Ar tikrai nepavojinga?

Yra išskiriami du veiksniai, kurie svarstomi kaip galintys sietis su žindymo rizika nėštumo metu. Tai pavojai susiję su hormonų poveikiu ir su moters mityba – energiniais organizmo resursais. Toliau aptarsime juos abu.

Kai mama žindo kūdikį, dirginami krūtų spenelių nerviniai receptoriai ir tada posmegeninė endokrininė liauka hipofizis į kraują išskiria hormoną oksitociną, kuris, skatindamas susitraukti aplink alveoles esančias lygiąsias raumenines ląsteles, priverčia pieną tekėti iš krūtų. Iš panašių lygiųjų raumeninių ląstelių sudarytas ir gimdos sienelės raumeninis sluoksnis. Todėl oksitocinas taip pat yra svarbus gimdymo metu. Apie tai girdėjusios mamos nerimauja: ar žindymo metu išsiskiriantis oksitocinas neišprovokuos gimdos susitraukimų ir nesukels persileidimo ar priešlaikinio gimdymo?

Laimei, per visą pirmąją nėštumo pusę, iki maždaug 24 savaičių, gimdos raumenys dar būna oksitocinui visai nejautrūs. Paskui, kai gimda savo raumenų pajėgumą pradės palaipsniui didinti ir treniruoti būsimoms „varžyboms“ – gimdymui, labai pamažu didės ir tų raumeninių ląstelių jautrumas oksitocinui. Todėl labai nestiprūs gimdos sienelės raumenų susitraukinėjimai, toli gražu negalintys išprovokuoti priešlaikinio gimdymo, antrajame ir ypač trečiajame nėštumo trimestruose yra įprastas reiškinys. Tai daug kartų atsitinka ir meilės glamonių bei lytinių santykių ar net fizinės mankštos pratimų metu.

Iki pat normalaus natūralaus gimdymo pradžios, žindant (dirginant spenelį) išsiskiriantis nedidelis (vis mažėjantis, nes retėja ir trumpėja žindymai) oksitocino kiekis ne tik pirmiausia bus panaudojamas būtent pieno varymui iš krūtų, bet ir to kiekio neužtektų per tą laiką daugelį kartų padidėjusios gimdos stipriems susitraukimams sukelti. Nedidelė jo prisidėjimo tikimybė teoriškai galbūt (bet nebūtinai, nes įrodančių faktų nėra) rastųsi tik dėl kitų priežasčių atsiradusios priešlaikinio gimdymo grėsmės.

Į ką vis dėlto reikėtų atsižvelgti?

Vertinant persileidimo rizikas būtina svarstyti ne tik žindymo įtaką nėštumui, tačiau atsižvelgti ir į kitas aplinkybes, kurios didina riziką, kad įvyks persileidimas. O esant joms reiktų pasisaugoti ir vis tik, pasitarus su gydytoju, priimti sprendimą žindymą nuosekliai mažinti arba ir nutraukti:

– prieš tai buvęs nėštumas baigėsi persileidimu;
– jei esate 35 metų ir vyresnio amžiaus, ypač, jei jums 40 metų arba daugiau;
– trumpas laikas tarp nėštumų. Jeigu laikotarpio tarp gimdymų trukmė yra mažesnė nei dveji metai, padidėja įvairios rizikos tiek mamai, tiek vaisiui nėštumo metu;
– laukiatės dvynukų ir daugiau vaikų;
– nėštumo metu patyrėte kraujavimą;
– jums rekomenduojama vengti lytinių santykių nėštumo metu.

Dar viena aplinkybė

Remiantis daugelio tyrimų rezultatais, žindymas nėštumo metu, kai nėra kitų rizikų, nekelia grėsmės patirti persileidimą, tačiau kai kurie tyrimai vis tik atrado ryšį tarp žindymo nėštumo metu ir persileidimo rizikos. Šie tyrimai atskleidė, jog persileidimo riziką gali padidinti žindymas, kai esamas vaikelis yra tik žindomas ir dar neprimaitinamas jokiu kitu maistu. O jei vaikas gauna ir kitokio maisto, tokiu atveju žindymas persileidimo tikimybės nepadidina.

Manoma, kad kai kurioms moterims maitinimas tik žindant ir nėštumas vienu metu gali būti per didelis iššūkis organizmo pajėgumams. Taigi, jei moteris pastoja vis dar tik žindydama, vaikui patartina pradėti primaitinimą kitu maistu (priklausomai nuo vaiko amžiaus ir rekomenduojamų produktų tokiam amžiui) tam, kad būtų sumažinta persileidimo tikimybė.

Jei nerimaujate, ar auginant naująjį vaikelį pilvelyje ir žindant jau turimą, jums pakanka organizmo resursų, prisiminkite, kad gimdoje augantis vaikas jo vystymosi pirmaisiais mėnesiais dar būna santykinai labai mažas. Taigi ir maisto medžiagų jo energijos bei kūno augimo poreikiams patenkinti dar nereikės labai daug. Aišku, su laiku, jam augant, atitinkamai didės poreikis medžiagų, reikalingų kūno statybai ir energijai. Tačiau tuo pat metu lygiagrečiai mažės motinos pieno poreikis žindomam vaikui, nes jis gaus vis daugiau kitokio – papildomo – maisto, kuris pradedamas valgyti nuo šešių mėnesių amžiaus.

Tiek nėštumas, tiek žindymas reikalauja papildomų energinių resursų

Nėštumo metu moters mityba turėtų padidėti apie 5 % pirmojo trimestro metu, 10 % antrąjį trimestrą ir 25 % trečiąjį. Žindymo metu kūnui reikia daugiau papildomų energinių resursų. Nuo kūdikio gimimo iki šešių mėnesių amžiaus rekomenduojama, kad žindanti moteris suvartotų papildomai po 500 kalorijų kasdien. Toms, kurios žindo vaikelį nuo šešių mėnesių amžiaus, rekomenduojama papildomai gauti 400 kalorijų per dieną.

Reikia prisiminti, kad besilaukiant ir tuo pačiu žindant daugiau reikia ne tik kalorijų, bet ir įvairių vertingų maisto medžiagų, mikroelementų, vitaminų. Tad neužtenka tiesiog pavalgyti daugiau ledų, sausainių ar išgerti saldžių gėrimų – tai bevertis maistas. Turite rinktis tai, kas jūsų kūnui, o per jį ir jūsų vaikų kūneliams, suteiks tai, kas naudingiausia jums visiems. Kol pati mama su maistu gauna pakankamai kalorijų ir visų reikalingų medžiagų, kol jos pačios svoris didėja atitikdamas sveikus parametrus, yra pakankamai priežasčių tikėti, kad ji gerai aprūpins save, gimdos gyventoją ir žindomą vaiką.

Taigi, besilaukianti moteris turėtų prisitaikyti prie padidėjusių mitybos poreikių valgydama daugiau ir vyresniojo vaiko žindymas neturėtų daryti įtaką jos dar negimusio kūdikio augimui. Leiskite jūsų apetitui diktuoti: valgykite gerą ir įvairų maistą, kada esate alkana ir gerkite, kada esate ištroškusi.

Linkime ramybės

Prisiminkite, kai jaučiatės gerai, jūsų nėštumas nėra rizikos grupėje, jei jūsų kraujo tyrimo rodikliai normalūs, jei žindymas yra tik kaip papildomas vaikelio mitybos šaltinis, o dar labiau – ritualas, padedantis pajusti artumą – žindymas išprovokuoti persileidimo neturėtų. Kadangi gamta mūsų organizmą sukūrė taip, jog visi geriausi jo ištekliai keliauja naujai gyvybei. Todėl, jei motinos organizmas turės rinktis tarp naujos gyvybės ir pienuko kokybės, jis rinksis naują gyvybę.

Linkime ramybės, pasitikėjimo savo kūnu ir gamtos suteiktomis jo galimybėmis. Prisiminkite, kad natūralu nėštumo metu išgyventi daugiau emocijų, nerimo, baimių. Ir tai sveikintina, nes tokiu atveju esate linkusi labiau pasaugoti save ir nėštumą. Tačiau kai kurios baimės būna nepagrįstos ir tokiu atveju naudinga susirinkti informacijos reikiama tema, pasikonsultuoti su kompetentingais tos srities specialistais. Dažnai to ir pakanka nusiraminimui.
Vis tik, jei psichologiniame lygmenyje jūsų baimė, kad gali įvykti persileidimas žindant, yra didelė, siūlytume žindymą nuosekliai retinti, trumpinti ir nutraukti, nes pati baimė gali padaryti kur kas daugiau žalos nei žindymas.

Parengė: gydytojas Kazimieras Vitkauskas, psichologė Karolina Tarnauskienė
www.psichologekarolina.eu
Feisbukas Išsipildymas Motinystėje
IG issipildymas.motinysteje

Daugiau skaitykite knygoje „Kūdikio žindymas. Nepakeičiamas kaip motinos meilė“ (2022 m. leidimas).

Aplinkinių kritiškas požiūris

Tandeminis žindymas nėra itin dažnas reiškinys, žmonės prie jo neįpratę, todėl tenka pasitelkti kantrybę ir nusiteikti, kad susidursite su įvairiu aplinkinių požiūriu ir komentarais. Liūdniausia, kad dažnai net sveikatos priežiūros specialistai, neturėdami pakankamai žinių, nepalaiko tokio pasirinkimo ir abejoja dėl maistinės mamos pieno vertės žindant tandemu. Moterys yra kritikuojamos, jog toks dviejų vaikų žindymas yra tik energijos švaistymas, neduodantis vyresnėliui jokios naudos. Aplinkinių kritiški komentarai, nuvertinimas gali gerokai paveikti mamos emocinę savijautą. Svarbu neabejoti tuo, ką darote, ir pačiai sau turėti atsakymą, kuo tai naudinga ir jums prasminga.

Jau yra atlikta daug mokslinių motinos pieno sudėties žindant tandemu tyrimų. Visi parodė, jog kokybė tikrai nesuprastėja, o puikiai prisitaiko prie augančių vaikų poreikių. Pavyzdžiui, moterų, kurios žindo ilgiau nei vienerius metus, pienas yra maistingesnis už tų moterų, kurios žindo pagimdžiusios prieš gimdymo terminą ar numatytu laiku. Moterų, žindančių ilgiau nei dvejus metus, pienas turi daugiau riebalų, o kūdikio žindymo pradžioje daugiau angliavandenių.

Tandeminio žindymo aversija

Žindymas tandemu yra vienas iš veiksnių, galinčių įtakoti žindymo aversijos pojūčių atsiradimą. Vis dėlto dažniausiai žindymo aversija pasireiškia žindant tandemu tuo atveju, jei ji jau būdavo iki pastojimo, arba jei atsirado žindant nėštumo metu.

Dažnai moterys mano, jog žindymo aversiją joms sukelia nėštumas (jei iki tol aversijos nebuvo), tad tikisi, kad vaikeliui gimus ji baigsis. Tačiau, ar tikrai žindymo aversija baigsis atėjus gimdymui, niekas negali garantuoti. Tikėtina, kad jei jau patyrėte žindymo aversiją nėštumo metu, gimus vaikeliui ir žindant tandemu, ji bus tokia pati ar dar stipresnė, ir tokiu atveju gali tekti vaikus žindyti ne kartu, o atskirai.

Jei žindymo aversijos pojūčiai išliko, pastebėsite, kad naujagimio žindimas nemalonių pojūčių nesukelia, tačiau vyresnėlio – sukelia. Vyresnio vaiko burna didesnė, sąkandis stipresnis, jo žindimas jau yra kitoks, keliantis kitokius pojūčius, nei maitinant naujagimį. Egzistuoja ir psichologinis momentas – pasąmoningai švelniau priimame pojūčius, keliamus bejėgio naujagimio nei vyresnio vaikelio, su kuriuo kasdienybėje jau bendraujam skirtingai, kitaip jį suvokiame ir priimame, jau pažįstam jo, kaip atskiros asmenybės, aštresnius charakterio kampučius.

Jei jūs svarstėte apie tandeminį žindymą ir svajojote apie jį, tačiau nėštumo metu jus ištiko žindymo aversija, nenuleiskite rankų ir gimus vaikeliui bandykite. Tačiau prieš tai įvertinkite, kiek žindymas vyresniam vaikui dar reikalingas, kaip tandeminis žindymas padės jūsų vaikų tarpusavio santykiams ir ar kas nors padės namuose, nes su žindomu kūdikiu ant rankų jus galite judėti, kažką pasiimti, kažką neatidėliotino atlikti, o žindydama abu vienu metu jau turėsite būti stabiliai vienoje vietoje.

Negalėjimas žindyti abiejų vienu metu

Paveiksliukai ar meniškos nuotraukos, kuriose vaizduojama mama, žindanti du skirtingo amžiaus vaikus, atrodo labai jaukiai, romantiškai ir vilioja išgyventi tokią motinystės idilę. Kartais realybė iš tiesų būna panaši ir tai yra didelis džiaugsmas ir sėkmė. Tačiau gana dažnai pasitaiko, kad mūsų buities, naminio chaoso ir ne visada lengvai besiklostančių santykių fone tandeminio žindymo vaizdas ir išgyvenimai gali gerokai skirtis nuo to gražaus vaizdinio. Gali būti sunku įsitaisyti patogioje pozoje, kad moteris pajėgtų atsipalaiduoti žindymo metu, o įtampa gali trukdyti žindymo mechanizmui ir atrodys, kad pienukas nebėga. Bet kokia fizinė įtampa skatina veiksmą baigti greičiau, be to, kelia nervinę įtampą. O jei dar kažkuris iš žindomų vaikų yra neramus, tai savo blaškymusi išblaško ir kitą, mamai tenka išlaviruoti ir abu raminant vėl sugrąžinti prie to, ko čia visi susirinko – žindymo.

Jeigu jūsų atveju žindymas abiejų vaikų vienu metu kelia per daug įtampos, sekina ir sukuria daugiau konfliktų, nei teikia ramybės ir džiaugsmo, apsvarstykite galimybę vaikus žindyti atskirai. Jei sunku atsisakyti svajonės atitikti tą gražų „tandeminį” paveikslėlį, pabandykite prie tandeminio žindymo sugrįžti po savaitės–kitos. Auginant vaikus viskas labai greitai keičiasi, tad tai, kas nepavyksta dabar, gali puikiai sektis praėjus šiek tiek laiko. Nekaltinkite savęs, kad ne viskas vyksta, kaip norėjote. Nesijauskite prastesnė mama už tą, kuri didžiuojasi tandeminio žindymo sėkme. Mūsų, mamų, kasdienybės, galimybės, vaikų charakteriai ir daug kitų veiksnių tiek skiriasi, kad neįmanoma apskritai lygintis tarpusavyje. Ir būtinai atsiminkite – jūs esate nuostabi mama, nes siekiate suteikti, ką galite savo vaikams, ir nėra taip labai svarbu, ar tai jie gaus vienu metu, ar atskirai.

Vyresnėlio pavydas mažesniajam

Kai šeimoje pasirodo naujagimis, vyresnis vaikas gali jausti įvairias emocijas. Kartais gali išreikšti džiaugsmą, o kartais matosi pavydas ir didelis apmaudas dėl atsiradusio broliuko ar sesutės – ypač kai šeimoje gimsta antras vaikelis, o pirmasis keletą metų buvo įpratęs prie individualaus dėmesio, kuriuo su niekuo nereikėjo dalintis. Psichologai šį reiškinį vadina „vyresniojo nukarūnavimu”. Tokiu atveju yra pavojus, kad žindymas gali tapti kovos lauku, kuriame vyresnėlis nenori užleisti savo pozicijų. Kad ir kokie iššūkiai laukia, tai, kad vis dar žindote, jam yra svarbiausias jūsų meilės garantas ir nenustebkite, jei, gimus naujam vaikeliui, vyresnis vaikas žįsti prašysis kur kas dažniau nei iki gimdymo.

Vyresniojo vaiko reakcijos į pasikeitusias tėvų galimybes jam rodyti dėmesį gali pasireikšti įvairiai. Tai gali matytis išoriškai: neigiamų emocijų pavidalu, iš didžiulio ir kartais net agresyvaus dėmesio sau reikalavimo ir fizinio priekabiavimo prie naujagimio. Taip pat gali pasireikšti psichosomatiniai negalavimai ar įvairios fiziologinės reakcijos: naktinis šlapinimasis, dingęs arba padidėjęs apetitas, pilvuko skausmai, viduriavimas arba vidurių užkietėjimas, miego problemos. Dažniausiai visa tai yra vaiko pasąmoninis bandymas atkreipti į save dėmesį ir sulaukti tos meilės, kurią jis jaučiasi praradęs.
Jei vaikelis jau buvo išmokęs nusiprausti, išsivalyti dantukus ir apsirengti, nusirengti pats, jis gali to pradėti reikalauti iš tėvų. Vaikelis visomis priemonėmis bando išsikovoti tėvų dėmesį ir susigrąžinti meilę, todėl ir pasireiškia toks regresas – pasąmoningai vaikelis jaučia, kad jei vėl bus mažiukas, tai turės tas privilegijas, kurias dabar turi naujagimis jo broliukas ar sesutė. Dažnai vaikas nustoja valgyti maistą, prie kurio jau buvo įpratęs, ir kaskart alkį nori malšinti tik žįsdamas.

Taigi, vyresniojo vaiko pavyduliavimas ar maištas dėl jo „nukarūnavimo” neabejotinai gali pasireikšti ir žindymo srityje. Jis gali stipriai protestuoti prieš tai, jog naujagimis yra žindomas. Vyresnėliui gali būti susiformavusi nuostata, kad mamos krūtinė ir pienukas priklauso tik jam, ir naujagimis kėsinasi į jo turtą – bando iš jo atimti mamos meilę. Mamai visa tai kelia daug streso, kadangi naujagimį žindyti būtina, o vyresnio vaikučio traumuoti pykčiu ar staiga atsiradusiais itin griežtais draudimais, kai ir taip viskas taip jautru, nesinori. Moteris jaučiasi kaip tarp dviejų ugnių, kai nežinia, ką daryti, kaip elgtis, kad niekas nenukentėtų.

Ką daryti?

Mamai derėtų susidėlioti žindymo eigą taip, kad jo metu nereikėtų kariauti ir patirti įtampą, kuri gali trikdyti naujagimio žindymą. Pirmiausia tokiems iššūkiams reikėtų ruoštis iš anksto. Dar iki gimdymo perleiskite dalį vyresnėlio priežiūros darbų tėčiui, kad gimus kūdikiui vyresnysis švelniau patirtų mamos jam ir mažyliui skiriamo dėmesio kontrastą. Visus pokyčius svarbu daryti labai pamažu, kad jie nekeltų streso.

Kartu su vyresnėliu ruoškitės žindymo iššūkiams. Pasakokite, kad broliukui ar sesutei pienukas bus labai reikalingas, reikės dalintis, kad gimęs vaikelis dar negalės valgyti nieko kito, todėl pienuko gauti turės pirmiausia ir tiek daug, kiek tik pajėgs. Su vyresniu vaikučiu galima aptarti, kiek kartų jis galės žįsti, ir paminėti, kad kai lėliukas truputį paaugs, jis galės žįsti kartu, akcentuojant to smagumą ir gerumą. Galima tą ruošimąsi apipinti ir kitomis maloniomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, pažadu, kad mažylio žindymo metu vyresnėliui jūs skaitysite knygutę. Galite paminėti, kad kartais jums reikės vyresniojo pagalbos pagydyti pienuką – kai mamos krūtinė susirgs ir reikės iš jos ištraukti daug pienuko (jei darytųsi pieno sąstovis ir reiktų problemą spręsti greitai).

Svarbu patiems tėvams nenuneigti vyresnėlio emocijų, neskatinti jo slopinti jausmų, o pripažinti sau, kad tai vyksta, ir labiau susitelkti į pagalbą vaikui susidoroti su nauju stresu. Vėl ir vėl sau priminkite, kad tam tikri vaiko elgesio ir emociniai pokyčiai yra natūrali reakcija į pakitusias gyvenimo aplinkybes. Stenkitės nepykti ant jo, nekaltinti, o ramiai priimti, ir sąmoningai apgaubkite dėmesiu ir meile – gal net stipriau, nei iki gimstant naujam žmogučiui. Leiskite vyresniajam vaikui jausti neigiamus jausmus, juos išreikšti, tačiau būtinai išlaikykite ribas ir uždrauskite bet kokius fizinius veiksmus prieš naujagimį, nuo pat pirmų bandymų – tai turi būti aišku ir griežta.

Jeigu viltys neišsipildo

Atminkite, žmogus yra svarbiau už beatodairišką užsibrėžto tikslo pasiekimą bet kokia kaina. Jeigu, nepaisant žinių ir įsitikinimo, jog žindymas ir motinos pienas yra labai svarbus ir naudingas Jūsų vaikui, jis pats to neįvertins ir atsisakys, gal geriau nebūkite per daug atkakli, siekdama vyresnėlį žūtbūt kuo ilgiau išlaikyti prie krūties. Geriau pasistenkite kitu būdu išsaugoti ir puoselėti betarpišką jūsų sielų artumą. Jam, o ne tandeminiam žindymui, teikite pirmenybę, kad išvengtumėte to brangiausio ryšio su vaiku įtrūkimų, kuriuos gali palikti prievartos įskeltas apmaudas ir nepasitikėjimas.

Parengė psichologė Karolina Tarnauskienė

www.psichologekarolina.lt

Feisbukas Išsipildymas Motinystėje

Instagramas @issipildymas.motinysteje

MAMŲ ISTORIJOS.

VASAROS PAVOJAI. Kad saulė nenudegintų ir vanduo neišgąsdintų. Apkandžiojo vabzdys – ką daryti? Betadine®: visko gali pasitaikyti / nutikti. Virusai nesnaudžia ir vasarą – kaip apsisaugoti?

PATARIA GYDYTOJAS. Gydytojas Algimantas Vingras Apie dilgėlinę ir niežulį.                      

BŪKIME SVEIKUČIAI. Tinkamas vanduo būsimoms ir maitinančioms mamoms – geriausia žemės gelmių dovana. Kaip nepritrūkti geležies nekeičiant mitybos įpročių.

MAMYTĖ. Psichologė K. Tarnauskienė Žindymas ir mamos emocinė gerovė.  

MOTERS SVEIKATA. Kaip išvengti vasarinių pavojų intymiai sveikatai? Intymių vietų uždegimai: kaip atpažinti?

VAIKAS LAUKE. Lauke su kūdikiu vasaros karštyje.     

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. vasara

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓ 

[raw]

[/raw]

Ką apie vandenį turi žinoti būsimos mamos ar kūdikius ką tik pagimdžiusios moterys? Kokį vandenį pasirinkti, kiek jo išgerti, kokių klaidų nedaryti?

Apie tai – pokalbis su bendrovės „Birštono mineraliniai vandenys“ direktore Aiste Pranckuviene. Seniausios Lietuvoje natūralų mineralinį vandenį pilstančios įmonės vadovė yra sukaupusi daugybę įdomios ir naudingos informacijos apie vandenį, jo svarbą, sudėtį ar poveikį.

– Turbūt jau visi žino, kad suaugusiam žmogui per dieną vidutiniškai reikėtų išgerti apie 2 litrus vandens. Ar laukiantis kūdikio šis poreikis padidėja?

– Taip, nes rekomendacijos dėl skysčių priklauso nuo žmogaus kūno svorio: per dieną suaugusiam žmogui reikia išgerti 30 ml vandens kilogramui kūno svorio. Kadangi laukiantis kūdikio kūno svoris padidėja, didėja ir vandens poreikis.

Nėra atlikta tyrimų, kurie tiksliai parodytų, kiek vandens moteris turėtų išgerti kiekviename nėštumo trimestre. Yra tik bendros rekomendacijos nėštumo metu kasdien išgerti iki 2,8 litro vandens.

Ir jeigu moters svoris nėštumo pradžioje stipriai nedidėja, tai nereiškia, kad reikia gerti įprastą kiekį vandens, – pirmojo nėštumo trimestro metu formuojasi placenta, amniono skystis, kuriame bręsta vaisius ir kuris jam yra tarsi pagalvė ar apsauga. Tad nors kilogramai neauga, vandens poreikis yra labai didelis.

Todėl patarčiau moterims nepamiršti su gydytoju pasikonsultuoti apie individualų vandens poreikį kiekviename nėštumo etape, aiškintis, ar ji geria pakankamai vandens.

– Kodėl taip svarbu, kad laukiantis būtų palaikoma reikiama skysčių pusiausvyra?

– Hidratacijos – skysčių pusiausvyros organizme – lygis turi labai daug įtakos tiek moters, tiek kūdikio sveikatai.

JAV atlikti tyrimai parodė, kad vaisiaus, o po to vaiko mityba ir gėrimai iki 7 metų turi labai daug įtakos jo smegenų vystymuisi. Ir tam įtakos turi ne tik nėščiosios mityba, bet ir hidratacijos lygis.

Gimdoje bręstant kūdikiui formuojasi nauja kraujotakos sistema – jai taip pat reikia papildomo vandens.

Pakankama skysčių pusiausvyra nėštumo metu reikalinga dar ir dėl to, kad vanduo padeda išnešioti maisto medžiagas po organizmą, kartu tarsi praplauna jį. Nėščias moteris dažnai kamuoja vidurių užkietėjimas – dėl to nepasišalina ne tik atliekos, bet ir toksinai. Pakankamas skysčių kiekis, padedantis pašalinti toksinus, gali veikti kaip profilaktinė priemonė tiek išvengiant šlapimo takų uždegimo, tiek vidurių užkietėjimo.

Tokia paprasta priemonė kaip vanduo yra itin naudinga ir gali veikti kaip prevencinė priemonė. Be to, kad kūdikis normaliai vystytųsi, taip pat ir pačiai moteriai nėštumo metu itin reikalingas pakankamas mineralų kiekis.

– Kokiais požymiais pasireiškia dehidratacija? Ar tai pavojinga moteriai, jos įsčiose augančiam vaisiui?

– Moteris gali stebėti du pagrindinius dalykus: kaip dažnai ji eina į tualetą ir kokia yra šlapimo spalva bei kvapas. Neturi būti nei stipraus kvapo, nei ryškios spalvos: jei spalva nuo šviesiai geltonos iki bespalvės, viskas gerai.

Troškulys – jau dehidratacijos požymis. Kaip ir vidurių užkietėjimas, kūno temperatūros nesusireguliavimas, nes dėl vandens trūkumo gali kamuoti karštis. Dehidrataciją rodo ir galūnių tinimas, nes dėl nepakankamos hidratacijos organizmas pradeda kaupti skysčius.

Dehidratacija nėra troškulys, kaip dažnai manoma. Tai reiškia, kad, organizmui gaunant nepakankamai skysčių, jam ima trūkti mineralų ir jis ima eikvoti savo mineralų atsargas.

Ši būklė nėščiai moteriai daug pavojingesnė, jos poveikis didesnis, nes šiuo atveju jau kalbame apie dvi gyvybines sistemas, kurioms reikia pakankamai skysčių, o su jais – ir mineralų.

Ypač pavojinga greita dehidratacija, kuri užklumpa skrydžio metu ar esant karštiems orams. Taip pat dehidratacija itin pavojinga diabetu sergančioms moterims – joms būtina konsultuotis su gydytoju, kaip užtikrinti skysčių pusiausvyrą įvairiose situacijose.

Visais atvejais reikia stengtis aprūpinti organizmą skysčiais, mineralais ir konsultuotis su gydytoju.

Didesnis dehidratacijos pavojus nėščiąsias užklumpa ir dėl pykinimo. Kai kurios, ypač nėštumo pradžioje, kartais nenori ne tik valgyti, bet ir gerti.

Tokiu atveju reikia gurkšnoti vandenį nuolatos, bet labai mažais gurkšneliais. Vienu kartu išgėrus 100 ar 200 mililitrų vandens organizmas gali jį atmesti ir moteris manys, kad ji negali gerti. Iš tiesų rekomenduojama gerti po labai nedaug, bet nuolat – tik taip galima aprūpinti savo ir būsimo vaiko organizmą pakankamu skysčio kiekiu.

Apskritai tiek nėščioms, tiek maitinančioms moterims rekomenduojama su savimi visuomet nešiotis buteliuką vandens ir gerti po nedaug, o ne kelis kartus per dieną dideliais kiekiais. Per didelis vandens kiekis vienu metu gali išplauti iš organizmo per daug mineralų. Geriausia gurkšnoti po truputį, per valandą – apie 200 mililitrų, o vėliau po truputį didinti vandens kiekį.

– O kuo vanduo toks svarbus maitinančioms moterims?

– Vandens reikia ne tik dėl visų anksčiau išvardytų priežasčių. Vien tik maitindama kūdikį moteris jam su pienu atiduoda apie 750 ml vandens, o dar jo reikia normaliai pieno gamybai, kitiems organizmo procesams. Dėl to maitinant kūdikį skysčių poreikis padidėja iki 3,8 litro per dieną.

Atrodytų, tai labai didelis kiekis. Bet daugybė mokslu pagrįstų rekomendacijų nurodo, kad gerti vandenį reikia kaip ir įprastai, tačiau su kiekvienu kūdikio maitinimu papildomai išgerti apie 250 ml vandens.

Beje, gamta taip sutvarkė, kad maitinanti moteris daug geriau nei nėščioji pajunta troškulio jausmą. Su tuo susijęs hormonas oksitocinas, kurio organizme padaugėja pagimdžius. Šis hormonas skatina pieno gamybą ir kartu siunčia organizmui signalus, kad ima trūkti skysčių. Todėl maitinanti moteris troškulio jausmo nesupainios su kitu.

– Ką saugu ir ką nesaugu vartoti būsimoms mamoms ar kūdikius maitinančioms moterims? Ar užtenka paprasčiausio vandens iš čiaupo?

– Kiekvienam sveikam suaugusiam žmogui, nesergančiam jokiomis ligomis, saugu gerti vandenį iš čiaupo.

Bet nėštumo ir maitinimo metu moteris yra atsakinga ne tik už save, bet ir už gležną kūdikio organizmą. Todėl gerti vandenį iš čiaupo joms reikėtų tik atlikus vandens tyrimus ir įsitikinus, kad jame visiškai nėra pavojingų medžiagų – nitratų ir nitritų, sunkiųjų metalų, bisfenolio. Net ir mažiausias, net ir leistinas šių medžiagų kiekis besilaukiančiai ar maitinančiai moteriai gali būti pavojingas.

Skysčių poreikis šiame gyvenimo etape yra didesnis nei įprastai – net jeigu vandenyje yra leistinas šių medžiagų kiekis, organizmas su išgeriamu didesniu vandens kiekiu gauna jų daugiau.

Nitratai ir nitritai neleidžia pasisavinti pakankamai deguonies kraujyje, ir tai labai pavojinga kūdikiams iki vienerių metų, o bisfenolis pavojingas moteriai dėl poveikio hormonų veiklai, be to, per pieną jis perduodamas kūdikiui.

Nerekomenduojama gerti ir filtruoto vandens, nes iš jo būna pašalinti mineralai. Besilaukdamos moterys dažnai geria mineralų papildus, kad jų užtektų ir joms pačioms, ir augančiam vaisiui, tačiau kartais nesusimąsto, kad gerdamos filtruotą vandenį kaip tik mažina mineralų kiekį organizme.

Organizmą sudaro 60–70 proc. vandens ir tai nėra koks nors distiliuotas vanduo be jokios gyvybės. Tai elektrolitų kupinas skystis, kuriame yra magnio, kalio, kalcio, fluorido, natrio, kitų mineralų. Geriant filtruotą vandenį, iš kurio pašalinti mineralai, organizmas ne tik jais neaprūpinamas, bet ir pradeda eikvoti mineralus iš savo resursų – kaulų, raumenų, kitų sistemų. Kitaip tariant, jis dehidratuoja.

Mineralų nėra ir gaiviuosiuose gazuotuose gėrimuose, nes jie gaminami iš distiliuoto vandens, jų nebelieka ir vandenį užvirinus. Organizmą dehidratuoja ir kava.

– Kas geriausiai užtikrina reikiamą skysčių kiekį besilaukiančioms ir kūdikius maitinančioms moterims?

– Paprasčiausia išeitis – rinktis natūralų mineralinį vandenį be nitratų ir nitritų – būtent toks yra vanduo „Akvilė“.

Vandenvietė, iš kurios išgaunamas „Akvilės“ vanduo, susiformavusi Dzūkijos nacionaliniame parke, kur niekada nebuvo plėtojama nei žemdirbystė, nei pramoninė veikla, į vandenis nepateko nitratai, kurie vėliau skyla į nitritus. Tokioje unikalioje vietoje po žeme saugomi didžiuliai turtai – švarus, neužterštas vanduo. Supilstytas į butelius jis nėra paveikiamas jokiomis medžiagomis ir kiekvienus namus pasiekia toks, koks susiformavo žemės gelmėse.

Dar viena puiki šio vandens savybė – jis yra natūraliai šarminis. O tai reiškia, kad jis padeda reguliuoti rūgščių ir šarmų pusiausvyrą organizme.

Ne veltui besilaukiančiai, maitinančiai moteriai labai naudinga valgyti daug daržovių, vaisių – juose yra ne tik daug vandens, galinčio patenkinti apie penktadalį skysčių poreikio, bet kartu tai ir natūraliai šarminantys produktai, atsveriantys rūgštinių produktų – mėsos, pieno produktų, kavos, saldumynų – poveikį.

Todėl visame pasaulyje nėščioms ir maitinančioms moterims rekomenduojamas natūralus mineralinis vanduo, o jeigu jis šarminis – tai dar viena papildoma nauda.

Be vandens, besilaukiančioms ir nėščioms moterims rekomenduojamas ir pienas, bet ne visos jį toleruoja, be to, tiek pieno, kiek vandens, sunku išgerti.

– O jeigu moteris negali ar nenori gerti negazuoto vandens? Ar gazuotas „Akvilės“ vanduo toks pat naudingas?

– Iš tiesų moterims dažnai patariama – jeigu sunku gerti negazuotą vandenį, galima gerti gazuotą natūralų mineralinį vandenį ir jis patenkins skysčių pusiausvyros poreikius.

Renkantis gazuotą vandenį svarbūs tie patys kriterijai kaip ir renkantis negazuotą: jame negali būti nitratų ir nitritų, bisfenolio.

Tačiau angliarūgštė sumažina gazuoto vandens šarmingumą. Jeigu pakankamas jo kiekis užtikrins pakankamą skysčių ir mineralų kiekį, šarmų pusiausvyrai palaikyti jis nelabai tiks.

Negazuoto „Akvilės“ vandens pH siekia 8, gazuoto – 5. Netgi angliarūgštei išgaravus išlieka toks pat pH, mat vanduo turi atmintį: jeigu jis buvo paveiktas angliarūgštės, šarmingumas liks toks pat. Kaip ir vanduo iš čiaupo niekada nebus šarminis, nes jis jau paveiktas cheminių medžiagų, kurios užtikrina, kad tekėdamas ilgais vamzdynais jis nesugestų. Tos medžiagos gali išgaruoti, bet vanduo vis tiek liks rūgštinis.

Todėl jeigu sunku gerti negazuotą vandenį, galima gerti ir vieną, ir kitą: tarkim, per dieną vieną butelį negazuoto ir butelį – gazuoto. Ir skysčių poreikis bus patenkintas, ir rūgščių bei šarmų pusiausvyra stabili.

Svarbu nepamiršti valgyti daug daržovių ir vaisių, kurie taip pat padeda palaikyti šarmų ir rūgščių pusiausvyrą.

Beje, gazuotas vanduo kai kuriais atvejais netgi naudingesnis. Pavyzdžiui, gerai užgerti juo maisto papildus, nes angliarūgštė veikia kaip katalizatorius ir skatina maistingųjų medžiagų išnešiojimą. Tai taip pat svarbu laukiantis ar maitinant kūdikį.

Tačiau kasdieniam organizmo aprūpinimui skysčiais ir mineralais nėra geresnio vandens kaip iš natūralių gręžinių išgautas mineralinis vanduo, nepaveiktas jokiomis medžiagomis, natūraliai šarminis ir dar negazuotas – tai pati geriausia gamtos dovana besilaukiančiai ir kūdikį maitinančiai moteriai.

Lina ŠALTĖ

Partnerio turinys

Nėštumo ir žindymo metu geležies reikia daugiau

Nėštumo metu moters organizme padidėja skysčių kiekis, taigi ir cirkuliuojančio kraujo tūris. Dėl suskystėjusio kraujo sumažėja hemoglobino dalis bendrame jo tūryje. Tai laikoma normaliu reiškiniu. Pagal Pasaulinę sveikatos organizaciją (PSO), mažiausias normaliu laikomas hemoglobino kiekis nėštumo metu yra 110 g/l (ne nėščioms moterims – 120–140 g/l). Tačiau tolesnis hemoglobino kiekio sumažėjimas jau reiškia anemiją, o ši liga yra pavojinga moters sveikatai ir net gyvybei.

Dėl anemijos nėštumo metu atsiranda persileidimo, priešlaikinio gimdymo grėsmė, gali sulėtėti vaisiaus vystymasis, vaikui gresia mažakraujystė pirmaisiais gyvenimo metais. Kūdikystėje atsiradusi geležies stokos anemija gali lemti vaiko pažintinių funkcijų vystymosi sutrikimus, prastą mokymąsi, polinkį į nuovargį.

Nėštumo metu, kai vyksta intensyvi eritrocitų gamyba, itin svarbu, kad nepritrūktų geležies, reikalingos vaisiaus ir placentos kraujotakai. Pritrūkti geležies nėštumo metu gali dėl sumažėjusios jos absorbcijos iš virškinamojo trakto, dėl dažną nėščiąją kamuojančio pykinimo ir vėmimo, motorikos sutrikimo ar refliuksinio ezofagito. Šio mikroelemento kartu su krauju moteris netenka gimdymo metu ir jo atsargas reikia papildyti.

Pakankamas geležies kiekis žindymo metu svarbus ir pačiai mamai, nes kūdikis šio mikroelemento gauna iš motinos pieno. Be to, geležis padeda maitinančiai mamai greičiau atsigauti po gimdymo. Motinos pienas itin svarbus šio mikroelemento trūkumo prevencijai pirmaisiais gyvenimo mėnesiais – jame esanti geležis yra lengvai pasisavinama. 4–6 mėnesį sukauptos geležies atsargos išsenka, o gaunamos su motinos pienu intensyviai augančiam kūdikiui nebeužtenka, todėl būtini papildomi maisto produktai. 

Geležis geležiai nelygu

Anemijos prevencijai ir gydymui turi reikšmės tinkama mityba. Pagrindinis geležies šaltinis yra gyvūninės kilmės produktai, kurių sudėtyje yra hemo geležies. Daugiausia geležies yra jautienoje, avienoje, kepenyse, mažiau – žuvyje, vištienoje. Šiuose maisto produktuose esanti hemo geležis yra lengvai pasisavinama. Lyginant su gyvūniniu maistu, ne hemo geležis, esanti augaliniame maiste (daržovėse, vaisiuose, grūduose), pasisavinama daug prasčiau. Taigi, svarbu ne tik tai, kiek produkte yra geležies, o koks jos biologinis prieinamumas. Tačiau bet kuriuo atveju, esant geležies stokos anemijai, su maistu gaunamos geležies kiekio neužtenka.  Anemijai gydyti skiriami geležies preparatai.

Šie preparatai taip pat yra hemo geležies ir nehemo geležies. Hemo geležies preparatai yra gerai pasisavinami ir toleruojami, todėl geležies stokos anemijos gydymui užtenka mažesnės dozės.

Nehemo geležies preparatai yra siejami su prastu virškinamojo trakto toleravimu, dėl to mažėja preparato veiksmingumas. Tokiais preparatais neįmanoma per trumpą laiką padidinti hemoglobino iki reikiamo lygio, ypač trečiąjį trimestrą, kai geležies poreikis išauga, taip pat jie sukelia šalutinius poveikius. Nėščiosioms, vartojančioms hemo geležies preparatus, dažnai pasitaiko virškinamojo trakto sutrikimas ir vidurių užkietėjimas.

Be to, ne hemo geležies absorbciją virškinamajame trakte gali sumažinti maiste esančios medžiagos, tokios kaip taninai, fitatai ar chelatai, o hemo geležies pasisavinimui šios medžiagos įtakos neturi. Įvairių studijų duomenimis, dėl geresnės absorbcijos, toleravimo ir veiksmingumo geležies stokos anemijos gydymas hemo geležies preparatais yra efektyvus ir tinkamas nėštumo metu.

Geriausia išeitis – prevencija

Anemijai būdingas silpnumas ir nuolatinis nuovargis, mieguistumas, galvos svaigimas, odos sausumas ir blyškumas, padažnėjęs širdies plakimas. Taip pat gali slinkti plaukai, lūžinėti nagai. Jei pajutote šiuos simptomus, būtinai kreipkitės į gydytoją. Tik specialistas gali nustatyti diagnozę ir skirti reikiamą geležies preparato dozę, kuri priklauso nuo ligos sunkumo. Geležies preparatą reikia vartoti ilgai – keletą mėnesių. 

Nėščiųjų anemijos prevencija yra geresnis pasirinkimas nei jos gydymas, o kuo mažiau netenkama geležies, tuo lengviau jos kiekį atkurti. Todėl, planuojant nėštumą ir jau laukiantis vaikelio, verčiau apsisaugoti nuo mažakraujystės nelaukiant, kol geležies trūkumas taps pastebimas.

Parengė Undinė Gilė

Svarbios organizme esančios geležies atsargos

Geležies poreikis nėštumo metu padidėja. Antrąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrą geležis ypatingai svarbi augančiam vaisiui ir placentai. Šio cheminio elemento stoka nėštumo metu turi įtakos būsimo vaiko sveikatai, gali lemti lėtesnį vaisiaus vystymąsi, didina tikimybę susirgti anemija pirmuosius tris gyvenimo mėnesius. Ši liga lėtina vaiko psichomotorinę ir protinę raidą. Esant sunkiai anemijai nėščiajai gresia priešlaikinis gimdymas.

Nėštumo metu moters organizme padidėja skysčių kiekis, taigi ir cirkuliuojančio kraujo tūris. Dėl to kraujas suskystėja ir sumažėja hemoglobino koncentracija. Tai laikoma normaliu fiziologiniu reiškiniu, todėl apatinė hemoglobino kiekio riba pirmąjį ir trečiąjį nėštumo trečdalį yra 110 g /l, o antrąjį trečdalį hemoglobino koncentracija neturi būti mažesnė nei 105 g/l. Jeigu šie skaičiai mažesni, nustatoma mažakraujystė.

Anemija gali būti lengvos formos (kai hemoglobino koncentracija 90–109 g/l pirmąjį ir trečiąjį nėštumo trečdalį ir 90–104 antrąjį trečdalį), vidutinės (hemoglobino koncentracija mažesnė nei 90 g/l), sunkios, kai hemoglobino mažiau nei 70 g/l. Įtarus mažakraujystę, atliekamas papildomas –feritino tyrimas, kurio reikia geležies atsargoms organizme nustatyti. Mat, nors ir bendras kraujo tyrimas rodo normalų hemoglobino kiekį, organizme gali neužtekti geležies atsargų, o jos paaiškėja tik atlikus feritino tyrimą.

Nėščiųjų anemijos priežastys

Anemija nėštumo metu atsiranda greičiau, jeigu prieš pastojimą moters organizme jau trūksta geležies arba yra nedaug jos atsargų. Šios ligos priežastis gali būti prieš nėštumą varginusios gausios mėnesinės, trumpas intervalas tarp nėštumų, daugiavaisis nėštumas, dažnas vėmimas šio periodo pradžioje, kraujavimas nėštumo metu.

Geležies stokos anemija gali išsivystyti dėl geležies trūkumo maiste, dažniausia – nepakankamai valgant mėsos. Taip pat trūkstant vitaminų B9 (folio rūgšties), B12 ir C, kurie padeda pasisavinti geležį.

Geležies stokos anemijos simptomų galima ir nejausti, kol neišnaudojamos šio elemento atsargos. Ypač esant lengvai anemijai ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, nes deguonies trūkumą organizmas iš pradžių gali kompensuoti. Be to, į kai kuriuos anemijos požymius, tokius kaip plaukų slinkimas, nagų struktūros pokyčiai, odos sausėjimas dažniausiai moterys nekreipia dėmesio, manydamos, kad jų priežastis – pats nėštumas.

Kiti anemijos simptomai: odos ir gleivinių blyškumas, padažnėjęs širdies plakimas, galvos svaigimas, greitas nuovargis, silpnumas, dusulys, krūtinės skausmas, skonio pokyčiai (noras valgyti tokius nevalgomus dalykus kaip molis, kreida, dantų pasta, ledas).

Geležies trūkumą gali lemti sutrikęs jos pasisavinimas organizme sergant virškinamojo trakto liga, vartojant kai kuriuos vaistus. Anemiją skatina taip pat ir depresija.

Kaip papildyti geležies atsargas?

Nėščiajai svarbu tinkamai maitintis. Daug geležies turi raudona mėsa, kepenys, liežuvis, inkstai, krabai, ikrai, kiaušinių tryniai, ankštiniai augalai, ruginė duona, brokoliai, bolivinės balandos, smidrai, špinatai, kopūstai, moliūgų sėklos, žemės riešutai, datulės, petražolės.

Bet su maistu gautą geležį organizmas sugeba pasisavinti ne daugiau kaip 30 proc. Iš daržovių ir vaisių ji pasisavinama daug blogiau nei iš gyvūninės kilmės produktų. Mėsoje esanti hemogeležis pasisavinama 20–30 %, ir tam neturi įtakos kitas maistas. O augaliniuose produktuose esančios ne hemogeležies organizmas gali pasisavinti tik 3–5 %. Be to, kiek šio elemento gausime iš augalinių produktų, priklauso ir nuo kartu valgomo maisto.

Geležies pasisavinimas iš augalinių produktų pagerėja kartu su jais valgant mėsą. Gerina šio elemento pasisavinimą vitaminas C, bet jo mažėja verdant ar kepant. Taigi, valgant termiškai apdorotas daržoves ar vaisius, geležis prasčiau pasisavinama.

Mažina šio elemento pasisavinimą kavoje ir arbatoje esantys polifenoliai, fitatai, kurių yra sojų produktuose, pieno produktuose esantis kalcis.

Nėščiosios paros geležies poreikis yra 25 mg, o trečiąjį trimestrą – 30 mg. Tokį geležies kiekį gauti vien iš maisto yra sudėtinga. Ir juo labiau apsiriboti vien tinkama mityba neįmanoma, jei anemija jau atsirado. Ligai gydyti skiriami geležies maisto papildai.

Parengė Undinė Gilė

MAMŲ ISTORIJOS. Baletas, vandens sportas ir kitos trimetės mažylės pramogos.

RUDENS LIGOS. Skauda gerklę – skubėti į vaistinę ar pas gydytoją? Gripas ir COVID-19 – saugomės abiejų. Pediatrai: kada COVID-19 susirgusiam vaikui reikia tyrimų.       

VAISTINĖLĖ. Kaip įveikti didžiausius žarnyno priešus – virusus ir antibiotikus.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Gydytojas A. Vingras Mažakraujystė (anemija). Kaip sustiprinti sveikatą? (partnerio turinys). Kokiu oru kvėpuojame – taip ir jaučiamės. Svarbiausios atopiniu dermatitu sergančio vaiko tėvų užduotys.

KŪDIKIS. Gydytojas K. Vitkauskas Žindyti negalima! Ar tikrai?

NĖŠTUMAS. Nėščiajai svarbūs vitaminai ir mineralai.

MOKOMĖS. 2–3 metų mažylio pasiekimai.

VERTA ŽINOTI. Ruduo – ne tik virusinių ligų paūmėjimo metas.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

[raw]

[/raw]

Vitaminai svarbūs nuo pirmųjų nėštumo savaičių

Būtent pirmaisiais nėštumo mėnesiais pradeda formuotis vaisiaus organų sistemos, klojamas pamatas, nuo kurio priklauso tolesnis vaiko vystymasis. Jau šiuo laikotarpiu labai svarbu, kad vaisius būtų aprūpintas vitaminais ir mineralais. Tačiau apie nėštumą paprastai moteris sužino daug vėliau, kai toks svarbus etapas jau praėjo. Todėl gydytojai rekomenduoja pradėti vartoti vitaminus bent vieną mėnesį iki planuojamo pastojimo.

Vitaminas A (retinolis) yra reikalingas odai ir regos organams. Vitaminas C svarbus imunitetui, pagerina geležies įsisavinimą, būtinas kaulams, kraujagyslėms, kremzlėms, raumenims, odai.

B grupės vitaminai yra būtini nervų bei imuninei sistemoms. Ypatingai svarbu vartoti dar iki pastojant folio rūgštį (vitaminą B9), nes šis vitaminas apsaugo nuo įvairių raidos ydų, nervų sistemos defektų. Folio rūgštis būtina eritrocitų gamybai, placentos augimui ir vaisiaus nugaros smegenų formavimuisi. Vitaminas E yra galingas antioksidantas, jis svarbus imuninei sistemai. Šis vitaminas būsimai mamai gali padėti išvengti preeklampsijos ir priešlaikinio gimdymo.

Vitaminas D yra būtinas normaliam skeleto ir dantų vystymuisi, svarbus kalcio apykaitai organizme. Pagrindinis jo kiekis gaminasi organizme, veikiant saulei, todėl mūsų klimato sąlygomis papildomai vartoti šį vitaminą reikia beveik visiems.

Būtiniausi mineralai sveikam vystymuisi

Nuo pat ankstyvo nėštumo nepaprastai svarbios mineralinės medžiagos, kurios dalyvauja įvairiose organizmo biocheminėse reakcijose. Besilaukiančiai mamai reikia kalcio, geležies, silicio, magnio, kalio, vario, cinko, seleno ir kt.

Vienas iš būtiniausių makroelementų yra magnis, jo reikia nervų sistemai, raumenims ir širdžiai. Magnis svarbus vaisiaus nervinės sistemos vystymuisi, dalyvauja pasisavinant baltymus, hormonų sintezėje. Taip pat jis reguliuoja kalio ir kalcio metabolizmą. Trūkstant magnio būsimai mamai gali padidėti kraujospūdis, sutrikti širdies darbas, atsiranda nervingumas. Jo stoka gali paskatinti preeklampsiją, priešlaikinį gimdymą, trūkstant magnio nėščiąją kamuoja blauzdų mėšlungis, galvos svaigimas, ji pasidaro dirgli, gali pykinti. Nėštumo metu magnio reikia daugiau, nes šiuo laikotarpiu didesnis jo kiekis išsiskiria su šlapimu. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja nėščiosioms skirti 320–350 mg magnio per dieną.

Nėštumo metu reikia daugiau kalcio, kuris yra būtinas normaliam raumenų, kaulų, dantų formavimuisi. Kalcis svarbus ir kraujo krešėjimui, ir nervų sistemai. Rekomenduojama kalcio norma nėštumo ir žindymo laikotarpiu yra 1000–1200 mg per parą. Pagrindinis kalcio šaltinis yra pienas ir pieno produktai (varškė, sūris, jogurtas, kefyras ir kt.). Tačiau ne visos mėgsta pieno produktus. Be to, ankstyvosiose nėštumo stadijose kamuoja toksikozė, o dėl rytinio pykinimo neįmanoma valgyti net mėgstamo jogurto. Tiesa, kalcio turi ir ankštiniai augalai, džiovinti vaisiai, riešutai, bet suvalgyti tokio kiekio maisto produktų, kad užtektų šio mineralo, praktiškai neįmanoma.

Geležis būtina raudonųjų kraujo kūnelių eritrocitų susidarymui. Vaisiui jos reikia smegenų vystymuisi ir augimui. Geležies poreikis vaisiui ir placentai ypač padidėja antrąjį–trečiąjį nėštumo trimestrą.

Cinkas dalyvauja visuose medžiagų apykaitos procesuose. Vario trūkumas gali turėti įtakos kaulų mineralizacijai, imuninei sistemai, širdžiai. Jodas būtinas normaliai skydliaukės veiklai ir hormonų, lemiančių vaisiaus nervų sistemos vystymąsi, pažinimo ir elgesio funkcijas, sintezei.

Gelbėja maisto papildai

Dažnai, pasikliaujant tik maistu, neįmanoma aprūpinti organizmą reikiamu visų būtinų vitaminų ir mineralų kiekiu, ypač kai jų poreikis yra padidėjęs. Todėl kartu su subalansuota mityba pasitelkiami vitaminų ir mineralų maisto papildai, kurie yra tinkami nėščioms moterims.

Didesnis vitaminų ir mineralų poreikis išlieka ir gimus kūdikiui, tad maisto papildus gali tekti vartoti visą nėštumo ir žindymo laikotarpį, be pertraukos. Juk pirmaisiais gyvenimo mėnesiais kūdikis visas būtinas maistines medžiagas dažniausiai gauna tik su motinos pienu.

Parengė Undinė Gilė

Ar COVID-19 vakcina rekomenduojama skiepytis nėščiosioms?

Kol kas skiepyti visų nėščiųjų nerekomenduojama, tačiau kiekvienu atveju moteris turėtų pasitarti su ją prižiūrinčiu gydytoju ir individualiai įvertinti rizikos ir naudos santykį. Žinoma, tik moteris gali priimti galutinį sprendimą, tačiau visada reikia atsižvelgti į jos bendrą sveikatos būklę. Jei moteris serga sunkiomis ligomis, jai buvo transplantuotas organas, ar dirba darbą, susijusį su didesne rizika užsikrėsti COVID-19 infekcija (pavyzdžiui, sveikatos priežiūros įstaigoje), tuomet skiepytis rekomenduojama.

Ar vertėtų sunerimti, jei tik po skiepo sužinoma apie nėštumą?

Jeigu pasiskiepijusi sužinojote, kad laukiatės – išsigąsti nereikėtų. Mokslinėje literatūroje aprašomi atvejai rodo, kad nėštumai po to vystėsi įprastai. Rizika vaisiui yra labai minimali.

Ar rekomenduojama skiepytis moterims, kurios artimiausiu metu planuoja nėštumą?

Planuojančios pastoti moterys neturėtų vengti skiepų nuo COVID-19. Mokslinių tyrimų duomenimis, nėščiosios COVID-19 infekcija serga sunkiau nei kitos to paties amžiaus moterys. Todėl vakcina prieš pastojant gali apsaugoti nuo rimtų infekcijos komplikacijų nėštumo metu. Nėra jokių duomenų, kad vakcina gali sukelti nevaisingumą. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja nėštumą planuoti praėjus 2 mėnesiams po vakcinacijos mRNR vakcina.

Ką patartumėte poroms, kurios šiuo įtemptu pandemijos metu planuoja šeimos pagausėjimą?

Šiuo metu planuojantiems šeimos pagausėjimą rekomenduojame gerti folio rūgštį, pasiskiepyti nuo gripo. Siekiant apsisaugoti nuo COVID-19 infekcijos reikėtų nepamiršti laikytis visų asmens higienos rekomendacijų: dažnai plauti rankas, dėvėti kaukes, laikytis socialinės distancijos, vengti susibūrimų ir saugiai būti gryname ore. Svarbiausia saugoti savo fizinę ir psichologinę sveikatą, o abejojant – drąsiai kreiptis į gydytojus.

Kokios rekomendacijos galėtų būti ateityje dėl nėščiųjų skiepijimo COVID-19 vakcina?

Šiuo metu atliekami „Pfizer“, „BioNtech“ ir „Modernos“ vakcinų tyrimai su nėščiosiomis. Panašu, kad vakcina nuo COVID-19 greitu metu taps rekomenduojama nėštumo metu, taip pat kaip ir gripo vakcina, tačiau dar reikėtų palaukti galutinių tyrimo rezultatų.

Ar žindanti moteris gali skiepytis COVID-19 vakcina?

Duomenų apie vakcinos saugumą žindančioms motinoms ir poveikį naujagimiui ar kūdikiui nėra, nes neaišku, ar ji patenka į motinos pieną. Tačiau moterys, priskiriamos tikslinėms skiepijamųjų grupėms (pavyzdžiui, medicinos personalui) ar turinčios rizikos veiksnių, galinčių lemti sunkią COVID-19 ligos formą, gali pasirinkti, kad būtų paskiepytos. Be abejonės, kiekvienu atveju moteris turėtų įvertinti rizikas ir aptarti jas su savo gydytoju individualiai.

Kauno klinikų informacija

Ką reikėtų žinoti planuojant nėštumą?

Planuojant nėštumą abiems reikėtų atsisakyti žalingų įpročių, nerūkyti, nevartoti alkoholio, užsiimti fizine veikla, bent pusvalandį pasivaikščioti gryname ore. Bent kelis mėnesius iki nėštumo ir moterims, ir vyrams rekomenduojama pradėti vartoti folio rūgštį. Jei šeimoje buvo apsigimimų, vaisiaus sklaidos defektų, moteris serga epilepsija, cukriniu diabetu arba turi antsvorio, folio rūgšties galima vartoti net iki 5 mg per dieną. Moterims patariamas ir vitaminas D.

Nėštumo metu galima vartoti tik vaistinėse pirktus ir nėščiosioms skirtus papildus, kuriuose esantys vitaminų ir mikroelementų kiekiai adaptuoti nėštumui. Renkantis svarbus pakankamas jodo kiekis, o dėl maisto papildų vartojimo reikėtų pasitarti su prižiūrinčiu akušeriu ginekologu ar šeimos gydytoju.

Kokia mityba rekomenduojama nėščiosioms?

Nėščiosioms reikėtų valgyti tris kartus per dieną, galima du kartus užkandžiauti. Maisto racioną turėtų sudaryti grūdiniai patiekalai, daržovės, vaisiai, liesa varškė, mėsa bei žuvis. Planuojančioms nėštumą ir nėščiosioms nerekomenduojama valgyti riebaluose ruoštų patiekalų, neapdorotų pieno produktų, pelėsinio sūrio, žalios žuvies ir vytintų mėsos produktų.

Kada reikia skubiai kreiptis į medikus?

Moterys, kurios nėštumo metu jaučia stiprų galvos skausmą, pykinimą, kūno niežulį, nuolat vemia, jeigu sutino rankos, veidas, turėtų kreiptis į gydymo įstaigą. Nedelsiant vykti į gydymo įstaigą būtina pajutus stiprų pilvo skausmą, pradėjus kraujuoti ar pastebėjus išskyras su kraujo priemaišomis.

Nėštumo metu dėl padidėjusio svorio ir spaudimo į dubens venas gali išryškėti venų varikozė, tuomet reikėtų pasikonsultuoti su kraujagyslių gydytoju, kad jis įvertintų situaciją.

Ką daryti nėščiajai nepavykus išvengti COVID-19 infekcijos?

Pirmiausia nusiraminti ir nepanikuoti, stebėti savo būklę. Pradėjus karščiuoti, kosėti, atsiradus dusuliui, reikia vykti į gydymo įstaigą prieš tai informavus nėščiųjų priimamojo akušerę, kad ji spėtų pasiruošti ir sudarytų sąlygas saugiai priimti sergančią pacientę.

 Ar prieš gimdymą reikėtų užsiregistruoti papildomai apžiūrai?

Kiekvienu atveju reikėtų pasitarti su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju. Įprastai užsiregistruoti papildomai apžiūrai nereikia, jei gydytoja nenustato problemų, dėl kurių vertėtų sunerimti ar nukreipti moterį konsultacijai į perinatalinį centrą.

 Pagal Kauno klinikų informaciją