Bėganti nosis kūdikiui ne visada reiškia slogą, kurią sukelia infekcija,– priežasčių gali būti gerokai daugiau. Todėl, pastebėjus iš nosies tekantį sekretą, ne visada prireikia gydytis. Tačiau bet kuriuo atveju nosies užgulimas ir išskyrų sankaupos neleidžia kūdikiui kvėpuoti ir žįsti, o jis nemoka išsipūsti nosytės. Todėl išvalyti jam nosį turėtų tėvai. Kaip tai padaryti ir kaip padėti sloguojančiam kūdikiui?
Bėganti nosis gali būti komplikacijų priežastis
Kūdikio nosies landos siauros, net susikaupus nedaug gleivių jos užsikemša ir mažylis negali prakvėpuoti. Kadangi kūdikis nemoka išsišnirpšti, sloga (rinitas) jam yra rimtas negalavimas, dėl kurio neįmanoma normaliai pavalgyti. Mažylis kvėpuoja sunkiai, per burną, pasidaro neramus, sutrinka miegas. Kvėpuojant per burną, džiovinama jos gleivinė, todėl atsiranda troškulys.
Kūdikio nosies gleivinė yra labai švelni, tankiai išraizgyta kraujagyslių, ji lengvai pažeidžiama, greitai perdžiūsta, o sudžiūvus gleivėms susidaro plutelės, kurios dar labiau apsunkina kvėpavimą. Žįsdamas neprakvėpuojantis mažylis su motinos pienu praryja ir oro, todėl gausiai atpila, jam pučia pilvuką ir kamuoja diegliai. Kūdikis tampa kaprizingas, dirglus, dažnai verkia, blogai miega.
Kvėpuodamas per nosį, vaikas įkvepia sušildytą ir išvalytą orą, o per burną – šaltą ir nešvarų, todėl tampa imlesnis įvairioms infekcijoms. Sloga gali komplikuotis į apatinių kvėpavimo takų uždegimą: laringitą, bronchitą, net plaučių uždegimą.
Kūdikių Eustachijaus vamzdis, jungiantis nosiaryklę su vidurine ausimi, yra platus ir trumpas. Todėl didžiausią laiko dalį gulinčiam mažyliui gleivės iš nosies, o kartu ir jose esančios bakterijos, lengvai patenka į ausis. Taigi sloga kūdikiams gali lengvai komplikuotis į vidurinės ausies uždegimą.
Pirmaisiais gyvenimo metais prie vaiko slogos gali prisijungti ir konjunktyvitas (akių junginės uždegimas), nes infekcija iš nosies pro ašarų lataką greitai išplinta į akių junginę.
Sloga ar natūrali fiziologinė reakcija?
Kūdikio nosies gleivinė fiziologiškai išskiria šiek tiek sekreto, kuris pašalina su įkvepiamu oru patenkančias dulkes ir kitus teršalus. Taip gleivinė apsaugo organizmą nuo išorinio poveikio. Bet dėl sauso ir karšto oro kambaryje nosies sekretas pridžiūsta ir trukdo kūdikiui kvėpuoti. Be to, kūdikio nosies gleivinė, paveikta dulkių, cheminių medžiagų ir kitų dirgiklių, greitai paburksta.
Šiuo atveju nosies išskyros atsiranda ne dėl patogeninių mikroorganizmų. Todėl nėra jokių peršalimo požymių, išskyrus tai, kad kūdikiui diskomfortą sukelia apsunkintas kvėpavimas. Tokios bėgančios nosies nereikia gydyti vaistais ir negalavimas praeina savaime, palaikant optimalią temperatūrą ir drėgmę kambaryje.
Taip pat nosis gali tekėti kūdikiui labai verkiant – dėl į jos kanalus patekusių ašarų. Sekretui ištekėti gali trukdyti svetimkūniai, pavyzdžiui, žaisliukų dalys, sagos, kuriuos vaikas pats susikiša į nosį. Kūdikiui atsirūgstant, į nosį patenka dalis skrandžio turinio ir ima iš jos tekėti.
Infekcinę slogą sukelia bakterijos ir virusai, apnikę, pavyzdžiui, peršalus. Kūdikis gali susirgti alerginiu rinitu, kurį sukelia maisto alergenai, įvairios aplinkoje esančios dulkės, dūmai bei kvapai.
Tėvai gali nesunkiai patys nuspėti, kokia sloga užpuolė mažylį, pagal nosies išskyrų spalvą, konsistenciją ir kitus požymius. Sergant virusine infekcija iš pradžių pradeda tekėti skystos, skaidrios ir gausios išskyros, vėliau jos sutirštėja. Jei slogą sukėlė alergija, iš nosies teka vandeningas bespalvis sekretas, apninka čiaudulys, gali ašaroti akys. Jei nosies sekretas tirštas, geltonos ar žalios spalvos, didelė tikimybė, kad slogą sukėlė bakterijos. Infekcinį rinitą galima atpažinti ir pagal kitus simptomus: iš pradžių dažniausiai pradeda skaudėti gerklę, vėliau užgula nosį, vaikas karščiuoja, kosėja, atsiranda čiaudulys.
Pastebėjus nerimą keliančius simptomus, derėtų pasikonsultuoti su pediatru, nes tinkamai nesigydant infekcijos sukėlėjai gali patekti į ausis, sinusus, bronchus.
Kaip išvalyti kūdikio nosį?
Kadangi kūdikis nemoka išsipūsti nosies, reikia nuolat stebėti, ar jis gali kvėpuoti, ir kaskart išvalyti nosies ertmėje susikaupusias sausas pluteles ir gleives.
Pirmiausia pluteles reikia suminkštinti. Tai padarysite išplovę nosį specialiai vaikams skirtu jūros vandens tirpalu, kuris padės atkimšti nosytę, kartu pašalins ir infekcijos sukėlėjus bei alergenus, sudrėkins gleivinę. Tada nosytę išvalysite specialiu siurbtuku. Lengviau nosies landas valyti po maudynių: šilto vandens vonia palengvina gleivių išsiskyrimą ir suminkština pluteles.
Plaudami vaikui nosytę laikykite jį pusiau gulomis, kad vanduo nenutekėtų į ausis, antraip gali sukelti jų uždegimą. Gydytojo skirtus lašiukus lašinkite tik į išvalytą nosytę. Jei vaikui nepalengvėja ir nosis yra užsikimšusi ilgiau nei 6–7 dienas, būtina dar sykį nueiti pas gydytoją, kad išvengtumėte komplikacijų.
Bet kokius vaistus, ypač sutraukiančius nosies gleivinės kraujagysles, reikia vartoti tik paskyrus gydytojui, kuris nustatys slogos priežastis, infekcijos tipą ir galimus šalutinius poveikius.
Padeda vėsesnis oras
Sloguojantį kūdikį laikykite kuo vertikaliau, kad gleivės lengviau ištekėtų iš nosies, nemaitinkite gulinčio. Jei oras namuose sausas, drėkinkite. Dažnai vėdinkite kambarius, nes vėsus oras padeda sumažinti nosies gleivinės paburkimą. Nekarščiuojantį kūdikį dažniau išvežkite į lauką.
Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė
