MAMŲ ISTORIJOS.

ŽIEMOS LIGOS. COVID-19 ir gripas – abi ligos vienodai pavojingos. Kaip greičiau pasveikti užpuolus peršalimo ligai. Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Apie mažylių slogą. Kaip išgyventi žiemą su šalčio dilgėline.

ŽIEMOS VAISTINĖLĖ. Kaip atsilaikyti prieš puolančius virusus? Probiotikai – kovojant su žarnyno virusais.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Progresuojančios trumparegystės epidemija: iššūkis augančioms akims. Kada derėtų susirūpinti geležimi? Kodėl vaikui užkietėja viduriai?

MAMYTĖ. Treniruotės ir maistas po gimdymo susilpnėjusiems dubens raumenims. Psichologė K. Tarnauskienė Ar vaikas mane naudoja vietoje čiulptuko?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. žiema

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

 
[raw]

[/raw]

Priežastis – ne tik šaltas oras

Vadinamoji šalčio alergija dažniausiai atsiranda žvarbiu, šaltu ir vėjuotu oru. Tai nėra tikroji alergija, kurią sukelia organizmo reakcija į iš aplinkos patekusią medžiagą, pavyzdžiui, maisto produktą, cheminę medžiagą, dulkių erkutes ir t. t. Alergija – tai stipri organizmo reakcija į tam tikras medžiagas, kurios paprastai nekenksmingos, tai yra į alergenus. Tačiau šaltis nėra alergenas, tiesiog jo sukeliamos reakcijos primena alergiją. Šalčio dilgėlinė – dar vadinama pseudoalergija – tai yra viena iš fizinės dilgėlinės rūšių.

Apsauginė reakcija į šaltį yra specifinė: gindamasis nuo jo organizmas perduoda signalą imuninėms ląstelėms, kurios išskiria biologiškai aktyvią medžiagą – histaminą. Jis ir sukelia alergijai būdingus simptomus.

Šalčiui pernelyg jautrūs žmonės skundžiasi tokiais simptomais kaip bėrimas pūgšlėmis, tarsi nusidilginus, niežulys ar deginimas. Šalčio dilgėlinė gali pažeisti ne tik veidą, bet irkaklo, rankų odą, gali ištinti lūpos. Požymiai paprastai atsiranda po šalčio poveikio praėjus kelioms ar keliolikai minučių.

Priežasčių daugiau negu žema oro temperatūra lauke. Ši dilgėlinė atsiranda ne tik žiemą, odos problemas ji gali sukelti ir vasarą, pavyzdžiui, išsimaudžius šaltame vandenyje arba suvalgius ledų. Jos priežastis bet kuriuo metų laiku gali būti oro kondicionierius, šaltas vanduo, šaltas maistas ir gėrimai, požymiai gali išryškėti palietus šaltą daiktą.

Reakcija į šaltį gali būti pavojinga

Šaltis gali sukelti pavojingą organizmo reakciją: pvz., laikant šaltą daiktą ar valgant šaltą maistą, gali ištinti rankos, lūpos. Sunkesniais atvejais patinsta liežuvis, burnos gleivinė, o dėl to užblokuojami kvėpavimo takai. Dėl reakcijos į šaltį gali staiga nukristi kūno temperatūra, atsirasti dusulys, širdies permušimai, net netenkama sąmonės. Sunkiausia šalčio dilgėlinės forma yra anafilaksinis šokas. Pajutus tokius požymius reikia skubiai kreiptis į gydytoją.

Šalčio dilgėlinė gali būti pirminė, kurios priežastys dažniausiai nėra aiškios, retai būna įgimta. Šią organizmo reakciją lemiančios antrinės priežastys – lėtinis uždegimas organizme, infekcijos, autoimuninės ir kitos ligos. Ši dilgėlinė gali netikėtai užklupti bet kokio amžiaus žmogų ir taip pat netikėtai praeiti.

Liga dažnai atsiranda kitomis alergijomis sergantiems žmonėms, pavyzdžiui, maisto produktams, alergine astma ir kt. Vieniems šis negalavimas trunka kelis mėnesius, kitiems keletą metų, o iki tol reikia išmokti gyventi su liga.

Svarbu saugotis šalčio

Preliminariai pasitikrinti galite patys, atlikdami nesudėtingą ledo testą. Uždėkite ledo kubelį ant vidinės dilbio dalies ir laikykite, kol oda atšals. Jeigu oda paraus, pradės niežėti, patins, galite įtarti šalčio dilgėlinę.

Pastebėjus pirmuosius šalčio dilgėlinės požymius geriausia kreiptis į gydytoją. Neretai prireikia atlikti laboratorinius tyrimus, padėsiančius išsiaiškinti, ar nėra antrinių ligos priežasčių. Šią ligą nustatyti padeda specialus prietaisas, pagal jo duomenis galima išsiaiškinti, kokia temperatūra sukelia reakciją į šaltį.

Taip paprasta nebus, kad išgersite vaistų ir šalčio dilgėlinę išsigydysite. Tačiau galite palengvinti jos simptomus. Gyvendami su šia liga stenkitės vengti jos priežasties, t. y. šalčio. Nors žiemą žvarbaus oro tikrai neišvengsime, galime pasitelkti visas įmanomas apsaugos nuo šalčio priemones, kurios padės susilpninti ligos simptomus. Lauke šiltai apsirenkite, avėkite šiltus batus, nepamirškite pirštinių ir šaliko. Neužsibūkite ilgai šaltyje, venkite šaltų gėrimų ir maisto, prauskitės šiltu vandeniu.  

Taip pat svarbu tinkamai rūpintis oda. Šaltuoju metų laiku rekomenduojama naudoti nuo šalčio apsaugantį kremą – nors ir šaltukas nedidelis. Specialus kremas odos paviršiuje sudaro apsauginę plėvelę. Kad spėtų įsigerti į odą, tepkite jį maždaug prieš pusvalandį iki išėjimo į lauką.

Odos reakciją į šaltį susilpnins ir vaistai nuo alergijos: gydytojas gali skirti antihistamininį vaistą. Jeigu neturite gydytojo išrašytų vaistų, galite vartoti nereceptinį preparatą. Gydant šalčio dilgėlinę gali būti taikomas atsparumo didinimo metodas: pamažu pratinantis prie šaltų paviršių, sukeliant minimalias alergines reakcijas. Taip organizmas treniruojamas vis geriau toleruoti alerginę reakciją provokuojančius veiksnius.

Parengė Undinė Gilė

Pačių mažiausių apranga

Kūdikių šilumos apykaita spartesnė, jie yra labiau linkę perkaisti, todėl ypač svarbu juos aprengti atsižvelgiant į orą. Rinkitės drabužius vaikui taip, kaip rengtumėtės pati, tik pridėkite dar vieną sluoksnį.

Kad kūdikiui būtų patogu, svarbu pasirinkti tinkamą aprangą: malonią prie kūno, be duriančių etikečių ir trinančių siūlių, nevaržančią judesių. Šiltesnė yra daugiasluoksnė apranga, nes nuo šalčio geriau apsaugo tarp atskirų sluoksnių susikaupiantis oras. Todėl ir esant žvarbokam orui geriau ne vienas šiltas megztukas, o keli plonesni drabužėliai.

Jei lauke ne itin šalta, nepučia stiprus vėjas ir nelyja, gali užtekti 3 sluoksnių drabužių: smėlinuko, šliaužtinukų ir kombinezono. Pasiimkite ir apklotą – galbūt bevaikštinėjant pasikeis oras. Būtinas kūdikio aprangos elementas kepurė, geriausia – šalmuko tipo, kuri apsaugo ir kaklą.

Šaltuoju sezonu patogu vaiką paguldyti į vokelį: jeigu tik aplosime, bus šalta nugarytei. Kūdikiui galite įsigyti kombinezoną – vokelį, kuris yra su rankovėmis, gobtuvu, o kojytės nuo šalčio paslėptos vokelyje.

Jei lauke labai vėjuota, drėgna, nors ir termometras rodo ne žemą temperatūrą, aprenkite kūdikį šilčiau. Tokiomis oro sąlygomis visi jaučiame didesnį šaltį.

Patikrinti, ar kūdikiui ne per karšta, galite palietusi kaklą ar nugarytę. Jei šios vietos karštos ir oda suprakaitavusi – mažylį aprengėte per šiltai. Kitą kartą, esant panašiam orui, jį aprenkite vienu drabužių sluoksniu mažiau.

Kūdikiui, kaip ir paūgėjusiam mažyliui, labai svarbu neperkaisti, nes, sukaitęs ir suprakaitavęs, papūtus skersvėjui jis gali greitai susirgti.

Bėgiojantiems po balas

Jau vaikščiojantiems vaikams galioja kitos taisyklės. Norint suprasti, kaip aprengti vienerių metų ir didesnį vaiką, svarbu atsižvelgti į jo fizinį aktyvumą: ilgiau sėdi vežimėlyje ar bėgioja žaidimų aikštelėje. Pagal tai renkamės, kiek drabužių sluoksnių jam apvilkti.

Jei dar nepaspaudė stipresnis šaltukas, vaikui gali užtekti dviejų plonesnių sluoksnių drabužių, o viršutiniai turėtų apsaugoti nuo vėjo ir drėgmės.

Renkite vaiką natūralių audinių ir patogiais drabužiais. Viršutinis rūbas gali būti kombinezonas arba striukytė su kelnėmis, po kuriomis galima užmauti pėdkelnes. Patogios ir nesmunkančios kelnės su petnešomis. Megztukas neturi būti per trumpas, kad neapnuogintų nugarytės.

Lietingą rudenio dieną pravers neperšlampamas ir nuo vėjo apsaugantis lietpaltis, po kuriuo apvilksite šiltesnį megztinį. Tiks ir žvarbiam rudens orui pritaikytas neperšlampamas kombinezonas.

Kad vaikas neperšaltų, svarbi kojų šiluma. Vaikai lauke laksto ne tik takeliais, bet ir per balas, todėl jų batai turi būti ne tik šilti, bet ir neperšlampami. Reikėtų rinktis su šalčio ir drėgmės nepraleidžiančiu storesniu padu ir, žinoma, geros kokybės, iš natūralių medžiagų.

Vaikščiojančiam mažyliui svarbios neperšlampamos pirštinės, kurios turi būti ilgesnės, kad apsaugotų riešus. Kaip ir kūdikiams, paūgėjusiams mažyliams patogi kepurė – šalmas.

Šalčio dilgėlinės priežastis ne tik minusinė temperatūra

Išsiaiškinti šios pseudoalergijos priežastis ne visada paprasta, o kartais jos lieka nežinomos. Genetiniais tyrimais nustatyta, kad, kaip ir visų alerginių reakcijų, viena iš šalčio dilgėlinės priežasčių yra genetinis polinkis. Ligą vaikui gali išprovokuoti įvairios virusinės infekcijos, virškinimo sistemos ligos, autoimuninės priežastys, kai organizme pradeda gamintis antikūnai. Šalčio dilgėlinė dažnesnė žmonėms, kamuojamiems alerginių ligų, pavyzdžiui, maisto alergijos, alerginės astmos.

Ligos sezoniškumą lemia tik tai, kad žiemą atšąla oras, bet šalčio dilgėlinę išprovokuoja ne tik šaltis. Todėl saugantis būtina atsižvelgti ne tik į oro temperatūrą, bet ir į drėgmę, vėjo stiprumą. Iš tikrųjų šalčio dilgėlinė gali atsirasti ir esant aukštesnei temperatūrai – rudenį ar pavasarį, taip pat dėl šalto lietaus ir vėjo. Liga gali užklupti ir vasarą, pavyzdžiui, išsimaudžius vėsiame vandenyje, palietus šaltą daiktą, išgėrus šalto gėrimo arba suvalgius ledų.

Alergijos ir šalčio dilgėlinės mechanizmai panašūs – šalčio, kaip ir alergeno, veikiamas organizmas išskiria histaminą – hormoną, padedantį imuninei sistemai kovoti su grėsme. Tai ir sukelia nemalonius odos pokyčius. Histaminas išplečia kraujagyslių sieneles ir veikia nervų ląstelių receptorius, todėl oda parausta ir niežti.

Odos pažeidimų atsiranda ant atvirų kūno vietų (rankų, veido), kurios tiesiogiai liečiasi su šaltu oru, skysčiu ar daiktu, arba ten, kur yra mažai riebalų ir prakaito liaukų – blauzdų, kelių, dilbių, sunkesniu atveju bėrimai gali išplisti visame kūne. Reakcija į šaltį tampa pavojinga, jeigu atsiranda dusulys, drebulys, nukrenta kraujospūdis, gali ištikti net anafilaksinis šokas. Taip dažniausiai nutinka tuomet, kai sušąla visas kūnas, pavyzdžiui, maudantis.

Šaltis gali paveikti ne tik odą – kai kuriems paburksta gerklos, liežuvis ir burnos gleivinė. Tuomet prireikia skubiai kviesti medicininę pagalbą, nes tokie paburkimai užblokuoja kvėpavimo takus. 

Požymiai gali būti panašūs kaip ir kitų ligų

Pleiskanojanti ir paraudusi oda gali būti ne šalčio dilgėlinės, o jautrios odos požymis. Šalčio dilgėlinė panaši į nušalimą, nes abiem atvejais oda pabąla, o sušilus parausta, patinsta ir niežti.

Bet šalčio sukelti odos paraudimai ir bėrimai praeina sušilus patalpoje.

Liga pridaro didelių rūpesčių ir tėvai nerimauja kaskart išleisdami vaiką į lauką. Didelį diskomfortą sukeliantis šalčio dilgėlinės požymis – bronchų obstrukcija – laimei vaikams pasitaiko rečiau. Atsiradus šiam negalavimui, dėl bronchų spindžio susiaurėjimo šaltame ore (bronchų obstrukcija) darosi sunku kvėpuoti.

Kiti šalčio pseudoalergijos simptomai yra sloga ir čiaudulys, primenantys kvėpavimo takų infekciją arba alerginį rinitą. Todėl, kai vaikas grįžta iš lauko bėgančia nosimi, šalčio dilgėlinę lengva supainioti su peršalimu. Šios dilgėlinės simptomai skiriasi tuo, kad išnyksta šiltoje patalpoje ir vėl pasirodo šaltyje.

Rečiau dėl reakcijos į šaltį pasitaiko konjunktyvitas. Tokiu atveju vaikas skundžiasi deginimu ir skausmu akyse, padidėja jautrumas ryškiai šviesai, ašaroja akys. Šie simptomai gali atsirasti ne tik išėjus į lauką, bet ir grįžus namo.

Paprastas būdas šalčio alergijai nustatyti yra ledo mėginys. Mažas ledo gabalėlis uždedamas ant vidinės dilbio dalies ir palaikomas 3 minutes. Testas laikomas teigiamu, jei toje vietoje, kur buvo uždėtas ledas, iškyla rožinė pūkšlė, oda parausta ir ima niežėti. Tuomet būtina kreiptis į gydytoją, nes dilgėlinė gali atsirasti nebūtinai dėl šalčio. Diagnozę patvirtina kraujo tyrimai ir kiti metodai.

Svarbiausia – apsisaugoti nuo šalčio

Sergant šalčio dilgėline iš pradžių geriami antihistamininiai vaistai, alergologas gali skirti kitus gydymo būdus, bet išsigydyti ligą nėra paprasta. Tačiau patys galime palengvinti jos simptomus – svarbu kiek įmanoma vengti šalčio ir tinkamai prižiūrėti pažeistą odą.

Prieš eidami į lauką, ypač jei termometras rodo mažiau kaip nulį, pasistenkite šilčiau apsirengti, kuo labiau apsaugoti atviras kūno vietas – rankas ir veidą. Šaltu oru derėtų trumpiau būti lauke.

• Būtinai mūvėkite pirštines ir kepurę. Šaltis kenkia ne tik veido ir rankų odai, bet ir plaukų svogūnėliams.
• Likus maždaug pusvalandžiui ar valandai prieš išeinant iš namų, veidą ir rankas patepkite apsauginiu maitinamuoju kremu.
• Valgykite šiltą maistą, atsisakykite ledų ir negerkite šaltų gėrimų.
• Prauskitės tik šiltu vandeniu, nesigrūdinkite kontrastiniu dušu.
• Šaltyje stenkitės kvėpuoti ne burna, o nosimi.
• Pažeistą odą kuo mažiau lieskite.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė