MAMŲ ISTORIJOS.

VASAROS PAVOJAI. Kad saulė nenudegintų ir vanduo neišgąsdintų. Apkandžiojo vabzdys – ką daryti? Betadine®: visko gali pasitaikyti / nutikti. Virusai nesnaudžia ir vasarą – kaip apsisaugoti?

PATARIA GYDYTOJAS. Gydytojas Algimantas Vingras Apie dilgėlinę ir niežulį.                      

BŪKIME SVEIKUČIAI. Tinkamas vanduo būsimoms ir maitinančioms mamoms – geriausia žemės gelmių dovana. Kaip nepritrūkti geležies nekeičiant mitybos įpročių.

MAMYTĖ. Psichologė K. Tarnauskienė Žindymas ir mamos emocinė gerovė.  

MOTERS SVEIKATA. Kaip išvengti vasarinių pavojų intymiai sveikatai? Intymių vietų uždegimai: kaip atpažinti?

VAIKAS LAUKE. Lauke su kūdikiu vasaros karštyje.     

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. vasara

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓ 

[raw]

[/raw]

Kasdien reikalinga apsauga akims

UV spinduliai labai kenkia ne tik odai, bet ir akims, kurias jie taip pat gali nudeginti. Nesaugodami akių paskatiname ligas, todėl svarbu nešioti saulės akinius. Vaiko akys ypatingai pažeidžiamos, nes jų lęšiukai yra skaidresni ir vyzdžiai platesni.

Tiesioginiai saulės spinduliai išsausina akių gleivinę, gali sukelti akių uždegimus. Būnant saulėje be akinių ultravioletiniai spinduliai gali pažeisti rageną, lęšiuką ir tinklainę. Ilgai veikiant saulės spinduliams greičiau drumstėja lęšiukas ir gan jaunam žmogui gali išsivystyti katarakta.

Kenksmingi ne tik tiesioginiai saulės spinduliai, bet ir atsispindėję nuo vandens ar smėlio. Akinukų reikia ir esant apniukusiam orui, nes debesys praleidžia iki 90 procentų ultravioletinių spindulių.

Nuo saulės apsaugo tik kokybiški, UV spindulių filtrą turintys akiniai. Pirkite sertifikuotus akinius: nekokybiški lęšiai jokios naudos nesuteiks. Akiniai, apsaugantys nuo ultravioletinių spindulių, pažymėti specialiais ženklais. Šimtaprocentinę apsaugą suteikia ženklu UV 400 pažymėti akiniai.  Tokius akinius, atitinkančius Europos Sąjungos reikalavimus, įsigysite optikos salonuose.

Nuo saulės nepaslėps nei debesys, nei vanduo

Saulė – sveikatos ir geros nuotaikos šaltinis tik tada, kai mėgaujamės ja su saiku. Persideginus oda parausta, skauda, stipriai nusideginus gali pradėti luptis, atsiranda pūslės.

Jei nudegimai kartojasi, oda išsausėja, praranda elastingumą, darosi šiurkštesnė. Saugoti ją nuo tiesioginių saulės spindulių svarbu nuo pat mažens. Ateityje gali pasijusti sunkios nudegimų vaikystėje pasekmės. Ultravioletiniai spinduliai yra mokslo pripažintas kancerogenas. Stipriai nusideginus vos kelis kartus jau padidėja tikimybė susirgti onkologine odos liga – melanoma.

Nudegimai atsiranda nepastebimai – nuo jų nesame apsaugoti net vandenyje: saulės spinduliai pro jį lengvai prasiskverbia. Saulė gali mus pasiekti ir pro debesis. Todėl karštajam sezonui turime būti gerai pasiruošę: apsirūpinę apsauginiu kremu, tinkamais drabužiais, saulės akiniais.

Apsauginiai kremai – ar mokame juos naudoti?

Kaitintis saulėje saugiau tomis valandomis, kai ji mažiau agresyvi, t. y. ryte iki 11 arba po 15–16 val.  Kad išvengtume nudegimų, buvimo saulėje laiką ilginkime laipsniškai: pradedame nuo 5–10 minučių, antrą dieną kaitinamės 15–20 min., o trečią – 20–30 min. Būtina naudoti apsauginius kremus, kurie neleidžia ultravioletiniams spinduliams pažeisti odą. Kremą tepkite prieš 30 minučių iki išėjimo į lauką.

Apsaugos nuo saulės indeksas (SPF) parodo, kiek kartų ilgiau nenusidegindami galime būti saulėje pasitepę kremu. Tiesa, saugus deginimosi laikas dar priklauso ir nuo odos tipo. Pavyzdžiui, be kremo nuo saulės galime nusideginti jau per dešimt minučių, o SPF 50 indeksą turintis kremas gelbėja odą 50 minučių. Po to turime pasitepti dar kartą, pakartotinai būtina naudoti kremą išsimaudžius ir nusišluosčius.  

Dar vienas svarbus dalykas, kad kremo turime užsitepti gana daug: 1 cm² odos jo reikia apie 2 mg, t. y. suaugusiajam – vidutiniškai 35 gramų. Užtepus jo per mažai, silpna ir apsauga.

Daug greičiau saulė nudegina kūdikius ir mažus vaikus, nes jų oda 5 kartus plonesnė ir lengviau pažeidžiama. Be to, vaikų odoje menkai gaminasi melaninas – pigmentas, kuris sugeria ultravioletinius spindulius ir apsaugo nuo jų giliuosius odos sluoksnius. Tinkamai neapsaugojus odelės saulė gali sukelti alergiją: odelę išberia raudonais taškeliais ar dėmelėmis. Vaiką iki trejų metų reikia ypatingai saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Mažiems vaikams reikalingas kremas ar losjonas su ne silpnesne kaip SPF 50 apsauga.

Nuo saulės saugantys drabužiai

Kaip apsauga nuo saulės pasitarnauja ir drabužiai. Šiai funkcijai turi reikšmės jų spalva. Ryškios ir tamsios spalvos praleidžia mažiau ultravioletinių spindulių nei šviesios. Taigi, juodi drabužiai nuo saulės apsaugos geriau negu balti. Juoduose dažuose esančios medžiagos geriau sulaiko ultravioletinius spindulius.

Galime įsigyti drabužius, pasiūtus iš specialių audinių, turinčių apsaugą nuo UV spindulių.  Drabužių apsaugos stiprumas žymimas UPF (angl. Ultraviolet Protection Factor). Geriausiai apsaugo nuo saulės drabužiai, pažymėti UPF 50.

Esame saugesni, kai drabužiai uždengia kuo daugiau odos. Todėl verčiau vilkėti palaidines su ilgomis rankovėmis, ilgas kelnes ir sukneles. Būtinas vasaros aksesuaras – galvos apdangalas.

Saugus elgesys vandenyje

Ruošiantis vandens pramogoms prie jūros, upės ar ežero, pravartu nuvesti vaiką į baseiną ar vandens parką – pasimokyti plaukti ar sustiprinti plaukimo įgūdžius. Bet kuriame baseine ar vandens parke budi gelbėtojai. Plaukimo pamokas veda treneris, kuris ne tik turi atitinkamą išsilavinimą, bet ir puikiai išmano saugaus elgesio vandenyje taisykles.

Tačiau ne tik vaikai, bet ir tėvai turi pasiruošti maudynėms vandens telkiniuose, kad galėtų užtikrinti vaikų saugumą. Prieš vykdami su vaiku į paplūdimį, prisiminkite paprastas elgesio vandenyje taisykles.

Pirmiausia, svarbu pasirinkti tinkamą maudynių vietą. Saugiausia – gerai prižiūrimame paplūdimyje, kuriame atliekami vandens tyrimai, įrengta reikiama infrastruktūra. Dar geriau, jeigu čia budi gelbėtojai.

Prie vandens telkinio nuolat stebėkite mažus vaikus, net kai jie žaidžia pakrantėje, nė sekundei neišleiskite iš akių besimaudančio vaiko. Negalima palikti prie vandens be priežiūros vaikų iki 14 metų. Nepatikėkite vyresniems vaikams prižiūrėti mažesnius, ypač besimaudančius. Uždrauskite vaikui maudytis esant stipriam bangavimui.

Pavojinga plaukioti ant pripučiamų čiužinių, rąstų, lentų ir kitų plaukiojimui nepritaikytų daiktų. Vaikams verčiau naudoti plaukimo liemenes arba rankoves, o iš pripučiamo rato vaikas gali greitai išslysti. Tačiau net ir su saugumo priemonėmis vaikus reikėtų akylai prižiūrėti, ypač tuose vandens telkiniuose, kur yra srovių. Nepamirškite, kad net pati patikimiausia gelbėjimosi liemenė negali garantuoti vaiko saugumo, jei šalia nėra suaugusiojo.

Geriausia maudytis ryte ir vakare, kai saulė šildo, bet nedegina. Neleiskite vaikui maudytis per ilgai. Vanduo net šilčiausią dieną gerokai šaltas ir galima lengvai peršalti. Pirmąją dieną vaikui užteks ne daugiau kaip 5 minučių, kasdien šį laiką ilginkite, kol pasieksite 20 ar 30 minučių. Išlipusį iš vandens vaiką nušluostykite sausu rankšluosčiu. Sukaitus, suprakaitavus, prieš vėl lipant į vandenį, būtinai reikia atvėsti. Negalima maudytis iš karto po valgio, maudantis kramtyti gumą.

Uždrauskite vaikams pavojingus žaidimus vandenyje: imituoti skendimą, nardinti kitą ar šaukti pagalbos, jei jos nereikia.

Parengė Undinė Gilė

Vasaros atostogos neretam vaikui prasideda gydymo įstaigoje- nuo traumos, o pasveikti prireikia beveik visos vasaros. Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaikų chirurgijos, ortopedijos-traumatologijos centre dirbantis vaikų chirurgas gydytojas rezidentas Benediktas Jonuška pastebi, kad, vos prasidėjus vasarai, vaikų traumų daugėja du-tris kartus, nes traukiami iš sandėliukų ir perkami nauji paspirtukai, dviračiai, riedlentės, kiemuose statomi batutai. Deja, neretai pamirštant, kad šioms pramogoms reikalingi ir šalmai, ir apsaugos, ir naudojimosi instrukcijos, o tėvų įsitikinimas, kad jų vaikui nieko blogo nenutiks, gali ir nepasitvirtinti.

Palatose daugėja susižeidusių vaikų

Moters ir vaiko klinikoje Vaikų chirurgijos, ortopedijos traumatologijos centro palatose – ne vienas moksleivis, nors atostogos tik prasidėjo. Vienam lūžusi ranka, kitam – kojos kaulo lūžis. Aštuonmetį slauganti besilaukianti mama neslepia apmaudo, kad laukia sunki vasara, nes priežiūros reikės ne tik naujagimiui, bet jau paaugusiam sūnui.

Berniukas pats papasakoja paprastą savo istoriją – važiavo elektriniu paspirtuku, nesuvaldė ir griuvo. Jam lūžo koja ir dabar tenka gulėti ligoninėje.

Vaikų chirurgas gydytojas rezidentas Benediktas Jonuška pastebi, kad pastarosiomis vasaromis pagrindinės traumos įvyksta važiuojant paspirtukais, dviračiais bei šokinėjant ant batuto. Patyrę traumas vaikai dažniausiai kreipiasi į Vaikų skubiosios pagalbos priėmimo skyrių. Nors dauguma šių traumų baigiasi gerai, neprireikia papildomo gydymo, bet būna ir labai skaudžių atvejų. Ypač, kai vaikai susižaloja, važinėdami elektriniais paspirtukais, kurie labai išpopuliarėjo paskutiniu metu.

Paklaustas, kada reikia kreiptis į gydytojus, nes būna, kad ir dėl sumušimų žmonės skuba į ligoninės priimamąjį, gydytojas patvirtino, kad dauguma pacientų atvyksta dėl sumušimų. Todėl labai svarbu žmonėms žinoti, kaip teikti pirmąją pagalbą. Gydytojas pataria šaldyti sutrenktą vietą, laikyti pakeltą galūnę, nesvarbu ar tai būtų koja ar ranka, duoti vaistų nuo skausmo ir stebėti, kaip būklė kinta. Jei būklė blogėja, signalas, kad reikia keliauti pas gydytoją. „Vaikai yra tokie unikalūs, kad gali atrodyti mažytė trauma, bet paaiškėja, kad yra lūžis. Todėl jeigu būklė negerėja ar blogėja geriau atvykti į gydymo įstaigą, nei uždelsti“, – pataria gydytojas.

Nudegimai – dėl netinkamos pagalbos didesnė trauma

Nereta vaikų vasaros trauma – nudegimai prie šašlykinių ar laužų. Pasak gydytojo B. Jonuškos, šios traumos didesnės ir ypač skausmingos mažiems vaikams, nes, lyginant su suaugusiųjų oda, vaikų oda yra penkis kartus plonesnė, todėl nudegimas yra daug skausmingesnis ir daug gilesnis. Pasak gydytojo, labai svarbios yra pirmosios minutės po nudegimo, kai tinkama pirmoji pagalba yra labai veiksminga.

Gydytojas pataria nudegusią vietą atvėsinti, geriausia – tekančiu kambario temperatūros vandeniu. „Šiukštu nenaudoti ledo ar labai šalto vandens, nes tuomet odos audiniai gali atsisluoksniuoti ir būti dar skausmingiau“, – įspėja medikas ir pataria tekančiu vandeniu vėsinti nudegusią vietą 10-15 minučių. Jei tekančio vandens nėra, tinka ir ežero ar kito vandens telkinio vanduo. Tik tuomet nuimti drabužėlius, papuošalus, aptvarstyti žaizdą ir keliauti į ligoninę. Labai svarbu duoti nuskausminamųjų. Ypač svarbu skubėti į gydymo įstaigą, jei nudegimo vietose yra pūslės, arba jei nukentėjo kritinės zonos: delnai, padai, tarpvietė, galva, veido sritis, kaklas. Tuomet dažniausiai reikia specifinio gydymo ir gydytojo priežiūros.

Kartais tėvai suskumba nudegusią vietą tepti aliejais. „Aliejaus nudegimo gydymui tikrai nereikia naudoti, tai yra mitas. Galbūt aliejus tinka trečią-penktą parą po traumos, bet tik ne skubiai pagalbai“, – pataria gydytojas ir paaiškina nudegimo principą, kuris yra labai paprastas: su nudegimu į kūną patenka šiluma, kuri turi kuo greičiau pasišalinti. Tekantis kambario temperatūros vanduo padeda tai padaryti greičiausiai.

O jeigu ant žaizdos užtepama aliejaus, rūgpienio ar net medaus, ant nudegusios vietos užsideda plėvelė ir tada šiluma negali išeiti į išorę, bet skverbiasi giliau. „Jei ši klaida padaroma, nudegimas pasidaro sunkesnis vienu laipsniu ir ilgiau gydomas, labiau skauda, ir aišku trauma yra didesnė, nei būtų pirmajai pagalbai panaudojus tik vandenį“, – sako vaikų chirurgas B. Jonuška ir patikina, kad labai svarbios yra pirmosios dešimt minučių. Jeigu viskas padaroma tinkamai ir laiku, nudegimas bus lengvesnis.

Nudegimai saulėje ir traumos pjaunant veją

Vasaros įkarštyje atvyksta į Skubiosios medicinos pagalbos skyrių ir vaikų, pernelyg nudegusių saulėje, patyrusių saulės ar šilumos smūgį. Dėl šių sutrikimų gali pasireikšti įvairūs simptomai, dažniausiai vėmimas, silpnumas. Norint to išvengti gydytojas pataria uždengti vaiko galvytę, duoti pakankamai gerti vandens ir nebūti lauke tuo metu, kai saulė kaitriausia – per pietus, pagrindinį jos piką.

Kiekvieną vasarą atvyksta į skyrių keletas vaikų, nukentėjusių tėveliams pjaunant veją. Šios traumos būna ypač skausmingos. Taip nutinka, kai maži vaikai, tyrinėdami aplinką, atranda žoliapjoves ir nežino, kad tai yra aštrus ir pavojingas įrenginys. Veikiant žoliapjovei įkišamos rankos ar pėdos, ir patiriami labai sunkūs sužalojimai. Medikas pataria stengtis nepalikinėti veikiančių žoliapjovių, o dirbant visada vienu akies krašteliu stebėti, kur yra vaikai, kad netikėtai nepapultų po žoliapjove, ir išvengtų ypač skausmingų sužalojimų: kaulų lūžių, galūnių nutraukimų, amputacijos.

Dėl traumų dažnai kaltas tėvų aplaidumas

Medikas pastebi, kad vaikų traumos dažnai įvyksta ne tiek dėl tėvų nepriežiūros, kiek dėl paprasto aplaidumo, nežinojimo ar net galvojimo, kad mano vaikui taip nenutiks. Bet kad tikrai pavyktų išvengti traumų, patariama laikytis tikslių rekomendacijų, ypač naudojantis paspirtukais arba batutais. Visos rekomendacijos yra viešos ir visiems prieinamos. Dažniausiai tėvams tereikia žinoti, kad vaikui reikia ne tik paspirtuko, bet ir šalmo, kad neleisti šokinėti ant batuto daugiau nei vienam vaikui, kad važiuojant su riedlente turėti reikiamas apsaugas. Tada kritimai nebūtų tokie skausmingi ir nereiktų gulėti ligoninėje ir gydytis visą vasarą.

Gal galėtų ir patys vaikai apsisaugoti nuo traumų? „Aš dažniausiai vaikams patariu pasitikėti savo tėvais, nes tėvai geriausiai žino, kaip apsaugoti vaiką nuo traumų“, – pataria vaikams gydytojas B. Jonuška ir primena, kad labai svarbu nebijoti šalmų, kitų apsaugos priemonių. Nors vaikai negailestingi, ir gali išjuokti draugą, dėvintį šalmą, pavadinti „mamyčiuku“, o tokiu niekas būti nenori. Apsauga tikrai gėdos nedaro, reikia apsisaugoti ir sukurti sau kuo geresnę vasarą. Ypatingai vasaros pradžioje labai liūdna matyti vaikus, atvystančius dėl traumų, nes jiems visa vasara gali būna sugadinta. Lūžus kaului gali tekti iškęsti operaciją, porą savaičių praleisti ligoninėje, o dar ir laikas gipse. Geriau pasitikėti tėvais, naudoti apsaugas, laikytis rekomendacijų ir vasarą praleisti linksmai, įdomiai ir turiningai.

Nuotraukoje
Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaikų chirurgijos, ortopedijos-traumatologijos centre dirbantis
vaikų chirurgas gydytojas rezidentas Benediktas Jonuška (B. Januškos asmeninio archyvo nuotr.)

Saulės ir laužo karštis

Paplūdimyje ypač svarbu saugotis staigaus įdegio. Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytoja dermatovenerologė Indrė Domarkaitė–Jakovlevė sako, jog visiems vieno recepto nėra, nes kiekvieno žmogaus oda skirtinga. Per ilgai kaitintis saulėje ypač pavojinga šviesiaodžiams, mėlynakiams ir žaliaakiams.

Per ilgai būnant saulėje gali išsivystyti odos pažeidimai, kurie išryškėja net ir po daugelio metų. „Odos vėžio rizika priklauso būtent nuo to, kiek stipriai buvome įdegę saulėje“, – sako dermatologė ir pastebi, jog vis daugėja melanomos ir kitų piktybinių odos ligų: plokščialąstelinės karcinomos,  aktininės keratozės, bazaliomos bei kitų.   

Norintiems ilgiau pasimėgauti saule dermatologė pataria teptis apsauginiais kremais. Pus­va­lan­dį prieš ei­nant į sau­lę ak­ty­viuo­ju pe­rio­du (nuo 12 iki 16 va­lan­dos) reikia pa­si­tep­ti kre­mu, ap­sau­gančiu nuo ža­lin­gų UVA ir UVB spin­du­lių, ku­rio SPF 30 – 50+. Kre­mu rei­kė­tų tep­tis kas 2–3 va­lan­das ir po mau­dy­nių. Ypač reikia saugoti vaikus, kuriems geriausia maudytis su specialiais maudymosi kostiumėliais, uždengiančiais nuo saulės pečiukus. Mažiesiems būtini apsauginiai kremai su 50+ SPF, kepuraites su snapeliais.

Pagalbos prireikia nudegintiems augalų, dažniausiai darželinės rūtos ar Sasnovskio barščio. Šių augalų sultys, saulėtą dieną patekę ant odos, sukelia alergiją: pūslinį bėrimą, tinimą, skausmą. Alerginį dermatitą gali sukelti kremai, losjonai, net medicininiai tepalai.

Respublikinės Šiaulių ligoninės medicinos direktoriaus pavaduotojas, chirurgas Antanas Pauliukas sako, jog dėl nuo saulės pūslėmis nusėtos odos dažniausiai žmonės  kreipiasi į šeimos gydytojus ir į dermatovenerologus. Ypač karštą vasarą kai kurie patenka ir į ligoninę bei chirurgų rankas.

Vasarą dažnesni cheminiai nudegimai, apsinuodijamai laužaviečių dūmais, ypač kai vartojamas alkoholis. „Pavyzdžiui, vasaros naktį žmogus užmiega prie laužo, kurio ugnis nudegina“, – sako chirurgas.  

Ypač skaudžios vasaros traumos: skendimai, kaklo slankstelių lūžiai, dažniausiai ištinka jaunus žmones, neriančius į nežinomą vandens telkinį ir susitrenkusius galvą į akmenį ar negilų dugną. Ištikus tokiai traumai gresia paralyžius bei neįgalumas.

Saulė ir šiluma atneša neurologines ligas

Susižalojusiais kaklo slankstelius tenka rūpintis ir gydytojams neurologams. Respublikinės Šiaulių ligoninės Neurologijos skyriaus gydytojas Kęstutis Dainius sako, jog  kaklo slankstelius susižalojusius nardytojus  ištikusio paralyžiaus prognozės dažniausiai liūdnos.

Pasak gydytojo, poilsiautojai mėgsta ilgai gulėti paplūdimyje, o tai organizmui – stresas. Pirmiausia nukenčia neuroendokrininė sistema (hipofizė, skydliaukė, antinksčiai). Žmogus ne tik nepailsi, bet išsenka ir pervargsta. Todėl grįžus iš atostogų, sutrinka miegas, sunku susikaupti. Tokius poilsiautojus kartais tenka gydyti nuo organizmo išsekimo.

„Vai­kys­tė­je, kai nu­va­žiuo­da­vome į Pa­lan­gą, mo­čiu­tė sa­ky­da­vo: „Pa­žiū­rė­kite, kaip de­gi­na­si žy­dai – sė­di pu­šy­no pa­vė­sy­je ir skai­to kny­gas“, – gydytojas pataria būtent taip poil­siauti.

K. Dainius perspėja, jog pasikaitinus saulėje visą dieną be kepurės ir odos apsaugos, gali ištikti saulės smūgis – galvos smegenų dangalų uždegimas, kuris gydomas kaip meningoencefalitas. Dažniausiai šis sveikatos sutrikimas praeina be pasekmių, bet ligoninėje tenka gydytis 7-10 dienų.

Dažna saulės pasekmė – kraujagyslių ligos. Ypač saugotis derėtų turintiems kraujotakos problemų, patyrusiems galvos smegenų insultą. Gydytojas pataria ilsėtis pavėsyje, nevartoti alkoholio, nes saulė, karštis ir alkoholis gali sukelti pakartotinus trombus, insultus. Būtina nuolat gerti vandenį.

Kai karštis pakyla per 30 laipsnių, būti pavėsyje ir saugotis saulės spindulių ypatingai svarbu. „Žmonės iš atostogų grįžta pavargę, nes pamiršta saiką“, – pastebi gydytojas.  

Saulė kenkia ir širdžiai

„II kardiologijos skyriaus vedėja gydytoja Danutė Andrulienė įspėja, jog nuo šilumos ir saulės gali sutrikti širdies veikla. Anot gydytojos, žmogaus organizme veikia termoreguliacijos sistema. Šaltuoju metų periodu pastoviai kūno temperatūrai palaikyti organizmas labai daug dirba. Vasarą, atvirkščiai, plečiasi kraujagyslės, išsiskiria daug prakaito, tankėja kvėpavimas, – taip organizmas šalina perteklinę temperatūrą, ir jei tai užsitęsia pernelyg ilgai, sutrinka termoreguliacija ir gali atsirasti net didelių sveikatos problemų.

Pasak gydytojos, karštis gali išprovokuoti širdies ritmo sutrikimus, pulso padažnėjimą, pabloginti išemine širdies liga sergančių žmonių savijautą, išprovokuoti širdies priepuolius. Kraujospūdis gali  ir pakilti, ir nukristi, gali sutrikti galvos smegenų kraujotaka ir žmogus apalpsta. Greičiausiai nukenčia vyresni žmonės, sergantieji lėtinėmis ligomis, maži vaikai, nėščios moterys, antsvorio turintys žmonės.

„Apsisaugoti – paprasta. Tiesiog nebūkite saulėje, rinkitės vėsesnes patalpas“, – sako kardiologė D. Andrulienė ir pataria per pačius didžiausius karščius pailsėti pavėsyje, vilkėti laisvus natūralaus pluošto drabužius. Vengti sunkaus fizinio darbo karštyje reikėtų net patiems sveikiausiems. Skysčius gerkite nelaukdami troškulio. Tinka mineralizuotas vanduo, nes su prakaitu pasišalina ir mineralinės medžiagos: kalis bei magnis. Neapkraukite skrandžio sunkiu maistu, dažniau rinkitės pieno produktus, vaisius, daržoves. 

Pasak kardiologės, bet koks fizinis krūvis karštyje išprovokuoja dažną širdies plakimą, gali atsirasti dusulys, svaigimas. Tada reikia sustoti, stengtis atvėsti – uždėti ant galvos šaltą kompresą. Stebėkite aplinką – poilsiautojų būryje gali kas nors apalpti. Kai sveikatos sutrikimas nepraeina per penkias minutes ir ilgiau, būtina kviesti greitąją medicinos pagalbą.

Pajutus skausmą krūtinėje galima įtarti širdies infarktą ir būtina suteikti pagalbą. Jei ištiko klinikinė mirtis, pagalba turi būti teikiama nedelsiant. Dirbtinį širdies kvėpavimą reikia daryti kuo skubiau, nelaukiant, kol atvažiuos medikai.  

Dažni priimamojo pacientai – dirbantys ir pramogaujantys karštyje

 „Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus vedėja Daiva Jautakienė sako, kad vasarą į skyrių dažnai atveža darže apalpusias močiutes, sąmonės netekusius žmones iš masinių renginių“, – sako gydytoja.

Maloni pramoga vasarą – iškylos į gamtą, o joms reikia pasiruošti. Alergiškiems vabzdžių įkandimams patariama turėti adrenalino švirkštą, kuris padėtų įgėlus bei ištikus anafilaksiniam šokui. Gydytoja gastroenterologė D. Jautakienė pataria į iškylas neimti greitai gendančio maisto (virtų dešrų, sūrelių, mėsos ir žuvies). Tinka rūkytos dešros, duonos gaminiai, vaisiai, daržovės, riešutai. Pasak gydytojos, mieste nuo kaitros galima apsisaugoti prekybos centruose, kuriuose veikia oro kondicionieriai. Atsisakyti vasaros malonumų neverta – tereikia jais mėgautis saugiai.

Pirmiausia, įsidėkite vaistus, kuriuos kokia nors liga sergantys Jūsų šeimos nariai turi vartoti nuolat. Pasirūpinkite pakankama atsarga – nesvarbu, kad liga šiuo metu nėra paūmėjusi. Nepamirškite, jog visus vaistus, net ir gerai žinomus, galima vartoti tik pasikonsultavus su specialistu.

Vaikui – atskira vaistinėlė

Mažajam keliautojui reikia turėti pagalbos priemonių nuo visų įmanomų negalavimų. Vaiką gali užklupti alergija, peršalimo liga, sutrikti virškinimas, mažyliai dažnai susižeidžia, juos reikia apsaugoti nuo apkandžioti besitaikančių vabzdžių. Svarbiausia, visus vaikiškus vaistus ir kitus reikmenis sudėkite į atskirą dėžutę, kad staiga prireikus nesupainiotumėte su suaugusiųjų priemonėmis ir greitai rastumėte.

Jeigu, taupydami vietą vaistinėlėje, preparatus išimate iš dėžučių, prie jų būtinai pridėkite vartojimo instrukcijas ir užrašykite galiojimo laiką. Vaistus laikykite sausoje ir vėsioje vietoje. Geriausia, kai vaistinėlės dėžutė užrakinama, kad mažieji smalsuoliai negalėtų pasigydyti be tėvų žinios.

Vaistai nuo temperatūros ir skausmo

Kad nesigriebtumėte temperatūrą mažinančių vaistų be reikalo, būtinai pasiimkite termometrą, kurį saugiai nusivešite specialiame dėkle. Temperatūrą mažinantys vaistai – būtini, nes ji gali pakilti bet kuriuo momentu ir dėl įvairių priežasčių. Šie vaistai atlieka dar vieną funkciją – malšina skausmą, taigi turėsite tą patį preparatą nuo dviejų problemų. Jis padės patyrus traumą, suskaudus dantukui arba kamuojant galvos skausmui. Vaikui negalima duoti suaugusiųjų vaistų, juo labiau kad kai kurios jų veikliosios medžiagos ir dozės mažiesiems netinkamos. Vaistinėje rasite vaikiškų vaistukų, pritaikytų įvairioms amžiaus grupėms.

Kai temperatūra žemesnė kaip 38,5 laipsnių, jos numušti nereikia, nes padeda kovoti su infekcija. Aukštesnę kaip 38,5 laipsnių temperatūrą reikia mažinti vaistais, pavyzdžiui, ibuprofeno preparatu. Mažesnę negu ši temperatūrą turime numušti tik vaikui, kuriam anksčiau dėl jos yra buvę traukulių.

Nepamirškite, kad sugirdyti vaistai tą pačią sekundę nepradeda veikti. Kol jie imsis darbo, nurenkite vaiką ir aptrinkite vėsiame vandenyje suvilgytu švelniu rankšluosčiu. Duokite atsigerti sulčių ar kito mėgstamo gėrimo. Nors ir išgėrus vaistų temperatūra nukrito, vaiką turėtų apžiūrėti gydytojas.

Susižeidus

Mažieji nenuoramos dažnai neįvertina savo jėgų. Nubrozdinti keliai ir alkūnės, mėlynės ar žaizdos – dažnai išmargina kūną ne tik namų ar darželio kieme, bet ir kurorte.

Susitrenkus ir atsiradus mėlynėms greičiau sugyti pažeistai vietai pagelbės tepalas nuo šios problemos. Gerai jo įtrynus, sumažės patinimas ir skausmas, o taip gydytis prireiks keletą dienų.

Nubrozdinimai, įbrėžimai ar įpjovimai – nėra rimti sužeidimai, bet pirmiausia būtina juos dezinfekuoti. Kelionių vaistinėlėje turėkite antiseptinio skysčio, kuriuo praplausite žaizdeles. Svarbu dezinfekuoti net nedidelį įbrėžimą, nes sužalotoje vietoje paprastai būna mikroorganizmų, kurie dauginasi ir pažeidžia aplinkinius audinius, todėl žaizda lėčiau gyja. Jokiu būdu negalima dezinfekuoti žaizdos jodu, briliantine žaluma ar spiritu. Vaistinėje jums pasiūlys saugią ir veiksmingą priemonę. Greitesniam gijimui pravartu vaistinėlėje turėti ir antiseptinio žaizdų gelio. Nedidelę žaizdą galima užklijuoti baktericidiniu pleistru, o ant gilesnės reikės uždėti tvarstį ir apibintuoti.

Ištikus traumai, gali prireikti vatos tamponėlių, įvairių matmenų marlės ir elastinio binto, guminės timpos kraujavimui stabdyti, būtinos kelioninėje vaistinėlėje ir žirklės.

Nuo nudegimų

Neretai vaikams pasitaikanti nelaimė – nudegimai ir nuplikinimai. Ar mokate suteikti pirmąją pagalbą? Pirmiausia nudegintą vietą atvėsiname – tai paprasta padaryti šaltu vandeniu. Tam netinka jokie riebalai: jie ne tik neatvėsina, bet sudaro karštį sulaikančią plėvelę, todėl žaizda lėčiau gyja. Atvėsintą vandeniu žaizdą nusausiname, po to patepame drėkinančiu ir gijimą skatinančiu preparatu. Jeigu labai skauda, duodame vaikui vaistų.

Jokiu būdu nelieskite nudegimo vietoje susidariusių pūslių, nes joms trūkus žaizda sunkiau gis. Jeigu vaikas nusiplikė ar nusidegino didelį odos plotą, nedelsdami kreipkitės į gydymo įstaigą.

Nudegimų saulėje galite išvengti tepdami vaiko odą apsauginiu kremu. Neleiskite jam kaitintis per ilgai ir pavojingiausiu dienos metu – nuo 10 iki 15-16 val.

Jeigu vaiką kamuoja supimo liga

Dažną vaiką keliaujant automobiliu, autobusu ar skrendant lėktuvu kamuoja supimo liga. Tokiam vaikui turėkite priemonę nuo supimo, maišelių, jeigu mažylį supykintų, servetėlių bei geriamojo vandens. Pasiimkite į kelionę rūgščių ledinukų – galbūt jie padės išvengti pykinimo. Kelionėje ir prieš ją stenkitės mažylio nepermaitinti.

Vaistai virškinimui

Prisiragavęs neįprasto maisto, dažnas keliautojas suviduriuoja. Ypač jautriai į mitybos pokyčius reaguoja maži vaikai. Todėl kelionių vaistinėlėje būtini preparatai, padedantys atsikratyti toksinų ir sumažinti viduriavimą. Po apsinuodijimo gali prireikti ir virškinimą gerinančių fermentų preparato. Viduriuojančiam ar vemiančiam vaikui netekus daug skysčių, reikės rehidratacinio tirpalo, kurio galite nusipirkti vaistinėje.

Vasarinei slogai nubaidyti

Vasaros karštis, deja, neapsaugo nuo peršalimo ligų, tokių kaip sloga. Apmaudu dalį atostogų prasikamuoti dėl užgultos nosies, ar ne? Todėl vasaros kelionių vaistinėlėje turi būti nosies plovimo priemonė. Vaikams tinkamiausias – jūros vandens tirpalas. Juo galima plauti nosį ilgesnį laiką. Toks tirpalas suminkština ir pašalina susikaupusias gleives, sudrėkina nosies gleivinę. Kitos rūšies jūros vandens tirpalas gydo slogą, jis mažina nosies gleivinės paburkimą ir palengvina kvėpavimą. Nemokančiam išpūsti nosies vaikui į kelionę paimkite specialų siurbtuką.

Kosuliui gydyti

Sausą kosulį gydome jį drėgnu paversti padedančiais vaistais, t. y. skystinančiais gleives. Bet koks vaiko kosulys paprastai nėra slopinamas vaistais, nes jis padeda pašalinti įvairius ligų sukėlėjus. Sekretą skystinantys ir atsikosėjimą lengvinantys vaikiški vaistai – taip pat būtini vasaros vaistinėlėje.

Nestipriam kosuliui malšinti gali užtekti paprasčiausių priemonių – karštokos mėlynių ar aviečių arbatos, drėgnesnio oro kambaryje. Vaistinėje rasite atsikosėjimą lengvinančių vaistažolių arbatėlių, tinkančių vaikams.

Pagalba užklupus alergijai

Jeigu nė vienas šeimos narys nėra susidūręs su alergija, vis tiek į kelionę pasiimkite antihistamininį preparatą, kuris gali praversti įkandus vabzdžiui arba nuo augalo sukeltos alergijos.

Poilsio vietoje galite susidurti su uodais, sparvomis, mašalais, bitėmis. Kad jie nesugadintų atostogų, turėkite gynybos priemonę – repelentą. Šiuos sparnuotus gyvius atbaidantys kremai, balzamai, losjonai, tepalai bei purškikliai padės išvengti jų antpuolių.

Išsiruošusiųjų savaitgaliui prie miške viliojančio ežero tyko pavojingas ligas atnešti galinčios erkės. Apsisaugoti nuo jų taip pat padeda specialūs repelentai. Ką darysite, jeigu uodai suspės apkandžioti? Tuomet padės vasaros kelionių vaistinėlėje esantys specialūs tepalai, kurie nuramins niežulį ir sumažins skausmą.

Kas dar pravers kelionėje su vaiku?

Neapsiriksite įsidėję vaikišką kremą, kuris suminkštins, sudrėkins ir nuramins švelnią odelę. Kūdikiui prireiks tepalo su cinku, kuris išgelbės nuo vystyklų bėrimų bei nutrinimų, dažnai apninkančių karštyje gausiai prakaituojančius mažylius. Mažam vaikui nepamirškite vaistukų nuo pilvo pūtimo.

Sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

MAMŲ ISTORIJOS. Šeimos jėga – prieš tėčio ligą.

VAISTINĖLĖ. Vasaros vaistinėlė – apsauga ir ramybė.
Ką turime žinoti apie konjunktyvitą?
Viduriavimas: kada susirūpinti?

KĄ VALGOME? „Rakto skylutės“ simboliu ženklinami miltai – sveikatai ir figūrai.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Kas padeda ramiam vaiko miegeliui? Sanatorija „Pušyno kelias“ – ir sergančiam, ir sveikam vaikui. Šeimų mokyklėlė.

PIRMOJI VASAROS PAGALBA. Kad vaikas būtų saugus vandenyje. Perkaitimas, šilumos ir saulės smūgis.

KŪDIKIS. Žindymas vasarą – sveikas kūdikis, rami mama. Ko reikia kūdikio odelei? Švarūs ir gaivūs vasariniai drabužėliai.

MAMYTĖ. Megaloblastinė anemija. Kas tai? Vasarinės moterų ligos: išvengti padės intymi higiena.

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
„Mama ir vaikas” 2014 metų vasara

Rinkdamiesi vaistus kelionių vaistinėlei, pirmiausia atkreipkite dėmesį į jų vartojimo rekomendacijas, kokiam amžiui jie skirti. Pasiimkite tik tinkamiausius. Kelionėje ar poilsiaudami jausitės saugūs ir pasirengę įvairiems netikėtumams, jeigu įsidėsite po vieną iš žemiau išvardintų rūšių preparatų.

Jei ištiktų trauma

Kraujavimui sustabdyti (pavyzdžiui, iš nosies) reikės šaldomojo gelio kompreso. Šis kompresas pravers ir susitrenkus, ir atsiradus mėlynei arba pasitempus raumenis. Vaistinėlėje reikėtų turėti 3 –4 tokius paketėlius. Sumušta vieta greičiau sugis, jeigu naudosime specialų tepalą, kremą ar gelį.

Vaistinėse rasite daug universalių tepalų, kurie padės greičiau sugyti nudegusiai, apibraižytai, įpjautai, sumuštai, žaizdotai odai. Šie priešuždegiminio ir antimikrobinio poveikio preparatai padės atstatyti apsaugines odos funkcijas.

Pirmoji pagalba žaizdoms – antiseptikas ir žaizdų gelis

Įvairios nedidelės žaizdelės, nubrozdinti keliai ir alkūnės – vasarą įprastas dalykas. Panaši nelaimė judrų išdykėlį gali ištikti ir savame kieme, ir poilsiaujant. Pirmiausia pagalbos priemonė – žaizdos dezinfekavimas, neleis prasiskverbti infekcijai ir sukelti daug didesnę problemą už skausmą – uždegimą. Taigi įbrėžimams, įpjovoms, nubrozdinimams dezinfekuoti prireiks antiseptiko. Svarbu pasirinkti tinkamą preparatą, ypač vaikui. Jokie spiritiniai tirpalai (jodas, briliantinė žaluma ar vandenilio peroksidas) netinka, nes jie dirgina odą ir sukelia papildomą skausmą, džiovina žaizdą bei žaloja audinius.

Žaizdelę pirmiausia atsargiai nuplaukite tekančiu vandeniu ir tuomet apdorokite antiseptiku. Tinkamiausias antiseptikas be alkoholio, jis veiksmingai naikina bakterijas, virusus ir grybelius, bet negraužia ir nedegina odos.

Kad žaizda greitai gytų, reikia pakankamai ją drėkinti. Drėgna žaizdos aplinka – geriausios sąlygos odos ląstelių dauginimuisi. Žaizda greičiau sugis, jeigu ją patepsite žaizdų geliu. Gelis suteikia žaizdai reikalingos drėgmės ir sudaro nuo mikroorganizmų apsaugantį sluoksnį. Tai skatina greitesnį natūralų žaizdos gijimą bei apsaugo nuo infekcijų ir uždegimų. Gelį reikia tepti du kartus per dieną tol, kol žaizda visiškai užgyja. Užtepus šio žaizdų gelio, žaizdą galima uždengti tvarsčiu. Kraujuojančią žaizdą būtinai apriškite tvarsčiu. Jei kraujo nėra, nedaug pažeistą odą palikite atvirą – greičiau sugis. Štai ir viskas, ką reikia padaryti nedidelei žaizdelei.

Jeigu žaizda didelė, stipriai kraujuoja, prireiks medicininės pagalbos. Bet ir šiuo atveju, kol atvyksite į medicinos įstaigą, reikės suteikti pirmąją pagalbą. Stipriai kraujuojančią žaizdą uždenkite švaria audinio arba marlės skiaute ir prispauskite ranka, kol kraujavimas liausis. Jeigu kraujo čiurkšlė teka iš arterijos – galūnę prireiks suveržti timpa, bet ne ilgiau kaip 1 – 2 minutėms.

Apsauga nuo saulės ir nudegimai

Net jei lauke tik 20 laipsnių, kelias valandas saulėje pabuvęs vaikas gali nudegti. Jautrią vaiko odą prieš eidami į lauką būtinai tepkite kremu su nuo ultravioletinių saulės spindulių apsaugančiais filtrais. Ant tokio kremo pakuotės nurodomas apsaugos faktoriaus ( SPF) stiprumas. Kuo šiltesnio klimato šalyje esate, tuo šio faktoriaus skaičius turi būti didesnis. Mažam vaikui visada rinkitės maksimaliai apsaugantį kremą ( SPF – 50). Jei vis dėlto nepavyktų išsisaugoti, vaistinėlėje turėkite losjoną ar purškiklį nuo nudegimų.

Kojų higiena

Dažnai kelionėje ištinkanti nelaimė – nutrinta kojų oda ir nuospaudos. Atrodytų, tai nepavojinga, bet gali sukelti rimtesnių problemų ir vargina vaikščiojant. Pažeistą vietą švariai nuplaukite ir dezinfekuokite antiseptiku. Dezinfekuoti reikia ir tarpupirščius, pavyzdžiui, po baseino ar viešo dušo kojų tarpupirščių grybelio profilaktikai.

Tvarsčiai ir higienos priemonės

Žaizdai apsaugoti gali prireikti įvairaus dydžio sterilių tvarsčių, poros elastinių tinklelių, elastinio tvarsčio, sterilių marlės servetėlių, sterilios vatos, žirklių, pinceto, įvairių dydžių pleistrų nuo nuospaudų ir baktericidinių pleistrų rinkinių, vaškinio popieriaus kompresams ir vienkartinių švirkštų, žirklių (geriausia – apvaliais galais). Apsirūpinkite ir higieniniais maišeliais, jei vaiką supykintų kelionėje.

Nuo vabzdžių įkandimų

Uodus ir mašalus nuo vaikų ir suaugusiųjų nubaido įvairūs purškikliai, losjonai ir pieštukai. Paprastai jie saugūs naudoti vaikui nuo 3 metų. Tai turi būti pažymėta etiketėje. Jei repelentų nespėjote įsigyti, padės balzamas, kurio sudėtyje yra gvazdikėlių, eukaliptų, pipirmėčių eterinių aliejų. Sugeltą vietą galima patepti tuo pačiu balzamu arba valgomosios sodos tirpalu (vieną arbatinį šaukštelį sodos išmaišome stiklinėje karšto virinto vandens).

Pagalba skrandžiui ir žarnynui

Svečioje šalyje pasmaguriautas patiekalas arba tiesiog kitoks maistas ilsintis Lietuvoje gali sutrikdyti virškinimą. Vienas tokių negalavimų – meteorizmas (dujų sankaupos žarnyne), taigi nepamirškite vaisto nuo šio sutrikimo. Pravers vaistas nuo viduriavimo, taip pat preparatas nuo dehidratacijos, kurio gali prireikti vemiančiam ar viduriuojančiam vaikui. Mat tuomet žmogus netenka daug skysčių ir mineralinių druskų, o vaikas išsenka greičiausiai.

Nuo neįprasto maisto viduriai vaikui ar suaugusiajam gali ir užkietėti, todėl vasaros vaistinėlėje turi būti pagalbos priemonė ir nuo šio negalavimo. Nepamirškite – jeigu vaikui skaudą pilvą, būtinai jį nuveskite pas gydytoją. Daugiau kaip dvi dienas nedera be specialisto gydytis vaistais nuo viduriavimo arba žarnyno antiseptikais.

Temperatūrą mažinantys vaistai

Žinoma, geriausia pakilus temperatūrai kreiptis į gydytoją, bet pirmajai pagalbai pravers vaistai. Mažinti reikia aukštesnę kaip 38,5 laipsnių temperatūrą. Mažesnę temperatūrą padės numalšinti kambario temperatūros vandeniu suvilgyto rankšluosčio kompresas ant kaktos arba vaistažolių arbatėlė. Vaikas gali saugiai vartoti preparatą su paracetamoliu, taip pat jis tinka nėščioms ir žindančioms mamoms. Šie vaistai gaminami sirupų, mikstūrų, tirpiųjų miltelių, tablečių ar žvakučių pavidalo. Kiek vaikui duoti vaistuko, mama perskaitys ant pakuotės. Paracetamolio preparatai malšina dar ir skausmą. Mama neturėtų pamiršti, kad temperatūros nereikia stengtis numušti visiškai, nes karščiuodamas organizmas priešinasi ligai. Bet jeigu vaiko temperatūra pakilo iki 39 – 41 laipsnių, būtinai kreipkitės į gydytoją.

Į kelionę būtinai pasiimkite termometrą saugiame dėkle. Vaistinėse gausu įvairiausių elektroninių termometrų, kuriais temperatūrą vaikui pamatuosite pažastyje, burnytėje, išangėje arba kirkšnies raukšlėje. Kiti termometrai dedami prie kaktos.

Vaistai nuo skausmo

Vaikams malšinti skausmą, pavyzdžiui, dantų, geriausia paracetamolio arba ibuprofeno preparatais. Vaikui gali skaudėti galvytę dėl sinusito arba ausų uždegimo ar kitos ligos. Šie vaistukai taip pat malšina temperatūrą bei mažina uždegimą. Pirkite specialiai vaikams skirtus vaistus, paprastai jie gaminami malonaus skonio, taigi nereikės ilgai prašyti, kad mažylis juos išgertų.

Jeigu vaikas sloguoja

Sloguojančiam mažajam poilsiautojui reikia gerai išplauti nosytę, todėl pravers pagalbinė slogos gydymo priemonė – purškiamasis jūros vandens tirpalas. Jis sudrėkins nosies gleivinę bei padės pašalinti suminkštintas gleives. Į vaistinėlę įsidėkite ir gydytojo rekomenduotų lašiukų nuo slogos.

Nuo ausų uždegimo

Jeigu vaikui kartojasi ausų uždegimai, nepamirškite gydytojo rekomenduotų ausų lašų. Ar žinote, kad ausų lašais reikia suvilgyti vatos tamponėlį, kurį įkišite į ausytės landą. Lašinti vaistukus tiesiai į ausį pavojinga, jeigu pažeistas ausies būgnelis. Jo būklę gali nustatyti tik gydytojas. Jei būgnelis pažeistas, į vidurinės ausies ertmę patekę vaistai gali pažeisti klausos nervą ir vaikas prikurs. Prieš lašindama vaistus, mama sušildo buteliuką delnuose, nes į ausytę patekęs šaltas skystis sukels nemalonius pojūčius.

Nuo gerklės skausmo

Jeigu vaikui skauda gerklytę arba jis užkimo, prireiks antiseptinių vietinio poveikio vaistų, kuriuos geriausia nusipirkti pagal gydytojo rekomendacijas. Šie vaistai gaminami čiulpiamųjų tablečių, purškiklių pavidalo. Jeigu vaikas moka skalauti burnytę ir nenuryja skysčio, tiks ir skalavimo skysčiai.

Jei užpuolė kosulys

Kosulys būna sausas ir drėgnas, kai atkosime gleives. Šios kosulio rūšys gydomos skirtingais vaistais. Drėgnas kosulys gydomas gleives skystinančiais ir atkosėjimą skatinančiais vaistais. Jie padeda išvalyti bronchus ir atstatyti jų funkcijas, mažina uždegimą, taigi ligonis pasveiksta. Galite įsigyti vaistų nuo kosulio, skirtų įvairaus amžiaus vaikams. Mama ir tėtis turi prisiminti, kad kosulį skatinančius vaistus negalima gerti drauge su slopinančiais. Bronchuose susikaupusias gleives būtina pašalinti paskatinus kosulio refleksą. Nuslopinus šį refleksą gydymas tampa beprasmis. Todėl geriausia kosėjantį vaiką nuvesti pas gydytoją, kuris skirs jam reikalingus vaistus.

Nuo alergijos

Skirtingos alergijos (dilgėlinė, rinitas ir kitos) gydomos specialiais vaistais, kuriuos skiria gydytojas. Taigi, jeigu jūsų vaikas alergiškas, pasitarkite, kokius vaistukus pasiimti kelionėn. Nepamirškite! Jeigu vaikas ar jūs sergate lėtine liga, į kelionę būtinai pasiimkite būtinus vaistus.

Žinoma, pailsėti pavyks geriausiai, jeigu vasaros kelionių vaistinėlės neteks panaudoti nė karto. Jeigu vis dėlto jos prireiks, nesutriksite, ir galėsite suteikti tinkamą pirmąją pagalbą ir vaikui, ir suaugusiam šeimos nariui.

Parengė Dalia Petrutytė

Bet kokį vaiko nudegimą, apimantį daugiau kaip 10 procentų odos ploto, reikia gydyti ligoninėje, gali prireikti ir lašelinės.

10 procentų odos plotas yra maždaug kaip visos rankos oda arba didesnės kojos dalies. Vaiko delno oda sudaro maždaug 1 proc. visos jo odos.

Mažesnių odos plotų nudegimus gali taip pat prireikti gydyti ligoninėje – dėl infekcijų ir randų rizikos.

Dažnai pasitaiko nudegimai karštu skysčiu. Vaikas gali nusiplikyti karštu gėrimu, jis gali nusideginti išsipylusiu arbatinuko ar puodo verdančiu vandeniu.

Pirmoji pagalba

Nudegusios vietos šaldomos 8–23 laipsnių temperatūros vandeniu tol, kol nebeskauda. Vanduo turi būti švarus. Vandenį galima pilti ant nudegusios vietos arba įmerkti ją, galima dėti šalto vandens kompresus. Nudegus daugiau kaip 15 proc. kūno, kompreso dėti negalima, o nudegus kūdikiui, šaldyti reikia ne ilgiau kaip 5 minutes. Tvarstant nereikia naudoti antiseptinių tirpalų. Skausmą galima malšinti paracetamoliu.

Esant cheminiam nudegimui, pažeista vieta 15–30 minučių plaunama tekančiu vandeniu, o kietos dalys švelniai nuimamos medžiagos skiaute. Reikia nurengti užterštus drabužius.

Suteikus pirmąją pagalbą, ligoniuką reikia vežti pas gydytoją, o jeigu nudegė didelis kūno plotas –kviesti greitąją pagalbą.