Dėl kvėpavimo sunkumų nebūtinai kalta sloga

Nosis užsikemša ir nesergančiam sloga kūdikiui. Mažylio nosies landos yra siauresnės nei suaugusio žmogaus, todėl užsikemša ir dėl nedidelio gleivinės paburkimo ar kiek pagausėjus išskyroms. Nors ir nėra slogos, bėganti ir užkimšta nosis labai pablogina kūdikio savijautą. Neprakvėpuodamas kūdikis negali normaliai žįsti, dėl to suirzęs, gali sutrikti mažylio miegas.

Nosytei kenkia per didelė šiluma. Kai trūksta gryno oro, būdamas tvankioje patalpoje, mažylis perkaista, dėl to patinsta nosies gleivinė.

Nepageidautinas ir per sausas oras.Paprastai nosytėje yra sekreto, kuris apvalo ją nuo įvairių teršalų. Jei oras kambaryje yra sausas ir karštas, nosies gleivinės išskiriamas sekretas išdžiūsta ir susidaro luobelės. Tai apsunkina mažylio kvėpavimą.

Po gimimo kūdikis susiduria su nepažįstamais dirgikliais – dulkių dalelėmis, įvairiausiais kvapais, chemikalais, mikroorganizmais, kurie taip pat išprovokuoja gleivinės paburkimą ir gausesnes išskyras.

Šiltame ir sausame ore išdžiūvus nosies gleivinei mažylis greičiau suserga kvėpavimo organų ligomis. Mat tada nosies gleivinė nebesulaiko oro teršalų, dulkių ir ligų sukėlėjų. Kūdikiai taip pat serga sloga, nors ir su mamos pienu gauna nuo ligų saugančių antikūnų. Deja, šis imunitetas apsaugo ne nuo visų mikroorganizmų.

Kaip atpažinti kūdikio slogą?

Jei temperatūra ir drėgmė namuose yra optimali, didelis gleivių kiekis ir nosies užgulimas gali reikšti prasidedančią virusinę ligą. Tokiu atveju turėtumėte kreiptis į gydytoją, ypač, jeigu kūdikiui mažiau negu trys mėnesiai. Į ką reikėtų atsižvelgti norint paprastą nosies užgulimą atskirti nuo ligos?

• Sloga nesergančio mažylio nosies išskyros yra skaidrios ir skystos. Ligą galima įtarti, kai gausiai ima tekėti gelsvos ar žalsvos gleivės, jos gali būti ir su kraujo intarpais.
• Sloguojančiam vaikui gali atsirasti čiaudulys, kosulys, gerklės skausmas, pakilti kūno temperatūra. Be to, mažylis tampa vangus, nusilpsta.
• Jeigu nosytės problemos atsiranda dėl sauso patalpų oro, joms išnykti padeda drėkinamosios priemonės. Bet ir tada kvėpavimui nepalengvėjus galite įtarti slogą.

Kaip padėti kūdikiui?

• Kūdikio kambario drėgmė turi būti 40–60 %. Ją palaikyti padės drėkintuvas, kuriuo nustatysite reikiamus parametrus. Neturintys šio prietaiso ant radiatoriaus gali pakabinti drėgnus rankšluosčius.
• Reguliariai valykite vaiko kambarį šlapia šluoste, nuolat vėdinkite namus. Iš vaiko kambario išneškite dulkes kaupiančius daiktus: vilnones antklodes, minkštus žaislus, knygas ir kt.
• Kad per šiltas oras neišsausintų nosies gleivinės, temperatūra vaiko kambaryje neturėtų būti aukštesnė kaip 21–22 laipsniai.
• Jeigu mažylio temperatūra nepakilusi, vežkite jį į lauką: gryname ore kvėpavimas palengvėja, nes sumažėja nosies gleivinės paburkimas. Jei savijauta nebloga, kūdikį galima maudyti.
• Nepamirškite, kad kūdikis turėtų gauti užtektinai skysčių, todėl sloguojantį mažylį, maitinamą tik motinos pienu, dažniau žindykite. Motinos pienas svarbus dar ir dėl to, kad jame esantys imunoglobulinai padidina organizmo atsparumą infekcijoms.
• Sloguojantį kūdikį nešiokite vertikaliai, žindykite taip pat kiek įmanoma vertikalioje padėtyje, nes mažyliui gulint gleivės teka į nosiaryklę, o tai nemalonu. Jeigu kūdikis dar nesėdi, pakelkite galvūgalį, tada gleivės lengviau ištekės išorėn.

 Nosies higiena

Jeigu kūdikis nesloguoja, jokių vaistų nereikia, bet būtina atsikratyti gleivių pertekliaus, kuris trukdo kvėpuoti nosimi. Pirmoji pagalba užsikimšus nosytei – jos plovimas ir drėkinimas. Nosytę gerai išplauti mažyliams pritaikytu izotoniniu tirpalu su jūros vandeniu, kuris ne tik valo nosį, bet ir drėkina gleivinę.

Gausesnes gleives išsiurbsite nosies aspiratoriumi. Prieš šią procedūrą į nosį įlašinami 2–3 lašai sterilaus izotoninio tirpalo. Jis padeda suskystinti gleives, suminkštinti pluteles, o tada jos lengviau pasišalina. Purkšdami jūros vandenį vaiką paguldykite taip, kad viršutinė kūno dalis būtų aukščiau, nes gulint horizontaliai skystis gali nutekėti į ausytes ir sukelti uždegimą. Paprastai procedūra atliekama 3–5 kartus per dieną.

Kūdikiams skirtą tirpalą su jūros vandeniu galima naudoti tiek higienos procedūroms, tiek slogos simptomams palengvinti. Lašinti vaistus nuo slogos galima tik tuos, kuriuos paskyrė gydytojas.

Parengė Undinė Gilė

Bėganti nosis gali būti komplikacijų priežastis

Kūdikio nosies landos siauros, net susikaupus nedaug gleivių jos užsikemša ir mažylis negali prakvėpuoti. Kadangi kūdikis nemoka išsišnirpšti, sloga (rinitas) jam yra rimtas negalavimas, dėl kurio neįmanoma normaliai pavalgyti. Mažylis kvėpuoja sunkiai, per burną, pasidaro neramus, sutrinka miegas. Kvėpuojant per burną, džiovinama jos gleivinė, todėl atsiranda troškulys.

Kūdikio nosies gleivinė yra labai švelni, tankiai išraizgyta kraujagyslių, ji lengvai pažeidžiama, greitai perdžiūsta, o sudžiūvus gleivėms susidaro plutelės, kurios dar labiau apsunkina kvėpavimą. Žįsdamas neprakvėpuojantis mažylis su motinos pienu praryja ir oro, todėl gausiai atpila, jam pučia pilvuką ir kamuoja diegliai. Kūdikis tampa kaprizingas, dirglus, dažnai verkia, blogai miega.

Kvėpuodamas per nosį, vaikas įkvepia sušildytą ir išvalytą orą, o per burną – šaltą ir nešvarų, todėl tampa imlesnis įvairioms infekcijoms. Sloga gali komplikuotis į apatinių kvėpavimo takų uždegimą: laringitą, bronchitą, net plaučių uždegimą.

Kūdikių Eustachijaus vamzdis, jungiantis nosiaryklę su vidurine ausimi, yra platus ir trumpas. Todėl didžiausią laiko dalį gulinčiam mažyliui gleivės iš nosies, o kartu ir jose esančios bakterijos, lengvai patenka į ausis. Taigi sloga kūdikiams gali lengvai komplikuotis į vidurinės ausies uždegimą.

Pirmaisiais gyvenimo metais prie vaiko slogos gali prisijungti ir konjunktyvitas (akių junginės uždegimas), nes infekcija iš nosies pro ašarų lataką greitai išplinta į akių junginę.

Sloga ar natūrali fiziologinė reakcija?

Kūdikio nosies gleivinė fiziologiškai išskiria šiek tiek sekreto, kuris pašalina su įkvepiamu oru patenkančias dulkes ir kitus teršalus. Taip gleivinė apsaugo organizmą nuo išorinio poveikio. Bet dėl sauso ir karšto oro kambaryje nosies sekretas pridžiūsta ir trukdo kūdikiui kvėpuoti. Be to, kūdikio nosies gleivinė, paveikta dulkių, cheminių medžiagų ir kitų dirgiklių, greitai paburksta.

Šiuo atveju nosies išskyros atsiranda ne dėl patogeninių mikroorganizmų. Todėl nėra jokių peršalimo požymių, išskyrus tai, kad kūdikiui diskomfortą sukelia apsunkintas kvėpavimas. Tokios bėgančios nosies nereikia gydyti vaistais ir negalavimas praeina savaime, palaikant optimalią temperatūrą ir drėgmę kambaryje.

Taip pat nosis gali tekėti kūdikiui labai verkiant – dėl į jos kanalus patekusių ašarų. Sekretui ištekėti gali trukdyti svetimkūniai, pavyzdžiui, žaisliukų dalys, sagos, kuriuos vaikas pats susikiša į nosį. Kūdikiui atsirūgstant, į nosį patenka dalis skrandžio turinio ir ima iš jos tekėti.

Infekcinę slogą sukelia bakterijos ir virusai, apnikę, pavyzdžiui, peršalus. Kūdikis gali susirgti alerginiu rinitu, kurį sukelia maisto alergenai, įvairios aplinkoje esančios dulkės, dūmai bei kvapai.

Tėvai gali nesunkiai patys nuspėti, kokia sloga užpuolė mažylį, pagal nosies išskyrų spalvą, konsistenciją ir kitus požymius. Sergant virusine infekcija iš pradžių pradeda tekėti skystos, skaidrios ir gausios išskyros, vėliau jos sutirštėja. Jei slogą sukėlė alergija, iš nosies teka vandeningas bespalvis sekretas, apninka čiaudulys, gali ašaroti akys. Jei nosies sekretas tirštas, geltonos ar žalios spalvos, didelė tikimybė, kad slogą sukėlė bakterijos. Infekcinį rinitą galima atpažinti ir pagal kitus simptomus: iš pradžių dažniausiai pradeda skaudėti gerklę, vėliau užgula nosį, vaikas karščiuoja, kosėja, atsiranda čiaudulys.

Pastebėjus nerimą keliančius simptomus, derėtų pasikonsultuoti su pediatru, nes tinkamai nesigydant infekcijos sukėlėjai gali patekti į ausis, sinusus, bronchus.

Kaip išvalyti kūdikio nosį?

Kadangi kūdikis nemoka išsipūsti nosies, reikia nuolat stebėti, ar jis gali kvėpuoti, ir kaskart išvalyti nosies ertmėje susikaupusias sausas pluteles ir gleives.

Pirmiausia pluteles reikia suminkštinti. Tai padarysite išplovę nosį specialiai vaikams skirtu jūros vandens tirpalu, kuris padės atkimšti nosytę, kartu pašalins ir infekcijos sukėlėjus bei alergenus, sudrėkins gleivinę. Tada nosytę išvalysite specialiu siurbtuku. Lengviau nosies landas valyti po maudynių: šilto vandens vonia palengvina gleivių išsiskyrimą ir suminkština pluteles.

Plaudami vaikui nosytę laikykite jį pusiau gulomis, kad vanduo nenutekėtų į ausis, antraip gali sukelti jų uždegimą. Gydytojo skirtus lašiukus lašinkite tik į išvalytą nosytę. Jei vaikui nepalengvėja ir nosis yra užsikimšusi ilgiau nei 6–7 dienas, būtina dar sykį nueiti pas gydytoją, kad išvengtumėte komplikacijų.

Bet kokius vaistus, ypač sutraukiančius nosies gleivinės kraujagysles, reikia vartoti tik paskyrus gydytojui, kuris nustatys slogos priežastis, infekcijos tipą ir galimus šalutinius poveikius.

Padeda vėsesnis oras

Sloguojantį kūdikį laikykite kuo vertikaliau, kad gleivės lengviau ištekėtų iš nosies, nemaitinkite gulinčio. Jei oras namuose sausas, drėkinkite. Dažnai vėdinkite kambarius, nes vėsus oras padeda sumažinti nosies gleivinės paburkimą. Nekarščiuojantį kūdikį dažniau išvežkite į lauką.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Tėvams įprasta, kad žiemą vaikai dažnai serga peršalimo ligomis. Nors ir ši liga nėra sunki, tinkamai gydyti ją svarbu, kaip ir bet kurią kitą. Ne tik gripas, bet ir paprasta ūminė kvėpavimo takų virusinė infekcija gali sukelti grėsmę sveikatai, nes netinkamai gydoma komplikuojasi į sunkesnes ligas: vidurinės ausies uždegimą, bronchitą, sinusitą, net plaučių uždegimą.

Stengiamės sirgti rečiau

Iš tiesų, tokios ligos kaip peršalimas nėra. Tiesiog taip vadiname ūmines kvėpavimo takų infekcijas, kurias dažniausiai sukelia virusai, o peršalimas yra tik veiksnys, dėl kurio vaikas tampa imlus ligoms. Sušalus, sumažėja organizmo gynybinės jėgos ir virusas patenka į viršutinių kvėpavimo takų gleivinę.

Virusai lengviausiai palaužia dar besiformuojančią mažų vaikų imuninę sistemą, todėl mažyliai ir serga dažniausiai. Peršalimo ligas sukeliančių virusų yra daugiau kaip 200, o, persirgus vieno iš jų sukelta liga, organizme susidarę antikūnai apsaugo tik nuo šio viruso. Taigi pasveikęs vaikas greitai ir vėl gali susirgti.

Viena iš pagrindinių peršalimo ligų šaltuoju metų laiku priežasčių yra staigūs temperatūros pokyčiai. Žiemą mes daug laiko praleidžiame šiltose, prastai vėdinamose patalpose, kuriose dėl šildymo oras pasidaro labai sausas ir cirkuliuoja uždaroje erdvėje. Tokia aplinka palanki sparčiai plisti virusams, kurie ir gali sukelti vadinamąją peršalimo ligą.

Kad vaikas rečiau sirgtų, gydytojai rekomenduoja reguliariai vėdinti kambarius, taip pat riboti kontaktus su sergančiais žmonėmis. Šaltuoju metų laiku naudinga praplauti nosį fiziologiniu jūros druskos tirpalu, kad atsikratytume kenksmingų mikroorganizmų.

Būtina laikytis elementarių asmeninės higienos taisyklių: dažniau plauti rankas su muilu. Svarbu ir sveikas gyvenimo būdas – subalansuota mityba, reguliari mankšta ir grūdinimasis, nes visa tai prisideda prie bendro organizmo stiprinimo.

Tinkamai gydome peršalimą

Nuo pirmųjų ligos dienų vaikui gali atsirasti sunki sloga, nosies užgulimas, čiaudulys, pakilti temperatūra, kamuoti gerklės skausmas, skaudėti ryjant, apie dvi savaites gali tęstis kosulys, kuris po to lėtai praeina. Nosies užgulimą ypač sunkiai pakelia kūdikiai. Sloguojantis kūdikis ima kvėpuoti per burną, todėl nelengva jį žindyti, sutrinka mažylio miegas. Kai atsiranda šis ir kiti nemalonūs ligos simptomai, delsti negalima.

Gydyti susirgusį vaiką būtina pradėti kuo anksčiau, taip pat būtina stebėti jo savijautą, kad išvengtume komplikacijų. Kruopščiai valykite vaiko nosį, kad joje nesikauptų sekretas, slogą gydykite nosies užgulimą mažinančiais vaistais.

Ligoniuko kambarį dažnai vėdinkite ir reguliariai valykite drėgna šluoste. Esant ūmiai kvėpavimo takų virusinei infekcijai, kaip ir gripui, svarbu gerti daug skysčių, nes jie padeda iš organizmo pašalinti toksinus.

Sergančio vaiko organizmas, kovodamas su virusais, eikvoja daug jėgų ir energijos, todėl jam nereikia papildomų apkrovų. Daug energijos sunaudojama sunkiai virškinamam maistui. Todėl ligoniukui virkite avižinių dribsnių, grikių ir ryžių košes, gaminkite sriubas, maltinukus.

Nustatyti ligos pobūdį ir parinkti tinkamus vaistus vaikui gali tik gydytojas. Gydytojai pastebi aukštą inhaliacijų specialiu prietaisu – inhaliatoriumi efektyvumą, šios procedūros greitai padeda palengvinti kosulio ir slogos kamuojamo vaiko būklę.

Kodėl verta gydytis inhaliacijomis?

Inhaliatorius yra specialus prietaisas, kuris skystą vaistą paverčia aerozoliu ir jo dalelės patenka tiesiai į kvėpavimo takus, net bronchus ir plaučius.

Skirtingai nuo paprastų garinių inhaliacijų, prietaisas išskaido preparatą į smulkutes daleles ir išpurškia rūko pavidalu. Todėl vaistas prasiskverbia giliai į uždegimo židinius ir pasiekia apatines kvėpavimo sistemos dalis. Šiandien daugelis specialistų inhaliacijas laiko vienu efektyviausių peršalimo ir kitų kvėpavimo takų ligų gydymo būdų, o namuose naudoti skirtą inhaliatorių galite įsigyti vaistinėje. Su šio prietaiso pagalba daug greičiau atsikratoma dažniausių kvėpavimo takų ligų simptomų – slogos ir kosulio.

Viena iš šių prietaisų rūšių – kompresoriniai inhaliatoriai. Tokio prietaiso kompresorius sukuria galingą oro srautą, kuris suskaido vaistinę medžiagą į mikroskopines daleles. Todėl vaistas gali įsiskverbti net į giliausias apatinių kvėpavimo takų vietas.

Lėtinės kvėpavimo takų uždegiminės ligos: lėtinis bronchitas, rinitas ir kitos, taip pat veiksmingai gydomos inhaliacijomis. Šis prietaisas ypač naudingas šeimose, kuriose yra mažų vaikų, dažnai sergančių peršalimo ligomis. Jį saugiai galima naudoti ir kūdikiams.

Staiga užklupus ligai, inhaliacijas galima atlikti su paprastu mineraliniu vandeniu, o apsilankę pas gydytoją, šioms procedūroms naudosite jo skirtus vaistus.

Parengė Undinė Gilė

Maži vaikai ypatingai imlūs kvėpavimo takų ligoms, nes jų imuninė sistema dar nestipri ir nuo infekcijos nepakankamai saugo limfoepitelinis ryklės žiedas. Nuo to, kaip greitai pavyks atsikratyti slogos, priklauso ir kvėpavimo takų ligos gydymo sėkmė.

Nosis – organizmo apsauga

Nosis iš tiesų saugo visą organizmą. Įkvepiamas oras nosies ertmės gleivinėje sudrėkinamas, sušildomas ir išvalomas. Plonytės nosies gleivinės virpamojo epitelio plaukeliai judėdami išstumia gleives drauge su jose nusėdusiomis dulkėmis, virusais, alergenais ir kitais ore esančiais teršalais. Taigi nosies gleivinė neįsileidžia į organizmą įvairiausių ligas sukeliančių svetimkūnių.

Šaltu ir drėgnu metų periodu vaikas dažnai peršąla, be to, bendrauja su sergančiais draugais darželyje ar mokykloje, todėl užsikrečia sloga. Į nosies gleives patekę virusai suaktyvėja ir gali sukelti uždegimą. Nosis užsikemša ir pradeda varvėti. Kai prisikaupia daug gleivių, jos dirgina gleivinę ir vaikas pradeda čiaudėti – taip nosis išsivalo.

Kuo sloga pavojinga vaikui?

Sloga – tai ūminis nosies ertmės gleivinės uždegimas. Virusas pažeidžia nosies gleivinės ląsteles, sutrinka plaukelių judėjimas. Todėl nosis nebeišsivalo ir joje padaugėja gleivių. Užkimšta nosimi vaikas nebegali kvėpuoti, taigi tai pradeda daryti per burną. Kai vaikas pradeda kvėpuoti per burną, jo apatiniai kvėpavimo takai: trachėja ir bronchai, netenka apsaugos. Todėl užkimštą nosį reikia tuojau pat išvalyti.

Sloga ypač pavojinga kūdikiams: dėl nosies anatomijos ypatumų sloga jiems gali komplikuotis vidurinės ausies uždegimu. Be to, negalinčiam nosimi kvėpuoti kūdikiui tampa sunku valgyti, jis pasidaro neramus, sutrinka miegas.

Jeigu vaikas susirgo sloga

Pirmiausia išmokykite vaiką tinkamai išsišnirpšti nosytę. Iš pradžių valoma viena šnervė, po to – kita: šnervė prispaudžiama prie nosies pertvaros. Tai reikia daryti kiekvieną kartą prieš plaunant nosį. Jeigu vaikas dar nemoka išsišnirpšti nosytės pats, gleives pašalinsite specialiais nosies siurbtukais. Taip pat prireiks preparato, kuris padės pašalinti ligų sukėlėjus, suskystins gleives ir sumažins patinimą.

Efektyvus ir saugus preparatas vaikui – jūros vandens tirpalas. Šio tirpalo purškikliu reguliariai plaunama nosies gleivinė drėkinama ir išvalomos gleivės, taip pat pašalinami ir virusai. Procedūrą atlikti paprasta: paguldykite vaiką ir pasukite galvytę į šoną, įpurkškite tirpalo į viršutinę šnervę ir kiek palaukite. Po to paguldykite vaiką ant kito šono ir įpurkškite jūros vandens tirpalo į kitą šnervę. Jeigu per nosį kvėpuoti vis dar sunku, nosytės ertmę pabandykite išvalyti jūros vandens tirpalu suvilgyta susukta vata. Sukamaisiais judesiais atsargiai pasistenkite išvalyti trukdančias mažyliui kvėpuoti sausas luobeles ir gleives.

Jūros vandens preparatai nesukelia šalutinio poveikio, todėl juos galima vartoti ne tik slogai gydyti, bet ir kasdienei nosies higienai bei slogos profilaktikai, nes kartu su gleivėmis pasišalina ir įvairūs teršalai bei ligų sukėlėjai. Higienai ir profilaktikai tinka izotoninis jūros vandens tirpalas. Jį galima naudoti be pertraukų.

Jeigu vaikas susirgo sloga, įsigykite hipertoninio jūros vandens tirpalo purškiklį. Jis sumažins gleivinės paburkimą bei padės atkurti normalias nosies funkcijas.

Hipertoninis jūros vanduo – saugi pagalba vaikui

Natūralus jūros vanduo padeda įveikti slogą be cheminių kraujagysles siaurinančių lašų. Šie lašai netinka ilgam gydymui, nes laipsniškai mažėja jų efektyvumas, be to, nuo jų sunku atprasti. Šie vaistai dažnai sukelia šalutinį poveikį: nemigą, galvos skausmą, kraujospūdžio padidėjimą. Mat jie siaurina ne tik nosies gleivinės, bet ir smegenų kraujagysles. Dar viena šių vaistų pasekmė – pakartotinas nosies užgulimas (medikamentinė sloga). Dauguma tokių preparatų netinka nėštumo, ir žindymo periodu, taip pat – vaikams.

Todėl sloguojančiam vaikui ir suaugusiajam gydytojai rekomenduoja hipertoninį jūros vandens tirpalą. Jame didesnė druskos koncentracija negu kūno ląstelėse, todėl nosis natūraliai atkemšama. Jūros vandenyje esantys mikroelementai padeda atstatyti virpamojo epitelio funkciją bei nosies gleivinės atsparumą infekcijoms. Taip pat drėkina nosies gleivinę.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė