Odos priežiūros ABC

Pirmų gyvenimo mėnesių mažylių oda būna rausva, nes ji labai plona ir pro ją prasišviečia kraujagyslės.  Ji yra labai jautri, nes neturi apsauginio raginio sluoksnio. Ji taip pat neturi sluoksnio, apsaugančio nuo rūgščių, bakterijų, grybelių, virusų ir dirginimo. Mažylių odos sluoksniai nėra tvirtai sukibę, todėl jos negalima trinti. Mažylių odoje yra daug vandens ir mažai riebalų, todėl pro ją gali lengvai prasiskverbti įvairių kenksmingų medžiagų. Svarbu yra naujagimių, kūdikių ir mažų vaikų odos apsauga nuo:

• natūralių išskyrų (šlapimo, išmatų, seilių) ir maisto likučių poveikio;
• dirginančių ir alergizuojančių priemonių (nepritaikytų amžiui muilo, prausiklių, drabužėlių skalbimo priemonių, o pritaikytų – gausaus naudojimo, drabužėlių audiniuose bei jų dažuose galimai esančių toksinių medžiagų galimo poveikio);
• mechaninių veiksnių (trinties) poveikio;
• fizinių veiksnių (drėgmės, saulės, karščio, šalčio) poveikio.

Mažylis pervystomas, kai tik jis pasišlapina ar pasituština.

Kitaip tariant, sauskelnės keičiamos kas 2–3 valandas. Ilgalaikė drėgmė silpnina odą. Šiltoje ir drėgnoje aplinkoje sparčiai dauginasi bakterijos ir grybeliai. Dėl to oda greitai sudirgsta, parausta, peršti, Iupasi, ją beria, ypač kirkšnyse ir bet kokio gylio raukšlėse.  Nusegus sauskelnes, švelniai ir kruopščiai apiplaunant vandeniu (geriau tekančiu), nuo odos pašalinami visi nešvarumai. Prisilietimais (patapšnojimais) nusausintas mažylis kelis kartus per parą 10–15 minučių paliekamas be sauskelnių. Oro vonios padeda išvengti odos sudirgimo, o sudirgusiai odai padeda greičiau gyti. Be to, oro vonios mažylį grūdina.

Jeigu paisydami naujagimio, kūdikio higienos, aptinkate odos sudirgimą, paraudimą, bėrimus ten, kur uždėtos sauskelnės, jas pakeiskite kito gamintojo sauskelnėmis. (…)

Naujagimiams ir kūdikiams skirti prausikliai, muilai vartojami saikingai, maudant ne dažniau kaip kartą per savaitę. Jų drabužėliai skalbiami tik su jiems skirtomis skalbimo priemonėmis ir paskui gerai išskalaujami (skalbimo mašinos skalavimo režimas užprogramuojamas du kartus).

Dėl silpnos termoreguliacijos naujagimio, kūdikio oda negali greitai prisitaikyti prie aplinkos temperatūros pokyčių, todėl labai greitai ji sudirgsta, prakaituoja arba sausėja. Kambaryje, kuriame būna naujagimis, kūdikis, nuolat turėtų būti 20–21 °C temperatūra ir ne mažesnė nei 50–60 proc. drėgmė. Vaiko erdvę dera kuo dažniau vėdinti. Saikingos saulės vonios, kaip ir grynas oras, yra svarbi priemonė nuo prakaitavimo, iššutimų ir jų vieno iš požymių – bėrimų. Geriausia saulė mažylio odai yra popiečio saulė, kai ji tampa švelni ir nebedegina. Saulės vonios trukmė 5–10 minučių. (…)

 Iššutimas (vystyklų dermatitas)

Tai gana dažna mažylių odos problema. Iššutimus provokuoja neteisinga mažylio priežiūra, kai jis retai apiplaunamas, keičiamos sauskelnės (vystyklai), oda „nekvėpuoja“, per šiltai rengiamas.

Kuo ilgiau oda drėksta nuo šlapimo, didėja trintis, sumažėja odos „kvėpavimas“, tuo labiau didėja

mikroorganizmų aktyvumas. Išmatose esantys virškinimo fermentai dirgina ir pažeidžia ploną mažylio odą.

Būdinga:

• odos sudirginimas, pleiskanojimas, paraudimas stebimas sėdmenų, šlaunų, kirkšnių,

tarpvietės paviršiuje, t.y. tose vietose, kur odą dirgina išmatos, šlapimas, prakaitas ir dengia sauskelnės ar vystyklai, drabužėliai;

• raudonos odos ploteliuose pastebimos mažytės pūslelės ir opelės;
• odos raudonis ir kiti jos pakenkimo požymiai yra ryškesni raukšlėse ir odoje apie jas.

Kartais gali atsirasti ant odos ir pūlinukų;

• odos pažeidimo židiniai būna gana riboti, kurie blogai gydomi gali susilieti;
• rečiau minėti odos pažeidimai pažastų, kaklo raukšlių srityje;
• kartais šlapiuojančioje, paraudusioje odoje pastebimos įvairaus dydžio iki 1–4 mm skersmens baltos, vos pakilusios dėmelės. Jos leidžia įtarti, kad prisidėjo grybelinė infekcija, pvz., pienligė (…);
• verksmas, irzlumas, ypač kai mažylis pervystomas.

Iššutimų prevencijai svarbu:

– sauskelnes keisti ne rečiau kaip kas 3–4 val., o naujagimiams dar dažniau – kas 2–3 valandas (…);

– užpakaliuką nuplovus šiltu, geriau tekančiu vandeniu, jo netrinant, švelniu rankšluosčiu arba šilta plaukų džiovintuvo oro srove jis ir visos raukšlės kruopščiai išsausinamos;

– jei mažylio neįmanoma apiplauti, odą ir raukšleles atidžiai išvalykite tik bekvapėmis drėgnomis servetėlėmis;

– tik po to, kai užpakaliukas 15–20 minučių pabus nuogas – oda „pakvėpuos”, užsekite sauskelnes;

– sauskelnes užsekite laisvai, palikite galimybę odai kvėpuoti. Kol uždegimas nuslops, naudokite vienu dydžiu didesnes sauskelnes, kad nesitrintų prie pažeistų vietų;

– jei mažylis linkęs šusti, suraskite tą sauskelnių rūšį, kuri geriausiai tinka tik jam. Kartais tenka išbandyti net visas Lietuvoje parduodamas rūšis. Kartais nesvarbu, kas parašyta sauskelnių etiketėje, kad jos ekologiškos, pralaidžios orui, nealergizuoja, pažymėtos visais įmanomais sertifikatais ir ženklais, bet gali netikti konkrečiam mažyliui ir paaiškinimo nebus;

– pažeistoms vietoms gydyti ir profilaktikai tinka cinko preparatai (purškiami, tepami).

Priemonė su cinku pažeistai odai vartotina ne rečiau kaip tris kartus per dieną, kai oda yra sausa ir „pakvėpavusi”. Jeigu naudojate tepamąją priemonę, švarios ir sausos rankos pirštų galiukais paėmę nedidelį kremo gabaliuką, švelniai sukamaisiais judesiais masažuojamos pažeistos odos vietos. Kremas turi susigerti ir likti plona peršviečiama plėvelė;

– jokia priemonė negelbės, jei ignoruosite higieną.

Ištrauka iš knygos „Nėštumas, gimdymas, pirmieji gyvenimo metai“

Šalčio dilgėlinės priežastis ne tik minusinė temperatūra

Išsiaiškinti šios pseudoalergijos priežastis ne visada paprasta, o kartais jos lieka nežinomos. Genetiniais tyrimais nustatyta, kad, kaip ir visų alerginių reakcijų, viena iš šalčio dilgėlinės priežasčių yra genetinis polinkis. Ligą vaikui gali išprovokuoti įvairios virusinės infekcijos, virškinimo sistemos ligos, autoimuninės priežastys, kai organizme pradeda gamintis antikūnai. Šalčio dilgėlinė dažnesnė žmonėms, kamuojamiems alerginių ligų, pavyzdžiui, maisto alergijos, alerginės astmos.

Ligos sezoniškumą lemia tik tai, kad žiemą atšąla oras, bet šalčio dilgėlinę išprovokuoja ne tik šaltis. Todėl saugantis būtina atsižvelgti ne tik į oro temperatūrą, bet ir į drėgmę, vėjo stiprumą. Iš tikrųjų šalčio dilgėlinė gali atsirasti ir esant aukštesnei temperatūrai – rudenį ar pavasarį, taip pat dėl šalto lietaus ir vėjo. Liga gali užklupti ir vasarą, pavyzdžiui, išsimaudžius vėsiame vandenyje, palietus šaltą daiktą, išgėrus šalto gėrimo arba suvalgius ledų.

Alergijos ir šalčio dilgėlinės mechanizmai panašūs – šalčio, kaip ir alergeno, veikiamas organizmas išskiria histaminą – hormoną, padedantį imuninei sistemai kovoti su grėsme. Tai ir sukelia nemalonius odos pokyčius. Histaminas išplečia kraujagyslių sieneles ir veikia nervų ląstelių receptorius, todėl oda parausta ir niežti.

Odos pažeidimų atsiranda ant atvirų kūno vietų (rankų, veido), kurios tiesiogiai liečiasi su šaltu oru, skysčiu ar daiktu, arba ten, kur yra mažai riebalų ir prakaito liaukų – blauzdų, kelių, dilbių, sunkesniu atveju bėrimai gali išplisti visame kūne. Reakcija į šaltį tampa pavojinga, jeigu atsiranda dusulys, drebulys, nukrenta kraujospūdis, gali ištikti net anafilaksinis šokas. Taip dažniausiai nutinka tuomet, kai sušąla visas kūnas, pavyzdžiui, maudantis.

Šaltis gali paveikti ne tik odą – kai kuriems paburksta gerklos, liežuvis ir burnos gleivinė. Tuomet prireikia skubiai kviesti medicininę pagalbą, nes tokie paburkimai užblokuoja kvėpavimo takus. 

Požymiai gali būti panašūs kaip ir kitų ligų

Pleiskanojanti ir paraudusi oda gali būti ne šalčio dilgėlinės, o jautrios odos požymis. Šalčio dilgėlinė panaši į nušalimą, nes abiem atvejais oda pabąla, o sušilus parausta, patinsta ir niežti.

Bet šalčio sukelti odos paraudimai ir bėrimai praeina sušilus patalpoje.

Liga pridaro didelių rūpesčių ir tėvai nerimauja kaskart išleisdami vaiką į lauką. Didelį diskomfortą sukeliantis šalčio dilgėlinės požymis – bronchų obstrukcija – laimei vaikams pasitaiko rečiau. Atsiradus šiam negalavimui, dėl bronchų spindžio susiaurėjimo šaltame ore (bronchų obstrukcija) darosi sunku kvėpuoti.

Kiti šalčio pseudoalergijos simptomai yra sloga ir čiaudulys, primenantys kvėpavimo takų infekciją arba alerginį rinitą. Todėl, kai vaikas grįžta iš lauko bėgančia nosimi, šalčio dilgėlinę lengva supainioti su peršalimu. Šios dilgėlinės simptomai skiriasi tuo, kad išnyksta šiltoje patalpoje ir vėl pasirodo šaltyje.

Rečiau dėl reakcijos į šaltį pasitaiko konjunktyvitas. Tokiu atveju vaikas skundžiasi deginimu ir skausmu akyse, padidėja jautrumas ryškiai šviesai, ašaroja akys. Šie simptomai gali atsirasti ne tik išėjus į lauką, bet ir grįžus namo.

Paprastas būdas šalčio alergijai nustatyti yra ledo mėginys. Mažas ledo gabalėlis uždedamas ant vidinės dilbio dalies ir palaikomas 3 minutes. Testas laikomas teigiamu, jei toje vietoje, kur buvo uždėtas ledas, iškyla rožinė pūkšlė, oda parausta ir ima niežėti. Tuomet būtina kreiptis į gydytoją, nes dilgėlinė gali atsirasti nebūtinai dėl šalčio. Diagnozę patvirtina kraujo tyrimai ir kiti metodai.

Svarbiausia – apsisaugoti nuo šalčio

Sergant šalčio dilgėline iš pradžių geriami antihistamininiai vaistai, alergologas gali skirti kitus gydymo būdus, bet išsigydyti ligą nėra paprasta. Tačiau patys galime palengvinti jos simptomus – svarbu kiek įmanoma vengti šalčio ir tinkamai prižiūrėti pažeistą odą.

Prieš eidami į lauką, ypač jei termometras rodo mažiau kaip nulį, pasistenkite šilčiau apsirengti, kuo labiau apsaugoti atviras kūno vietas – rankas ir veidą. Šaltu oru derėtų trumpiau būti lauke.

• Būtinai mūvėkite pirštines ir kepurę. Šaltis kenkia ne tik veido ir rankų odai, bet ir plaukų svogūnėliams.
• Likus maždaug pusvalandžiui ar valandai prieš išeinant iš namų, veidą ir rankas patepkite apsauginiu maitinamuoju kremu.
• Valgykite šiltą maistą, atsisakykite ledų ir negerkite šaltų gėrimų.
• Prauskitės tik šiltu vandeniu, nesigrūdinkite kontrastiniu dušu.
• Šaltyje stenkitės kvėpuoti ne burna, o nosimi.
• Pažeistą odą kuo mažiau lieskite.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė