Svarbiausi vitaminai besivystančiam vaikui, kurių turi užtekti nuo pat pradžių

Nors energijos poreikis pirmąjį nėštumo trimestrą padidėja nedaug, svarbių vitaminų ir mineralų reikšmė labai didelė jau nuo pirmųjų savaičių. Pirmame trimestre ypatingai svarbūs tie vitaminai ir mineralai, nuo kurių priklauso normalus vaisiaus organų ir jų sistemų formavimasis. Kai kurie mikroelementai apsaugo vaisių nuo apsigimimų, taip pat – nėštumo komplikacijų.

Folio rūgštis (vitaminas B9)

vadinama nėščiųjų vitaminu. Ji būtina vaisiaus vidaus organams formuotis, apsaugo nuo įgimtų širdies ydų. B9 trūkumas gali sukelti persileidimą ir apsigimimus. Pirmosiomis nėštumo savaitėmis formuojasi nervinis vamzdelis, iš kurio vėliau vystosi nugaros ir galvos smegenys. Vienas iš folio rūgšties stokos sukeltų nervinio vamzdelio defektų yra įskilas stuburas. Todėl gydytojai pataria folio rūgštį vartoti bent tris mėnesius prieš pastojant, kad užsimezgusiam vaisiui užtektų mamos organizme sukauptų šio vitamino atsargų. Folio rūgštis ypatingai svarbi visą pirmąjį nėštumo trimestrą.

Šio vitamino yra žaliose lapinėse daržovėse (petražolėse, špinatuose, brokoliuose, salotų lapuose), ankštinėse daržovėse, avokaduose, turi jo citrusiniai vaisiai, kepenys, kiaušiniai.

B grupės vitaminai

būtini normaliam vaisiaus vystymuisi, skatina ląstelių augimą ir dalijimąsi, o tai labai svarbu pirmaisiais nėštumo mėnesiais. Šių vitaminų stoka padidina apsigimimų riziką. Vitaminas B12 būtinas geram folio rūgšties pasisavinimui ir padeda išvengti anemijos.

Vitaminas B6

svarbus kūdikio nervų sistemai, be to, būsimai mamai padeda išvengti pykinimo ir vėmimo, dažnai kamuojančio ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu. Vitamino B6 yra kopūstuose, brokoliuose, špinatuose, pomidoruose, kiaušiniuose, veršienoje, žuvyje, riešutuose

Geležis

Būsimai mamai ir vaisiui ypač svarbi geležis, nes jos trūkstant organizmas negali pagaminti užtektinai hemoglobino, kuris aprūpina deguonimi visus audinius. Nėštumo metu geležies turi užtekti, kad pasigamintų daugiau eritrocitų, kurie būtini vaisiaus ir placentos formavimuisi. Taip pat geležies reikia skydliaukės hormonų gamybai, o nuo jų priklauso vaisiaus smegenų vystymasis. Šio mikroelemento stoka gali ypač pakenkti pirmąjį nėštumo trimestrą, kol vaisius pats dar neturi skydliaukės. Geležies, vitamino B12 bei folio rūgšties trūkumo anemija yra gana dažna problema nėštumo metu.

Cinkas

dalyvauja ląstelių dalijimosi procese, baltymų, DNR sintezėje, todėl jis ypatingai svarbus vaisiui ankstyvuoju nėštumo periodu. Trūkstant cinko, vaikas gali gimti mažo svorio. Todėl nėščiosioms rekomenduojami vitaminų ir mineralų kompleksai su cinku, kuris dar ir padeda stiprinti moters imunitetą. Cinko yra kepenyse, inkstuose, jautienoje, kiaulienoje, žuvyje.

Magnis

kartu su kalciu ir vitaminu D būtinas vaikelio kaulams ir dantims, reikalingas normaliam gimdos raumenų tonusui, apsaugo nuo persileidimo. Daugiausia jo riešutuose, razinose, jūros gėrybėse, grūduose, pupose, žaliuosiuose žirniuose.

Kalcis

reikalingas ne tik vaiko kaulams bei dantims formuotis, jis dalyvauja daugelyje organizmo biocheminių procesų. Jeigu su maistu gaunamo kalcio per mažai, būsimai mamai pradeda gesti dantys, padidėja osteoporozės ir kitų kaulų ligų rizika, gali išsivystyti arterinė hipertenzija. Pagrindiniai kalcio šaltiniai pienas ir pieno produktai.

Vitaminas A

(retinolis) svarbus nėštumo pradžioje, nes yra reikalingas embriono vystymuisi, be šio vitamino neįmanomas normalus regėjimas. Bet reikia būti atsargioms, nes jo perteklius taip pat nepageidautinas kaip ir stygius. Daugiausiai vitamino A gauname su žuvų kepenėlėmis, pieno produktais, morkomis, pomidorais, špinatais, rugštynėmis.

Kodėl reikia maisto papildų?

Nėštumo pradžioje neretai sutrinka virškinimas, užkietėja viduriai, pučia pilvą. Dažniausias nusiskundimas pirmąjį nėštumo trimestrą yra nėščiųjų pykinimas (ypač rytais), kai kurios būsimos mamos kamuojasi dar labiau, nes vemia.

Nuolat jausdama šleikštulį moteris praranda apetitą, todėl gali pritrūkti svarbių vitaminų bei mineralinių medžiagų. O vieno iš jų – vitamino B6 stoka dar labiau skatina pykinimą.

Pirmaisiais nėštumo mėnesiais keičiasi moters skonis. Paprastai atsiranda didelis tam tikro maisto poreikis, pavyzdžiui, sūraus, rūgštaus. Vienas netikėtai pradeda traukti anksčiau nekenčiami greitojo maisto patiekalai, tokie kaip picos, mėsainiai, kurie nieko gero organizmui nesuteikia. Kitoms labai norisi sūraus, rūgštaus maisto.

Taigi, ne visi naujai nėščiosios pamėgti maisto produktai turi užtektinai naudingųjų medžiagų, taip pat – vitaminų ir mineralų. Patenkinti jų poreikius retai pavyksta ir tinkamai maitinantis. Vitaminų ir mineralų prarandama gaminant maistą, jų pritrūksta sergant kai kuriomis ligomis, kai suprastėja maistinių medžiagų pasisavinimas. Todėl patariama vartoti nėščiosioms skirtą vitaminų ir mineralų maisto papildą, kurio sudėtyje būsimoms mamoms reikalingas mikroelementų kompleksas, o jų kiekiai parinkti pagal specialistų rekomenduojamas paros normas. Tokį maisto papildą galima pradėti vartoti dar prieš nėštumą – tuomet moteris bus rami, kad pastojus nepritrūks tokių svarbių šiuo laikotarpiu medžiagų.

Svarbiausia – įvairūs ir sveiki maisto produktai

Būsimos mamos mityba ir prieš nėštumą, ir jau pastojus turi būti visavertė, vadovaujantis sveikos mitybos piramidės principais. Svarbiausias maistas yra daržovės ir grūdų produktai, kurių suvartojama daugiausiai. Patariama suvalgyti bent 400 gramų daržovių per dieną. Visos naudingosios medžiagos išlieka tik viso grūdo dalių produktuose. Todėl rinkitės visagrūdę duoną, kruopas ar miltus. Grūdai ne tik energijos, bet ir virškinimą gerinančių maistinių skaidulų šaltinis, kaip ir daržovės. Šie produktai padės įveikti vidurių užkietėjimą, dėl kurio daugelis būsimų mamų kenčia pirmąjį nėštumo trimestrą.

Naudingi maisto produktai ankštiniai augalai, vaisiai ir uogos. Svarbi mitybos dalis – mėsa, žuvis, pieno produktai, kiaušiniai. Reikia ir šiek tiek riebalų, kurių turi avokadai, nerafinuoti aliejai, riešutai, sėklos, sviestas.

Nėštumo metu padidėja baltymų poreikis, nes jų reikia vaisiaus audiniams bei organams formuotis. Pagrindiniai baltymų šaltiniai mėsa ir žuvis, yra jų ankštinėse daržovėse, kiaušiniuose ir pieno produktuose.

Nėščiajai patariama atsisakyti bet kokio sunkaus ir riebaus, gerokai apkepto maisto, verčiau rinktis lengviau virškinamus patiekalus. Nerekomenduojami aštrūs, sūrūs valgiai, rūkyti ir vytinti produktai. Toks maistas gali dar labiau sustiprinti pykinimą bei rėmenį. Nepageidautini ir paprastieji angliavandeniai: baltų miltų kepiniai, dribsniai, desertai.

Valgykite dažniau ir nedidelėmis porcijomis, gerkite pakankamai skysčių, geriausia –paprasto vandens. Arbatos ar kavos galima sau leisti tik vieną puodelį per dieną, o saldžių gazuotų gėrimų teks atsisakyti.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Turi užtekti jau pirmosiomis nėštumo dienomis

Folio rūgštis – viena svarbiausių organizmo statybinių medžiagų. Jos reikia ląstelėms dalintis ir atsinaujinti, būsimo kūdikio nervų sistemai formuotis, visiems jo organams ir audiniams vystytis. Ji svarbi paveldimumo informaciją perduodančių nukleino rūgščių sintezei, baltymų apykaitai, padeda organizmui pasisavinti geležį.

Jeigu pirmosiomis nėštumo savaitėmis šio mikroelemento pritrūksta, vaisiui gali išsivystyti nervinio vamzdelio, iš kurio vėliau formuojasi galvos bei stuburo smegenys, defektai. Nervinis vamzdelis pradeda formuotis būtent nėštumo pradžioje, kai moteris gali nė neįtarti esanti nėščia. Juk  naujiena apie būsimą vaikelį paprastai sužinoma, praėjus keletui savaičių nuo nėštumo pradžios. Kaip tik tuo metu, pritrūkus folio rūgšties, gali atsirasti stuburo slankstelių vystymosi defektų, dėl kurių jų lankai nesuauga ir susidaro plyšys. Taigi, susiformuoja įskilas stuburas (lotyniškas pavadinimas „spina bifida“). Net trumpalaikis vitamino B9 trūkumas šiuo nėštumo periodu gali paveikti tolesnį vaisiaus nervų sistemos vystymąsi. Be to, tai lemia širdies ir kraujagyslių sistemos ydas, tokius apsigimimus kaip kiškio lūpa ir vilko gomurys. Sunkios šios problemos pasekmės – galvos smegenų vandenė (hidrocefalija), smegenų išvaržos.

Nuo įgimtų stuburo ir galvos smegenų defektų, galinčių susiformuoti moteriai nė nenutuokiant, kad laukiasi, verta apsidrausti iš anksto. Sužinojus apie nėštumą, deja, jau galima nebesuspėti  jų išvengti. Todėl papildomai vartoti folio rūgštį reikia pradėti dar iki nėštumo, kad bet kuriuo momentu, užsimezgus vaisiui, būtų iš kur jos pasiimti.  Planuojant susilaukti vaikelio, stipresnei apsaugai nuo apsigimimų  folio rūgšties preparatus patariama vartoti ir vyrams. Mat jos pritrūkus suprastėja spermos kokybė, todėl didėja vaisiaus apsigimimo rizika. Tyrimai parodė, jog, vartojant daugiau nei 700 mikrogramų folio rūgšties per dieną, spermatozoidų chromosomų mutacijos tikimybė sumažėja 30 proc. Tačiau nepastebėta, kad analogišką įtaką spermai darytų kiti mikroelementai.

Vitamino B9 stoka pavojinga nėštumui

Folio rūgštis eikvojama ir vaisiaus ląstelėms susidaryti, ir moters  ląstelėms atsinaujinti. Jos poreikis žymiai padidėja sparčiai augant ląstelėms nėštumo periodu. Vitaminas  B9 būtinas normaliai placentai formuotis. Dėl šios būsimo kūdikio mitybinės terpės vystymosi sutrikimų gali komplikuotis vaisiaus raida, vaikas gali gimti mažo svorio, kyla pavojus jo gyvybei, nes gali prasidėti išankstinis gimdymas arba įvykti persileidimas.

Pirmiausia folio rūgštis iš mamos organizmo imama vaisiui, todėl pačiai mamai jos gali pritrūkti gana greitai. Šis vitaminas reikalingas raudonųjų kraujo kūnelių brendimui kaulų čiulpuose. Jo trūkstant ir sutrikus eritrocitų susidarymui susergama folio rūgšties stokos anemija (mažakraujyste).

Žindančiai mamai – sveikiems nervams ir vaiko mitybai

Pagimdžiusiai mamytei folio rūgšties reikia dar daugiau, kad galėtų susidoroti su naujo periodo iššūkiais ir neužkluptų pogimdyminė depresija. Folio rūgštis dalyvauja biologiškai aktyvių medžiagų serotonino ir adrenalino apykaitoje, o nuo jų priklauso ką tik mama tapusios moters nervų sistemos būklė, fizinis ir protinis darbingumas.  Šis mikroelementas svarbus ir virškinimui: gerina apetitą, skatina skrandžio rūgšties išsiskyrimą, todėl padeda išvengti apsinuodijimo maistu.

Per mažas folio rūgšties kiekis žindymo periodu gali būti jaunos mamos dirglumo, nuovargio, apetito stokos bei anemijos priežastis, turi įtakos atsirasti ir stiprėti pogimdyminei depresijai. Tuomet folio rūgšties bus mažai motinos piene ir jos pritrūks kūdikiui. Dėl to jam atsiranda pavojus susirgti anemija. Toks vaikas priaugs per mažai svorio, sulėtės psichomotorinė raida, gali susilpnėti jo imunitetas ir sutrikti žarnyno darbas.

Kodėl folio rūgšties reikia papildomai?

Folio rūgštis nesikaupia organizme, šio vandenyje tirpaus vitamino perteklius pasišalina, todėl jokių atsargų neturime ir jo reikia gauti kasdien. Folio rūgšties daugiausia žaliose daržovėse: salotose, špinatuose, petražolėse, svogūnuose, brokoliuose, avokaduose, ankštinėse daržovėse; nemažai jos turi kiaušiniai, viso grūdo miltų duona, riešutai, citrusiniai vaisiai, kepenys, varškė. Šio mikroelemento mums pritrūksta ne tik dėl mitybos klaidų. Gaminant maistą folio rūgštį sunaikina karštis, mažiau jos gauname sutrikus pasisavinimui žarnyne, pavyzdžiui, esant disbakteriozei ar vartojant kai kuriuos preparatus.

Dar greičiau folio rūgšties pritrūksta nėštumo bei žindymo periodais, kai jos reikia daugiau. Net jeigu mėgstate daržoves ir valgote jų daug, iš maisto reikiamo kiekio negausite, todėl šiais gyvenimo periodais ypatingai svarbu vartoti folio rūgšties papildomai.

Įprastinė minimali folio rūgšties dozė per dieną – 200 mkg, nėščioji būsimo mažylio ir savo sveikatai turėtų gauti 400 mkg, o žindymo periodu reikia 600 mkg. Gydytojas gali skirti ir didesnį folio rūgšties kiekį, pavyzdžiui, nėščiajai, iki pastojimo vartojusiai kontraceptines tabletes. Didesnis šio vitamino poreikis ir besiskundžiančioms vėmimu, sergančioms diabetu, skrandžio ir žarnyno ligomis, kai sutrinka jo pasisavinimas.

Kadangi folio rūgštis ypatingai svarbi nuo pat nėštumo pradžios,  pradėti ją papildomai vartoti reikia bent prieš tris mėnesius iki pastojant, o geriausiai – tik nusprendus susilaukti vaikelio ir nustojus saugotis lytinių santykių metu.

Darni pora – su vitaminu D3

Nėštumo metu ypatingai svarbus ir vitaminas D3, kurio stoka yra viena iš priešlaikinio gimdymo priežasčių, o vaikeliui  gali lemti  rachitą, nes sutrinka kalcio apykaita. Jo trūkstant  būsima mama gali susirgti  gestaciniu diabetu, preeklampsija, o vaikas – cukriniu diabetu, sąnarių ligomis, išsėtine skleroze. Vitamino D3 stoka susilpnina imunitetą, gali lemti osteoporozę, širdies bei autoimunines ligas, vėžį. Šis vitaminas svarbus ir moterų, ir vyrų vaisingumui. Dėl šykščių saulės spindulių sąlygos jam gamintis organizme itin prastos ir daugeliui jo trūksta. Vitamino D3 stoka nustatoma net trims iš keturių moterų. Todėl rekomenduojama su folio rūgštimi kartu vartoti ir vitaminą D3.

Sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Patys mažiausieji pradeda žengti pirmuosius savarankiškus žingsnelius ir mamai neramu – tik lėk iš paskos, kad užsižiopsojęs mažylis neužkliūtų arba kojytės nesusipainiotų.

Galbūt jūsų šeima šis pavasarį laukia ar ką tik sulaukė naujagimio? Tuomet šis metas – tikras išbandymas mamai ir tėčiui, seneliams, broliukams ir sesutėms.

Nuotaiką gadina lietus ir šaltas vėjas, kuris dar gali atpūsti ir peršalimo ligą – taip pat, kaip ir žiemą ar rudenį. Todėl visi pasistiprinkime žiemos nuvargintą imunitetą ir nesirkime. Būkime sveiki ir džiaukimės pavasariu!

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
„Mama ir vaikas” 2015 metų pavasaris

Mamų istorijos: Meilė, mažylių muzika ir patarimai mamoms.

Žiemos ligos: Kaip padėti imunitetui.
Nugalėkime peršalimą. Inhaliacijos – prieš bronchitą. Kas gadina gyvenimą vaiko ausytėms.

Vaistinėlė: Pirmoji pagalba viduriuojančiam vaikui.

Kūdikis: Kokio vežimėlio norėtų kūdikis? Čiulptukas – sveikai kūdikio burnytei. Ruošiamės kūdikio higienai.
Rūpestingos mamos išrinktos sauskelnės. Pirmosios naujagimio maudynės. Mažylio indams – saugiausias ploviklis.

Būkime sveikučiai: Kodėl neapsieiname be gerųjų bakterijų. Į darželį – sveikas ir linksmas. Knyga „Diagnozė: pagaliau sveikas“.

Ką valgome: Sveika mityba geram virškinimui. Gardūs ir sveiki mažylio šventiniai valgiai.

Pataria dizainerė: Stilingi visi drauge – vaikas, mama, tėtis.

Mamytė: Vitaminai ir mineralai – sveikam nėštumui ir būsimam kūdikiui. Magnis – gyvybei ir stipriems nervams.

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
„Mama ir vaikas” 2013 metų žiema

Racionali mityba – būsimo kūdikio sveikatos pagrindas

Taigi, nėščioji turi kruopščiai sudaryti mitybos racioną. Gydytojai pataria pirmaisiais trim nėštumo mėnesiais į kasdienį racioną įtraukti 110 gr. baltymų, 75 gr. riebalų ir 350 gr. angliavandenių. Antrą ir trečią nėštumo trimestrą vaisius dar greičiau auga, todėl mamos organizmas turi jam suteikti daugiau medžiagų. Šiuo nėštumo periodu nėščioji turi gauti 20–50 proc. daugiau folio rūgšties, kalcio, magnio, cinko ir kitų mikroelementų. Geležies, folio rūgšties ir vitamino D reikia net du kartus daugiau negu įprasta. Reikalingas maistinių medžiagų kiekis per parą šiuo nėštumo periodu nedaug didesnis: 120 gr. baltymų, 85 gr. riebalų ir 400-angliavandenių.

Nėščiosios kalorijų poreikis didesnis tik 300 kcal, o kai kurių vitaminų, makroelementų ir mikroelementų reikia dvigubai. Taigi valgyti už du – nėra tinkama išeitis: gali priaugti nereikalingo svorio. Geriausias būdas – papildyti mitybą mineralų ir mikroelementų kompleksais.

Vitaminai, mineralai ir jų trūkumo pasekmės

Geležies reikia vaisiaus kraujo kūneliams gaminti. Jeigu pritrūks geležies, gali išsivystyti anemija, kuri pavojinga nėštumo periodu ir gimdymo metu. Dėl anemijos didesnė priešlaikinio gimdymo rizika, naujagimis gali gimti mažesnio svorio, vėliau jis lėčiau vystysis. Blogų pasekmių gali turėti geležies trūkumas planuojant pastoti. Šis elementas apsaugo nuo kai kurių nėštumo komplikacijų, todėl pakankamas geležies atsargas moteris turėtų kaupti dar iki nėštumo, nes šiuo periodu organizmas naudos daugiau šio elemento. Antrame ir trečiame nėštumo trimestre nėščiajai reikia 30 mg geležies.

Kalcis būtinas vaisiaus kaulų formavimuisi, nėščiajai jo reikia 100 – 1200 mg per parą. Pakankamas magnio kiekis stiprina gimdos raumenis, apsaugo nuo nėštumo komplikacijų. Magnio dienos norma – 350 mg. Varis – svarbi kaulinio audinio sudedamoji dalis, jis dalyvauja medžiagų apykaitos, kraujodaros procesuose. Jeigu pritrūks seleno, nusilps imunitetas.

Embrionas įvairiais vystymosi periodais labai jautrus cinko trūkumui mamos organizme. Cinko reikia įvairiems organams ir sistemoms vystytis. Jo trūkumas gali sukelti priešlaikinį gimdymą. Cinko nėščiajai reikia 15 mg per dieną.

Vitaminas E padeda gimdos augimui ir vaisiaus vystymuisi, stiprina imunitetą. Per parą nėščiajai reikia 10 mg vitamino E.

Vitaminas D padeda naujagimiui išvengti su kalcio trūkumu susijusių problemų. Jeigu vitamino D nepakanka, netinkamai vystosi vaisiaus kaulai bei dantys. Nėščiajai vitamino D3 reikia 10 mikrogramų per parą.

