Niežtintys išberti sausos odos plotai. Tai yra tipiškiausias ligos, pavadintos atopiniu dermatitu, simptomas. Atopiniu dermatitu serga 15–20 proc. vaikų ir tik 1–3 proc. suaugusiųjų. Liga dažniausiai nustatoma 2–4 mėnesių mažyliams, o per pirmus metus 60 proc. visų susergančių. Atopinis dermatitas yra lėtinė, linkusi kartotis uždegiminė odos liga. Jos eiga yra banguojanti: nuo lengvų pasikartojančių simptomų iki sunkiai kontroliuojamos eigos ir ilgalaikio atoslūgio.
Priežastys:
– ligos atsiradimui didžiausios įtakos turi genetinių ir aplinkos veiksnių sąveika. Įvairių tyrimų duomenys rodo: jeigu vienas iš tėvų serga ar sirgo atopiniu dermatitu, tikimybė, kad juo sirgs ir vaikas, yra apie 30 procentų. Jeigu šia liga sirgo arba serga abu tėvai, atopinio dermatito rizika išauga iki 70 procentų. Paveldimumas lemia imuninės sistemos sutrikimą ir odos barjerinės funkcijos nepakankamumą;
– liga gali išsivystyti ir paūmėti dėl maisto ir aplinkos alergenų, cheminių ir fizinių dirgiklių, odos infekcijų, streso ir nervinės įtampos.
Būdinga:
– ryškiai raudoni degantys skruostai;
– jų oda sausa, skilinėjanti, niežtinti;
– taip pakisti gali kaktos, ausų kaušelių, liemens, rankų, kojų tiesiamųjų paviršių oda;
– mažylis neramus, irzlus, sutrinka miegas;
– niežulys gali kamuoti visą dieną, tačiau paprastai jis sustiprėja vakare ir naktį. Niežėjimo metu kasymasis (trauma) skatina medžiagų, kurios dar labiau skatina niežėjimą, gamybą. Taip susidaro ydingas ratas: kasosi todėl, kad niežti, o niežti dėl to, kad kasosi;
– nukasyta oda šlapiuoja, nes ją pažeidžia įvairūs mikroorganizmai: bakterijos, grybeliai, virusai;
– liga paūmėja rudenį, žiemą, pavasarį. Nuo žvarbos oda greitai sausėja, kietėja, skilinėja.
Ką daryti?
– atsiradus pirmiems ligos požymiams pasikonsultuokite su vaiko gydytoju ir jo patarti su vaikų alergologu;
– atidžiai rašykite mažylio ligos dienyną: kada ligos požymiai paūmėja, oda parausta, labiau pradeda niežėti. Rašant dienyną daug dėmesio skiriama maitinimui: pažymėkite maitinimo valandas, duotą maistą, savijautą pavalgius, apetitą, miegą. Maitinimo dienynas pradedamas rašyti, kai mažylio būklė yra pagerėjusi ir jis negauna jokių vaistų. Dienynas, parodytas gydytojams, padeda išsiaiškinti ligos priežastį ir spręsti, kaip padėti konkrečiam mažyliui;
– trumpai nukirpti nagus, per dieną juos kelis kartus valyti, nakčiai užmauti medvilnines pirštines, suvystyti taip, kad rankutės nebūtų laisvos. Uždegimo pažeista oda yra plona ir sausa, todėl kasymasis ją labai žaloja. Net nuo mažo grybštelėjimo atsiranda šašiukų, įdrėskimų, šlapiuojančių vietų, gali kilti odos infekcinis uždegimas, atsiranda pūlinukų.
Kaip padėti?
– odą 5–6 kartus per parą tepti tik gydytojo parinktais odos sausumą mažinančiais kremais, tepalais – emolientais. Emolientai parenkami individualiai. Jie atkuria sausos odos apsauginę hidrolipidinę plėvelę, pagerina medžiagų apykaitą odoje, sumažina odos niežėjimą. Ne iš karto pavyksta parinkti kiekvienam mažyliui tinkamą emolientą. Jei parinktasis nepadeda per 10–14 dienų tinkamai juo naudojantis – į gydytoją dera kreiptis pakartotinai;
– kuo mažiau oda bus liečiama, tuo geriau. Kiekvieno spuogelio gydyti įvairiais tepalais ar kremais nereikia, nes oda praranda įgimtą gebėjimą prisitaikyti prie įvairių dirgiklių, be to, ir geriausio tepalo poveikis ilgainiui mažėja;
– mažylį maudyti 2 kartus per savaitę, nes sausa oda bijo vandens. Vanduo turi būti maloniai šiltas. Maudynių trukmė ne ilgesnė kaip 5 minutės. Po maudymo oda nusausinama rankšluosčiu tik priliečiant ir tuojau pat švelniai sutepama emolientu;
– maudant naudojami tik tie prausikliai, kurie nepažeidžia odos apsauginio barjero ir nepakeičia odos rūgščių ir šarmų pusiausvyros, tai yra tokie, kurių pH yra 5,5;
– drabužėliai skalbiami tik su nealergizuojančiomis skalbimo priemonėmis;
– apatiniai drabužėliai turi būti švelnūs, pagal tėvų galimybes iš bambuko, šilko ar ekologiškos medvilnės;
– nuolat kruopščiai valyti kambarį: ne rečiau kaip kas antrą dieną drėgna šluoste ir dulkių siurbliu (geriau tokiu, kuris visas susiurbtas medžiagas surenka į vandenį arba turi specialius filtrus). Kai kambarys valomas, mažylis turi būti kitame kambaryje. Bute neturi būti kilimų ir medžiaga aptrauktų baldų;
– patalpose palaikyti optimalią temperatūrą (18–22 ◦C) ir drėgmę (40–60 proc.);
– mažylio lovos nestatykite prie radiatoriaus arba elektrinių šildytuvų;
– yra duomenų, kad vasaros saulė teigiamai veikia atopinę odą, tačiau jos spinduliai neturi suerzinti mažylio odos.
Atopinis dermatitas nėra išgydomas, tačiau gali būti kontroliuojamas. Vaikui augant liga retėja, keičiasi jos eiga, tačiau gali išlikti dažna.
Gydytojas pediatras Algimantas Vingras
Ištrauka iš knygos „Vaikų ligų ABC“
