MAMŲ ISTORIJOS. Nuo vaikystės palaikantis ryšys su šeima.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Nesuteikime virusams šanso. Bakterijos stipriam imunitetui. Folio rūgštis – gyvybės, sveikatos ir geros nuotaikos vitaminas. Kokiu oru kvėpuojame – taip ir jaučiamės.

ŽIEMOS LIGOS. Vaikas kosėja: gydyti patiems ar kreiptis į gydytoją?

MOKOMĖS. Žaidimas – ne tik pramoga, bet ir vaiko ugdymo būdas.

KŪDIKIS. Gydytojas K. Vitkauskas Žindymas: jeigu pieno per daug. Kokios švaros reikia kūdikiui?

Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Kada ir koks papildomas maistas!

VERTA ŽINOTI. Vaikas krapšto nosį: kaip jį atpratinti?

NĖŠTUMAS. Kai nėščiajai pritrūksta geležies

MAMYTĖ. 5 mitybos pokyčiai figūrai. Kaip atpažinti depresiją po gimdymo?

ŽIEMOS VAISTINĖLĖ. Svarbus vitaminas siautėjant virusams.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2021 metų žiema

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

 
[raw]

[/raw]

Žarnyno mikrobiota moduliuoja imuninį atsaką, sintetina antikūnus, reaguodama į infekcijas ir kitas priešiškas medžiagas. Jei jos balansas sutrinka, susilpnėja ir gynyba. Tai reiškia, kad mūsų sveikata, kaip ir imunitetas, labai priklauso nuo žarnyno mikrobiotos. Kaipgi ją apsaugoti?

 Žarnyno draugai ir priešai

Žarnyne gyvena daug mikroorganizmų – apie 100 trilijonų įvairių bakterijų. Tai yra vadinama mikrobiota, kurios sutrikimas gali paveikti visą organizmą.  Žarnyno mikrobiota sudaryta iš naudingųjų ir tam tikromis sąlygomis galinčių sukelti ligas sąlyginai patogeninių bei patogeninių bakterijų.

Naudingosios bakterijos virškina maistą, gamina virškinimo fermentus, kurie skaido krakmolą, riebalus, baltymus, sintetina kai kuriuos vitaminus. Šios bakterijos reguliuoja žarnyno veiklą, neutralizuoja įvairius toksinus, apsaugo žarnyną nuo patogeninių ir sąlyginai patogeninių bakterijų įsigalėjimo.

Šalia naudingųjų mikroorganizmų žarnyne gyvenančios sąlyginai patogeninės ir patogeninės bakterijos laukia tinkamo momento, kad galėtų veikti. Jos gali suaktyvėti susilpnėjus imuninei sistemai, valgant nesveiką maistą, dažnai patiriant stresą ar paūmėjus virškinamojo trakto ligoms. Tuomet padaugėja priešiškų mikroorganizmų ir sutrinka bakterijų pusiausvyra, t. y. atsiranda disbiozė.

Žarnyno mikrobiota apsaugo nuo ligų

Žarnyno mikroorganizmai suteikia apsauginį barjerą. Kuo daugiau naudingųjų bakterijų yra ant žarnyno sienelių, tuo mažiau vietos lieka įsiterpti ligas sukeliantiems mikroorganizmams. Naudingieji mikroorganizmai konkuruoja su patogeninėmis bakterijomis, taip pat patys gamina medžiagas, pasižyminčias antimikrobinėmis savybėmis ir apsaugo nuo uždegimo.

Žarnyno imuninės apsaugos funkcija pagrįsta žarnų sienelėse esančių imuninių ląstelių ir naudingųjų žarnyno bakterijų sąveika. Uždegimas įveikiamas prie imuninių ląstelių receptorių prisikabinus naudingosioms žarnyno bakterijoms. Jeigu prie receptorių prikimba patogeninės bakterijos, kyla uždegimas ir sumažėja atsparumas infekcijai. Taip atsitinka sumažėjus naudingųjų bakterijų.

Kovai su į organizmą patenkančiomis pavojingomis medžiagomis žarnyno mikrobiota gamina baltymus imunoglobulinus (antikūnus). Žarnyne yra daugiausia limfinio audinio, kuris labai svarbus imuninei sistemai. Kai tik mus užpuola infekcija, suaktyvėja žarnyno limfiniame audinyje esantys limfocitai, kurie ir pradeda sintetinti antikūnus. Tai yra apsauginis barjeras nuo infekcijų.