Vitaminas C slopina uždegimą ir stiprina organizmo imuninę sistemą. Jo trūkumas gali sukelti priešlaikinį gimdymą. Per parą jo reikia 70 mg.

Daug pasaulyje atliktų tyrimų įrodė folio rūgšties reikšmę įvairių apsigimimų profilaktikai. Folio rūgštis – B grupės vitaminas – būtina naujų organizmo ląstelių gamybai. Trūkstant šio elemento, gali įvykti persileidimas arba prasidėti priešlaikinis gimdymas, naujagimis gali gimti mažo svorio. Nėščiajai šio vitamino reikia nuo 400 iki 800 mikrogramų per parą. Folio rūgštį patariama vartoti dar prieš pastojant.

Nėštumo metu padidėja ir kitų B grupės vitaminų poreikis. Šie vitaminai svarbūs nervų sistemai, kraujo gamybai. Vitaminai B1 ir B12 dalyvauja tose pačiose medžiagų apykaitos reakcijose, kaip ir folio rūgštis. Vitaminas A padeda vystytis placentai, jis svarbus mamos ir vaiko regėjimui. Paros dozė – 800 mikrogramų. Dar vienas vaisiaus vystymuisi ir sėkmingam nėštumui svarbus vitaminas – PP (nikotino rūgštis).

Praktika rodo, kad ir kokius įvairius ir kokybiškus produktus bevalgytų nėščia moteris, ji negaus pakankamo vitaminų ir mineralų kiekio. Todėl jau 1–3 mėnesius prieš planuojamą nėštumą gydytojai pataria vartoti specialius polivitaminų, mineralų ir mikroelementų kompleksus nėščiosioms.

Parengė Undinė Gilė

Pasirūpinti sauskelnėmis reikia dar nėštumo periodu, nes jų prireiks jau vykstant gimdyti. Sauskelnės – būtinų naujagimio reikmenų sąraše. Kol nėštumo metu dar turi daugiau laiko, verta pasidomėti šiuo svarbiu kūdikio priežiūros atributu. Taigi, kuo vadovautis renkantis sauskelnes?

Sauskelnių dydis

Kūdikiai auga nevienodais tempais, todėl daugiausia vadovaujamės mažylio svoriu. Amžius svarbesnis renkantis pirmąsias sauskelnes, kurias pasiimsi važiuodama į gimdymo namus. Antra vertus – kuo didesnis vaikas, tuo rečiau, bet gausiau jis šlapinasi. Todėl geriau pirkti kiek didesnio svorio kūdikiui skirtas sauskelnes – su storesniu absorbuojamuoju sluoksniu. Atkreipk dėmesį į svorio amplitudę ant pakuotės: pavyzdžiui, jei tavo kūdikis sveria 6 kilogramus, tinkamesnės 5–6 kilogramų ( negu 3–6 kg ) – svorio mažyliui skirtos sauskelnės.

Odelės kvėpavimas

Ne tik pirmąjį gyvenimo mėnesį svarbu, kad po sauskelnėmis laisvai cirkuliuotų oras. Kūdikio odelėje išraizgytas tankus kapiliarų tinklas, todėl joje vyksta sparti apykaita, per odą įsisavinamas deguonis. Galima sakyti, kad mažylis kvėpuoja oda. Todėl odelei būtų sveikiausia, jei kūdikį mama laikytų nuogą. Žinoma, tai neįmanoma dėl tuštinimosi keliamų problemų, be to, kūdikio aplinka ne visada pakankamai šilta. Taigi, vienintelis sprendimas – orui laidžios sauskelnės. Daugelio vienkartinių sauskelnių viršutinis sluoksnis pagamintas iš specialių medžiagų, kurios netrukdo odelei kvėpuoti, todėl mažesnė sudirginimo tikimybė.

Jeigu oras negali patekti po sauskelnėmis, kūdikio odelė perkaista, prakaituoja, ją išberia rausvais taškeliais. Tai vadinamoji – prakaitinė. Jos priežastis gali būti ne tik sauskelnės, bet ir drabužėliai. Kūdikiui mama turėtų pirkti natūralių audinių drabužius ir nedera muturiuoti mažylio pernelyg šiltai.

Kad neužkluptų alergija

Alergija jau tapo įprasta problema, kuri kankina ir suaugusiuosius, ir vaikus. Kiekvienu atveju negalavimą sukelia skirtingos priežastys. Nuolat naudojame buitinę chemiją, aerozolius, parfumeriją, kasdien prisivalgome įvairiausių maisto priedų – visa tai gali tapti alergenais. Organizmas nebepajėgia susidoroti su gausybe sintetinių produktų, todėl ima priešintis viskam – taip atsiranda alergija.

Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į alergenus, su kuriais susiduria kūdikis, tuos – kurie patenka ant jo odelės. Alergiją kūdikiui dažniausiai sukelia įvairi kosmetika, skalbikliai bei audinių minkštikliai ir balikliai. Mažyliui gali būti pavojingos ne tik buityje naudojamos chemijos priemonės, bet ir žindukų arba žaisliukų medžiagos. Taip pat – ir sauskelnių. Todėl geriausia rinktis sauskelnes, pagamintas iš saugių, alergijos nesukeliančių medžiagų. Alergenu gali tapti absorbuojamosios sauskelnių medžiagos, todėl mama turi atsižvelgti į jų kokybę.

Laisvė bambutei

Nukirpus virkštelę, jos viduje esančios venos ir arterijos užanka ir įsitraukia į pilvuką. Virkštelės liekana nukrenta maždaug 6–8 gyvenimo parą, o žaizdelė sugyja iki pirmojo mėnesio pabaigos. Neužgijusią bambutę reikia kruopščiai prižiūrėti. Naujagimio bambutė ypatingai pažeidžiama pirmosiomis dienomis po gimimo – per ją į mažylio organizmą gali lengvai patekti infekcija.

Bambutė greičiau gyja kontaktuodama su oru. Todėl naujagimio drabužėliai turi būti tik natūralių audinių, o sauskelnės neturi liesti bambutės. Pirmąjį mėnesį naujagimiui pravers sauskelnės su išpjova bambutei.

Komfortas kūdikiui

Renkantis patogiausias sauskelnes apsispręsti padės dar keletas svarbių momentų. Geriausiai kūdikis jausis neveržiamas elastingo juosmens. Sauskelnės neturi spausti kūdikio pilvuko, įsitikink, kad jas lengva užsegti, patikrink, mama, ar kelnaitės nesmukinės, pavyzdžiui, lengvai atsipalaidavus lipnioms juostelėms.

Net ir žinodama visas gerų sauskelnių savybes, nebūsi garantuota, kad tavo vaikui idealiai tiks kruopščiausiai mylinčios mamos išrinktos. Sauskelnes įvertins mažylis. Kiekvienas kūdikis individualus, todėl be informacijos teks vadovautis motiniška nuojauta ir, žinoma, – praktika.

Parengė Dalia Petrutytė

Kuo naudingas magnis?

Magnis reikalingas daugeliui biocheminių reakcijų, jis aktyvina maždaug 300 fermentų, dalyvauja angliavandenių, riebalų ir lipidų apykaitoje, turi įtakos imuninei organizmo apsaugai. Nepakeičiamas magnio vaidmuo palaikant normalų ląstelės membranos (apvalkalo) – bet kokio gyvo organizmo elemento – funkcionavimą.

Magnis – vienas iš mikroelementų, susikaupusių raumenyse, nervų ląstelėse, kauluose ir dantyse. Jeigu negauname pakankamai magnio, gali ištikti nerviniai priepuoliai ir depresija. Atsiranda raumenų traukuliai – ypač kojų mėšlungis. Be magnio organizmas negali įsisavinti kalcio.

Jis būtinas ir gimdos raumenims – normaliam susitraukimui ir atsipalaidavimui. Šis mikroelementas natūraliai palaiko kraujagyslių tonusą, todėl padeda išvengti arba susilpnina vieną iš nėštumo komplikacijų – arterinio kraujospūdžio padidėjimą.

Kodėl magnio pritrūksta?

Moteriai kasdien reikia 300–350 miligramų magnio. Nėštumo metu normaliam vaisiaus augimui ir vystymuisi jo reikia maždaug pusantro karto daugiau (esant daugiavaisiam nėštumui – dar daugiau). Su maistu šio mikroelemento gauname vis mažiau, nes prastėja maisto produktų kokybė, todėl mažėja juose ir magnio. Be to, valgome rieboką ir baltymų turtingą maistą, todėl šis elementas silpniau rezorbuojamas iš žarnyno.

Nėščioji netenka magnio vemdama, jo mažėja vėlesniu nėštumo periodu, kai cirkuliuoja didesnis skystos kraujo plazmos kiekis ir šio elemento daugiau pašalinama per inkstus.

Magnio organizme mažėja suaktyvėjus skydliaukės funkcijai, susirgus cukriniu diabetu. Šį mikroelementą iš organizmo išplauna cukrus, kava, alkoholis.

Magnio trūkumo pasekmės

Pagrindiniai magnio trūkumo požymiai: emociniai svyravimai, depresija, nėštumo periodu ypač pavojingas – padidėjęs gimdos tonusas. Jeigu nėščioji nekreips dėmesio į šiuos simptomus, gali išsivystyti sunki neurozė. Kiekviena smulkmena išmuš tave iš pusiausvyros, nesuvaldysi emocijų. Labiausiai dėl pykčio protrūkių kentės artimieji. Tokia nėščios moters emocinė būklė turės neigiamos įtakos ir dar negimusiam kūdikiui.

Traukuliai ir sustiprėję gimdos susitraukimai gali sukelti priešlaikinį gimdymą bet kuriuo nėštumo periodu. Dar labiau negu nėščia moteris dėl magnio trūkumo kenčia vaisius. Gali sulėtėti jo vystymasis įsčiose, o gimęs kūdikis bus alergiškas.

Jeigu pritrūks magnio vaikui, jis gali lėčiau augti bei bus silpnesnis už bendraamžius.

Ar pakanka tinkamai maitintis?

Magnio šaltinis – maistas ir vanduo, bet ir geriausiai subalansuota mityba nesuteiks pakankamai magnio.

Daugiausia magnio yra riešutuose (per dieną jų reikia suvalgyti 100 gramų), ankštinėse daržovėse (pupelės, žirniai), taip pat špinatuose, morkose, svogūnuose, jūros produktuose. Tik riešutai, šokoladas, ankštinės daržovės – labai kaloringas maistas, be to, gali sukelti alergijas. Apelsinai, citrinos, greipfrutai ir kiti citrusiniai vaisiai, kuriuose gausu magnio, tai pat gali sukelti alergiją. Daug magnio būtų galima gauti iš neskaldytų grūdų duonos, bet apdorojant grūdus šis mikroelementas pašalinamas. Be to, magnis sunaikinamas termiškai apdorojant bet kurį maisto produktą.

Taigi, mitybą derėtų praturtinti magnio maisto papildu. Šiuolaikinio streso ir įtempto gyvenimo sąlygomis magnis padeda nurimti, šalina nuovargį. Magnis būtinas ne tik nėščiajai, bet ir žindančiai mamai, nes žindydama taip pat netenki šio elemento. Jį būtina vartoti dar planuojant nėštumą. Magnio reikia organizmui susidoroti su fizinėmis ir psichinėmis problemomis, jis padeda atstatyti organizmo jėgas po gimdymo. Magnis būtinas bet kurio amžiaus suaugusiajam ir vaikui.

Parengė Undinė Gilė

200-400 milijonų planetos gyventojų serga struma, 20 milijonų vaikų galvos smegenų pažeidimai atsirado dėl jodo stygiaus jų motinų nėštumo periodu. Jodo trūkumas yra pripažinta visuomenės sveikatos problema visose šalyse. Jodo trūkumo sukeltų sutrikimų pasaulyje sparčiai mažėja dėl valgomosios druskos jodavimo ir kitų prevencijos programų, bet viena šeštoji pasaulio žmonių vis dar priklauso šio sutrikimo rizikos grupei.

Lietuva priskiriama endeminiam jodo deficito regionui, nes gėlame vandenyje bei dirvožemyje jodo beveik nėra, trūksta jo ir augaliniame bei gyvūniniame maiste. Jodo stokos pavojus Lietuvoje įrodytas tyrimais. Nuo 1995 m. iki 2007 m. Lietuvoje buvo vykdoma tarptautinė skydliaukės ligų, susijusių su jodo apykaitos sutrikimais, programa, remiama Jungtinių Tautų Vaikų fondo (UNICEF). Atliktų tyrimų duomenimis, tik 40 proc. ištirtų vaikų jodo koncentracija šlapime atitiko normą: viršijo arba buvo lygi 10 mg/dl. 46 proc. Ištirti vaikai turėjo mažų ir vidutinių jodo trūkumo sukeltų sutrikimų.

Jodas – vienas iš 15 žmogaus organizmui būtinų mikroelementų, kurio reikia gauti kasdien nedideliais kiekiais. Šis mikroelementas yra reikalingas normaliai skydliaukės veiklai: įeina į skydliaukės hormonų – tiroksino (T4) ir trijodtironino (T3) sudėtį. Šie hormonai svarbūs medžiagų apykaitai, reguliuoja organizmo augimą, protinį ir fizinį vystymąsi.

Esant nedideliam jodo trūkumui organizme, žmogus greičiau pavargsta, darosi labai jautrus ir nervingas, sumažėja darbingumas. Įrodyta, kad net ir nedidelis jodo stygius sukelia žymius psichikos pokyčius. Didėjant jodo deficitui, mažėja skydliaukės hormonų sekrecija ir įsijungia kompensavimo mechanizmas: posmegeninė liauka išskiria skydliaukės augimą stimuliuojantį hormoną, todėl didėja skydliaukės ląstelės ir jų daugėja, susiformuoja gūžys (struma). Labai išvešėjęs gužys gali užspausti trachėją, stemplę, sukelti užkimimą bei pakenkti gerklų nervams.

1983 m. australų mokslininkas B. S. Hetzel pasiūlė terminą „jodo trūkumo sutrikimai” ir įvardino šio mikroelemento trūkumo sukeltus sveikatos sutrikimus skirtingais gyvenimo laikotarpiais.

Pavojingiausias jodo trūkumas nėštumo periodu, nes skydliaukės hormonai trijodtironinas (T3) ir ypač tiroksinas (T4) būtini vaisiaus smegenų vystymuisi. Jodas ypač svarbus nėštumo pradžioje, kai vaisiaus skydliaukė dar nesusiformavo ir tiroksinas gaunamas tik iš motinos organizmo. Jei motinos organizme trūksta jodo, sumažėja skydliaukės hormonų, trikdančių vaisiaus neuranatominį smegenų vystymąsi. Labiausiai jautrus jodo trūkumui vaisius antrajame nėštumo trimestre.

Jodo trūkumas nėštumo periodu gali lemti persileidimus, padidėjusį perinatalinį ir vaikų mirtingumą, protinį atsilikimą, kurčnebylumą, spazminę displegiją, žvairumą, kretinizmą. Kretinizmas – vienas sunkiausių jodo trūkumo sukeltų negalavimų, kurio požymiai: sunkūs fizinio vystymosi sutrikimai, didelis protinis atsilikimas.

Jodas svarbus ne tik nėštumo metu. Jo neturi trūkti vaikams ir paaugliams, kurių smegenys ir nervų sistema toliau intensyviai vystosi. Jodo trūkumas suaugusiesiems, be strumos ir jos komplikacijų, gali sukelti hipotireozę, pažinimo funkcijos sutrikimus, protinius bei reprodukcinės sistemos sutrikimus.

Jodo trūkumas turi įtakos ir visuomenės intelektiniams gebėjimams. Mokslinių tyrimų, atliktų įvairiose šalyse, rezultatai rodo, kad jodo deficito regionuose gyvenančių žmonių intelekto koeficientas yra 15-20 proc. žemesnis negu vietovėse, kur jodo pakanka. Labiausiai jodo trūkumas veikia įvairaus amžiaus vaikų intelekto vystymąsi – jiems prasčiau sekasi mokytis, sukoncentruoti dėmesį.

Suaugusiam žmogui PSO rekomenduoja 150 ﾼg (mikrogramų) jodo per parą. Net 94 proc. reikiamo jodo kiekio galima gauti su maistu (58 proc. su gyvūninės, 32 proc. su augalinės kilmės produktais, 4 proc. su vandeniu). Į maisto produktus jodas patenka iš dirvožemio, tačiau jei dirvožemyje jodo nėra, nebus ir jame išaugintuose maisto produktuose. Kaip minėta, Lietuvos gėlame požeminiame vandenyje ir dirvožemyje jodo beveik nėra, todėl su Lietuvoje išaugintais maisto produktais reikiamo jodo kiekio negausime. Daugiausia jodo kaupiasi jūrose ir vandenynuose, todėl daug jodo turi jūros žuvys, jūros gėrybės, jūros kopūstai, žuvų taukai.

Vienas efektyviausių būdų gauti pakankamai jodo – kokybiškos joduotosios valgomosios druskos vartojimas.

Joduotą druską reikia tinkamai laikyti ir vartoti: jodas garuoja druską laikant nesandariuose induose, be to, jodo junginiai karštyje skyla, todėl geriausia joduota druska barstyti jau pagamintus arba baigiamus gaminti patiekalus. Perkant joduotą druską būtina atkreipti dėmesį į jodo koncentraciją (palankiausia yra 20-40 mg/kg), galiojimo datą, pakuotės sandarumą. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad suaugusiesiems valgomosios druskos rekomenduojama suvartoti ne daugiau kaip 5 gramus per dieną, o druskos jau yra kai kuriuose produktuose, pavyzdžiui, duonoje, sūryje, mėsos gaminiuose ir kt.

Taigi, kad netrūktų jodo, svarbu rūpintis tinkama mityba. Ypatingai pakankamu šio elemento kiekiu turėtų pasirūpinti nėščiosios – savo ir būsimo vaikelio sveikatai.

Pagal sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus informaciją

Pasak šeimos klinikos „Alfa clinic” gydytojo genetiko Danieliaus Serapino, nėštumo periodu tenka atlikti ne vieną tyrimą, kurio reikia įvertinti vaisiaus vystymąsi. Vieni iš jų – genetiniai tyrimai, kurių tikslas nustatyti įgimtas vaisiaus anomalijas arba genetinių ligų tikimybę.

Invaziniai tyrimai – rizikingi
Genetiniai tyrimai skirstomi į neinvazinius, kuriuos atliekant nesikišama į besiformuojančio vaisiaus ir embriono aplinką, bei invazinius, kurių metu su švirkštu paimamas vaisiaus vandenų mėginys. Pirmiausiai atliekami neinvaziniai genetiniai tyrimai – ultragarsu ir kraujo tyrimai.

Docento D. Serapino teigimu, neinvaziniai genetiniai tyrimai nepavojingi, tačiau gali būti netikslūs. „Neinvaziniai tyrimai leidžia įvertinti polinkį į genetinius sutrikimus, tokius kaip Dauno ir Edvardso sindromas. Vienos iš dešimties nėščiosios kraujo tyrimo rezultatai gali būti klaidingi. Pavyzdžiui, tyrimais nustatoma, kad vaisius gali turėti vieną minėtų sindromų, nors vėliau paaiškėja, kad polinkio sirgti nėra”, – teigia doc. D.Serapinas.
Jeigu neinvaziniu tyrimu nustatomas polinkis sirgti Edvardso sindromu, gydytojai siūlo invazinius tyrimus – biopsiją arba vaisiaus vandenų tyrimą. Pasak gydytojo genetiko, invazinių tyrimų patikimumas – 99 proc., tačiau moteris rizikuoja užsikrėsti infekcija ar patirti persileidimą.

„Nėščiajai kyla nemaža dilema: ryžtis kiek pavojingam invaziniam tyrimui, bet turėti tikslią informaciją, ar vaisiui negresia anomalijos, ar apsiriboti kraujo tyrimu, kurio rezultatai vis dėlto gali būti klaidingi”, – pastebi doc. D. Serapinas.

Nauji genetiniai tyrimai leido išvengti aborto
Neseniai JAV pradėti taikyti naujos kartos neinvaziniai genetiniai tyrimai, kuriais galima 99 proc. tikslumu nustatyti vaisiaus lytį ir galimus genetinius vaisiaus pakitimus. „Tai efektyvus ir saugus neinvazinis tyrimas, kurio metu vaisiaus DNR tiriamas iš motinos kraujo. Toks tyrimas nekelia jokio pavojaus vaisiui ir jį galima daryti labai anksti – nuo dešimtos nėštumo savaitės”, – pastebi D.Serapinas.

Dažniausiai šie tyrimai atliekami tik Jungtinėse Amerikos Valstijose, bet jau yra klinikų, atliekančių juos ir Lietuvoje.
Pasak doc. D. Serapino, naujos kartos genetinius tyrimus patariama atlikti vyresnėms negu 35- erių nėščiosioms. Mat jų kūdikiams didesnė genetinių ligų rizika. „Tyrimai rodo, jog gimdyvių amžius nuolat didėja. Prieš 40 metų gimdymai per 30- ties sudarė apie 30 procentų, dabar – 70 proc. gimdyvių šio amžiaus moterys.

Gydytojo teigimu, etinis aspektas – taip pat svarbus. „Naujausi tyrimai leidžia išsklaidyti nėščiųjų nerimą. Viena 37 metų pacientė, kuriai kraujo tyrimu buvo nustatyta Edvardso sindromo rizika, reikalavo aborto. Po ilgų įkalbinėjimų atlikti tikslesni tyrimai parodė, jog vaisius sveikas. Taigi, išgelbėjome gyvybę”, – pasakojo gydytojas genetikas.