Dabartinio gripo sezono grėsmės

Sveikatos priežiūros specialistai perspėja, kad šis šaltasis sezonas gali būti itin sunkus. Ankstesnės koronaviruso valdymo priemonės padėjo pažaboti ne tik šią ligą, bet ir kitas infekcijas. Tačiau, sušvelnėjus ribojimams, infekcinės ligos vėl suaktyvėja. Tai patvirtino 2021–2022 m. gripo sezonas. Tuomet, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, susirgimų gripu registruota 20 kartų daugiau negu ankstesnį sezoną – 6 tūkstančiai.

Gripas ypač pavojingas kūdikiams, vaikams iki 5 metų, nėščioms moterims, senjorams ir  visiems sergantiesiems cukriniu diabetu, lėtinėmis plaučių, širdies ir kraujagyslių ligomis. Geriausias būdas apsisaugoti nuo sunkių gripo formų, komplikacijų ir net mirties – skiepai. Nėščia moteris, pasiskiepijusi nuo gripo, apsaugo ne tik save, bet ir būsimą naujagimį. O paskiepiję vaikus apsaugosime senelius, kurie patenka į vieną iš didžiausių rizikos grupių. Vaikai skiepijami nuo 6 mėnesių.

Skiepytis reikia kasmet, nes gripo virusas keičiasi ir vakcina kaskart yra kitokia. Tiesa, susirgti galima net pasiskiepijus, tačiau ligos simptomai bus silpnesni, greičiau pasveiksite ir mažesnė komplikacijų tikimybė. Viena iš jų yra plaučių uždegimas, bet galimos ir tokios pasekmės kaip galvos smegenų ar jų dangalų, širdies raumens, inkstų uždegimas.

Skiepytis nuo gripo geriausia spalio–lapkričio mėnesiais, bet galima ir bet kuriuo kitu metu. Pakankamas antikūnų kiekis organizme susidaro per dvi savaites.

Pasiskiepyti nuo gripo ypač svarbu daugėjant sergančiųjų koronavirusu, nes galima susirgti abiem ligomis tuo pačiu metu, o tada gydymas sudėtingesnis ir didesnė komplikacijų tikimybė. Nepamirškime, kad taip pat aktualūs ir skiepai nuo koronaviruso.

Skiepai nuo COVID-19 – apsauga nuo sunkių ligos formų

Daugelį persirgusiųjų COVID-19 liga vargina liekamieji reiškiniai: nuovargis, jėgų trūkumas, atminties, dėmesio pablogėjimas, miego sutrikimai, sąnarių, raumenų ir galvos skausmai, dusulys, krūtinės skausmas. Po šios ligos organizmas atsigauna negreitai. Sunki liga gali sukelti širdies raumens pažeidimus, o vėliau dėl to gali išsivystyti širdies nepakankamumas.

Skiepai nuo koronaviruso svarbūs ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams, kurie skiepijami nuo 5 metų. Nors vaikams dažniausiai tai nėra sunki liga, tačiau kai kuriems ji sukelia plaučių infekciją ir tenka gydytis ligoninėje. Sirgti sunkesne ligos forma didžiausia tikimybė vaikams, turintiems gretutinių ligų.

Net ir lengva koronaviruso forma persirgusį vaiką dar ilgai kamuoja užsitęsę simptomai: dusulys, krūtinės, pilvo, sąnarių skausmai, apetito stoka, skonio, uoslės sutrikimai. Vaikas gali būti nuvargęs, irzlus, sutrinka dėmesio koncentracija, miegas, suprastėja apetitas.

Vaikus gali užklupti ir sunkios komplikacijos, pavyzdžiui, daugiasisteminis uždegiminis sindromas, kuris pažeidžia kelias organizmo sistemas: širdį, plaučius, virškinimo ir nervų sistemas, inkstus, odą. Tai yra gyvybei pavojingas labai stiprus imuninės sistemos atsakas į koronavirusą.

Skiepai apsaugo ne tik vaiką, bet ir kitus žmones, kurie gali sunkiai sirgti. Užsikrėtę COVID-19 vaikai, kaip ir suaugusieji, net ir nejausdami jokių ligos simptomų, gali platinti infekciją.

Gerai žinomos apsaugos priemonės

Neverta manyti, kad pasiskiepijus nereikia kitų apsaugos priemonių, niekas neduos garantijos, kad nesusirgsime.

Apsisaugoti nuo visų virusų, nesvarbu, ar tai rinovirusas, gripas, ar COVID-19, galime taip pat. Visi jie perduodami su lašeliais per orą ir pažeidžia kvėpavimo sistemą. Taigi, kuo mažiau žmonių, tuo mažesnė tikimybė susirgti. Verčiau paėjėti vieną stotelę pėsčiomis, užuot įlipus į sausakimšą autobusą, nesiveržti į prekybos centrą, kai ten daug žmonių.

Medicininė kaukė yra naudinga, bet nėra panacėja. Patartina ją dėvėti sergantiesiems, jei šalia yra sveikų žmonių: viruso ji nesulaikys, bet sulaikys seilių lašelius, kuriuose virusų ypač gausu. Todėl vis tiek yra svarbu laikytis atstumo.

Sergančiojo rankos yra ne mažesnis viruso šaltinis nei burna ir nosis. Palietus, virusų atsiranda ant įvairių daiktų, nuo kurių galima užsikrėsti sveikam žmogui. Todėl nelieskite veido, dažnai plaukite rankas, nešiokitės dezinfekuojančias higienines servetėles.

Virusų plitimui turi reikšmės patalpų oras. Nevėdinamose patalpose virusų daugiau, todėl vėdinkime kambarius ir žiemą. 

Stipriname vidinę apsaugą

Mūsų vidinė apsauga prasideda nuo kvėpavimo takų. Juose nuolat gaminasi sekretas, kuris sudaro apsauginį sluoksnį. Jei gleivinės išsausėja, virusai lengvai įveikia susilpnėjusį apsauginį barjerą ir tikimybė susirgti daug didesnė. Dažniausia kvėpavimo takų gleivinių išsausėjimo priežastis – kvėpavimas sausu oru, kuris dažnai toks šildymo sezoną. Sausina kvėpavimo takų gleivinę užterštas oras, įvairūs vaistai, cigarečių dūmai. 

Su įkvepiamu oru į organizmą patenka didelė dalis virusų. Vienas iš būdų, padedančių užkirsti jiems kelią – nosies plovimas. Kasdien plaudami nosį, pavyzdžiui, jūros vandens tirpalu, sumažinsite virusų koncentraciją, taigi ir tikimybę susirgti. 

Pagrindinė virusų ypatybė ta, kad jie gali daugintis tik žmogaus organizme. Tam jie turi prisitvirtinti prie ląstelės ir įsiskverbti pro jos membraną į vidų. O tai vyksta burnos ir ryklės gleivinėse. Ląstelė suardoma, o prisidauginę virusai skverbiasi į kitas ląsteles. Deja, organizmo imuninei sistemai ne visada užtenka stiprybės atsilaikyti prieš ligų sukėlėjus.

Jeigu virusai negalėtų prisitvirtinti prie ląstelės, jie nesukeltų infekcijos. O tam reikia stiprios viršutinių kvėpavimo takų gleivinės apsaugos. Apsauginei gleivinės funkcijai sustiprinti galima pasitelkti pastiles su augalinėmis veikliosiomis medžiagomis. Jos burnos ir ryklės gleivinėje suformuoja nuo virusų apsaugantį sluoksnį, pro kurį įsibrovėliai negali įsiskverbti į organizmo ląsteles ir daugintis.

Parengė Undinė Gilė

MAMŲ ISTORIJOS. Nuo vaikystės palaikantis ryšys su šeima.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Nesuteikime virusams šanso. Bakterijos stipriam imunitetui. Folio rūgštis – gyvybės, sveikatos ir geros nuotaikos vitaminas. Kokiu oru kvėpuojame – taip ir jaučiamės.

ŽIEMOS LIGOS. Vaikas kosėja: gydyti patiems ar kreiptis į gydytoją?

MOKOMĖS. Žaidimas – ne tik pramoga, bet ir vaiko ugdymo būdas.

KŪDIKIS. Gydytojas K. Vitkauskas Žindymas: jeigu pieno per daug. Kokios švaros reikia kūdikiui?

Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Kada ir koks papildomas maistas!

VERTA ŽINOTI. Vaikas krapšto nosį: kaip jį atpratinti?

NĖŠTUMAS. Kai nėščiajai pritrūksta geležies

MAMYTĖ. 5 mitybos pokyčiai figūrai. Kaip atpažinti depresiją po gimdymo?

ŽIEMOS VAISTINĖLĖ. Svarbus vitaminas siautėjant virusams.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2021 metų žiema

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

 
[raw]

[/raw]

Kaip plinta gripo virusai?

Visi gerai žinome, kad virusinės kvėpavimo takų infekcijos perduodamos per orą. Sergančiajam čiaudint, kosėjant, kalbant, virusai patenka į aplinką su seilių ir kvėpavimo takų sekreto lašeliais.

Taigi, gripo virusus galima pasigauti tik nuo kito žmogaus, bet užkrėsti sergantysis gali ne tik kosėdamas ir čiaudėdamas. Net kvėpuojant virusai su oro srautu nuo sergančiojo pasklinda iki vieno metro atstumu. Lauke virusai nesidaugina, taigi nei šaltis, nei drėgmė įtakos užsikrėsti gripu neturi, žinoma, jeigu būdami lauke nekontaktuojate su sergančiaisiais.

Didžiausias pavojus uždaroje patalpoje, kurioje yra daug žmonių, o gydytojai įspėja, kad virusai, patekę ant įvairių paviršių, gali išlikti aktyvūs ir užkrėsti net iki dviejų parų. Čiaudint ar kosint seilių lašeliai arba gleivės iš nosies ir gerklės patenka ant įvairių aplinkos daiktų: stalų, knygų, žaislų, durų rankenų. Užsikrėsti gripu galime prisilietę prie tokio užteršto paviršiaus, o po to neplautomis rankomis palietę savo akis, nosį ar burną. Virusų knibžda viešose vietose: ant transporto priemonių ranktūrių, lifto mygtukų, durų rankenų ir kt. Taigi, jei vaikas pasidalins žaislu, knyga ar pieštukais su sergančiu draugu, jis gali užsikrėsti. Gripo virusais galima užsikrėsti ir per maistą, patalynę, drabužius ir rankšluosčius.

Medicininės kaukės negarantuoja šimtaprocentinės apsaugos

Medicininė kaukė sulaiko kosėjant ar čiaudėjant išsiskiriančius seilių ir gleivių lašelius, kuriuose virusų koncentracija yra didžiausia, todėl sumažina tikimybę užsikrėsti. Taigi, geriausia medicininę kaukę dėvėti sergančiam žmogui, kuris gali apsaugoti nuo užkrato sveikuosius.

Ypatingai svarbu kaukę nešioti sergančiajam gripu, kuris yra priverstas būti tame pačiame kambaryje su vaiku. Sveikam žmogui naudoti kaukę mažiau prasmės, ypač jei jis nesirengia tiesiogiai kontaktuoti su viruso nešiotoju.

Jeigu gripu susirgo žindanti mama arba bet kuris kitas žmogus, nuolat būnantis su kūdikiu, kaukė gali sumažinti tikimybę užkrėsti, nors, žinoma, sergančiajam geriausia vengti kontaktų su vaiku.

Visi dėl savo darbo pobūdžio bendraujantys su daug žmonių epidemijos metu turėtų dėvėti apsaugines kaukes.

Tačiau, gydytojai perspėja, kad medicininės kaukės negarantuoja šimtaprocentinės apsaugos nuo gripo, o tik sumažina tikimybę užsikrėsti. Jos gali būti tik dalis visų kitų apsaugos priemonių nuo šios infekcijos. Be to, medikai rekomenduoja gripo sezono metu medicininę kaukę dėvėti tik uždarose patalpose, lauke to daryti nėra prasmės, nes čia virusai išsisklaido.

Kaip nešioti apsauginę kaukę

Gydytojai perspėja, kad netinkamai dėvima kaukė nesumažina infekcijos tikimybės. Pirmiausia, prieš užsidėdami kaukę, rankas kruopščiai nusiplaukite su muilu.

Kad medicininė kaukė apsaugotų nuo virusų, ją reikia tinkamai užsidėti – taip, kad ji uždengtų nosį, burną ir smakrą. Kaukės kraštai turėtų kuo labiau priglusti prie veido, kad neliktų plyšių ties nosimi ir skruostais, taip pat ir jos tvirtinimo vietose. Ji turi tvirtai laikytis ir nenusmukti nuo veido, giliai įkvepiant ir iškvepiant oras neturi prasiskverbti pro kaukės šonus.

Nelieskite kaukės rankomis – ant jos gali būti didelė virusų koncentracija. Palietę kaukę, būtinai nusiplaukite rankas su muilu arba nuvalykite jas dezinfekuojančiu tirpalu.

Vienkartines medicinines kaukes reikia keisti bent kas 2–4 valandas. Jos neturi būti naudojamos pakartotinai. Nusiimdami kaukę, paimkite ją už raištelių ar kilpelių. Panaudotą kaukę įdėkite į maišelį, kurį sandariai uždarykite, o su juo išmeskite į šiukšlių dėžę. Tada būtina nusiplauti rankas su muilu. Jeigu kaukė sudrėko, ant jos patekus seilių ar gleivių iš nosies, turite nedelsdami ją pakeisti, nesvarbu, kiek laiko naudojote.

Apsaugos nuo gripo taisyklės

Kaukė yra tik vienas iš būdų apsaugoti vaiką, tačiau toli gražu ne vienintelis ir ne pats veiksmingiausias. Kelis kartus sumažinti užsikrėtimo riziką galite laikydamiesi paprastų taisyklių.

Svarbiausia, stenkitės apsaugoti vaiką nuo virusų – gripo sezoną neveskite vaiko į uždaras patalpas, kuriose yra daug žmonių. Daug dažniau ir greičiau virusai plinta vaikų kolektyvuose nei tarp suaugusiųjų. Būtent tam mokyklose ir darželiuose įvedamas karantinas.

Kiek įmanoma daugiau vaikščiokite su vaiku lauke – gryname ore pasigauti virusą, artimai nekontaktuojant su kitais, yra daug sunkiau.

Neleiskite vaiko prieiti prie sergančio žmogaus arčiau negu per metrą. Tai yra atstumas, kurį virusas gali įveikti. Jeigu gripu susirgo namiškis, jis turi gydytis atskirame kambaryje, valgyti iš atskirų indų.

Sergantis žmogus kosėdamas ir čiaudėdamas turi prisidengti burną ir nosį vienkartine servetėle, o visas sergant panaudotas servetėles reikia išmesti į uždaras šiukšlių dėžes ir nusiplauti rankas su muilu.

Išmokykite vaiką be reikalo neliesti savo veido, ypač jei esate viešoje vietoje, arba namuose, jeigu čia yra sergantysis gripu. Pasistenkite, kad vaikas dažniau plautų rankas su muilu. Vaiko nosį plaukite fiziologiniu jūros vandens tirpalu, nesvarbu, ar jis sveikas, ar jau susirgo.

Reguliariai vėdinkite ir kiekvieną dieną plaukite vaiko kambarį, periodiškai padarykite skersvėjus. Tokiu būdu galima žymiai sumažinti virusų koncentraciją ore. Kruopščiai valykite visus paviršius, ypač staliukus prie lovos, virtuvės stalus, idealiai švaru turi būti vonioje.

Patikimiausiai apsaugo skiepai

Pasaulio sveikatos organizacijos pozicija, kad veiksmingiausias būdas išvengti šios ligos yra skiepai. Jie suformuoja specifinį imunitetą, labai efektyvūs ir gydytojų rekomenduojami suaugusiesiems bei vaikams.

Kiekvienais metais gripo virusai kinta, todėl vieną kartą persirgus imunitetas neįgyjamas visam gyvenimui. Geriausia pasiskiepyti prieš prasidedant gripo sezonui, nes antikūnai kovai su gripo virusais susidaro maždaug per dvi savaites. Todėl neapsiriksite pasiskiepiję rugsėjo arba spalio mėnesiais. Jau prasidėjus sezonui skiepai bus mažiau efektyvūs, nes galima susirgti anksčiau, kol dar nesusidarė jų suformuotas imunitetas.

Sezoninio gripo vakcina ypač rekomenduojama vaikams nuo vienerių metų, taip pat – sergantiems lėtinėmis ligomis, ir tiems, kurių imunitetas nusilpęs, skiepytis patariama ir nėščiosioms.

Parengė Undinė Gilė