu būdu negalima iš karto griebtis antibiotikų, juo labiau kad virusų sukelto kosulio šie vaistai negydo. Pagrindinis gydymo tikslas – padėti pasišalinti skrepliams. Slopinti net sauso kosulio mažam vaikui nedera, nes gleivės kaupsis plaučiuose ir vaikas gali dar sunkiau susirgti, pavyzdžiui, bronchitu ar plaučių uždegimu. Taigi drėgno kosulio gydymo esmė – skatinti ir padėti atsikosėti. O padeda gleives skystinantys preparatai, šilti gėrimai – atsikosėjimą skatinančios vaistažolių, pavyzdžiui, čiobrelių, gysločių lapų arbatos, taip pat – drėgnas kambario oras.

Sausas kosulys gydomas jį minkštinančiomis, skreplius skystinančiomis bei bronchų liaukių sekreciją skatinančiomis priemonėmis. Gali pagelbėti ir paprasčiausios arbatos, pavyzdžiui, mėlynių, aviečių, taip pat drėgnas oras. Sausą kosulį gydytojas gali patarti slopinti tik tada, kai jis užsitęsia, labai išvargina vaiką, sutrikdo miegą, sukelia alpimą, kitų komplikacijų.

Ligoniuko neuždarykite namuose, jeigu jo temperatūra nepakilusi, nes grynas oras – puiki gleivių išsausėjimo profilaktika. Nekarščiuojančiam ligoniukui, kurį kamuoja drėgnas kosulys, rekomenduojamas vibracinis masažas nestipriai – pirštais stuksenama vaiko nugarytė nuo apačios į viršų. Tuomet skrepliai nesunkiai teka burnos link ir juos lengviau iškosėti. Išmokti tokio masažo nesudėtinga.

Parengė Dalia Petrutytė

Vaikas iškosėja šias gleives į burną ir gali susidaryti įspūdis, kad jam rimta plaučių liga. Gerklėje susikaupusios gleivės gali sukelti didelį švokštimą, bet problema tėra nosiaryklėje. Kosulys gali tęstis dar savaitę pasveikus nuo peršalimo, o jeigu namuose rūkoma, kosulys užsitęsia dar ilgiau.

Ką daryti?

Kosulys gydomas drauge su peršalimu (Peršalimas). Padeda įvairios mikstūros nuo kosulio, reikia drėkinti kambario orą. Būtinai kreipkitės į gydytoją, jeigu manote, kad vaiko kosulys nėra tik peršalimo požymis. Išsiaiškinkite, ar nepadažnėjo vaiko kvėpavimas. Jei po keleto dienų nuo ligos pradžios staiga pablogėjo vaiko savijauta, pakilo temperatūra, tai gali būti krūtinės infekcija.

Infekcija gali būti – vieno plaučio pneumonija arba bronchitas, bronchopneumonija, pažeidžianti abu plaučius.

Pneumonija

Vaikas suserga staiga: jis karščiuoja, gali vemti, skauda kurioje nors krūtinės pusėje. Kartais skauda viršutinę pilvo dalį. Vaiko kvėpavimas padažnėja, paprastai prisideda kosulys, nors jo gali ir nebūti. Kosulys ir kvėpavimas vaikui sustiprina skausmą (Krūtinės skausmas).

Įtarę pneumoniją, būtinai kreipkitės į gydytoją, kuris išrašys antibiotikų

Bronchitas

Tai viena dažniausių iki 5 metų vaikų ligų. Bronchitas – bronchų gleivinės uždegimas, kurį sukelia virusai ir bakterijos. Liga prasideda peršalimo požymiais: atsiranda sloga skauda ryklę, vaikas karščiuoja. Pagrindinis ligos požymis – kosulys. Iš pradžių jis būna sausas, o po kelių dienų tampa drėgnas ir vaikas atkosėja gleivingų skreplių. Gali prasidėti švokštimas, dusulys, užsikimšti kvėpavimo takai. Ūmus bronchitas gali komplikuotis plaučių uždegimu. Bronchitas gydomas antibiotikais ir atsikosėjimą lengvinančiais vaistais.

Bronchopneumonija

Šia liga dažniausiai serga patys mažiausi vaikai, dažnai – persirgę tymais arba intensyviu lėtiniu kosuliu. Vaiką apninka sausas kosulys, labai pablogėja savijauta, padažnėja kvėpavimas. Įtarus šią ligą, reikia būtinai kreiptis į gydytoją. Gali prireikti gydymo antibiotikais ligoninėje.

Švokštimas ir šnarpštimas gali būti astmos arba bronchų ir plaučių infekcijos požymis, todėl vaiką būtinai turi apžiūrėti gydytojas.

Kreipkitės į gydytoją, jeigu kosulys tęsiasi ilgiau kaip dvi savaites arba jeigu vaiką kankina naktiniai kosulio priepuoliai, karkalai  arba spazmai ( Konvulsinis kosulys).

Naktinis kosulys

Kosulio priepuoliai dažnai mažylį kankina naktį. Nosiaryklėje susikaupusios gleivės gulint negali ištekėti, todėl užkemša gerklę ir sukelia kosulį. Gulinčio ligoniuko plaučiuose susilpnėja plaučių kraujotaka, todėl  juose susikaupę gleivės ir skrepliai taip pat silpniau pasišalina.

Gulinčio vaiko kosulys silpnesnis negu stovinčio ar sėdinčio ir ne visiškai išvalo gerklę, todėl jam tenka kosėti ilgiau. Trachėją ir gerklę dirgina naktį išsausėjęs ir atvėsęs oras.

Jeigu kosulys sustiprėja arba atsiranda tik naktį galima įtarti rimtą kvėpavimo sistemos pažeidimą. Tai gali būti bronchų astmos arba kokliušo požymis. Savaites ar net mėnesius trunkantis lėtinis kosulys gali būti persirgto kokliušo padarinys. (Konvulsinis kosulys).

Astma

Suaugusiesiems atsirandantys šios ligos požymiai – švilpiamas garsas iškvepiant, krūtinės ląstos raumenų įtampa, sunkus kvėpavimas (Švilpiamas kvėpavimas). Vaikus kankina tie patys požymiai ir dar prisideda naktinis kosulys. Vaikui sergant  lengva astmos forma naktinis kosulys gali būti vienintelis astmos požymis. Tikslią diagnozę nustatyti gali tik gydytojas.

Bronchine astmasergantis vaikas gali nuolat kosėti arba greitai pradėti dusti fizinio aktyvumo metu. Todėl jis stengiasi vengti fizinės veiklos. Negydoma astma gali greitai progresuoti. (Švilpiamas kvėpavimas).

Gydymas

Kosulio gydymas  priklauso nuo jį sukėlusios ligos. Pavojingiausios vaikui ligos – kokliušas ir astma (Konvulsinis kosulys /Švilpiamas kvėpavimas).

Būtinai kreipkitės į gydytoją, jeigu vaikas nuolat kosėja ir kosulys stiprėja arba atsiranda tik naktį, nes tai gali būti astmos požymis.

Nuolatinis kosulys

Daugiau kaip 2 – 3 savaites trunkantis kosulys – signalas, kad reikia kreiptis į gydytoją.

Nuolatinis naktį stiprėjantis kosulys gali būti astmos požymis.

Jeigu vaikas kosėja nuo gimimo arba ankstyvo amžiaus, jam gali būti trachėjos vystymosi sutrikimas arba net širdies liga. Valgio metu kosėjančiam vaikui gydytojas gali nustatyti vožtuvo, esančio tarp stemplės ir skrandžio problemą, dėl kurios prarytas maistas gali stemple vėl iš skrandžio grįžti į gerklę ir ją dirginti.

Ką daryti?

Dėl visų šių problemų reikia kreiptis į gydytoją, nes jos rimtos ir gali prireikti net operacijos.

Vyresni vaikai dažniausiai ilgai kosėja dėl paprastų priežasčių: po peršalimo ligų, ypač, jeigu namuose rūkoma.

Daugelis vaikų pirmaisiais gyvenimo metais dažnai nuolat persišaldo, kosėja, jų nosytės nuolat užsikimšę. Tai natūralu: kiekvienam jį užpuolusiam virusui vaiko organizme formuojasi imunitetas. Per keletą metų polinkis nuolat sirgti peršalimo ligomis praeina.

Kita nuolatinio kosulio priežastis – astma. (Švilpiamas kvėpavimas) arba į vaiko kvėpavimo takus patekęs svetimkūnis (Svetimkūniai).

Dar viena priežastis gali būti – viršutinių kvėpavimo takų arba kokliušo pasekmė –nosies ančių infekcija. Kitiems vaikams nevalingas kosulys ir gerklės valymasis yra psichologinio pobūdžio.

Tuomet vaikas retkarčiais kosčioja sausu kosuliu, kartais gali kilti kosulio priepuoliai. Šio kosulio ypatybė ta, kad jis niekada nekyla naktį arba tuomet, kai vaikas ramus. Kosulys kyla vaikui susijaudinus, įsitempus, jis gali atsirasti po stiprių išgyvenimų, pavyzdžiui, tėvų skyrybų, konflikto.

Kartais vaikams nustatoma cistinė fibrozė, kuria sergantis mažylis linkęs į nuolatines krūtinės infekcijas ir kosulį.

Būtinai kreipkitės į gydytoją, jeigu daugiau kaip 2 –3 savaites vaiką kankina lėtinis kosulys, ypač, jeigu yra kitų negalavimo požymių: vaikas karščiuoja, gausiai prakaituoja, sumažėjęs apetitas, mažėja svoris.

Gydytojas apžiūrės vaiko krūtinės ląstą ir nukreips jį tyrimams.