<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>nėščiai | MAMA ir vaikas</title>
	<atom:link href="https://mamairvaikas.lt/zymuo/nesciai/feed" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>https://mamairvaikas.lt</link>
	<description>Nė&#353;tumas, mamos ir vaiko sveikata. Vaikų ligos.</description>
	<lastBuildDate>Tue, 21 Jan 2020 19:40:12 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>
	hourly	</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>
	1	</sy:updateFrequency>
	<generator>https://wordpress.org/?v=5.7.12</generator>
	<item>
		<title>Natūralūs mineralai – apsauga nuo ligų</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/naturalus-mineralai-apsauga-nuo-ligu?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=naturalus-mineralai-apsauga-nuo-ligu</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/naturalus-mineralai-apsauga-nuo-ligu#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Sat, 18 Jun 2016 06:02:04 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Vitaminai ir mineralai]]></category>
		<category><![CDATA[antioksidantai]]></category>
		<category><![CDATA[cinkas]]></category>
		<category><![CDATA[geležis]]></category>
		<category><![CDATA[kalcis]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikio mityba]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikiui]]></category>
		<category><![CDATA[magnis]]></category>
		<category><![CDATA[mamai]]></category>
		<category><![CDATA[mineralai]]></category>
		<category><![CDATA[mineralų stoka]]></category>
		<category><![CDATA[nėščiai]]></category>
		<category><![CDATA[po gimdymo]]></category>
		<category><![CDATA[pogimdyminė depresija]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminas D]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=14928</guid>

					<description><![CDATA[<p>Valgote įvairų maistą, sąžiningai vadovaudamiesi visomis sveikos mitybos taisyklėmis, bet vitaminų ir mineralų per mažai? Neramu, nes gerai žinote, kad šių mikroelementų stoka gali sukelti įvairiausias ligas. Antra vertus, per daug jų taip pat negerai – vieno mineralo ar vitamino perteklius gali suardyti visą draugiją, nes naudos jie teikia tik veikdami kartu. Svarbūs visi mikroelementai,&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/naturalus-mineralai-apsauga-nuo-ligu">Natūralūs mineralai – apsauga nuo ligų</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><a href="https://mamairvaikas.lt/naturalus-mineralai-apsauga-nuo-ligu/sveikatai-svarbus-vitaminai-ir-mineralai" rel="attachment wp-att-15160"><img loading="lazy" class="alignright size-full wp-image-15160" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2016/06/Sveikatai-svarbūs-vitaminai-ir-mineralai.jpg" alt="Sveikatai svarbūs vitaminai ir mineralai" width="800" height="491" /></a>Valgote įvairų maistą, sąžiningai vadovaudamiesi visomis sveikos mitybos taisyklėmis, bet <em>vitaminų ir mineralų</em> per mažai? Neramu, nes gerai žinote, kad šių mikroelementų stoka gali sukelti įvairiausias ligas. Antra vertus, per daug jų taip pat negerai – vieno mineralo ar vitamino perteklius gali suardyti visą draugiją, nes naudos jie teikia tik veikdami kartu. Svarbūs visi <em>mikroelementai</em>, o <em>mineralai</em> dar reguliuoja vitaminų apykaitą, todėl jų pritrūkę, negauname ir vitaminų. Kodėl neužtenka šių mikroelementų ir iš kur jų pasiimti tiek, kiek reikia?</p>
<p><strong>Kodėl maiste mineralų trūksta</strong>?</p>
<p>Idealu, jei mineralus, vitaminus bei kitas naudingąsias medžiagas gauname su maistu. Tačiau net ir valgydami sveiką maistą šių medžiagų pritrūksime, nes mokslininkai įrodė, jog nualintame, chemikalais tręšiamame dirvožemyje<em> mineralų</em> mažai, todėl jų negali turėti ir augalai. Ilgai laikomi sandėliuose maisto produktai netenka kitos dalies <em>mineralų</em>. Jie pašalinami rafinuojant maisto produktus bei prifarširuojant juos įvairiausių cheminių dažiklių, skonio stipriklių bei konservantų. Įsisukę į intensyvų šiuolaikinio gyvenimo tempą, pasigaminti maisto neturime kada. Todėl dalis mūsų pačių ir vaikų patiekalų tėra perdirbamosios pramonės brukamas skrandį užkemšantis balastas.</p>
<p>Naudingųjų medžiagų pritrūkstame dar daugiau, nes gyvename užterštoje aplinkoje, dažnai kamuoja stresai, laikomės dietų. Todėl atsiranda raumenų <em>mėšlungis</em>, jaučiame nuovargį.</p>
<p><strong>Mikroelementai nėščiajai</strong></p>
<p><em>Nėščiai</em> moteriai metu <em>vitaminų ir mineralų</em> reikia daugiau, nes jų turi užtekti ir pačiai būsimai mamytei, ir vaisiui. Jeigu šių medžiagų pritrūks net ir nedaug, būsimo <em>naujagimio sveikatai</em> pasekmės gali būti liūdnos. <em>Nėščiajai</em> būtini <em>kalcis</em>, <em>cinkas</em>, magnis ir <em>vitaminas D</em>, taip pat boras, manganas, molibdenas, chromas ir daugelis kitų. <em>Embrionui</em>, jo smegenų ir nervų sistemai vystytis labai svarbus <em>cinkas</em>. Beje, idealus <em>kalcio</em> reikia dviejų dalių kalcio, o <em>magnio</em> vienos. Deja, maisto produktuose tokių proporcijų nėra. Pavyzdžiui, valgydami pieno produktus, pritrūkstame <em>magnio</em>, nes piene šis santykis yra 10:1, o sūryje 28:1. Todėl šių mineralų iš maisto neužteks, o dėl to kamuos <em>raumenų mėšlungis</em>, gali užkietėti viduriai, prastai miegosime, atsiras <em>dantų ėduonis</em> ir kt.</p>
<p>Papildomai cinko <em>nėščiąjai</em> reikia vartojant geležies papildus, kurie dažnai skiriami nuo anemijos, nes geležis jį išstumia.</p>
<p>Būsimam <em>kūdikiui</em> ypač svarbūs pirmieji trys nėštumo mėnesiai, kai formuojasi jo organai. Bet būtent šiuo periodu <em>nėščiąją</em> pykina, todėl valgyti nesinori. Įrodyta, kad vartojant <em>B6, B12</em>, <em>folio rūgšties</em>, <em>geležies </em>ir <em>cinko</em> turinčius maisto papildus, dažniausiai dingsta net ir labai stiprus pykinimas. Optimalios mitybos instituto ( ION – Institute of Optimal Nutrition) tyrimų duomenimis, pirmąjį trimestrą gali beveik visai nepykinti, jeigu <em>moteriai</em> netrūksta  šių medžiagų dar prieš nėštumą.</p>
<p><strong> </strong><strong>Mineralų stoka turi reikšmės pogimdyminei depresijos </strong></p>
<p>Subalansuotas <em>mineralų bei vitaminų</em> kiekis svarbus ir <em>po gimdymo</em> – juk nuo <em>mamos </em>priklauso ir žindomo <em>kūdikio mityba</em>. Be to, motinystės streso ir bemiegių naktų išsekintai jaunai <em>mamai</em>, kaip ir <em>kūdikiui</em>, reikia subalansuoto <em>mineralų bei vitaminų</em> kiekio.</p>
<p>Tyrimais nustatyta, kad <em>mineralai</em> gali padėti išvengti dažną jauną mamą ištinkančios <em>pogimdyminės depresijos</em>. Daugelis tyrėjų mano, kad be psichologinio faktoriaus, susijusio su didžiule moterį užklumpančia atsakomybė ir rūpesčiais, <em>pogimdyminei depresijai</em> įtakos turi ir mikroelementų stoka.</p>
<p>Viena iš <em>pogimdyminės depresijos</em> priežasčių gali būti <em>vario perteklius</em>. <em>Nėščiosios</em> organizme vario padaugėja, o <em>cinko</em>, kurio daug reikia vaisiui, sumažėja. Žindančios <em>mamos</em> piene esančias cinko atsargas greitai išnaudoja <em>naujagimis</em>. Pasaulio Sveikatos Organizacijos duomenimis, maitinančiai krūtimi <em>mamai </em>reikia 25 mg cinko per dieną, o stokojant cinko ir vitamino B6 gali užklupti <em>depresija</em>. Žymus amerikiečių gydytojas Carlo Pfeiffer &#8216;is teigė, kad nė vienos iš jo stebėtų pacienčių, kurios vartojo <em>cinką</em> ir <em>vitaminą B6</em>, nekamavo nei pogimdyminė depresija, nei psichozė.</p>
<p>Depresijai įtakos gali turėti ir Omega-3 riebalų rūgščių stoka. Todėl Omega-3 ir cinko bei B grupės vitaminai būtini jaunai <em>mamai</em>.</p>
<p><strong>Vaikas prastai mokosi – galbūt jam trūksta vitaminų ir mineralų?</strong></p>
<p>Dėl mineralų, vitaminų ir kitų maistinių medžiagų stokos anksti genda <em>vaikų dantys</em>. Be to, trūkstant <em>mineralų</em>, į organizmą patenka daug nuodingų metalų. Mat kai kurie iš mineralų gali prisikabinti toksiną ir pašalinti jį.  Toksiški metalai gali sukelti ligas.  Pavyzdžiui, <em>aliuminis</em>  kenkia smegenims ir blogina atmintį, gali paskatinti inkstų ligas, <em>vaikams</em> – <em>autizmą</em>. <em>Aliuminis</em> prisijungia prie vitaminų bei mineralų ir neleidžia jiems atlikti savo funkcijų, o <em>cinkas</em> reguliuoja šio metalo kiekį organizme.</p>
<p>Kito pavojingo organizmui metalo – švino padaugėja  trūkstant <em>kalcio</em>, <em>cinko</em> ir <em>geležies</em>. Vaikų psichiatrijos profesorius H. Needleman‘as, ištyrė švino kiekį iškritusiuose mokinių dantyse. Buvo tiriami Alabamos valstijoje, Birmingeme gyvenantys 2146 pirmos ir antros klasės mokiniai. Rezultatai parodė aiškią priklausomybę tarp švino koncentracijos ir mokymosi bei elgesio problemų. Didesnį švino kiekį turintys <em>vaikai</em> buvo išsiblaškę, neorganizuoti, impulsyvūs, susierzinę ir mieguisti, jų vidutinis intelekto koeficientas (IQ) buvo 4,5 kartus mažesnis.</p>
<p><strong> </strong><strong>Antioksidantai – imuniteto stimuliatoriai prieš ligas</strong></p>
<p>Dėl antioksidantų stokos galime susirgti tokiomis ligomis kaip vėžys, cukrinis diabetas, kvėpavimo takų infekcijos, psichikos negalavimai ir kitos. Pagrindiniai <em>imuninės sistemos</em> ginklai prieš ligas sukeliančius įsibrovėlius – <em>vitaminai </em>A, C ir E, efektyvus antikancerogenas mineralas <em>selenas</em>, taip pat antocioninai, CoQ10. <em>Antioksidantai </em>atlieka ir daugiau funkcijų: padidina galimybę pastoti, mažina uždegimą, peršalimo simptomus bei lėtinį nuovargį.</p>
<p><strong>Mineralas mineralui nelygu</strong></p>
<p>Šiandien vargu ar išsiversime be maisto papildų, kuriuose <em>vitaminai</em> ir <em>mineralai</em> yra reikiamų proporcijų. Bet ne visų formų mineralus organizmas geba pasisavinti. Todėl galite sąžiningai gerti maisto papildus, o naudos nejausite.</p>
<p>Gerai pasisavinami tik tie <em>mineralai</em>, kurių molekulės labai mažos ir tirpios vandenyje, t. y.  joninės (turinčios elektrinį krūvį) formos mineralai.  Bet kokios kitos formos netirpių vandenyje mineralų molekulės tūkstantį kartų didesnės nei joninės, o organizmas turi jas perdirbti į joninę formą, todėl jų pasisavinama tik maždaug 30%.</p>
<p><em>Joniniai mineralai</em> ilgus metus formuojasi natūralioje gamtoje, jie tokie pat kaip ir maiste</p>
<p>esantys <em>mikroelementai</em>.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><em>Parengė </em><em>sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė</em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/naturalus-mineralai-apsauga-nuo-ligu">Natūralūs mineralai – apsauga nuo ligų</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/naturalus-mineralai-apsauga-nuo-ligu/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2014 m. vasara</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2014-m-vasara?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=zurnalas-mama-ir-vaikas-2014-m-vasara</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2014-m-vasara#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Thu, 12 Jun 2014 11:28:34 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Žurnalų archyvas]]></category>
		<category><![CDATA[Anemija]]></category>
		<category><![CDATA[antiseptikas]]></category>
		<category><![CDATA[apsauga nuo saulės]]></category>
		<category><![CDATA[bakterijos]]></category>
		<category><![CDATA[darželis]]></category>
		<category><![CDATA[drabužėlių skalbimas]]></category>
		<category><![CDATA[emolientai]]></category>
		<category><![CDATA[gydytojai]]></category>
		<category><![CDATA[higiena vasarą]]></category>
		<category><![CDATA[higieniniai įklotai]]></category>
		<category><![CDATA[hodžkino limfoma]]></category>
		<category><![CDATA[intymi higiena]]></category>
		<category><![CDATA[iššutusiai odai]]></category>
		<category><![CDATA[kelionių vaistinėlė]]></category>
		<category><![CDATA[kojų higiena]]></category>
		<category><![CDATA[Kosulys]]></category>
		<category><![CDATA[kraujavimui sustabdyti]]></category>
		<category><![CDATA[kraujo tyrimas]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikio odelė]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[liga]]></category>
		<category><![CDATA[maistas]]></category>
		<category><![CDATA[maistinės skaidulos]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[mama ir tėtis]]></category>
		<category><![CDATA[Mama ir vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[mamos]]></category>
		<category><![CDATA[mamos pienas]]></category>
		<category><![CDATA[Mažakraujystė]]></category>
		<category><![CDATA[megaloblastinė anemija]]></category>
		<category><![CDATA[miltai]]></category>
		<category><![CDATA[moteris]]></category>
		<category><![CDATA[moterų ligos]]></category>
		<category><![CDATA[nemokamas žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[nėščiai]]></category>
		<category><![CDATA[nėštumas]]></category>
		<category><![CDATA[Nudegimai]]></category>
		<category><![CDATA[nudegimas saulėje]]></category>
		<category><![CDATA[nuo alergijos]]></category>
		<category><![CDATA[nuo miego sutrikimų]]></category>
		<category><![CDATA[nuo skausmo]]></category>
		<category><![CDATA[nuo vabzdžių įkandimų]]></category>
		<category><![CDATA[nuo viduriavimo]]></category>
		<category><![CDATA[pagalba skrandžiui]]></category>
		<category><![CDATA[perkaitimas]]></category>
		<category><![CDATA[perkaitimo požymiai]]></category>
		<category><![CDATA[sanatorija]]></category>
		<category><![CDATA[saulės smūgis]]></category>
		<category><![CDATA[šeima]]></category>
		<category><![CDATA[šilumos smūgis]]></category>
		<category><![CDATA[skęstant]]></category>
		<category><![CDATA[speltų miltai]]></category>
		<category><![CDATA[speneliai]]></category>
		<category><![CDATA[suskilusiems speneliams]]></category>
		<category><![CDATA[sveikas]]></category>
		<category><![CDATA[sveikata]]></category>
		<category><![CDATA[sveikatos žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[tėtis]]></category>
		<category><![CDATA[vaikai]]></category>
		<category><![CDATA[vaikams]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas vandenyje]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko drabužiai]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko gaivinimas]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko miegui]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko temperatūra]]></category>
		<category><![CDATA[vaistai]]></category>
		<category><![CDATA[vasara]]></category>
		<category><![CDATA[vasaros atostogos]]></category>
		<category><![CDATA[Viduriavimas]]></category>
		<category><![CDATA[viduriuoja vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vyras]]></category>
		<category><![CDATA[žaizdos dezinfekavimas]]></category>
		<category><![CDATA[žindanti mama]]></category>
		<category><![CDATA[žindymas]]></category>
		<category><![CDATA[žindymas vasarą]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=12175</guid>

					<description><![CDATA[<p>MAMŲ ISTORIJOS. Šeimos jėga – prieš tėčio ligą. VAISTINĖLĖ. Vasaros vaistinėlė – apsauga ir ramybė. Ką turime žinoti apie konjunktyvitą? Viduriavimas: kada susirūpinti? KĄ VALGOME? „Rakto skylutės“ simboliu ženklinami miltai – sveikatai ir figūrai. BŪKIME SVEIKUČIAI. Kas padeda ramiam vaiko miegeliui? Sanatorija „Pušyno kelias“ – ir sergančiam, ir sveikam vaikui. Šeimų mokyklėlė. PIRMOJI VASAROS PAGALBA.&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2014-m-vasara">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2014 m. vasara</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" width="500" height="425" class="alignleft size-full wp-image-12182" alt="" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2014/06/Mama-ir-vaikas-2014-nr.2-e1579635115903.jpg"></p>
<p>MAMŲ ISTORIJOS. Šeimos jėga – prieš tėčio ligą.</p>
<p>VAISTINĖLĖ. Vasaros vaistinėlė – apsauga ir ramybė.<br />
Ką turime žinoti apie konjunktyvitą?<br />
Viduriavimas: kada susirūpinti?</p>
<p>KĄ VALGOME? „Rakto skylutės“ simboliu ženklinami miltai – sveikatai ir figūrai.</p>
<p>BŪKIME SVEIKUČIAI. Kas padeda ramiam vaiko miegeliui? Sanatorija „Pušyno kelias“ – ir sergančiam, ir sveikam vaikui. Šeimų mokyklėlė.</p>
<p>PIRMOJI VASAROS PAGALBA. Kad vaikas būtų saugus vandenyje. Perkaitimas, šilumos ir saulės smūgis.</p>
<p>KŪDIKIS. Žindymas vasarą – sveikas kūdikis, rami mama. Ko reikia kūdikio odelei? Švarūs ir gaivūs vasariniai drabužėliai.</p>
<p>MAMYTĖ. Megaloblastinė anemija. Kas tai? Vasarinės moterų ligos: išvengti padės intymi higiena.</p>
<p>ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:<br />
<a href="https://mamairvaikas.lt/failai/2014/06/Mama-ir-vaikas-2014-vasara.pdf" target="_blank" rel="noopener"><span style="color: #000080;"><strong>„Mama ir vaikas” 2014 metų vasara</strong></span></a></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2014-m-vasara">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2014 m. vasara</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2014-m-vasara/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Megaloblastinė anemija – pavojus nėščiajai</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/megaloblastine-anemija-pavojus-nesciajai?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=megaloblastine-anemija-pavojus-nesciajai</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/megaloblastine-anemija-pavojus-nesciajai#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Wed, 11 Jun 2014 07:17:34 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Nėštumas]]></category>
		<category><![CDATA[Anemija]]></category>
		<category><![CDATA[hemoglobino koncentracija]]></category>
		<category><![CDATA[kraujo tyrimas]]></category>
		<category><![CDATA[Mažakraujystė]]></category>
		<category><![CDATA[megaloblastinė anemija]]></category>
		<category><![CDATA[nėščiai]]></category>
		<category><![CDATA[nėščiai moteriai]]></category>
		<category><![CDATA[nėščiosioms]]></category>
		<category><![CDATA[nėštumas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=12123</guid>

					<description><![CDATA[<p>Nėštumo metu įvairių medžiagų, tarp jų ir vitaminų, poreikis padidėja. Moters organizme gausėja eritrocitų ir kraujo plazmos, nes jų turi užtekti ir vaisiui. Eritrocitų masė padidėja 18–25%, kraujo plazmos tūris 40–60%, todėl net ir padidėjus eritrocitų masei, hemoglobino koncentracija ir vertė sumažėja. Mažesnė hemoglobino koncentracija kraujyje ir hematokrito dydžiai dar nėra anemijos įrodymas. Anemija Lietuvoje&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/megaloblastine-anemija-pavojus-nesciajai">Megaloblastinė anemija – pavojus nėščiajai</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><i><a href="https://mamairvaikas.lt/megaloblastine-anemija-pavojus-nesciajai/megaloblastine-anemija-ir-nestumas" rel="attachment wp-att-12127"><img loading="lazy" class="alignleft size-medium wp-image-12127" alt="Megaloblastinė anemija ir nėštumas" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2014/06/Megaloblastinė-anemija-ir-nėštumas-250x212.jpg" width="250" height="212" /></a>Nėštumo metu</i> įvairių medžiagų, tarp jų ir vitaminų, poreikis padidėja. Moters organizme gausėja eritrocitų ir kraujo plazmos, nes jų turi užtekti ir <i>vaisiui</i>. Eritrocitų masė padidėja 18–25%, kraujo plazmos tūris 40–60%, todėl net ir padidėjus eritrocitų masei, <i>hemoglobino koncentracija</i> ir vertė sumažėja. Mažesnė <i>hemoglobino koncentracija</i> kraujyje ir hematokrito dydžiai dar nėra anemijos įrodymas<i>. Anemija</i> Lietuvoje serga 35–50 proc. visų nėščiųjų, <i>geležies stokos mažakraujyste</i> – apie 80–90 proc., 10–20 proc. nustatomos kitos priežastys. Viena jų – <i>megaloblastinė anemija</i>.</p>
<p>Įtariant <i>anemiją</i> svarbiausia nustatyti pagrindines priežastis, kokio vitamino ar mikroelemento konkrečiai trūksta. Dažniausia klaida, kad <i>geležies preparatai</i> yra vartojami nenustačius priežasties.</p>
<p><i>Megaloblastinė</i><i> </i><i>anemija</i> –  tai savita anemijos forma, kuri išsivysto <i>nėščiosioms</i> dėl įvairių veiksnių, susijusių su <i>nėštumo</i> fiziologija. Įrodymais pagrįsta medicina teigia, kad <i>megaloblastinę anemiją</i> (<i>mažakraujystę</i>), turinčią labai rimtų pasekmių, gali sukelti <i>folio rūgšties</i> <i>ir vitamino B12 trūkumas</i>.</p>
<p><strong>Pagrindiniai požymiai, kad Jums trūksta folio rūgšties ir vitamino B12</strong></p>
<p>– Pakrikusi psichika, nuovargis, nerimas, neviltis, baimė, gyvenimo džiaugsmo stoka, išsiblaškymas, silpna atmintis.</p>
<p>– Miego sutrikimai.</p>
<p>– Augimo sutrikimai.</p>
<p>– Virškinimo sutrikimai, liežuvio apnašos.</p>
<p>– <i>Anemija</i> (<i>mažakraujystė</i>), per mažas hemoglobino kiekis kraujyje.</p>
<p>– Šiurkštūs, slenkantys plaukai, skilinėjantys nagai, šerpetojanti oda.</p>
<p>– Išsiblaškymas, silpna atmintis.</p>
<p>– Pabalusi oda.</p>
<p>– Galūnių (ypač kojų) dilgčiojimas, nutirpimas, skysčių kaupimasis.</p>
<p>– Nemalonus kūno kvapas.</p>
<p>– <i>Mėnesinių sutrikimai</i>.</p>
<p>– Raumenų  ir sąnarių skausmas.<ins cite="mailto:Justina" datetime="2014-05-14T16:31"></ins></p>
<p><strong>Anemijos pasekmės – komplikuotas nėštumas</strong></p>
<p>– Hipertenzija.</p>
<p>– Preeklampsija (aukštas arterinis kraujospūdis, pabrinkimai ir baltymas šlapime (proteinurija).</p>
<p>– Savaiminis <i>persileidimas</i>.</p>
<p>– <i>Priešlaikinis gimdymas</i>.</p>
<p>– Sulėtėjęs <i>vaisiaus augimas</i>.</p>
<p>– Įvairūs <i>vaisiaus nervinio vamzdelio defektai</i> (pavyzdžiui, įskilęs stuburas, besmegenystė)</p>
<p><b></b><strong>Kokia tyrimo nauda nėščiai moteriai?</strong></p>
<p>Jeigu <i>megaloblastinė anemija</i> nepatikslinta, <i>nėščiosios</i> gydyti vien tik folio rūgštimi nerekomenduojama, nes kai nenustatyta vitamino B12 stoka, gali išsivystyti kai kurie negrįžtami neurologiniai simptomai. Prieš pradedant gydyti, reikėtų išsiaiškinti, kurio būtent elemento trūksta. Tuo tikslu tiriama vitamino B12 ir folio rūgšties koncentracija kraujo plazmoje.</p>
<p>Laboratorijoje atliekamas bendrasis <i>kraujo tyrimas</i>. I ir III <i>nėštumo trimestrais</i> <i>anemija</i> diagnozuojama, kai hemoglobino (Hb) koncentracija kraujyje mažesnė kaip 110 g / l, II <i>nėštumo trimestrą</i> – kai mažesnė kaip 105 g / l. Svarbūs ir kiti kraujo analizės duomenys: geležies kiekis kraujo serume, hematokrito vertė, eritrocitų spalvinis indeksas, eritrocitų skaičius, sumažėjęs kraujo serumo feritino kiekis ir padidėjęs transferino kiekis. <i>Kraujo tyrimas</i> – greitas ir paprastas būdas nustatyti folio rūgšties ir vitamino B12 atsargas Jūsų organizme.</p>
<p><a href="https://mamairvaikas.lt/megaloblastine-anemija-pavojus-nesciajai/sosdiagnostika" rel="attachment wp-att-12183"><img loading="lazy" class="alignleft size-medium wp-image-12183" alt="Sosdiagnostika" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2014/06/Sosdiagnostika-250x98.jpg" width="250" height="98" /></a>Vitamino B12, folatų tyrimus ir kitus rekomenduojamus tyrimus <i>nėščiosioms</i> galite atlikti modernioje ir šiuolaikiškoje laboratorijoje UAB „Sosdiagnostika“.</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/megaloblastine-anemija-pavojus-nesciajai">Megaloblastinė anemija – pavojus nėščiajai</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/megaloblastine-anemija-pavojus-nesciajai/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
	</channel>
</rss>