Disbiozė yra palanki ligoms, ji susijusi su funkciniais žarnyno sutrikimais, uždegiminėmis žarnyno ligomis (Krono liga, opiniu kolitu), alergijomis, širdies ligomis, vėžiu, cukriniu diabetu ir nutukimu. Sveika mikrobiota stiprina imuninę sistemą, todėl sumažėja rizika užsikrėsti įvairiomis infekcinėmis ligomis, taip pat ir virusinėmis.

Kodėl naudingųjų bakterijų sumažėja?

Sutrikdyti žarnyno mikrobiotos balansą gali netinkama mityba, kai organizmas negauna visų reikalingų maistinių medžiagų, tarp jų ir skaidulinių medžiagų. Taip pat perdirbtas, riebus, genetiškai modifikuotas, užterštas chemikalais maistas, įvairūs konservantai maiste, dietų laikymasis, alergijos tam tikriems maisto produktams. Dažna naudingųjų bakterijų sumažėjimo priežastis yra vaistų vartojimas, pavyzdžiui, antibiotikų, kurie naikina ne tik patogenines, bet ir naudingąsias žarnyno bakterijas.

Mikrobiotos disbalansą gali sukelti žarnyno motorikos sutrikimai, žarnyno ir kitokios infekcijos, lėtinės virškinamojo trakto ligos (gastritas, enteritas, kolitas ir kt.), endokrininės ligos, stresas ir depresija, piktnaudžiavimas alkoholiu, rūkymas, turi įtakos ir mažas fizinis aktyvumas.

Pažeidus žarnyno mikrobiotą, gali atsirasti anksčiau nepatirtos alerginės reakcijos į tam tikrus maisto produktus, dėl kurių ne tik viduriuojama, bet ir kamuoja pykinimas, vėmimas. Kai kuriais atvejais sutrinka maistinių medžiagų pasisavinimas, atsiranda geležies, vitaminų ir kitų medžiagų trūkumas. Žmogus gali skųstis silpnumu, galvos skausmais, nuovargiu.

Sumažėjus naudingųjų bakterijų ir įsivyravus patogeninėms susilpnėja imunitetas, todėl dažniau susergame kvėpavimo sistemos ligomis, taip pat gripu, ir sunkiau sveikstame. Toliau – pradeda suktis užburtas ratas: ligos sutrikdo bakterijų pusiausvyrą, o disbiozė skatina negalavimus. Kuo prastesnė žarnyno mikrobiotos būklė, tuo silpnesnis imunitetas.

Pasikeitus žarnyne esančių bakterijų sudėčiai, sutrinka virškinimas, todėl kamuoja tokie nemalonūs simptomai kaip viduriavimas, kartais – vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas, žarnyną raižantis skausmas. Minėtų simptomų disbiozė gali ir nesukelti, bet šis sutrikimas turės neigiamų pasekmių imunitetui, todėl žarnyno sveikata būtina rūpintis nuolat.

Kaip pagerinti mikrobiotą ir sustiprinti imunitetą?

Tinkamai funkcionuojanti žarnyno mikrobiota labai svarbi saugantis nuo infekcinių ir lėtinių ligų, todėl turime pasirūpinti, kad nepritrūktų naudingųjų bakterijų. Jų yra kai kuriuose maisto produktuose: kefyre, jogurte, brandintame sūryje ir kituose fermentuotuose pieno produktuose, raugintuose agurkuose ir kopūstuose, giroje. Deja, šiuolaikiniame perdirbtame maiste, kuris vyrauja daugelio mityboje, naudingųjų bakterijų kiekis sumažėjęs.

Palaikyti sveiką mikrobiotą, taip pat esant disbiozei, gali padėti specialūs probiotikų preparatai. Šiuose preparatuose yra gyvų naudingųjų bakterijų, esančių kiekvieno žmogaus žarnyne ir dalyvaujančių daugelyje organizme vykstančių procesų. Pagrindiniai naudingieji žarnyno mikroorganizmai yra laktobakterijos ir bifidobakterijos. Jos ilgą laiką naudojamos gaminant bakterinius probiotikų preparatus. Šie preparatai skiriami atkurti normalią mikrobiotą, kolonizuojant žarnyną naudingomis bakterijomis ir stabdant patogeninių bakterijų augimą.   

