MAMŲ ISTORIJOS.

ŽIEMOS LIGOS. COVID-19 ir gripas – abi ligos vienodai pavojingos. Kaip greičiau pasveikti užpuolus peršalimo ligai. Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Apie mažylių slogą. Kaip išgyventi žiemą su šalčio dilgėline.

ŽIEMOS VAISTINĖLĖ. Kaip atsilaikyti prieš puolančius virusus? Probiotikai – kovojant su žarnyno virusais.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Progresuojančios trumparegystės epidemija: iššūkis augančioms akims. Kada derėtų susirūpinti geležimi? Kodėl vaikui užkietėja viduriai?

MAMYTĖ. Treniruotės ir maistas po gimdymo susilpnėjusiems dubens raumenims. Psichologė K. Tarnauskienė Ar vaikas mane naudoja vietoje čiulptuko?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. žiema

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

 
[raw]

[/raw]

Priežastis – ne tik šaltas oras

Vadinamoji šalčio alergija dažniausiai atsiranda žvarbiu, šaltu ir vėjuotu oru. Tai nėra tikroji alergija, kurią sukelia organizmo reakcija į iš aplinkos patekusią medžiagą, pavyzdžiui, maisto produktą, cheminę medžiagą, dulkių erkutes ir t. t. Alergija – tai stipri organizmo reakcija į tam tikras medžiagas, kurios paprastai nekenksmingos, tai yra į alergenus. Tačiau šaltis nėra alergenas, tiesiog jo sukeliamos reakcijos primena alergiją. Šalčio dilgėlinė – dar vadinama pseudoalergija – tai yra viena iš fizinės dilgėlinės rūšių.

Apsauginė reakcija į šaltį yra specifinė: gindamasis nuo jo organizmas perduoda signalą imuninėms ląstelėms, kurios išskiria biologiškai aktyvią medžiagą – histaminą. Jis ir sukelia alergijai būdingus simptomus.

Šalčiui pernelyg jautrūs žmonės skundžiasi tokiais simptomais kaip bėrimas pūgšlėmis, tarsi nusidilginus, niežulys ar deginimas. Šalčio dilgėlinė gali pažeisti ne tik veidą, bet irkaklo, rankų odą, gali ištinti lūpos. Požymiai paprastai atsiranda po šalčio poveikio praėjus kelioms ar keliolikai minučių.

Priežasčių daugiau negu žema oro temperatūra lauke. Ši dilgėlinė atsiranda ne tik žiemą, odos problemas ji gali sukelti ir vasarą, pavyzdžiui, išsimaudžius šaltame vandenyje arba suvalgius ledų. Jos priežastis bet kuriuo metų laiku gali būti oro kondicionierius, šaltas vanduo, šaltas maistas ir gėrimai, požymiai gali išryškėti palietus šaltą daiktą.

Reakcija į šaltį gali būti pavojinga

Šaltis gali sukelti pavojingą organizmo reakciją: pvz., laikant šaltą daiktą ar valgant šaltą maistą, gali ištinti rankos, lūpos. Sunkesniais atvejais patinsta liežuvis, burnos gleivinė, o dėl to užblokuojami kvėpavimo takai. Dėl reakcijos į šaltį gali staiga nukristi kūno temperatūra, atsirasti dusulys, širdies permušimai, net netenkama sąmonės. Sunkiausia šalčio dilgėlinės forma yra anafilaksinis šokas. Pajutus tokius požymius reikia skubiai kreiptis į gydytoją.

Šalčio dilgėlinė gali būti pirminė, kurios priežastys dažniausiai nėra aiškios, retai būna įgimta. Šią organizmo reakciją lemiančios antrinės priežastys – lėtinis uždegimas organizme, infekcijos, autoimuninės ir kitos ligos. Ši dilgėlinė gali netikėtai užklupti bet kokio amžiaus žmogų ir taip pat netikėtai praeiti.

Liga dažnai atsiranda kitomis alergijomis sergantiems žmonėms, pavyzdžiui, maisto produktams, alergine astma ir kt. Vieniems šis negalavimas trunka kelis mėnesius, kitiems keletą metų, o iki tol reikia išmokti gyventi su liga.

Svarbu saugotis šalčio

Preliminariai pasitikrinti galite patys, atlikdami nesudėtingą ledo testą. Uždėkite ledo kubelį ant vidinės dilbio dalies ir laikykite, kol oda atšals. Jeigu oda paraus, pradės niežėti, patins, galite įtarti šalčio dilgėlinę.

Pastebėjus pirmuosius šalčio dilgėlinės požymius geriausia kreiptis į gydytoją. Neretai prireikia atlikti laboratorinius tyrimus, padėsiančius išsiaiškinti, ar nėra antrinių ligos priežasčių. Šią ligą nustatyti padeda specialus prietaisas, pagal jo duomenis galima išsiaiškinti, kokia temperatūra sukelia reakciją į šaltį.

Taip paprasta nebus, kad išgersite vaistų ir šalčio dilgėlinę išsigydysite. Tačiau galite palengvinti jos simptomus. Gyvendami su šia liga stenkitės vengti jos priežasties, t. y. šalčio. Nors žiemą žvarbaus oro tikrai neišvengsime, galime pasitelkti visas įmanomas apsaugos nuo šalčio priemones, kurios padės susilpninti ligos simptomus. Lauke šiltai apsirenkite, avėkite šiltus batus, nepamirškite pirštinių ir šaliko. Neužsibūkite ilgai šaltyje, venkite šaltų gėrimų ir maisto, prauskitės šiltu vandeniu.  

Taip pat svarbu tinkamai rūpintis oda. Šaltuoju metų laiku rekomenduojama naudoti nuo šalčio apsaugantį kremą – nors ir šaltukas nedidelis. Specialus kremas odos paviršiuje sudaro apsauginę plėvelę. Kad spėtų įsigerti į odą, tepkite jį maždaug prieš pusvalandį iki išėjimo į lauką.

Odos reakciją į šaltį susilpnins ir vaistai nuo alergijos: gydytojas gali skirti antihistamininį vaistą. Jeigu neturite gydytojo išrašytų vaistų, galite vartoti nereceptinį preparatą. Gydant šalčio dilgėlinę gali būti taikomas atsparumo didinimo metodas: pamažu pratinantis prie šaltų paviršių, sukeliant minimalias alergines reakcijas. Taip organizmas treniruojamas vis geriau toleruoti alerginę reakciją provokuojančius veiksnius.

Parengė Undinė Gilė

Odos ypatybės pirmaisiais gyvenimo metais

Ilgai mirkusi vaisiaus vandenyse odelė, gimus kūdikiui, patenka į kitokią aplinką, prie kurios turi prisitaikyti. Dažna naujagimio odos reakcija iš vandens patekus į sausą orą yra pleiskanojimas. Jis atsiranda ant pilvuko, krūtinės, kojyčių ir rankyčių. Tai normalus reiškinys, odai prisitaikant prie naujų sąlygų, kuris paprastai praeina savaime. Ką tik gimusiam mažyliui ant kaktos, nosies ar smakro gali pasirodyti balti spuogai, tai naujagimių aknė (lot. milia). Jie taip pat išnyksta savaime. Kitas adaptacinis odos pokytis – prakaitinis bėrimas – rausvi taškeliai ant kaktos, kūno. Tokio bėrimo priežastis dėl perkaitimo užsikimšusios prakaito liaukos.

Pirmaisiais gyvenimo metais viršutinis odos sluoksnis (epidermis) yra plonas. Be to, silpniau funkcionuoja prakaito ir riebalų liaukos. Kūdikio oda greitai praranda drėgmę ir linkusi išsausėti.  Dėl šių priežasčių odelė jautresnė ir labiau pažeidžiama nei suaugusiųjų.

Odos išsausėjimui turi įtakos sausas oras, karštis ir šaltis, kiti dirgikliai, taip pat – netinkama priežiūra. Sausa oda pasidaro šiurkšti, pleiskanoja, parausta, susilpnėja barjeras, apsaugantis nuo įvairių aplinkoje esančių medžiagų. Tokioje odoje gali atsirasti įtrūkių, pro kuriuos lengva prasiskverbti patogeniniams mikroorganizmams ir alergenams, galintiems sukelti uždegimą.  

Sudirgimai ypač greitai atsiranda tose vietose, kur drabužėliai trinasi į odelę, ypatingai nukenčia po sauskelnėmis esančios vietos, veikiamos šilumos ir drėgmės.

Kas padeda odelei?

Kad sustiprėtų šis apsauginis organizmo barjeras, gali padėti kruopšti kasdienė higiena ir specialiai kūdikiams skirtos priežiūros priemonės.

Ilgas buvimas vonioje, ypač karštame vandenyje, nuplauna natūralią apsauginę odos plėvelę, todėl epidermis tampa pažeidžiamas. Taigi, maudynių laiką rekomenduojama apriboti iki dešimties minučių, o vanduo turi būti šiltas (ne karštas ir ne šaltas). Maudyti kūdikį patariama 2–3 kartus per savaitę.

Kūdikio oda itin jautriai reaguoja į kosmetikoje esančias medžiagas. Naudokite specialiai vaikams skirtą minkštą, švelnų prausiklį, kuriame nėra agresyvių ar kenksmingų cheminių medžiagų. Jo pH turėtų būti neutralus. Rinkitės maudymosi gelius ir skystus muilus su drėkinamaisiais komponentais, nes jie padeda apsaugoti odą. Venkite prausiklių su dažikliais ir kvapiosiomis medžiagomis, kurios išsausina odą ir gali ją pažeisti. Be to, šios medžiagos pro odą gali patekti į organizmą ir išprovokuoti alergiją.

Net ir švelnaus prausiklio nedera naudoti kiekvienąsyk, jo užtenka vieną kartą per savaitę. Kitoms maudynėms pakanka šilto vandens. Po to odelę patepkite vaikišku drėkinamuoju losjonu, aliejumi ar kremu, kad apsaugotumėte nuo išsausėjimo.

Rinkitės drabužius iš natūralių audinių be šiurkščių siūlių. Tokie audiniai kaip medvilnė, yra minkšti, nesukelia alergijos ir leidžia odai lengvai kvėpuoti. Aprenkite kūdikį pagal orą, kad jis nesušaltų ir neperkaistų.

Kūdikio drabužiai ir patalynė skalbiami tik su specialiais vaikiškais skalbikliais be agresyvių cheminių medžiagų. Ieškokite ploviklio, skirto jautrią odą turintiems vaikams.

Užpakaliuko higiena

Ypač jautrios odos zonos yra sauskelnių srityje, kuri liečiasi su šlapimu ir išmatomis, taip pat – odos raukšlės. Dažniausiai kūdikius užklumpanti bėda – vystyklų dermatitas. Bėrimų atsiranda ant sėdmenų, pilvo apačioje, šlaunų viršuje, lytinių organų srityje. Oda parausta, gali atsirasti įtrūkimų, žaizdelių, pūlinukų. Išvengti šios uždegiminės odos ligos padės kruopšti intymių vietų higiena.

Sauskelnes turėtumėte keisti kas 2–3 valandas per dieną, o nuplautą užpakaliuką ir tarpvietę patepti specialiu tepalu su cinku, aliejumi arba kremu.

Prieš kiekvieną sauskelnių keitimą kūdikį būtina apiplauti tekančiu šiltu vandeniu iš čiaupo. Intymiai kūdikio higienai tinka vaikiškas prausiklis, kuris naudojamas jį maudant. Tačiau prausiant net pasituštinusio kūdikio užpakaliuką kiekvieną kartą prausiklio nereikia – jis sausina odelę.  

Jei nėra galimybės vaiko nuprausti po tekančiu vandeniu, galite naudoti drėgnas servetėles ar specialiai kūdikio odai valyti skirtą skystį. Šios priemonės nuo pat gimimo pravers naktį ar kelionėje, taip pat – kitais atvejais, kai negalite išmaudyti kūdikio. Ypač kruopščiai išvalykite odos raukšles: aplink kaklą, pažastis, kirkšnis, užpakaliuką. Ten kaupiasi prakaitas ir nešvarumai. Rikitės tokias odelės valymo priemones, kurios nesausina ir nedirgina.

Parengė Undinė Gilė

 Priežastys:

– ligos atsiradimui didžiausios įtakos turi genetinių ir aplinkos veiksnių sąveika. Įvairių tyrimų duomenys rodo: jeigu vienas iš tėvų serga ar sirgo atopiniu dermatitu, tikimybė, kad juo sirgs ir vaikas, yra apie 30 procentų. Jeigu šia liga sirgo arba serga abu tėvai, atopinio dermatito rizika išauga iki 70 procentų. Paveldimumas lemia imuninės sistemos sutrikimą ir odos barjerinės funkcijos nepakankamumą;

– liga gali išsivystyti ir paūmėti dėl maisto ir aplinkos alergenų, cheminių ir fizinių dirgiklių, odos infekcijų, streso ir nervinės įtampos.

Būdinga:

– ryškiai raudoni degantys skruostai;

– jų oda sausa, skilinėjanti, niežtinti;

– taip pakisti gali kaktos, ausų kaušelių, liemens, rankų, kojų tiesiamųjų paviršių oda;

– mažylis neramus, irzlus, sutrinka miegas;

– niežulys gali kamuoti visą dieną, tačiau paprastai jis sustiprėja vakare ir naktį. Niežėjimo metu kasymasis (trauma) skatina medžiagų, kurios dar labiau skatina niežėjimą, gamybą. Taip susidaro ydingas ratas: kasosi todėl, kad niežti, o niežti dėl to, kad kasosi;

– nukasyta oda šlapiuoja, nes ją pažeidžia įvairūs mikroorganizmai: bakterijos, grybeliai, virusai;

– liga paūmėja rudenį, žiemą, pavasarį. Nuo žvarbos oda greitai sausėja, kietėja, skilinėja.

Ką daryti?

– atsiradus pirmiems ligos požymiams pasikonsultuokite su vaiko gydytoju ir jo patarti su vaikų alergologu;

– atidžiai rašykite mažylio ligos dienyną: kada ligos požymiai paūmėja, oda parausta, labiau pradeda niežėti. Rašant dienyną daug dėmesio skiriama maitinimui: pažymėkite maitinimo valandas, duotą maistą, savijautą pavalgius, apetitą, miegą. Maitinimo dienynas pradedamas rašyti, kai mažylio būklė yra pagerėjusi ir jis negauna jokių vaistų. Dienynas, parodytas gydytojams, padeda išsiaiškinti ligos priežastį ir spręsti, kaip padėti konkrečiam mažyliui;

– trumpai nukirpti nagus, per dieną juos kelis kartus valyti, nakčiai užmauti medvilnines pirštines, suvystyti taip, kad rankutės nebūtų laisvos. Uždegimo pažeista oda yra plona ir sausa, todėl kasymasis ją labai žaloja. Net nuo mažo grybštelėjimo atsiranda šašiukų, įdrėskimų, šlapiuojančių vietų, gali kilti odos infekcinis uždegimas, atsiranda pūlinukų.

Kaip padėti?

– odą 5–6 kartus per parą tepti tik gydytojo parinktais odos sausumą mažinančiais kremais, tepalais – emolientais. Emolientai parenkami individualiai. Jie atkuria sausos odos apsauginę hidrolipidinę plėvelę, pagerina medžiagų apykaitą odoje, sumažina odos niežėjimą. Ne iš karto pavyksta parinkti kiekvienam mažyliui tinkamą emolientą. Jei parinktasis  nepadeda per 10–14 dienų tinkamai juo naudojantis – į gydytoją dera kreiptis pakartotinai;

– kuo mažiau oda bus liečiama, tuo geriau. Kiekvieno spuogelio gydyti įvairiais tepalais ar kremais nereikia, nes oda praranda įgimtą gebėjimą prisitaikyti prie įvairių dirgiklių, be to, ir geriausio tepalo poveikis ilgainiui mažėja;

– mažylį maudyti 2 kartus per savaitę, nes sausa oda bijo vandens. Vanduo turi būti maloniai šiltas. Maudynių trukmė ne ilgesnė kaip 5 minutės. Po maudymo oda nusausinama rankšluosčiu tik priliečiant ir tuojau pat švelniai sutepama emolientu;

– maudant naudojami tik tie prausikliai, kurie nepažeidžia odos apsauginio barjero ir nepakeičia odos rūgščių ir šarmų pusiausvyros, tai yra tokie, kurių pH yra 5,5;

– drabužėliai skalbiami tik su nealergizuojančiomis skalbimo priemonėmis;

– apatiniai drabužėliai turi būti švelnūs, pagal tėvų galimybes iš bambuko, šilko ar ekologiškos medvilnės;

– nuolat kruopščiai valyti kambarį: ne rečiau kaip kas antrą dieną drėgna šluoste ir dulkių siurbliu (geriau tokiu, kuris visas susiurbtas medžiagas surenka į vandenį arba turi specialius filtrus). Kai kambarys valomas, mažylis turi būti kitame kambaryje. Bute neturi būti kilimų ir medžiaga aptrauktų baldų;

– patalpose palaikyti optimalią temperatūrą (18–22 ◦C) ir drėgmę (40–60 proc.);

– mažylio lovos nestatykite prie radiatoriaus arba elektrinių šildytuvų;

– yra duomenų, kad vasaros saulė teigiamai veikia atopinę odą, tačiau jos spinduliai neturi suerzinti mažylio odos.

 Atopinis dermatitas nėra išgydomas, tačiau gali būti kontroliuojamas. Vaikui augant liga retėja, keičiasi jos eiga, tačiau gali išlikti dažna.

Gydytojas pediatras Algimantas Vingras

Ištrauka iš knygos „Vaikų ligų ABC“

MAMŲ ISTORIJOS.

 PAVASARIO LIGOS. Ruošiamės žiedadulkių sezonui. Saugomės pavasarinių ligų. Kosulys: kada gydytis patiems. Veiksminga priemonė užpuolus slogai, kosuliui ir gerklės skausmui. Kaip įveikti žarnyno infekcijas?

VAISTINĖLĖ. Kodėl pavasarį pritrūkstame geležies? Bakterijos, padedančios išsigelbėti nuo streso.

 BŪKIME SVEIKUČIAI. Pažangiausias sprendimas vaikų trumparegystei suvaldyti – jau Lietuvoje. Kaip gyventi sergant atopiniu dermatitu? Tinkamas vanduo būsimoms ir maitinančioms mamoms – geriausia žemės gelmių dovana.

KŪDIKIS. Gydytojas A. Vingras Apie kūdikius kamuojančius pilvuko dieglius.

MAMYTĖ. Psichologė K. Tarnauskienė Tandeminis žindymas. Kokie emociniai iššūkiai gali laukti?                                                                                      

VERTA ŽINOTI. 6 priemonės vaikams, turintiems sensorinės integracijos sutrikimų.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. pavasaris

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓ 
[raw]

[/raw]

Atopinį dermatitą svarbu gydyti

Atopinis dermatitas – dažna vaikystėje prasidedanti liga. Gali susirgti net 2–3 mėnesių kūdikis, tačiau dauguma vaikų ligą išauga. Atopinio dermatito atsiradimą lemia ne vienas veiksnys. Viena iš pagrindinių priežasčių – paveldimas genetinis polinkis. Tai yra organizmą saugančios odos reakcija į išorinius alergenus arba įvairius fizinius bei cheminius aplinkos veiksnius.

Atopinį dermatitą gali išprovokuoti maisto produktai – karvės pienas, vištų kiaušiniai, riešutai, sojos produktai, jūros gėrybės, egzotiniai vaisiai, taip pat – įvairios buityje naudojamos cheminės medžiagos, žiedadulkės, pelėsis, gyvūnų plaukai, vaistai, vilnoniai ir sintetiniai drabužiai, net prakaitas. Ligos paūmėjimą gali sukelti stresas ir net oro permainos – staigūs drėgmės ir temperatūros pokyčiai.

Šios ligos kamuojamų vaikų ir suaugusiųjų oda labai išsausėja ir prastai atlieka pagrindinę – barjerinę savo funkciją. Dėl silpnos apsaugos į organizmą lengvai prasiskverbia įvairūs aplinkoje esantys alergenai, bakterijos, virusai.

Didelį diskomfortą sergančiajam šia liga sukelia įkyrus niežulys, dėl kurio pablogėja miegas naktį, taip pat – veido, kaklo, kojų ir kitų kūno vietų bėrimai. Gali atsirasti įtrūkimų, šlapiuojančių žaizdų. Odos uždegimas sustiprėja nusikasius.  Nuolat subraižoma oda gali patinti, sustorėti ir suragėti, pasidaro itin jautri. Per įtrūkimus ir žaizdeles lengva patekti infekcijai.

Pastebėję nerimą keliančius simptomus, būtinai kreipkitės į gydytoją. Uždelsus ligą išgydyti bus sunkiau. Tik specialistas, atlikęs reikiamus tyrimus, gali nustatyti ligą ir paskirti veiksmingą gydymą. Lengva ligos forma gydoma kremais ir tepalais, sunkesniais atvejais skiriami geriamieji vaistai.

Nors atopinis dermatitas dažnai išaugamas, kai kuriems vaikams odos problemos gali išsivystyti į rimtesnes alergines ligas, pavyzdžiui, alerginį rinitą, bronchų astmą.

Sausos ir jautrios odos higiena

Neatsiejama atopinio dermatito gydymo dalis – odos priežiūra, naudojant specialią kosmetiką. Prausikliai ir minkštinančios bei drėkinančios priemonės pagerina odos būklę bei išvaizdą, padeda greičiau įveikti ligą, sumažina paūmėjimo periodų dažnį.

Rūpinantis atopine oda svarbi tinkama higiena. Maudytis vonioje ar duše derėtų ne ilgiau kaip 10 minučių ir ne karštame vandenyje. Vietoj muilo patariama naudoti švelnius, pavyzdžiui, aliejinius prausiklius, raminančius sudirgusią odą. Po maudynių oda švelniai nusausinama minkštu rankšluosčiu.

Tinkami odos priežiūros produktai svarbūs kiekvienam, o žmonėms, sergantiems atopiniu dermatitu – ypatingai. Juk jų oda labai jautri, išsausėjusi ir linkusi į dažnus uždegimus. Atopinio dermatito pažeistai odai reikia nuolatinės apsaugos, ją būtina drėkinti ir maitinti. Svarbu ne tik pasirinkti tinkamą kosmetiką, bet ir tinkamai ją naudoti.

Kaip pasirinkti kosmetiką ir kaip ją naudoti?

Šios ligos pažeistoje odoje gaminasi mažiau lipidų, ji netenka daug vandens, dėl to ir susilpnėja barjerinė funkcija. Šį barjerą turime sustiprinti, kad odos negalėtų pažeisti išoriniai dirgikliai ir apsaugotume ją nuo infekcijos. Tinkamos odos priežiūros priemonės padeda sumažinti niežulį ir kitus kamuojančius ligos simptomus.

Atopinei odai tinkamiausia speciali kosmetika. Jos sudėtyje būna natūralių drėkinančių ir raminančių medžiagų, tokių kaip alavijas, medetkos, kurios padeda sumažinti niežėjimą. Taip pat – odą minkštinančių ir maitinančių komponentų, pavyzdžiui, augalinių aliejų.

Tinkama pažeistos odos priežiūros kosmetika nesukelia dirginimo, paraudimo ar dilgčiojimo, gerai drėkina ir minkština odą, yra malonios tekstūros. Joje nėra nereikalingų konservantų – parabenų, dažiklių, dirbtinių kvapų ar putojimą sukeliančių medžiagų. Paprastai tokios kosmetikos priemonės yra patikrintos ir patvirtintos dermatologų.

Tepkite kremą iškart po dušo ar maudynių: jis geriausiai įsigeria, kai oda minkšta ir drėgna.

Per stipriai nemasažuokite ir netrinkite. Kremą būtina naudoti bent 2 kartus per dieną, tačiau jo gali prireikti 3–4 kartus per dieną ir dar dažniau.

Nepamirškite, kad atopinės odos priežiūros kosmetiką reikia naudoti nuolat, ne tik paūmėjimų periodais – tai padeda jų išvengti.

Keletas dalykų, padedančių atopinio dermatito kamuojamiems žmonėms

• Venkite ligos paūmėjimą sukeliančių veiksnių: streso, dulkių, žiedadulkių, alergizuojančių maisto produktų ir kt.
• Maudynėms rinkitės dušą. Nesimaudykite ilgai vandens telkinyje ir baseine. 
• Gerkite užtektinai vandens – tai padės sudrėkinti išsausėjusią odą.
• Drėkinkite sausą namų orą – tai ypač aktualu šildymo sezoną, vėdinkite kambarius. Tinkamiausia aplinkos oro drėgmė yra maždaug 70 proc.
• Neleiskite jus užvaldyti ilgalaikiam stresui, kuris palankus įvairioms ligoms.

Parengė Undinė Gilė

MAMŲ ISTORIJOS.

 ŽIEMOS LIGOS. Gydytojas A. Vingras Apie bronchito simptomus ir gydymą. Skauda gerklę: į ką atkreipti dėmesį? Gripas, COVID-19 ar peršalimas – kaip atpažinti.

 VAISTINĖLĖ. Vaikui suskaudo ausį: ką turėtume padaryti pirmiausia? Iš kur vaikui pasisemti stiprybės prieš ligas? Atsisakote mėsos – verta pasirūpinti geležimi.

 BŪKIME SVEIKUČIAI . Pažangiausias sprendimas vaikų trumparegystei suvaldyti – jau Lietuvoje. Ką verta žinoti apie pieninius dantukus?

 KŪDIKIS. Mikroelementai, be kurių neapsieisite nešiodama ir žindydama vaikelį. Negyvosios jūros mineralai – pagalba atopinei odai.

 MAMYTĖ. Psichologė K. Tarnauskienė Kaip žindymo aversijos patyrimas paveikia mamos emocinius išgyvenimus ir savivertę?

 KŪDIKIS LAUKE. Pirmoji žiema: kada keliauti į lauką?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą ⇓

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. žiema

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ⇓

[raw]

[/raw]

Priemonės, padedančios atkurti apsauginį barjerą

Oda sudaro barjerą, apsaugantį organizmą nuo žalingų išorinės aplinkos veiksnių. Šis barjeras saugo ir iš vidaus – neleidžia pasišalinti per daug vandens. Atopinis dermatitas pažeidžia ir vidinį, ir išorinį odos barjerą, todėl padidėja infekcijų pavojus.

Sergant šia liga pažeidžiama epidermio raginio sluoksnio tarpląstelinių lipidų struktūra. Be to, odoje išsiskiria mažiau antimikrobinių peptidų, atliekančių cheminio barjero funkciją ir veikiančių kaip natūralūs antibiotikai. Todėl dažno sergančiojo odą apninka auksinio stafilokoko bakterijos, kurios gali sukelti pūlingą uždegimą.

Atopinio dermatito varginama oda netenka daugiau vandens, todėl nuolat kamuoja niežulys bei tempimo jausmas. Pažeistos išsausėjusios odos vietos parausta, pleiskanoja, patinsta, gali atsirasti žaizdelių, skysčio pripildytų pūslelių.

Sergant atopiniu dermatitu būtina kreiptis į gydytoją. Dažniausiai skiriami receptiniai preparatai, kovojantys su uždegimu, patariama vengti ligą provokuojančių veiksnių.

Sušvelninti negalavimus, atkurti pažeistą odos barjerą, apsaugantį nuo išorinių dirgiklių, ir išvengti ligos paūmėjimų padeda specialios atopinės odos priežiūrai pritaikytos priemonės. Todėl kartu su gydytojo skirtais vaistais labai svarbu naudoti tinkamus kremus ir prausiklius. Prausikliuose neturi būti muilo, konservantų, kvapiųjų medžiagų.  Atopinei odai skirta kosmetika drėkina ir minkština odą, slopina niežulį ir uždegimą, padeda atkurti reikiamą lipidų kiekį. Kremai gali būti naudojami taip dažnai, kaip reikia, kad nuramintų pažeistą odą ir padėtų išlaikyti jos apsaugines savybes.

Negyvosios jūros mineralų galios

Negyvoji jūra yra unikali vieta, esanti tarp Palestinos, Jordanijos ir Izraelio. Tai ežeras, į kurį įteka Jordano upė, bet vanduo iš šio ežero neišteka. Jūra jis pavadintas dėl sūraus vandens, primenančio jūros vandenį, o negyvąja todėl, kad dėl itin didelės druskų ir mineralų koncentracijos čia nėra nei žuvų, nei augalų.

Negyvojoje jūroje yra susikaupę daug mineralų. Jos turtai magnis, natris, kalcis, kalis, bromas, geležis, siera, fluoras, manganas, jodas ir kiti mineralai. Tai tik dalis naudingų junginių, randamų iš Negyvosios jūros išgautame purve, vandenyje ir druskoje.

Šie mineralai labai naudingi visam organizmui ir odai, turi antialerginį, uždegimus slopinantį ir raminamąjį poveikį. Negyvosios jūros mineralai stiprina natūralų odos barjerą, kuris neleidžia prarasti drėgmę. Taigi, padeda normalizuoti vandens balansą, kad oda būtų tolygiai sudrėkinta.

Magnis dalyvauja odos ląstelių medžiagų apykaitoje, skatina gijimą. Kalis reguliuoja vandens balansą ląstelėse, gerina apykaitos procesus, ląstelių atsinaujinimą. Kalcis stiprina ląstelių membranas, pasižymi atpalaiduojančiu ir raminančiu poveikiu, mažina niežulį. Jodas turi antiseptinį poveikį, skatina odos žaizdelių gijimą. Natrio chloridas reguliuoja vandens balansą, pasižymi dezinfekuojamuoju poveikiu.

Cinkas skatina ląstelių augimą ir atsinaujinimą, stimuliuoja kolageno ir elastino sintezę. Tai puikus antioksidantas, neutralizuojantis laisvuosius radikalus. Taip pat jis pasižymi uždegimą slopinančiomis savybėmis, kaip ir siera, kuri turi antibakterinį poveikį, mažina odos pleiskanojimą, minkština.

Kiti mineralai taip pat padeda gerinti odos būklę, jos valymąsi ir medžiagų apykaitą. Jie turi maitinamąjį poveikį, padeda sureguliuoti riebalų kiekį, pašalinti toksinus, pagerinti odos kraujotaką.

Negyvosios jūros mineralai, druska, purvas ir vanduo yra vertingi odos priežiūros priemonių komponentai ir nuo seno naudojami kosmetikoje. Teigiamas jų poveikis odai patvirtintas daugybės mokslinių tyrimų. Šie ingredientai padeda sumažinti odos uždegimą ir ją prižiūrėti gydant dermatologines ligas.

Iš Negyvosios jūros išgauti mineralai naudojami gaminant įvairius tepalus, kremus bei prausiklius, tinkamus įvairių odos problemų kamuojamai odai. Dėl antialerginių, uždegimą mažinančių ir raminamųjų savybių šių mineralų yra atopinės odos priežiūrai skirtos kosmetikos sudėtyje, taip pat ji tinka sergantiems diateze, dilgėline, neurodermitu ir kitomis ligomis.

Kosmetika su Negyvosios jūros komponentais tinka ne tik probleminei odai prižiūrėti. Ji gali būti naudojama visų tipų odai, net labai jautriai ir gležnai, pavyzdžiui, vaikų ir kūdikių odelei.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

MAMŲ ISTORIJOS.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Ženklai, perspėjantys apie silpną imunitetą. Ką reikėtų žinoti apie vaiko dantukų gydymą? Svarbiausi vitaminai vaiko akims. Du zuikiai vienu šūviu: kaip stiliaus detalė gali apsaugoti vaikų akis?

RUDENS LIGOS. Nepasiduokime virusams. Apie kokias ligas perspėja kosulys? Kad sloga ilgai nekamuotų. Gydytojas A. Vingras Apie faringitą ir pavojingesnes ligas: epiglotitą ir laringitą.

MOTERS SVEIKATA. Hemorojus nėštumo metu: natūraliai, bet veiksmingai. Išsekote po gimdymo – galbūt trūksta geležies?

MAMYTĖ. Psichologė K. Tarnauskienė Kaip žindymas paveikia vaiko ir mamos santykius. 

KŪDIKIS. Kaip prižiūrėti atopinio dermatito varginamą vaiką?

 VAIKAS LAUKE. Kaip aprengti vaiką, kad nesušaltų ir nesukaistų?

 Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. vasara

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓
[raw]

[/raw]

Polinkis sirgti gali būti paveldimas

Vienas iš veiksnių, galinčių sukelti ligą, yra paveldimumas. Jei vienas iš tėvų serga atopiniu dermatitu, tikimybė susirgti vaikui yra apie 20 %. Jei liga kamuoja abu tėvus, jos rizika vaikui siekia 40 %. Tačiau kalta ne tik genetika.

Išprovokuoti ligą arba jos paūmėjimą gali maisto alergenai, žiedadulkės, gyvūnų plaukai, vabzdžių įkandimai, namų dulkių erkutės, taip pat – stresas ir nerimas. Kiti dirgikliai: cigarečių dūmai, šaltas ir sausas oras, didelė drėgmė ar temperatūra, per karštas vanduo, plovikliai, sintetiniai ir vilnoniai drabužiai. Ligos ir jos paūmėjimų prevencijai labai svarbu vengti šių provokuojančių veiksnių.

Serga įvairaus amžiaus vaikai

Sergančių atopiniu dermatitu vaikų nuolat daugėja. Kūdikiams liga dažniausiai atsiranda nuo 3 iki 6 mėnesio. Šiuo periodu paprastai išberia veidą, ypač – skruostus, taip pat galvos odą, kelius ir alkūnes. Vėliau prasidėjus ligai, bėrimų vaikams atsiranda ant kaklo, riešų, rankų ir kojų linkių. Negydant ligos bėrimai gali išplisti, o esant sunkiai formai, pažeidžiama didelė odos dalis.

Atopinio dermatito kamuojama oda pasidaro šiurkšti ir nelygi, išsausėja, parausta, patinsta ir pleiskanoja, joje atsiranda pūslelių, žaizdelių. Pažeistą odą niežti, dėl to sutrinka miegas, o nusikasius susidaro įtrūkimai, per kuriuos prasiskverbusi infekcija gali išprovokuoti įvairias odos ligas.

Dėl atopinio dermatito atsiradę bėrimai, deginimas ir stiprus niežėjimas sukelia rimtas problemas: medicinines, kosmetines, psichologines, socialines. Taip pat ši liga padidina kvėpavimo takų ligų tikimybę: galima susirgti alerginiu rinitu, bronchine astma.

 Gydantis itin svarbi tinkama odos priežiūra

Kiekvienam vaikui parenkamas individualus gydymas – pagal jo būklę, amžių ir ligos sunkumą. Gydytojas gali skirti hormoninius ir kitus tepalus, antihistamininius vaistus niežuliui slopinti, fototerapiją, infekcijos prevencijai gali išrašyti antiseptinį vaistą.

Pagrindinių atopinės odos priežiūros taisyklių reikia laikytis visiems, nepriklausomai nuo ligos sunkumo. Gydant atopinį dermatitą, išsausėjusią ir jautrią ligos pažeistą odą ypatingai svarbu kasdien tinkamai prižiūrėti. Tai yra, odą reikia drėkinti, atkurti jos apsauginį lipidinį barjerą, vengti dirginančių veiksnių. Odos priežiūra turi didelę įtaką vaiko savijautai.

Netinkamos kosmetikos priemonės gali dar labiau pažeisti atopinio dermatito paveiktos odos barjerą, todėl labai svarbus šių priemonių pasirinkimas. Dauguma įprastų prausiklių yra šarminiai, kurių pH didesnis nei 7. Tokie muilai, dušo geliai, putos, šampūnai netinka atopiškai odai, nes ją dar labiau sausina ir silpnina lipidinį sluoksnį. Turi būti naudojami tik švelnūs prausikliai, kurių pH 5,5–6,0, išsaugantys hidrolipidinę plėvelę.

Šiandien yra daug odą drėkinančių ir minkštinančių kremų bei losjonų, specialiai sukurtų atopinės odos priežiūrai. Šios kosmetikos priemonės padeda atkurti apsauginį epidermio barjerą. Odos sausumas sergant atopiniu dermatitu yra susijęs su jos barjerinės funkcijos pažeidimu, todėl reikia ne tik drėkinti odą, bet ir atkurti lipidų sluoksnį. Daugelis šiuolaikinių priemonių sujungia šias dvi savybes, todėl jos veikia efektyviai.

Kosmetikos, skirtos atopinio dermatito pažeistos odos priežiūrai, sudėtyje yra odą drėkinančių ir maitinančių medžiagų, lipidų (riebalų), kurie ją minkština ir saugo nuo išorinių dirgiklių. Užtepti ant odos tokie kremai sudaro riebalinę plėvelę, kuri neleidžia išgaruoti vandeniui.

Padėdami atkurti apsauginį odos barjerą ir drėgmę, jie mažina niežėjimą ir odos jautrumą dirgikliams. Naudojant atopinei odai skirtus kremus ar losjonus galima prailginti atoslūgio periodus, o paūmėjus ligai nuraminti sudirgusią odą.

Kaip naudoti kremą ar losjoną?

Kremas ar losjonas turėtų būti tepamas taip dažnai, kiek reikia, kad oda neliktų sausa nei minutę. Paūmėjimo periodu odą gali prireikti tepti net 10 kartų, o vėliau gali užtekti 3-jų kartų per dieną (po miego, išsimaudžius ir prieš miegą). Be to, odą reikia patepti iš karto po maudymosi, laikantis 3 minučių taisyklės. Po maudynių odos visiškai sausai nenušluostome, o dar drėgną, ypač kruopščiai labai išsausėjusias vietas, patepame kremu ar losjonu per 3 minutes.

Kad vaikas nenusikasytų

Taigi, atsižvelgdami į atopiniu dermatitu sergančio vaiko odos jautrumą, vengiame įprastų muilų, ploviklių, šiurkščių drabužių, pasirūpiname, kad jis neperkaistų ir nesušaltų.

Stengiamės, kad vaikas stipriai nenusikasytų ir odoje neatsirastų įtrūkių. Sumažinti niežulį padeda minkšta patalynė ir drabužiai iš medvilnės, šilko, viskozės.

Kad oda būtų mažiau žalojama kasantis, trumpai nukerpame vaiko nagus, bet tai darome labai atsargiai, nepažeisdami aplinkinių audinių.

Parengė Undinė Gilė