<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>naujagimiai | MAMA ir vaikas</title>
	<atom:link href="https://mamairvaikas.lt/zymuo/naujagimiai/feed" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>https://mamairvaikas.lt</link>
	<description>Nė&#353;tumas, mamos ir vaiko sveikata. Vaikų ligos.</description>
	<lastBuildDate>Thu, 05 Jun 2025 19:01:25 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>
	hourly	</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>
	1	</sy:updateFrequency>
	<generator>https://wordpress.org/?v=5.7.12</generator>
	<item>
		<title>Kodėl vaikams būtini skiepai?</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/kodel-vaikams-butini-skiepai?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=kodel-vaikams-butini-skiepai</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/kodel-vaikams-butini-skiepai#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Thu, 05 Jun 2025 18:30:03 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Patarimai tėvams]]></category>
		<category><![CDATA[infekcijos]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikiai]]></category>
		<category><![CDATA[ligos]]></category>
		<category><![CDATA[naujagimiai]]></category>
		<category><![CDATA[Skiepai]]></category>
		<category><![CDATA[skiepyti]]></category>
		<category><![CDATA[vaikai]]></category>
		<category><![CDATA[vakcina]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=23728</guid>

					<description><![CDATA[<p>Užkrečiamų ligų protrūkiai rodo, kad ne visi tėvai apsisprendžia savo vaikus skiepyti. O šios ligos gali būti valdomos skiepais. Tačiau dažnai bijoma nepageidaujamų reakcijų mažyliui. Medikų teigimu, labiau bijoti reikėtų ne skiepo, o pačios ligos ir jos komplikacijų. Skiepai tėveliams nekainuoja, nes už juos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų sumoka ligonių kasos. Ligonių kasos&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kodel-vaikams-butini-skiepai">Kodėl vaikams būtini skiepai?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft wp-image-23729 size-full" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2025/06/Skiepai-vaikams-butini.jpg" alt="" width="840" height="480" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2025/06/Skiepai-vaikams-butini.jpg 840w, https://mamairvaikas.lt/failai/2025/06/Skiepai-vaikams-butini-768x439.jpg 768w" sizes="(max-width: 840px) 100vw, 840px" />Užkrečiamų ligų protrūkiai rodo, kad ne visi tėvai apsisprendžia savo vaikus skiepyti. O šios ligos gali būti valdomos skiepais. Tačiau dažnai bijoma nepageidaujamų reakcijų mažyliui. Medikų teigimu, labiau bijoti reikėtų ne skiepo, o pačios ligos ir jos komplikacijų. Skiepai tėveliams nekainuoja, nes už juos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų sumoka ligonių kasos.</p>
<h4><strong>Ligonių kasos primena, nuo kokių ligų vaikai skiepijami nemokamai</strong></h4>
<p>Lietuvoje pagal&nbsp;<span style="color: #3366ff;"><a style="color: #3366ff;" href="https://ligoniukasa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/informacija-gyventojams/kompensuojamieji-skiepai/skiepai-vaikams/skiepijimu-kalendoriaus-lentele/" target="_blank" rel="noopener">Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriuje</a>&nbsp;</span>nustatytus terminus naujagimiai, kūdikiai ir vaikai gydymo įstaigose nemokamai yra skiepijami nuo 14 ligų: tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, B tipo&nbsp;<em>Haemophilus influenza&nbsp;</em>infekcijos, poliomielito, tymų, epideminio parotito, raudonukės, pneumokoko, žmogaus papilomos viruso (ŽPV), rotaviruso bei B tipo meningokoko</p>
<p>Nuo dalies infekcijų skiepai kartojami 2–4 kartus per pirmuosius 2 vaiko gyvenimo metus ir vėliau.</p>
<p>Nedidelei naujagimių daliai – iki 2 proc. – vakcinacija atidedama arba negalima dėl nustatytų sveikatos problemų (ankstukai, imunosupresinės būklės, sepsis ir kt.). Deja, apie 5 proc. naujagimių nepaskiepijami atsisakius tėvams.</p>
<p>Medikų teigimu, vaikams iki 2 metų didžioji dalis profilaktinių skiepų numatyta dėl to, kad turėtų apsaugą nuo išorinių virusų ir bakterijų, kurie gali būti perduodami iš aplinkos. Pavojingiausi ne tik ligų simptomai, bet ir komplikacijos, o kūdikiai iki 1 metų yra labiausiai pažeidžiami.</p>
<h4><strong>Skiepai svarbūs nuo pirmųjų gyvenimo dienų</strong></h4>
<p>Vakcina nuo hepatito B yra pirmoji, kuria skiepijamas naujagimis. Gydytojų teigimu, svarbu paskiepyti naujagimį per pirmas 24 val., nes kūdikis hepatitu B gali užsikrėsti dar gimdymo metu per įvairius žmogaus skysčius, pavyzdžiui, kraują. Taip pat maitindama jį gali užkrėsti ir mama, jeigu ji pati serga šia infekcine liga. Papildomai vakcina skiriama 1 ir 6 mėnesių amžiaus vaikams.&nbsp;</p>
<p>Antroji naujagimiams skiriama vakcina – nuo tuberkuliozės. Ji įskiepijama kūdikiui antrą arba trečią gyvenimo parą.</p>
<p>Pneumokokinė vakcina skirta apsaugoti nuo pneumokokų bakterijų sukeliamų infekcijų, tokių kaip meningitas, plaučių uždegimas ar vidurinės ausies uždegimas. Skiepijama 2, 4, ir 12–15 mėnesių amžiaus vaikams.</p>
<h4><strong>Nemokama sezoninio gripo vakcina</strong></h4>
<p>MMR vakcina apsaugo nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės, o šios ligos gali sukelti sunkių komplikacijų, pavyzdžiui, encefalitą ar nevaisingumą. Ja skiepijami 15 mėnesių ir 6–7 metų vaikai.</p>
<p>ŽPV vakcina skirta 11 metų mergaitėms ir berniukams. Ji apsaugo nuo ŽPV infekcijos, kuri yra viena pagrindinių vyrų ir moterų išangės ir išorinių lyties organų vėžio priežasčių.</p>
<p>Nuo praeitų metų rudens sezoninio gripo vakcina nemokamai pradėti skiepyti visi 2–7 metų (imtinai) vaikai. Jeigu šio amžiaus vaikai anksčiau nebuvo skiepyti nuo gripo, jiems reikalingos dvi vakcinos dozės, antrąją galima suleisti ne anksčiau kaip po 4 savaičių. &nbsp;</p>
<p>Įkandus bet kokiam gyvūnui, vaikas gali būti nemokamai skiepijamas ir nuo pasiutligės. Ligonių kasos apmoka ir skiriamą vakciną, ir imunoglobuliną nuo pasiutligės.</p>
<p>Ligonių kasos primena, kad laiku nepaskiepijus vaiko, šeimos gydytojas sudaro individualų skiepijimo planą.</p>
<p>Prieš vaiko skiepijimą tėvai arba globėjai kiekvieną kartą turi būti informuojami apie vakcinų skyrimo tvarką, galimas nepageidaujamas reakcijas į skiepą. Dėl informacijos gavimo bei sutikimo skiepyti būtina pasirašyti vaiko sveikatos raidos istorijoje.</p>
<p>&nbsp;</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kodel-vaikams-butini-skiepai">Kodėl vaikams būtini skiepai?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/kodel-vaikams-butini-skiepai/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Dvynukų žindymas</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/dvynuku-zindymas?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=dvynuku-zindymas</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/dvynuku-zindymas#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Sat, 18 Jun 2016 04:31:39 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Žindymas]]></category>
		<category><![CDATA[dvynukai]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikių žindymas]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[mamai]]></category>
		<category><![CDATA[mamos]]></category>
		<category><![CDATA[naujagimiai]]></category>
		<category><![CDATA[neišnešioti]]></category>
		<category><![CDATA[žindymas]]></category>
		<category><![CDATA[žindyti dvynukus]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=14920</guid>

					<description><![CDATA[<p>Žindymas yra geras dalykas – ir kiekvienam kūdikiui, ir jo mamai. Tačiau ar įmanoma vienos mamos pienu išmaitinti dvynukus? O gal net ir trynukus. Daugelis patyrusių mamų sako, jog žindyti dvynukus nėra sunkiau negu juos išnešioti ir pagimdyti. Ruoškitės iš anksto Pagal gamtiškąją programą normalus moters nėštumas tęsiasi maždaug 40 savaičių. Tiek laiko reikia ne&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/dvynuku-zindymas">Dvynukų žindymas</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><em><a href="https://mamairvaikas.lt/dvynuku-zindymas/dvynukai-kaip-zindyti" rel="attachment wp-att-15051"><img loading="lazy" class="alignleft size-medium wp-image-15051" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2016/06/Dvynukai-kaip-žindyti-250x167.jpg" alt="Dvynukai- kaip žindyti" width="250" height="167" /></a>Žindymas</em> yra geras dalykas – ir kiekvienam <em>kūdikiui</em>, ir jo <em>mamai</em>. Tačiau ar įmanoma vienos <em>mamos pienu</em> išmaitinti dvynukus? O gal net ir trynukus. Daugelis patyrusių mamų sako, jog <em>žindyti dvynukus</em> nėra sunkiau negu juos išnešioti ir pagimdyti.</p>
<p><strong> </strong><strong>Ruoškitės iš anksto</strong></p>
<p>Pagal gamtiškąją programą normalus moters <em>nėštumas</em> tęsiasi maždaug 40 savaičių. Tiek laiko reikia ne tik kūdikiui <em>mamos</em> įsčiose užaugti, bet ir išmokti kvėpuoti, <em>žįsti</em>, ryti ir visus šiuos veiksmus suderinti. Taigi, kuo labiau <em>nėštumo</em> trukmė priartės prie 40 savaičių – tuo labiau <em>krūtys</em> bus subrendusios ir pasiruošusios pagaminti pakankamai pieno&#8230; Ir tuo labiau antrasis žindymo dalyvis bus subrendęs ir geriau pasiruošęs tą pieną pasiimti – veiksmingai žįsti.</p>
<p>Žmonijos patirtis byloja, jog daugiavaikiai <em>nėštumai</em> paprastai trunka trumpiau nei laukiantis vieno vaikučio ir daug dažniau baigiasi priešlaikiniu gimdymu.</p>
<p>Dvynukų besilaukianti <em>mama</em> turi išmintingai išnaudoti likusį laiką ir elgtis taip, kad<em> kūdikis</em> įsčiose išnešiotų kuo ilgiau ir pati į gimdymą ateitų kuo stipresnė.</p>
<p><strong>Jeigu dvynukai – neišnešiotukai</strong></p>
<p>Kai <em>mamos</em> įsčiose iškart auga du ar net daugiau vaikelių, jiems ten pasidaro per ankšta gerokai anksčiau negu vieninteliam gimdos gyventojui. Todėl priešlaikinis „daugiukų“ <em>gimimas</em> yra ganėtinai įprastas reiškinys. Be to, net ir laiku gimusiems, <em>dvynukams </em>ir <em>trynukams</em> dažniau pasitaiko <em>žindyti</em> trukdančių sveikatos problemų.</p>
<p>Jeigu vienas ar abu <em>kūdikiai </em>gimsta gerokai „per anksti“ – <em>neišnešioti</em>, jie būna labai maži, silpni ir jiems gali nepavykti iš pradžių gerai žįsti. Labai neišnešioti <em>naujagimiai</em> netgi laikomi atskirti nuo mamų, vadinamuosiuose inkubatoriuose. <em>Žindyti</em> labai norėjusi <em>mama</em> gali nusiminti, kad neišsipildo jos troškimas, bet ji gali pradėti tiekti krūties pieną savo <em>kūdikiams</em> pasinaudodama pieno ištraukimu rankomis ar <em>pientraukiu</em>. Netgi mažas priešpienio kiekis yra labai vertingas, nes teikia <em>naujagimiui</em> geriausią maistą ir apsaugą nuo infekcijų.</p>
<p>Ištraukite pieną taip dažnai, kaip jūs pati maitintumėte <em>naujagimius</em> dvynukus, bent 8 kartus per parą, o dar geriau 10-12 kartų per parą, įskaitant bent vieną naktinį. Trumpesni, dažnesni ištraukimai yra geriau dėl tolygios pieno gamybos, mažiau vargina<em> mamą</em> ir jos <em>spenelius</em>.</p>
<p>Jei <em>kūdikiai</em> patys ilgai neatsibunda, tada tenka juos žadinti pamaitinimui. Laikui bėgant, <em>kūdikiai </em>vis daugiau maitinimų gauna iš krūties ir <em>mama</em> palaipsniui išsivaduoja nuo papildomo darbo pieną ištraukiant ir girdant papildus.</p>
<p><strong>Pradžioje geriau atskirai</strong></p>
<p>Jeigu gimsta du <em>vaikai</em>, o<em> mama</em> turi dvi krūtis, tai, regis, viskas aišku – kodėl gi nežindyti kartu? Būtų ir laiko sutaupyta. Tačiau daugelis mamų vis dėlto pradeda nuo <em>žindymų</em> po vieną <em>kūdikį</em>, paeiliui. Dviejų <em>kūdikių žindymas</em> vienu metu turėtų palaukti, kol įsitikinsite,  kad bent vienas iš jų tikrai gerai priglunda <em>prie krūties</em> ir išlieka gerai prigludęs be didesnės <em>mamos</em> pagalbos. Tada galite tą kūdikį priglaudusi, padėti gerai priglusti ir antrajam. O iki tol juos geriau <em>žindyti</em> atskirai, po vieną.</p>
<p>Ypatingo dėmesio reikia silpnesniajam <em>kūdikiui</em>, jį <em>prie krūties</em> glausti reikėtų dažniau, net negu jis pats užsinori, pažadinti ilgai miegantį. Tokį mažylį prie krūties reikėtų glausti pirmą, jeigu tuo metu jo broliukas ar sesutė neplyšta riksmu. Palaukite, kol silpnesnysis pasisotins, ir tada glauskite antrąjį. Kartais <em>dvynukai</em> susikuria kiekvienas savo maitinimosi modelį, kai vienas <em>kūdikis</em> nori būti žindomas dažniau negu antrasis arba prabunda skirtingu laiku. Dažniau taip atsitinka, jeigu <em>kūdikiai</em> migdomi tolėliau vienas nuo kito, atskirose lovelėse. Ir <em>mamos</em> gali norėti <em>žindyti dvynukus</em> atskirai, kadangi tada jos gali skirti kiekvienam kūdikiui daugiau individualaus dėmesio ir artimiau juos pažinti.</p>
<p><strong>O vėliau – kartu</strong></p>
<p><em>Dvynukai</em> yra du žmonės, taigi visko jiems reikia dvigubai daugiau, negu vienam <em>kūdikiui</em>. Tačiau yra veiklų, kurias jie galėtų atlikti abu vienu metu ir taip sutaupyti savo <em>mamai</em> brangaus laiko jos pačios kitoms veikloms ar labai reikalingam poilsiui.</p>
<p><em>Žindymas</em> kartu įprastai palengvėja, kai <em>kūdikiai </em>labiau paauga ir įgyja daugiau patirties iškart gerai priglusti prie krūties. Kūdikių <em>žindymas</em> kartu, po vieną prie kiekvienos <em>krūties</em>, išsprendžia problemą kurį maitinti pirmiau, jeigu jie abu išalksta tuo pačiu metu. Tai ir pieno gamybą krūtyse paspartina greičiau, kadangi daugiau pieno yra pašalinama vienu metu. Žįsdami kartu ir patys <em>kūdikiai</em> gali vienas kitam savotiškai padėti. Tas <em>dvynys</em>, kuris žinda stipriau, gali stimuliuoti pieno tekėjimo refleksą ir dėl silpniau žindančio broliuko ar sesutės.</p>
<p><em>Mama</em> turėtų atsižvelgti į dvynukų <em>žindymo </em>stilių skirtumus. Vienas gali būti energingas ir greitas valgytojas, o kitas linkęs valgyti lėtai, neskubėdamas. Taigi kūdikių <em>dvynių žindymo</em> trukmė gali skirtis, net jeigu jie žindomi kartu.</p>
<p><strong>Kūdikių padėtys žindant</strong></p>
<p>Geras prigludimas prie krūties labai svarbus ir kiekvienam <em>kūdikiui</em>, kad jis gerai išžįstų pieną ir pasisotintų, ir <em>mamai</em>, kad negrėstų <em>pieno sąstovis</em> ir nebūtų sužaloti speneliai. Todėl kiekvieną iš dvynukų reikia laikyti taip, kad jis patogiai, be didelių pastangų, apžiotų pakankamai plačiai <em>krūties</em>: ne tik <em>spenelį</em>, bet ir spenelį supantį tamsesnįjį laukelį – areolę (ar dalį jos, jeigu platoka). Tam <em>kūdikis</em> turi būti tiesiai prieš <em>mamą</em> ne tik veidu (kad <em>spenelis</em> tiesiai eitų į burnos gilumą), bet ir liemeniu (kad <em>kūdikiui</em> nereikėtų sukti galvos į šoną) ir glaustis krūtine bei pilvu (kad nereikėtų atlošti arba palenkti galvos).</p>
<p><a href="https://mamairvaikas.lt/dvynuku-zindymas/dvynuku-padetys-zindant" rel="attachment wp-att-14926"><img loading="lazy" class="alignleft size-large wp-image-14926" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2016/06/Dvynukų-padėtys-žindant-1024x482.png" alt="Dvynukų padėtys žindant" width="584" height="275" /></a></p>
<p>Dažniausiai naudojamos ir tinkamiausios yra šios trys <em>dvynukų</em> laikymo prie <em>krūtų</em> padėtys: (1) abu iš priekio, (2) abu iš šonų, (3) mišri – vienas iš priekio ir antras iš šono.</p>
<p>(1) Abiejų <em>kūdikių</em> laikymas iš priekio – „glėbyje“ &#8211; jiems tarsi susikryžiavus kojomis, labiau tinka pirmosiomis savaitėmis, kol jie dar mažučiai. Mažyliai laikomi taip, kad jų galvelės būtų nutolusios viena nuo kitos, o kojos sukryžiuotos (A).</p>
<p>(2) Padėtyje abu iš šonų – „pažastinėje“ &#8211; <em>mama</em> kiekvieną iš <em>kūdikių</em> laiko po pažastimis, tarsi krepšinio ar futbolo kamuolius (B). Todėl užsienio literatūroje ją mėgstama vadinti „futboliniu laikymu“.  <em>Mama </em>sėdi patogiai krėsle, ant sofos, lovoje ar tiesiog ant grindų su daug pagalvių ar susuktų antklodžių po kūdikiais, taip, kad jai nereikėtų rankomis išlaikyti jų svorio arba lenktis prie jų. Labai praverstų pasinaudoti specialia „U“ formos <em>žindymo pagalve</em>.</p>
<p>(3) Trečioji padėtis – mišri, kai vienas iš priekio ir antras iš šono (C). Kaip ir antroji, ji tinkama bet kurio amžiaus <em>kūdikiams</em>. Vienas <em>kūdikis </em>yra mamos glėbyje iš priekio, o antrasis guli po pažastimi. Ši būdas suteikia abiem kūdikiams gerą regėjimo stimuliaciją su vienodomis galimybėmis stebėti mamos veidą bei vaizdus kairėje ir dešinėje, net jei jie kiekvienas turi mėgstamą krūtį. Tada <em>mamai </em>beliktų tik reguliariai kaitalioti kiekvienam glėbio ir pažasties padėtis.</p>
<p><strong>Pagal poreikį ar pagal tvarkaraštį?</strong></p>
<p>Vieno <em>kūdikio žindymo</em> sėkmės formulė sako, jog pieno gamyba motinos <em>krūtyse</em> vyksta pagal paklausos ir pasiūlos dėsnį. Todėl geriausia neatidėliojant paisyti būtent to <em>kūdikio alkio</em> požymiais išreikšto poreikio maistui ir jį <em>žindyti</em> iškart panorėjus. Tai  –idealas. Išties, būna kūdikių <em>dvynukų</em>, kurie abu elgiasi labai panašiai, sinchroniškai: vienu metu prabunda, kartu išalksta, vienodai ilgai valgo ir kartu užmiega, vėl kartu keliasi&#8230;</p>
<p>O ką daryti, jeigu <em>dvynukai</em> elgiasi kaip akivaizdžiai skirtingos asmenybės, jeigu vienas dvynys užsinorės žįsti kas tris valandas, o kitas – kas dvi su puse? Nedidelių valingų <em>mamos</em> pastangų suartinti dvynių <em>žindymo</em> laikus gali prireikti ir dėl <em>mamos</em> poreikių. Pavyzdžiui, jeigu <em>mamai</em> reikia pasirūpinti ir vyresniais vaikais. Net jeigu žindo atskirai, jai gali tekti pažadinti miegantį dvynį ir pažindyti jį, po to, kai pažindė pirmąjį. Tai leistų <em>mamai</em> pasiilginti ir poilsio pertraukas tarp žindymų.</p>
<p><em>Pagal Kazimiero Vitkausko knygą <strong>„Kūdikio žindymas“</strong></em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/dvynuku-zindymas">Dvynukų žindymas</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/dvynuku-zindymas/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Kaip sustiprinti imunitetą</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/kaip-sustiprinti-imuniteta?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=kaip-sustiprinti-imuniteta</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/kaip-sustiprinti-imuniteta#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Tue, 22 Oct 2013 07:14:16 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Imunitetas]]></category>
		<category><![CDATA[Alergija]]></category>
		<category><![CDATA[česnakas]]></category>
		<category><![CDATA[Ežiuolė]]></category>
		<category><![CDATA[imunitetą stiprinti]]></category>
		<category><![CDATA[imunitetas]]></category>
		<category><![CDATA[imuniteto susilpnėjimo požymiai]]></category>
		<category><![CDATA[medus]]></category>
		<category><![CDATA[naujagimiai]]></category>
		<category><![CDATA[naujagimis]]></category>
		<category><![CDATA[nuo infekcinių susirgimų]]></category>
		<category><![CDATA[padėti savo imunitetui]]></category>
		<category><![CDATA[Skiepai]]></category>
		<category><![CDATA[suaugusiųjų skiepijimus]]></category>
		<category><![CDATA[sustiprinti imunitetą]]></category>
		<category><![CDATA[vaikai]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=10734</guid>

					<description><![CDATA[<p>Imunitetas – svarbus organizmo ginklas prieš įvairiausias ligas, saugantis nuo galinčių susargdinti tūkstančių mikrobų ir virusų. Tai visuma sistemų ir mechanizmų, padedančių organizmui išsaugoti savo genetinį vientisumą, o tuo pačiu ir unikalumą. Imunitetas gali būti įgimtas (genetinis), arba rūšinis bei įgytas. Imunitetas įgyjamas dviem būdais, t. y. persirgus tam tikra infekcine liga arba pasiskiepijus. Toks&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kaip-sustiprinti-imuniteta">Kaip sustiprinti imunitetą</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><a href="https://mamairvaikas.lt/failai/2013/10/Imunitetas-patikima-apsauga.jpg"><img loading="lazy" class="alignleft size-medium wp-image-10735" alt="Imunitetas - patikima apsauga" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2013/10/Imunitetas-patikima-apsauga-250x227.jpg" width="250" height="227" /></a><em>Imunitetas</em> – svarbus organizmo ginklas prieš įvairiausias ligas, saugantis nuo galinčių susargdinti tūkstančių mikrobų ir virusų. Tai visuma sistemų ir mechanizmų, padedančių organizmui išsaugoti savo genetinį vientisumą, o tuo pačiu ir unikalumą. <em>Imunitetas</em> gali būti įgimtas (genetinis), arba rūšinis bei įgytas.</p>
<p><em>Imunitetas</em> <b>įgyjamas</b> dviem būdais, t. y. persirgus tam tikra infekcine liga arba pasiskiepijus. Toks <em>imunitetas</em> yra aktyvus, nes organizme gaminasi specifiniai antikūnai. Įgytas natūralus ar dirbtinis<em> imunitetas</em> gali būti ne tik aktyvus, bet ir pasyvus. Jis susidaro, kai į organizmą patenka jau pasigaminusių antikūnų arba ląstelinių elementų iš kito organizmo.</p>
<p>Tokį pasyvų natūralų imunitetą turi <i>naujagimiai</i>. Embrioniniu periodu antikūnai į vaisių patenka iš motinos kraujo. <em>Naujagimis</em> natūralų imunitetą gauna per motinos pieną. Įgytas pasyvus dirbtinis <em>imunitetas</em> atsiranda tada, kai profilaktikos ar gydymo sumetimais suleidžiama imunizuoto žmogaus ar gyvulio kraujo su ten esančiais antikūnais. Įgytas <em>imunitetas</em> genetiškai nepaveldimas. Jis gali būti nukreiptas prieš įvairius mikroorganizmus &#8211; bakterijas, virusus, parazitus, prieš mikrobų arba kitokios kilmės toksinus, taip pat &#8211; navikus, ir kt.</p>
<p><i>Imunitetas</i> &#8211; tai ne tik atsparumas infekcinėms ligoms, bet ir gebėjimas kovoti su onkologiniais procesais. Sveikas organizmas nuo mikroorganizmų ir svetimų makromolekulių ginasi įvairiais būdais. Vienas iš tokių būdų yra alerginės reakcijos.</p>
<p><strong><em>Alergija</em></strong> &#8211; perdėta imuniteto reakcija į nepavojingas medžiagas. Tai gali būti maistas, žiedadulkės, naminių gyvūnų kailiukas, konservantai, naminės erkutės, vaistai ir pan. Alergijų pastaruoju metu daugėja. Pažeistas<em> imunitetas</em> agresyviai reaguoja į „nekaltas&#8221; medžiagas, sukeldamas uždegimą, kartu pažeisdamas aplinkinius audinius.<br />
<em>Imunitetas</em> silpnėja dėl nesveiko gyvenimo būdo (rūkymas, alkoholis, miego stygius); netinkamos mitybos; streso; pernelyg intensyvaus fizinio ir protinio darbo; įtakos turi užteršta aplinka; dažnos bakterinės ir virusinės infekcijos, kurios silpnina organizmą ir sekina imuninę sistemą.</p>
<p><em><b>Imuniteto susilpnėjimo požymiai</b></em>: dažnos peršalimo ligos (daugiau nei 4-6 kartus per metus), herpes virusai; lėtinės ligos; padidėjęs nuovargis, silpnumas, vangumas; alergijos.</p>
<p>Norint <em>padėti savo imunitetui</em>, reikia vengti streso, nepasiduoti depresijai, išmokti atsipalaiduoti, saikingai sportuoti, racionaliai maitintis, nerūkyti, nepiktnaudžiauti alkoholiu.</p>
<p>Viena iš efektyviausių ligų prevencijos priemonių yra <strong>skiepai.</strong> Jų dėka Išnyko viena baisiausių infekcinių ligų &#8211; raupai, labai sumažėjo sergančiųjų difterija, stablige, tymais, raudonuke, parotitu. Itin efektyvi pasiutligės profilaktika, vis daugiau žmonių skiepijami nuo erkinio encefalito, virusinio hepatito B, virusinio hepatito A, vidurių šiltinės ir kitų ligų.</p>
<p>Šiuo metu <i><strong>vaikai</strong> </i>(tėvams sutikus) valstybės lėšomis, pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, <strong>skiepijami</strong> nuo dešimties užkrečiamųjų ligų: tuberkuliozės, virusinio hepatito B, difterijos, kokliušo, stabligės, poliomielito, tymų, epideminio parotito, raudonukės ir B tipo Haemophilus influenzae bakterijos sukeltų susirgimų. Visus 6 &#8211; 7 <i>metų vaikus</i> prieš mokyklą reikia revakcinuoti nuo tymų, raudonukės, epideminio parotito bei difterijos, stabligės, kokliušo. Šio amžiaus <em>vaikams</em> atliekamas ir <i>tuberkulino mėginys</i>: įvertinama rizika užsikrėsti mikobakterijomis bei skiepų nuo tuberkuliozės efektyvumas. Deja, į išplėstinę programą neįtrauktas skiepijimas nuo <i>Haemophilus influenzae &#8211; b</i> sukėlėjo, kuriuo užsikrėtę<em> vaikai</em> neretai suserga gyvybei pavojingu pūlingu meningitu, ausų uždegimu, recidyvuojančiu bronchitu, pneumonija, sąnarių uždegimu, sepsiu. <i>Infekcija</i> plinta oro-lašeliniu keliu. Ši <i>infekcija</i> dažniausia <i>mažų vaikų liga</i>, tačiau pastaruoju metu serga ir paaugliai bei vyresnio amžiaus žmonės.</p>
<p>Šiuo metu pasaulyje naudojamos <i>42 vakcinos</i>. Ypatingas dėmesys atkreipiamas į <strong><em>suaugusiųjų skiepijimus nuo infekcinių susirgimų</em></strong>, ypač keliautojų po įvairias šalis. Apsisaugoti nuo užkrečiamų ligų ir jų pasekmių galima pasiskiepijus nuo vėjaraupių, pneumokokinės, meningokokinės ir rotavirusinės infekcijos, erkinio encefalito, hepatito A ir retesnių infekcinių susirgimų, paplitusių kitose šalyse. Išvykstantys į užsienį skiepijami pagal šalies epidemiologinius duomenis. Į sveikatos priežiūros įstaigas rekomenduojama kreiptis iki kelionės likus 4-6 savaitėms, nes specifinis imunitetas po skiepų susiformuoja per tam tikrą laikotarpį. Medicinos mokslas kai kurių užkrečiamųjų ligų profilaktikai, kol kas negali pasiūlyti nieko efektyvesnio už <em>skiepus</em>.<br />
<i>Imunitetą stiprinti</i> galima ne tik medicininėmis, bet ir <b>liaudiškomis priemonėmis</b>.</p>
<p><strong>Česnakas</strong>. Stipri antibakterinė, antivirusinė ir antimikrobinė priemonė. Valgant jo kasdien rizika susirgti peršalimo ligomis sumažės dviem trečdaliais.<br />
<strong>Ežiuolė</strong>. Ypač veiksmingi yra preparatai, padaryti iš kelių rūšių ežiuolių. Ji skatina imunines ląsteles kovoti su bakterijomis ir virusais.<br />
<strong>Medus</strong><b>.</b> Padeda reguliuoti hormonų veiklą, stiprina imunitetą, skatina ląstelių atsinaujinimą, gerina kraujo sudėtį, mažina kraujospūdį, gydo nemigą ir nervų ligas, padeda virškinimui.<br />
<strong>Liepų medus</strong> – padeda gydyti visas peršalimo ligas.<br />
<strong>Grikių medus </strong>&#8211; labai tinka sergantiems mažakraujyste, padeda reguliuoti hormonų pusiausvyrą.<br />
<strong>Pienių medus </strong>&#8211; turi organizmą valančių savybių &#8211; gerina kepenų bei inkstų darbą.<br />
Bičių duonelėje esantys komponentai padeda medžiagų apykaitai ir organizmo augimui.</p>
<p><i>Pagal Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistės Almos Mikalauskienės parengtą informaciją </i></p>
<p>&nbsp;</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kaip-sustiprinti-imuniteta">Kaip sustiprinti imunitetą</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/kaip-sustiprinti-imuniteta/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Kodėl serga vaiko ausytės</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/kodel-serga-vaiko-ausytes?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=kodel-serga-vaiko-ausytes</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/kodel-serga-vaiko-ausytes#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Sun, 06 Oct 2013 15:52:13 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Kūdikių ligos]]></category>
		<category><![CDATA[ausies uždegimas]]></category>
		<category><![CDATA[ausų lašai]]></category>
		<category><![CDATA[Ausų skausmas]]></category>
		<category><![CDATA[infekcija]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikiui iki vienerių metų]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikiui skauda ausytę]]></category>
		<category><![CDATA[kvėpavimo takų uždegimai]]></category>
		<category><![CDATA[mamai]]></category>
		<category><![CDATA[mažylis]]></category>
		<category><![CDATA[naujagimiai]]></category>
		<category><![CDATA[Otitas]]></category>
		<category><![CDATA[otito gydymas]]></category>
		<category><![CDATA[otito priežastis]]></category>
		<category><![CDATA[persišaldymas]]></category>
		<category><![CDATA[serga otitu]]></category>
		<category><![CDATA[šnirpšti nosį]]></category>
		<category><![CDATA[temperatūra]]></category>
		<category><![CDATA[uždegimas]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[žindomi kūdikiai]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=10346</guid>

					<description><![CDATA[<p>Vidurinės ausies uždegimą gali sukelti paprasčiausias persišaldymas. Pagrindinė otito priežastis – ūmūs virusiniai kvėpavimo takų uždegimai. Dažna otito priežastimi tampa prie virusinės prisidėjusi bakterinė infekcija. Dar viena paplitusi otito priežastis – padidėję adenoidai ir lėtinis jų uždegimas. Alergiški vaikai gali susirgti alerginiu otitu. Netinkamai maitinamam tokiam vaikui išberia odelę, atsiveria ausies membranos ertmė ir iš&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kodel-serga-vaiko-ausytes">Kodėl serga vaiko ausytės</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><a href="https://mamairvaikas.lt/kodel-serga-vaiko-ausytes/otitas-mazu-vaiku-liga" rel="attachment wp-att-10347"><img loading="lazy" class="alignleft size-medium wp-image-10347" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2013/10/Otitas-mažų-vaikų-liga-250x206.jpg" alt="Otitas- mažų vaikų liga" width="250" height="206" /></a>Vidurinės <em>ausies uždegimą</em> gali sukelti<b> </b>paprasčiausias <em>persišaldymas</em>. Pagrindinė otito priežastis – ūmūs virusiniai <em>kvėpavimo takų uždegimai</em>. Dažna otito priežastimi tampa  prie virusinės prisidėjusi bakterinė infekcija. Dar viena paplitusi <em>otito priežastis</em> – padidėję adenoidai ir lėtinis jų uždegimas. Alergiški vaikai gali susirgti alerginiu otitu. Netinkamai maitinamam  tokiam vaikui išberia odelę, atsiveria ausies membranos ertmė ir iš ausytės išteka skysčio. Sergantis  alerginiu otitu <i>vaikas</i> gali nekarščiuoti. <i>Naujagimiai</i> ir žindomi <i>kūdikiai</i> gali <i>susirgti otitu</i> į vidurinę ausį patekus maisto.</p>
<p><strong>Kaip mama supras, kad kūdikiui skauda ausytę?</strong></p>
<p>Infekcijos sukeltas <i>otitas</i> paprastai prasideda  po slogos ar kosulio. <i>Mama</i> pastebi, kad persirgęs kvėpavimo takų uždegimu vaikas vėl pradeda karščiuoti,  tampa neramus, atsisako maisto. <em>Mažylis</em> mojuoja galva švytuoklės judesiais, kai kurie <i>vaikai</i> į skaudančią ausytę nuolat nukreipia žvilgsnį. Pirmuosius otito požymius galima pajusti maitinimo krūtimi metu: spaudimas  nosiaryklėje, <i>kūdikiui </i>siurbiant pieną, sustiprina skausmą ir <i>vaikas</i> ima garsiai verkti, rėkti ir muistytis. Tai gali būti panašu į žarnyno dieglius. Kūdikiui lengviau žįsti prigulus ant skaudamos ausies.</p>
<p>Kitas būdas <i>mamai</i> atpažinti <i>otito požymius</i>  – miegančiam vaikui atsargiai spustelti kietąją  ausytės dalį, išsikišusią virš ausies spenelio. Jeigu <i>vaikas</i> raukosi ir atitraukia  galvutę – galima įtarti otitą.</p>
<p>Sergant pūlingu otitu paprastai įplyšta ausies būgnelis ir išteka skysčio. Tuomet sumažėja spaudimas į būgnelį ir vaiko būklė pagerėja: nukrinta <em>temperatūra</em>, grįžta apetitas, dingsta visi požymiai, išskyrus vieną – pūlingas arba dar ir kraujingas išskyras iš ausytės.</p>
<p><strong>Mamos ir tėčio klaidos</strong></p>
<p>Kartais patys tėvai sudaro palankias sąlygas vidurinės <em>ausies uždegimui</em>. Pavyzdžiui, stipriai sloguojantis <i>vaikas</i> verčiamas smarkiai šnirpšti nosį, užspaudus vieną šnervę. Jokiu būdu to nedarykite: ausytes kaipmat užguls. Nereikia šnirpši iškart abiejų nosies landų – tai darykite tik pakaitomis ir nestipriai. Mažyliai <em>serga otitu</em> daug dažniau už suaugusiuosius dėl anatominių skirtumų. Vidurinė ausis sujungta su nosies ertme oro laidininku – klausos vamzdeliu. Vaikų šis vamzdelis labai platus, trumpas ir atviras. Todėl, jei <i>vaikas</i> užspaustomis šnervėmis <em>šnypščia nosį</em>, pūlių iškart patenka į vidurinę ausį.</p>
<p>Otito priežastis gali būti maitinimo klaidos. Maitinamas<i> kūdikis</i> „prisivalgo“ ir oro, kurį reikia būtinai pašalinti palaikius mažylį vertikaliai, kad jis atsirūgtų. Pamaitintam ir iškart paguldytam ant šono, prispaudžiant vieną ausytę, <i>kūdikiui</i> atsirūgus, pieno patenka į klausos vamzdelį.</p>
<p>Dar viena tėvų klaida – netinkamas nosies gleivių siurbimas kriauše. Tai daryti reikia iš lėto ir labai atsargiai. Atleidus kriaušę, nosies ertmėje susidaro spaudimas, kraujas plūsta į būgnelio sritį ir atsisluoksniuoja gleivinė.</p>
<p><strong>Otito gydymas</strong></p>
<p>Pirmiausia reikia intensyviai gydyti nosiaryklę ir lašinti vaistus į nosį dukart dažniau negu į ausytes, nes svarbu, kad vaikas  lengvai kvėpuotų. Padeda šildantys kompresai, inhaliacijos, kvarco terapija.</p>
<p>Prieš pirkdamos <i>ausų lašus</i>, atkreipkite dėmesį, kuriai otito rūšiai jie skirti. Vieni tinka išoriniam ir katariniam otitui gydyti, kiti – trūkus ausies būgneliui. Ausų lašiukai malšina uždegimą ir skausmą.</p>
<p>Prieš lašindami<b>,</b> pašildykite flakoną rankoje, kad į ausį nepatektų nemaloniai šalto skysčio. Ketindami vaistukus lašinti <em>kūdikiui iki vienerių metų</em>, būtinai pasitarkite su gydytoju.</p>
<p>Vaistus gulinčiam vaikui reikia lašinti į tą ausį, kuri pasukta į viršų. Įlašinus preparato, reikėtų kelias minutes nejudant pagulėti. Rekomenduojama vartoti mažiausią būtiną vaisto kiekį.</p>
<p><strong>Apie profilaktiką</strong></p>
<p>Otitų profilaktika – pirmiausia  ūmių virusinių kvėpavimo takų uždegimų profilaktika ir  imuninės sistemos stiprinimas. Pagrindinė profilaktikos priemonė <i>kūdikiams</i> – <i>motinos pienas</i>, kurio sudėtyje yra apsauginių komponentų nuo virusų ir bakterijų. <i>Vaikams</i>, kurių hemoglobino kiekis normalus, o imunitetas stiprus, <i>otitai </i>nebesikartoja.</p>
<p><strong>Patarimai tėvams</strong></p>
<p><i>Ausų skausmas</i> – vienas stipriausių žmogaus patiriamų skausmo rūšių.Todėl <i>susirgusiam otitu vaikui</i> pirmosiomis 2–3 dienomis reikia duoti skausmą bei <i>temperatūrą mažinančių vaistų</i>.</p>
<p>Jeigu skausmas nepraeina daugiau kaip dvi dienas, būtinai reikia kreiptis į gydytoją.</p>
<p>Pamaitinti otitu <i>sergantį vaiką</i> – didelė problema. Vaikui bus lengviau žįsti, jeigu maždaug 15 minučių prieš maitinimą į nosį sulašinsite kraujagysles siaurinančių vaistų, o į ausytes – skausmą malšinančių. Kitas variantas – paūgėjusį mažylį galite bandyti pamaitinti šaukšteliu.</p>
<p>Tikslią diagnozę gali nustatyti tik specialistas. Patiems gydyti otitą jokiu būdu negalima vien todėl, kad  praėjęs skausmas dar nėra  išgydytos ligos požymis. Bet kurios rūšies <i>otitas</i> <i>gydomas</i> ne mažiau kaip dvi savaites.</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kodel-serga-vaiko-ausytes">Kodėl serga vaiko ausytės</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/kodel-serga-vaiko-ausytes/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Omega rūgštys būtinos ir  mamos, ir vaiko sveikatai</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/omega-rugstys-butinos-ir-mamos-ir-vaiko-sveikatai?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=omega-rugstys-butinos-ir-mamos-ir-vaiko-sveikatai</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/omega-rugstys-butinos-ir-mamos-ir-vaiko-sveikatai#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Sun, 06 Oct 2013 15:01:43 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Nėštumas]]></category>
		<category><![CDATA[besilaukiančiai moteriai]]></category>
		<category><![CDATA[besivystantis kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[daug žuvies]]></category>
		<category><![CDATA[depresija po gimdymo]]></category>
		<category><![CDATA[kodėl trūksta omega-3]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikiai]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikio smegenys]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikio žindymo]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[mamos]]></category>
		<category><![CDATA[mamos sveikatai]]></category>
		<category><![CDATA[moterims]]></category>
		<category><![CDATA[moterys]]></category>
		<category><![CDATA[naujagimiai]]></category>
		<category><![CDATA[nėščios]]></category>
		<category><![CDATA[nėščiosioms naudinga]]></category>
		<category><![CDATA[nėštumas]]></category>
		<category><![CDATA[nėštumo]]></category>
		<category><![CDATA[Nėštumo metu]]></category>
		<category><![CDATA[omega riebalų rūgštys]]></category>
		<category><![CDATA[omega-3]]></category>
		<category><![CDATA[pagimdyti neišnešiotą kūdikį]]></category>
		<category><![CDATA[vaikai]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko smegenys]]></category>
		<category><![CDATA[virusinė infekcija]]></category>
		<category><![CDATA[visavertė mityba]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=10338</guid>

					<description><![CDATA[<p>Maistas, kuriame yra visų organizmui reikalingų medžiagų, svarbus sveikatai įvairiais gyvenimo laikotarpiais. Ketinančiai pastoti ir besilaukiančiai moteriai, atsakingai dar ir už būsimo kūdikio vystymąsi, kai kurių maistinių medžiagų reikia daugiau nei įprasta. Kodėl vaikui svarbios omega-3 ir omega-6 rūgštys? Planuojant pastoti, nėštumo ir kūdikio žindymo laikotarpiais ypač svarbios yra ilgos grandinės omega riebalų rūgštys: dokosaheksaenoinės&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/omega-rugstys-butinos-ir-mamos-ir-vaiko-sveikatai">Omega rūgštys būtinos ir  mamos, ir vaiko sveikatai</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><a href="https://mamairvaikas.lt/omega-rugstys-butinos-ir-mamos-ir-vaiko-sveikatai/vaikas-ir-mama-turi-gauti-omega-3" rel="attachment wp-att-10339"><img loading="lazy" class="alignleft size-medium wp-image-10339" alt="Vaikas ir mama turi gauti omega-3" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2013/10/Vaikas-ir-mama-turi-gauti-omega-3-250x203.jpg" width="250" height="203" /></a>Maistas, kuriame yra visų organizmui reikalingų medžiagų, svarbus sveikatai įvairiais gyvenimo laikotarpiais. Ketinančiai pastoti  ir <em>besilaukiančiai moteriai</em>, atsakingai dar ir už būsimo kūdikio vystymąsi, kai kurių maistinių medžiagų reikia daugiau nei įprasta.</p>
<p><strong>Kodėl vaikui svarbios omega-3 ir omega-6 rūgštys?</strong></p>
<p>Planuojant pastoti, <i>nėštumo </i>ir <i>kūdikio žindymo</i> laikotarpiais ypač svarbios yra ilgos grandinės omega riebalų rūgštys: dokosaheksaenoinės rūgštis (DHR) iš Omega-3 riebalų rūgšties rūšies ir arachidono rūgštis (AR) iš omega 6. Tyrimais nustatyta, kad šios rūgštys yra lyg „statybiniai blokai“, reikalingi <em>kūdikio</em> akių ir nervų sistemos ląstelėms susidaryti. DHR ir AR rūgštys ypač svarbios paskutiniais trimis nėštumo mėnesiais, nes tuomet ypač greitai auga <em>vaiko smegenys</em>. Daugiau šių rūgščių turi gauti  ir gimęs <i>vaikas</i>  nuo pat pirmųjų dienų mažiausiai iki dvejų metų.</p>
<p><em>Nėštumo metu</em> <em>besivystantis kūdikis</em> ir žindomas vaikas šių rūgščių gauna tik iš motinos, o jų, taip reikalingų medžiagų,  jos kraujyje ir piene yra tiek, kiek patenka su maistu. Daugiausia omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių yra riebioje žuvyje, pavyzdžiui, lašišoje ir skumbrėje.</p>
<p>Klinikiniais tyrimais nustatyta, kad ilgos grandinės <em>omega riebalų</em> rūgštys, vartojamos nėštumo ir žindymo laikotarpiais,  gali teigiamai veikti tolesnę vaiko psichikos raidą.</p>
<p>Dandi universiteto Psichologijos ir vaiko sveikatos fakulteto mokslininkų grupė tyrimais nustatė, kad nuo gimimo iki keturių mėnesių maitinti DHR ir AR praturtintu pieno mišiniu <em>kūdikiai</em>, sulaukę dešimties mėnesių,  daug geriau geba įveikti sunkumus negu <em>vaika</em>i, gėrę įprastinius pieno mišinėlius. Taip pat nustatyta, kad šių vaikų, sulaukusių trejų metų, IQ buvo aukštesnis, o žodynas  turtingesnis.</p>
<p>Kitų tyrimų duomenimis, vaikų, kurių <em>mamos</em> vartojo omega-3 ir omega-6 riebalų rūgštis būdamos nėščios ir žindydamos, regėjimas  buvo aštresnis.</p>
<p><strong>Omega rūgštys būtinos mamos sveikatai</strong></p>
<p>Keli Danijoje atlikti tyrimai patvirtino, kad moterų, vartojančių daug omega-3 riebalų rūgščių, <em>nėštumas</em> trunka ilgiau, o <em>naujagimiai</em> sveria daugiau. <em>Moterims</em>, kurios visai nevalgo žuvies ir nevartoja šios rūgšties papildomai, rizika <em>pagimdyti neišnešiotą kūdikį</em> beveik keturis kartus didesnė negu toms, kurios valgo žuvį mažiausiai kartą per savaitę. Be to, nustatyta, kad daugiau omega-3 rūgšties suvartojančios <em>moterys</em> pagimdžiusios rečiau serga  depresija.</p>
<p>Taigi <em>nėščiosioms</em> <em>naudinga  </em>vartoti šių riebalų rūgščių ne tik dėl kūdikio, bet ir dėl savo sveikatos. Nėščiosios riebalų rūgštys per placentą patenka kūdikiui ir padeda vystytis jo smegenims. Apskaičiuota, kad maitindama krūtimi <i>mama</i> praranda kasdien po 50–80 mg riebalų rūgščių, o jų sumažėjimas siejamas su <i>depresija po gimdymo</i>. Nėštumo metu prarastas riebalų rūgštis mama atgauna tik per 26 savaites. Todėl  vėlesniems vaikams DHR ir AR kiekio gali neužtekti  optimaliai vystytis smegenims ir akims, jeigu jų nebus vartojama papildomai.</p>
<p><strong>Kodėl trūksta omega-3 ir omega-6 rūgščių?</strong></p>
<p>Jų gali trūkti net ir valgant daug maisto,<b> </b>iš kurio organizmas gali pagaminti  DHR ir AR (pvz., iš tamsiai žalių lapinių daržovių, kviečių gemalų, kai kurių riešutų, sezamo ir saulėgrąžų sėklų), kai sumažėja fermento, metabolizuojančio šias rūgštis iš maisto, aktyvumas.</p>
<p>Šį fermentą gali slopinti kofeinas, rūkymas, cholesterolio ar sočiųjų riebalų perteklius, gausiai vartojamas cukrus, pagrindinių vitaminų ir mineralų – cinko, chromo, piridoksino – trūkumas. Neigiamai šį fermentą veikia  ir virusinė infekcija, diabetas, senėjimas bei gausiai vartojamas alkoholis. Vadinasi, ir <em>visavertė mityba</em> gali neišgelbėti nuo šių riebalų rūgščių stygiaus.</p>
<p>Vartoti <em>daug žuvies</em>, kuri yra tiesioginis DHR ir AR šaltinis ( lašiša, tunas, skumbrė) nėščioms moterims nerekomenduojama. Mat dauguma vandenynų užteršti metilo gyvsidabriu, kuris gali pakenkti besivystančiai nervų sistemai. Be to, žuvyje gali būti teršalų. Pavyzdžiui, dioksino ir PCB.</p>
<p>Saugiausia omega-3 ir omega-6 rūgščių kiekį papildyti maisto papildais.</p>
<p><strong>Omega rūgštys nėščiajai, žindyvei ir vaikui</strong></p>
<p>Svarbu, kad<b> </b>maisto papildai, kurių  sudėtyje yra omega-3 žuvų taukų būtų gaunami iš neužterštuose vandenynuose sugautos žuvies. Iš jų turėtų būti pašalinti teršalai, priemaišos ir lakiosios medžiagos, tuomet DHR bus ypač geros kokybės, veiksminga ir  maksimaliai absorbuojama.</p>
<p>Pirmuosius dvejus gyvenimo metus, kai smegenys ypač greitai vystosi, svarbu aprūpinti vaiko organizmą reikiamu būtinų geros kokybės omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių ir natūralių antioksidantų kiekiu.</p>
<p>DHR  ir AR riebalų rūgštys būtinos, kad <em>kūdikio smegenys</em> ir akys vystytųsi normaliai, be to, didesnė tikimybė, jog <i>kūdikis</i> gims išnešiotas. Idealu, jeigu jos pradedamos vartoti dar prieš pastojant ir vartojama visą <em>nėštumo ir žindymo krūtimi laikotarpį</em> bei vėliau jų papildomai duodama paūgėjusiam vaikui.</p>
<p><b> </b></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/omega-rugstys-butinos-ir-mamos-ir-vaiko-sveikatai">Omega rūgštys būtinos ir  mamos, ir vaiko sveikatai</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/omega-rugstys-butinos-ir-mamos-ir-vaiko-sveikatai/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
	</channel>
</rss>