Tačiau probiotinės bakterijos veiksmingos tada, kai išlieka gyvybingos. Tam, kad jos pasiektų reikiamą vietą – žarnyną, ir pradėtų veikti, probiotikai turi būti atsparūs virškinimo fermentams. Todėl gaminamos laktobakterijų ir bifidobakterijų kapsulės, kuriose esantys probiotikai saugiai pasiekia žarnyną ir jame rezorbuojami.

Mikrobiotai atkurti reikalingi ne tik probiotikai, bet ir prebiotikai. Kad išlaikytume naudingąsias bakterijas, kartu su maistu turime gauti pakankamai prebiotikų turinčių produktų. Tai yra naudingųjų bakterijų maistas, be kurio jos negali išgyventi. Prebiotikų gausu nesmulkintuose grūduose, kuriuose yra daug skaidulų, ankštinėse ir kitose daržovėse, vaisiuose, sėlenose.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

MAMŲ ISTORIJOS .

VASAROS ATOSTOGOS. Sveikata alsuojančios vasaros atostogos drauge su šeima (partnerio turinys). Mažylio atostogų lagaminas: kaip neperkrauti.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Vaikui iš nosies bėga kraujas: ką daryti? Miegas automobilinėje kėdutėje – mirtinai pavojingas. Kaip mūsų sveikata susijusi su rūgštimis.

VASAROS VAISTINĖLĖ. Kodėl vasaros saulė nesuteikia vitamino D?. Dažnas atostogų ir kelionių rūpestis – viduriavimas

KĄ VALGOME. Marinuota mėsa griliui: kaip išsirinkti taupant laiką ir sveikatą?

KŪDIKIS. Žindomo kūdikio pilvelio bėdos. Pilvuko bėdos pritrūkus gerųjų bakterijų.

VERTA ŽINOTI. Gyvenimą gadina meteorizmas – ką daryti?. Alergija ir alergija maistui.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2021 m. vasara

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

[raw]

[/raw]

Kūdikių disbiozės priežastys

Naujagimių žarnynas nėra sterilus, jie gauna mikroorganizmų dar būdami mamos įsčiose. Taigi, vaisiaus žarnyno mikrobiotą lemia ir mamos sveikata. Per pirmąsias vaiko gyvenimo valandas į jo žarnyną patenka mamos žarnyno ir makšties flora (natūralaus gimdymo metu). Mikrofloros formavimąsi skatina glaudimas prie mamos ir maitinimas krūtimi. Vaiko mikrobiota formuojasi maždaug iki 3 metų, tuomet žarnyno mikroorganizmų sudėtis pasidaro panaši į suaugusiųjų.

Naujagimio žarnyno ekosistemos vystymasis yra sudėtingas procesas, kurį gali paveikti daugybė veiksnių. Bakterijų disbalansas gali atsirasti dėl daugelio priežasčių. Natūraliu būdu gimusių naujagimių žarnyno mikrobiotoje vyrauja naudingosios bakterijos. Prasčiau yra gimdant operacijos būdu, kai į naujagimio žarnyną patenka ligoninės aplinkos ir medicinos personalo mikroflora.

Neišnešiotų kūdikių mikrobiota formuojasi vėliau, joje daugiau sąlyginai patogeninių bakterijų, kurios nekenkia tik tada, kai imunitetas yra stiprus. Todėl neišnešiotiems naujagimiams nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ypatingai svarbus motinos pienas, kuris suteikia sveikatai naudingų bakterijų.

Mikrobiotos formavimąsi neigiamai veikia motinos ir vaiko atskyrimas, taip pat – ilgas naujagimio buvimas ligoninėje, dirbtinis maitinimas.

Sveikas vaikas, gimęs natūraliai, maitinamas motinos pienu ir laiku išleistas namo su mama, turi nedidelę disbiozės tikimybę. Tačiau ateityje dėl įvairių priežasčių bakterijų pusiausvyra gali pasikeisti ir įsivyrauti ligas sukeliančios bakterijos. Tai dažnai nutinka dėl antibiotikų vartojimo, streso. Disbiozė atsiranda dėl vidurių užkietėjimo, žarnyno infekcijų, alergijų.

 Kaip atpažinti mažyliui atsiradusią disbiozę?

 Apie bakterijų pusiausvyros sutrikimą gali byloti šie simptomai:

• pakitusios spalvos, konsistencijos ir nebūdingo kvapo, putotos išmatos;
  • pilvo pūtimas, diegliai, skausmas, pirmaisiais mėnesiais žarnyno disbiozės kamuojamiems kūdikiams būdingi spazminiai pilvo skausmai;
• dažnas verksmas, nerimas (vaikas rėkia, riečia kojytes prie pilvo);
• dažnas atsirūginėjimas;
• vidurių užkietėjimas, viduriavimas.

Jeigu pastebėsite kelis išvardytus simptomus, kreipkitės į savo pediatrą. Disbiozė yra dažna pirmaisiais gyvenimo metais.

Svarbu laiku atkurti bakterijų pusiausvyrą

Žarnyno mikroflora atlieka daug funkcijų: ji yra svarbi stipriam imunitetui, sintezuoja kai kuriuos vitaminus, neleidžia daugintis sveikatai žalingiems mikroorganizmams, padeda šalinti toksinus, dalyvauja virškinimo procese, skaido nesuvirškintas maisto liekanas. Sumažėjus gerųjų bakterijų, silpsta organizmo barjeras, saugantis nuo žalingų mikroorganizmų.

Todėl svarbu atkreipti dėmesį į mikroorganizmų disbalanso simptomus ir laiku imtis veiksmų. Nesirūpinant bakterijų pusiausvyros atkūrimu, disbiozė gali sukelti hipovitaminozę (vitaminų stoką), organizmas nepasisavina daug medžiagų, kaupiasi kenksmingos medžiagos.

 Gelbėja probiotikai ir tinkama mityba

Disbiozė nėra atskira liga, o kitų patologinių procesų organizme pasekmė. Todėl bakterijų pusiausvyros atkūrimas pagrįstas ne tik normalios mikrofloros atkūrimu, taip pat atsižvelgiama į šio negalavimo atsiradimą paskatinusias priežastis, kurias svarbu pašalinti.

Bakterijų disbalansui nustatyti gydytojas gali paskirti mikrobiologinį išmatų tyrimą, pagal kurį nustatomas gerųjų ir ligas sukeliančių bakterijų kiekis.

Mikroflorai atkurti skiriami probiotikų preparatai, kurių sudėtyje yra naudingųjų bakterijų, skirtų kompensuoti jų trūkumą organizme. Tai yra laktobakterijos ir bifidobakterijos. Gydytojas patars probiotikų preparatą, atsižvelgdamas į mažojo paciento amžių.

Naudingosioms bakterijoms daugintis reikalinga mitybinė terpė. Todėl būtini ir prebiotikai. Tai oligosacharidai, inulinas, pektinas, laktozė, skaidulos ir kitos medžiagos. Daug šių medžiagų turi ruginė duona, daržovės, vaisiai, ankštiniai augalai. Prebiotikai nėra absorbuojami plonojoje žarnoje ir į storąją žarną patenka nepakitę, o čia tampa probiotinių bakterijų maisto šaltiniu.

Svarbus disbiozės prevencijos ir bakterijų pusiausvyros atkūrimo veiksnys yra tinkama mityba. Bakterijų pusiausvyros sutrikimo priežastis žindomam kūdikiui gali būti mamos mityba. Dar negaunančiam papildomo maisto mažyliui itin svarbūs mamos vartojami maisto produktai, o dirbtinai maitinamam kūdikiui – tinkamas mišinukas.

Disbiozės kamuojamiems vyresniems vaikams patariama neduoti aštraus, riebaus, rūkyto maisto, rinktis kuo natūralesnius produktus be daugybės įvairių maisto priedų, jiems reikėtų vengti saldumynų, rafinuotų maisto produktų. Patariama daugiau vartoti fermentuotų produktų, tokių kaip rauginti kopūstai, agurkai ir kefyras.

Parengė Undinė Gilė

Problema ta pati – priežasčių daug

Viduriavimu laikomas vaiko tuštinimasis dažniau kaip 3 kartus per parą skystomis ir vandeningomis išmatomis. Ši taisyklė negalioja kūdikiams, kurie normaliai tuštinasi daugiau kartų, todėl pačių mažiausiųjų viduriavimas nustatomas pagal pakitusias išmatas.

Viena iš šio negalavimo priežasčių – maistas. Tai gali būti, pavyzdžiui, saldikliai, dedami į gaiviuosius gėrimus ir saldainius. Jeigu vaikas suvalgys nemažą pakelį guminukų ar padaugins saldaus gazuoto gėrimo, nesistebėkite, kad jam teks dažnai lakstyti į tualetą. Infekcinį viduriavimą vaikui sukelia sugedę maisto produktai, neplauti vaisiai ir daržovės.

Viduriuojama ir dėl alergijos maisto produktams, o jeigu tuo metu vaiko neišbers, atpažinti šią priežastį bus nelengva. Dažniausiai alergiją sukelia karvės pienas ir jo produktai, grikiai, riešutai, citrusiniai vaisiai, morkos, šokoladas, žuvis. Vyresnis vaikas gali netoleruoti karvės pieno dėl jame esančius angliavandenius skaldančio fermento laktazės stokos. Tada išgėrus pieno ima gurguliuoti žarnyne, skauda pilvą ir suskystėja viduriai.

Viduriuoja sergantieji kai kuriomis virškinamojo trakto ligomis: celiakija, cistine fibroze, Krono liga, opiniu kolitu, nes šios ligos sutrikdo maistinių medžiagų pasisavinimą iš žarnyno.

Dar vienas viduriavimo kaltininkas – antibiotikai, kuriais gydomos kai kurios infekcinės vaikų ligos. Pašalinis šių vaistų poveikis gali paliesti įvairias organizmo sistemas, o dažniausiai nukenčia virškinimo traktas. Antibiotikai naikina ne tik ligą sukeliančias patogenines bakterijas, bet ir organizme esančius naudingus mikroorganizmus. Todėl sutrinka žarnyno mikrofloros pusiausvyra, o kartu ir virškinimas.

Viena iš dažniausių vaikų viduriavimo priežasčių – žarnyno infekcijos, kurios užima antrą vietą po ūminių kvėpavimo takų ligų. Tai lemia dar iki galo nesusiformavusi vaikų imuninė ir virškinimo sistema, taip pat prasti higienos įgūdžiai.

Infekciniai viduriavimai – didžiausias dehidratacijos pavojus

Vaikams iki 5 metų infekcinius viduriavimus dažniausiai sukelia rotavirusai, rečiau – patogeninės žarnyno bakterijos (pavyzdžiui, salmonelės, žarnyno lazdelės, šigelės). Atskirti virusinį viduriavimą nuo bakterinio nelengva. Jeigu kaltininkai yra virusai, vaikas gali nestipriai kosėti, sloguoti, parausta ryklės gleivinė. Esant bakterijų sukeltam viduriavimui karščiavimas didesnis – temperatūra pakyla iki 40 laipsnių, skauda pilvą, išmatose atsiranda kraujo priemaišų, kamuoja galvos skausmas, gali atsirasti traukulių.

Užsikrečiama per nešvarias rankas, užterštus daiktus, maistą ir vandenį. Dėl to, kad vaikai neįpratę nuolat plautis rankų, jie vienas nuo kito lengvai užsikrečia darželyje. Pavojų kelia ne tik sergantieji, bet ir jau pasveikusieji, turintys žarnyne ligų sukėlėjų. Rotavirusine infekcija sergantys maži vaikai viduriuoja labai stipriai ir ilgai. Todėl sukurta vakcina nuo šios infekcijos ir rekomenduojama skiepytis. Skiepai nuo rotavirusinės infekcijos įtraukti į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių ir yra nemokami.

Infekciniai viduriavimai dažniausiai prasideda staiga. Vaikas ne tik gausiai viduriuoja, bet gali ir vemti, jam pučia ir skauda pilvą, vargina karščiavimas. Išmatose gali būti gleivių ir kraujo priemaišų. Mažylis praranda apetitą, mieguistas ir nusilpęs. Dėl prasto apetito, pakilusios temperatūros, vėmimo ir viduriavimo vaikas netenka daug skysčių, o kartu ir mineralų, ypač – kalio, o per mažas jo kiekis gali sukelti širdies komplikacijas. Skysčių praradimas lemia ligos sunkumą, nes gali išsivystyti pavojinga gyvybei dehidratacija.

Dažniausiai infekcinis viduriavimas trunka apie savaitę. Daugelis viduriavimų praeina nesunkiai, dažniau į ligoninę patenka kūdikiai, nes jie labiausiai nukenčia dėl dehidratacijos.

Skysčiai ir probiotikai – viduriavimo nualintam žarnynui

Viena iš svarbiausių užduočių gydant viduriavimą – atkurti skysčių ir mineralų balansą, kad išvengtume dehidratacijos, taigi vaikas turi užtektinai gerti. Girdykite jį dažnai ir nedideliais kiekiais paprastu vandeniu arba nesaldinta arbata (ramunėlių, ąžuolo žievės, mėlynių, gervuogių). Jeigu pastebėjote dehidratacijos požymius, nedelsdami pradėkite duoti specialų druskų mišinių tirpalą, kurį galima įsigyti vaistinėje. Atsiradus dehidratacijai, vaikas mažai šlapinasi, verkia be ašarų, sumažėja seilių, suskeldėja ir išsausėja lūpos, suglemba oda, padažnėja kvėpavimas.

Bet kuris viduriavimas sutrikdo žarnyno mikroflorą, todėl patariama vartoti ir preparatus normaliai mikroflorai atkurti, t. y. probiotikus, kurie padeda sumažinti viduriavimų skaičių ir trukmę, sustiprina organizmą ir pagerina virškinimą.

Viduriuojant žarnyne sumažėja naudingųjų bakterijų ir įsivyrauja patogeninės, todėl organizmas netenka apsauginės imuninės funkcijos. Sutrikusi mikrofloros pusiausvyra pažeidžia visą žarnyno veiklą, gali susilpnėti maistinių medžiagų įsisavinimas ir organizmui pritrūks vitaminų, mikroelementų, pablogės savijauta, vargins silpnumas.

Normali mikroflora lemia gerą žarnyno darbą: naudingosios bakterijos gamina apsaugines žarnyno gleivinės medžiagas, vitaminus, antioksidantus, neleidžia daugintis patogeninėms bakterijoms, skatina toksinų pasišalinimą ir stiprina žarnyno imuninę funkciją.

Nebakterinis probiotikas – mieliagrybis

Renkantis probiotikus svarbu atkreipti dėmesį į jų kokybę bei patikimumą. Probiotikai yra dviejų rūšių – bakteriniai (gerosios bakterijos) ir nebakterinis probiotikas – mieliagrybis Saccharomyces boulardii. Mieliagrybis yra išskirtinis probiotikas: jis 10 kartų didesnis už bakteriją, todėl gali pašalinti iš organizmo žymiai daugiau patogeninių mikrobų. Sacharomyces boulardii CNCM I-745® yra vaistas, todėl jo efektyvumas gydant ūminį viduriavimą patvirtintas moksliškai.

Didelis mieliagrybio pranašumas, kad jis atsparus antibiotikams ir jį galima vartoti kartu su šiais vaistais. Išgėrus antibiotikų nereikia laukti kelių valandų, kaip vartojant bakterinį preparatą.

Naudingosios bakterijos, esančios bakteriniuose probiotikų preparatuose, nėra atsparios antibiotikų poveikiui, todėl dalis jų sunaikinama. Taip pat dalis bakterijų žūsta rūgščioje skrandžio terpėje ir nepatenka į žarnyną. Mieliagrybiui Saccharomyces boulardii nekenkia nei skrandžio, nei tulžies rūgštys, todėl jis nepakitęs pasiekia visą žarnyną ir veikia maksimaliai. Šis mieliagrybis slopina patogeninių mikroorganizmų ir jų toksinų poveikį, padeda atkurti žarnyno mikrofloros pusiausvyrą, stabdo skysčių netekimą ir gerina medžiagų pasisavinimą.

Sacharomyces boulardii, kaip ir kitų probiotikų, reikia vartoti dar kelias dienas, pasibaigus viduriavimo simptomams. Ne galutinai išgydytas viduriavimas gali turėti įtakos virškinamojo trakto sutrikimams ateityje.

Ar viduriuojančiam vaikui reikia gydytojo?

Vaikui suviduriavus visada verta kreiptis į gydytoją. Nedelskite, jei vandeningomis išmatomis vaikas tuštinasi daugiau kaip 8 kartus per dieną, nepaliaujamai vemia, serga kita liga, pavyzdžiui, diabetu, inkstų nepakankamumu, jei vaikas nesišlapina 8 valandas, kai išmatose pastebite daug kraujo.

Tuojau pat būtina kreiptis į gydytoją, jeigu viduriuojantis ir vemiantis vaikas mieguistas, atsisako skysčių, stipriai karščiuoja, atsiranda bėrimų. Tokius požymius sukelia ypač pavojinga meningokokinė infekcija.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė