Dabartinio gripo sezono grėsmės

Sveikatos priežiūros specialistai perspėja, kad šis šaltasis sezonas gali būti itin sunkus. Ankstesnės koronaviruso valdymo priemonės padėjo pažaboti ne tik šią ligą, bet ir kitas infekcijas. Tačiau, sušvelnėjus ribojimams, infekcinės ligos vėl suaktyvėja. Tai patvirtino 2021–2022 m. gripo sezonas. Tuomet, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, susirgimų gripu registruota 20 kartų daugiau negu ankstesnį sezoną – 6 tūkstančiai.

Gripas ypač pavojingas kūdikiams, vaikams iki 5 metų, nėščioms moterims, senjorams ir  visiems sergantiesiems cukriniu diabetu, lėtinėmis plaučių, širdies ir kraujagyslių ligomis. Geriausias būdas apsisaugoti nuo sunkių gripo formų, komplikacijų ir net mirties – skiepai. Nėščia moteris, pasiskiepijusi nuo gripo, apsaugo ne tik save, bet ir būsimą naujagimį. O paskiepiję vaikus apsaugosime senelius, kurie patenka į vieną iš didžiausių rizikos grupių. Vaikai skiepijami nuo 6 mėnesių.

Skiepytis reikia kasmet, nes gripo virusas keičiasi ir vakcina kaskart yra kitokia. Tiesa, susirgti galima net pasiskiepijus, tačiau ligos simptomai bus silpnesni, greičiau pasveiksite ir mažesnė komplikacijų tikimybė. Viena iš jų yra plaučių uždegimas, bet galimos ir tokios pasekmės kaip galvos smegenų ar jų dangalų, širdies raumens, inkstų uždegimas.

Skiepytis nuo gripo geriausia spalio–lapkričio mėnesiais, bet galima ir bet kuriuo kitu metu. Pakankamas antikūnų kiekis organizme susidaro per dvi savaites.

Pasiskiepyti nuo gripo ypač svarbu daugėjant sergančiųjų koronavirusu, nes galima susirgti abiem ligomis tuo pačiu metu, o tada gydymas sudėtingesnis ir didesnė komplikacijų tikimybė. Nepamirškime, kad taip pat aktualūs ir skiepai nuo koronaviruso.

Skiepai nuo COVID-19 – apsauga nuo sunkių ligos formų

Daugelį persirgusiųjų COVID-19 liga vargina liekamieji reiškiniai: nuovargis, jėgų trūkumas, atminties, dėmesio pablogėjimas, miego sutrikimai, sąnarių, raumenų ir galvos skausmai, dusulys, krūtinės skausmas. Po šios ligos organizmas atsigauna negreitai. Sunki liga gali sukelti širdies raumens pažeidimus, o vėliau dėl to gali išsivystyti širdies nepakankamumas.

Skiepai nuo koronaviruso svarbūs ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams, kurie skiepijami nuo 5 metų. Nors vaikams dažniausiai tai nėra sunki liga, tačiau kai kuriems ji sukelia plaučių infekciją ir tenka gydytis ligoninėje. Sirgti sunkesne ligos forma didžiausia tikimybė vaikams, turintiems gretutinių ligų.

Net ir lengva koronaviruso forma persirgusį vaiką dar ilgai kamuoja užsitęsę simptomai: dusulys, krūtinės, pilvo, sąnarių skausmai, apetito stoka, skonio, uoslės sutrikimai. Vaikas gali būti nuvargęs, irzlus, sutrinka dėmesio koncentracija, miegas, suprastėja apetitas.

Vaikus gali užklupti ir sunkios komplikacijos, pavyzdžiui, daugiasisteminis uždegiminis sindromas, kuris pažeidžia kelias organizmo sistemas: širdį, plaučius, virškinimo ir nervų sistemas, inkstus, odą. Tai yra gyvybei pavojingas labai stiprus imuninės sistemos atsakas į koronavirusą.

Skiepai apsaugo ne tik vaiką, bet ir kitus žmones, kurie gali sunkiai sirgti. Užsikrėtę COVID-19 vaikai, kaip ir suaugusieji, net ir nejausdami jokių ligos simptomų, gali platinti infekciją.

Gerai žinomos apsaugos priemonės

Neverta manyti, kad pasiskiepijus nereikia kitų apsaugos priemonių, niekas neduos garantijos, kad nesusirgsime.

Apsisaugoti nuo visų virusų, nesvarbu, ar tai rinovirusas, gripas, ar COVID-19, galime taip pat. Visi jie perduodami su lašeliais per orą ir pažeidžia kvėpavimo sistemą. Taigi, kuo mažiau žmonių, tuo mažesnė tikimybė susirgti. Verčiau paėjėti vieną stotelę pėsčiomis, užuot įlipus į sausakimšą autobusą, nesiveržti į prekybos centrą, kai ten daug žmonių.

Medicininė kaukė yra naudinga, bet nėra panacėja. Patartina ją dėvėti sergantiesiems, jei šalia yra sveikų žmonių: viruso ji nesulaikys, bet sulaikys seilių lašelius, kuriuose virusų ypač gausu. Todėl vis tiek yra svarbu laikytis atstumo.

Sergančiojo rankos yra ne mažesnis viruso šaltinis nei burna ir nosis. Palietus, virusų atsiranda ant įvairių daiktų, nuo kurių galima užsikrėsti sveikam žmogui. Todėl nelieskite veido, dažnai plaukite rankas, nešiokitės dezinfekuojančias higienines servetėles.

Virusų plitimui turi reikšmės patalpų oras. Nevėdinamose patalpose virusų daugiau, todėl vėdinkime kambarius ir žiemą. 

Stipriname vidinę apsaugą

Mūsų vidinė apsauga prasideda nuo kvėpavimo takų. Juose nuolat gaminasi sekretas, kuris sudaro apsauginį sluoksnį. Jei gleivinės išsausėja, virusai lengvai įveikia susilpnėjusį apsauginį barjerą ir tikimybė susirgti daug didesnė. Dažniausia kvėpavimo takų gleivinių išsausėjimo priežastis – kvėpavimas sausu oru, kuris dažnai toks šildymo sezoną. Sausina kvėpavimo takų gleivinę užterštas oras, įvairūs vaistai, cigarečių dūmai. 

Su įkvepiamu oru į organizmą patenka didelė dalis virusų. Vienas iš būdų, padedančių užkirsti jiems kelią – nosies plovimas. Kasdien plaudami nosį, pavyzdžiui, jūros vandens tirpalu, sumažinsite virusų koncentraciją, taigi ir tikimybę susirgti. 

Pagrindinė virusų ypatybė ta, kad jie gali daugintis tik žmogaus organizme. Tam jie turi prisitvirtinti prie ląstelės ir įsiskverbti pro jos membraną į vidų. O tai vyksta burnos ir ryklės gleivinėse. Ląstelė suardoma, o prisidauginę virusai skverbiasi į kitas ląsteles. Deja, organizmo imuninei sistemai ne visada užtenka stiprybės atsilaikyti prieš ligų sukėlėjus.

Jeigu virusai negalėtų prisitvirtinti prie ląstelės, jie nesukeltų infekcijos. O tam reikia stiprios viršutinių kvėpavimo takų gleivinės apsaugos. Apsauginei gleivinės funkcijai sustiprinti galima pasitelkti pastiles su augalinėmis veikliosiomis medžiagomis. Jos burnos ir ryklės gleivinėje suformuoja nuo virusų apsaugantį sluoksnį, pro kurį įsibrovėliai negali įsiskverbti į organizmo ląsteles ir daugintis.

Parengė Undinė Gilė

MAMŲ ISTORIJOS. Nuo vaikystės palaikantis ryšys su šeima.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Nesuteikime virusams šanso. Bakterijos stipriam imunitetui. Folio rūgštis – gyvybės, sveikatos ir geros nuotaikos vitaminas. Kokiu oru kvėpuojame – taip ir jaučiamės.

ŽIEMOS LIGOS. Vaikas kosėja: gydyti patiems ar kreiptis į gydytoją?

MOKOMĖS. Žaidimas – ne tik pramoga, bet ir vaiko ugdymo būdas.

KŪDIKIS. Gydytojas K. Vitkauskas Žindymas: jeigu pieno per daug. Kokios švaros reikia kūdikiui?

Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Kada ir koks papildomas maistas!

VERTA ŽINOTI. Vaikas krapšto nosį: kaip jį atpratinti?

NĖŠTUMAS. Kai nėščiajai pritrūksta geležies

MAMYTĖ. 5 mitybos pokyčiai figūrai. Kaip atpažinti depresiją po gimdymo?

ŽIEMOS VAISTINĖLĖ. Svarbus vitaminas siautėjant virusams.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2021 metų žiema

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

 
[raw]

[/raw]

Virusai skirtingi, saugotis reikia taip pat

Kaip ir bet kuri kvėpavimo takų infekcija, gripas ir COVID-19, perduodamos per ore tvyrančius lašelius, tačiau šios ligos yra labai užkrečiamos. Viruso šaltinis – sergantis žmogus, o jam kosint ar čiaudint virusų sklidini lašeliai oru nukeliauja pas netoliese esančius žmones, kurie juos įkvepia. Todėl gripu ir COVID-19 lengva užsikrėsti ten, kur yra daug žmonių – mokykloje, darbe, autobuse ir pan. Taip pat galima užsikrėsti kontaktiniu būdu, pavyzdžiui, palietus durų rankeną, turėklus, paspaudus ranką. Todėl, palietę paviršius prekybos centre ar viešajame transporte, nelieskite rankomis veido, akių, nosies, burnos, nes virusai lengvai plinta per gleivines.

Didelės rizikos žmonėms gripas ir COVID-19 gali sukelti sunkią ligą arba mirtį. Šioms grupėms priklauso pagyvenę žmonės, nėščios moterys, sergantieji tam tikromis lėtinėmis ligomis (širdies ir kraujagyslių, plaučių ligomis, cukriniu diabetu ir kt.).

Stipri apsauga nuo virusų ir sunkiausių sezono ligų – gripo ir COVID-19 – skiepai. Gripo vakcinos sudėtis kasmet keičiama pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, atsižvelgiant į cirkuliuojančių viruso padermių prognozę. Žinoma, vakcinos  nėra šimtaprocentinė apsauga nuo virusų, bet susirgus paskiepytam žmogui jos gali apsaugoti nuo sunkių ligos formų ir sumažina komplikacijų bei mirties tikimybę.

Saugodamiesi virusinių ligų turime naudoti daugybę kitų priemonių, kuriomis neleisime virusams mūsų pasiekti.

Apsisaugoti nuo gripo, COVID-19 ir kitų ligų padeda higiena

Virusai išlieka ant daiktų ir perduodami bendrai juos naudojant, taip pat – per nešvarias rankas. Sergančio žmogaus rankos yra ne mažiau svarbus viruso šaltinis nei burna ir nosis. Palietus veidą, virusas patenka ant rankų, o nuo jų ant aplinkos daiktų, kuriuos palietęs gali užsikrėsti sveikas žmogus. Todėl po apsilankymo viešose vietose, taip pat grįžę namo iš gatvės, kruopščiai nusiplaukite rankas. Jeigu sergate sloga, audinio nosinę pakeiskite popierinėmis servetėlėmis, kad kišenėje nesinešiotumėte mikrobų.

Laikykitės higienos taisyklių ir mokykite jų vaikus: paaiškinkite, kad būtina plauti rankas su muilu ir vandeniu apsilankius tualete, paglosčius gyvūną, pažaidus su kitais vaikais ir pan. Kuo dažniau plausite rankas, tuo mažesnė tikimybė, kad užsikrėsite virusu. Jeigu rankų nusiplauti negalite, turėkite specialų valomąjį skystį ar servetėlių.

Vėdiname namus

Tikimybė pasigauti virusą gerokai padidėja prastai vėdinamose patalpose. Sausame, šiltame ir nejudančiame ore virusai išlieka ilgai, tačiau vėsiame ir cirkuliuojančiame ore jų sumažėja. Todėl patalpas būtina vėdinti bent tris kartus per dieną, dažniau atlikti drėgną valymą.

Atsargiau bendraujame

Epidemijos metu venkite vietų, kuriose daug žmonių, visur laikykitės saugaus atstumo. Kuo mažiau kontaktuosite su kitais, tuo mažesnė tikimybė užsikrėsti. Užsidaryti namuose nereikia, tačiau virusinių ligų epidemijos laikotarpiu geriau rinktis ne prekybos centrą, o atokesnę vietą pasivaikščiojimui gamtoje.

Jeigu namuose yra kūdikis, virusų siautėjimo sezoną geriau rečiau susitikti su šeimos draugais ir giminaičiais, nesiveskite vaiko į parduotuvę ir pan.

Apsauga nuo virusų – tinkamai dėvimos medicininės kaukės

Labai svarbios ir efektyvios COVID-19 ligos, taip pat ir gripo prevencijos priemonės yra medicininės kaukės ir respiratoriai. Pagal Europos standartus pagamintos veido apsaugos priemonės mažina užsikrėtimo riziką, nes geriausiai sulaiko žmogaus į aplinką iškvepiamus seilių lašelius.

Nepamirškite, kad veiksmingą apsaugą suteikia tik tinkamai dėvima kaukė: vienkartinę kaukę galima dėvėti tik vieną kartą, ji turi dengti nosį, burną bei smakrą, turi būti keičiama kas 3–4 valandas arba kai sudrėksta. Nepamirškite, kad apsaugines kaukes reikia keisti kas dvi valandas, kitaip apsauga nuo virusų gerokai susilpnės.

Stipriname organizmą

Stiprinkite imuninę sistemą: laikykitės sveikos mitybos taisyklių, valgykite daugiau šviežių ir termiškai apdorotų daržovių ir vaisių. 80 % mūsų imuniteto sukuria žarnynas, t. y. žarnyno mikroflora. Kad galėtų gyventi naudingos bakterijos, kurios rūpinasi mumis ir mūsų imunitetu, reikia vartoti pakankamai maistinių skaidulų ir skysčių. Virusinių infekcinių ligų piko metu nebadaukite ir atsisakykite griežtų dietų. Nepamirškite, kad daugelio kvėpavimo takų infekcijų rizikos veiksniu yra laikomas rūkymas.

Vienas iš svarbiausių ligų prevencijos veiksnių, stiprinančių apsaugines organizmo savybes, sveikas gyvenimo būdas. Žinoma, sveika gyvensena, kaip ir daugybė apsaugos nuo gripo, COVID-19 ir kitų virusinių ligų priemonių, nėra garantija, kad nesusirgsite. Tačiau sveikam ir stipriam organizmui lengviau susidoroti su virusu ir išvengti komplikacijų. O nuolat neišsimiegantys ir prastai besimaitinantys arba besilaikantys organizmą silpninančių dietų – ilgiau ir dažniau serga.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė