MAMŲ ISTORIJOS.

KŪDIKIS. Pilvuką užpuolė diegliai – kaip juos išvaryti. Žuvų taukai: itin svarbūs nėštumo metu ir žindant. Kad būsimam vaikeliui nepritrūktų geležies.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Vitamino D poveikis vaikų imuninei sistemai. Vaikiški akinių rėmeliai. Viskas, ką reikia žinoti apie juos.

SVEIKA MITYBA. Vaisiai ir uogos kūdikio meniu. Vaiko mityba – svarbu ir maisto produktai, ir režimas. Vanduo – geriausias vasaros gėrimas.

VASAROS PAVOJAI. Vabzdžių įkandimai ir įgėlimai – ką daryti nukentėjus? Net nedidele žaizdele reikia tinkamai pasirūpinti. Kad vasaros malonumai netaptų pavojingi.

VASAROS LIGOS. Vasarinė sloga – ne tokia paprasta, kaip atrodo. Kaip išvengti vasarinių žarnyno infekcijų.

MAMYTĖ. Makšties uždegimai: kai priežastys glūdi organizme. Psichologė K. Tarnauskienė Patiriu žindymo aversiją. Kaip padėti sau?

VERTA ŽINOTI. Gydytojas A. Vingras Pykinimas kelionėje (jūros liga)

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 metų vasara

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

[raw]

[/raw]

Kodėl itin svarbi omega-3?

Žuvų taukuose esančios riebalų rūgštys reikalingos daugeliui organizme vykstančių procesų. Jos įeina į epidermio, nervinio audinio ir akių tinklainės ląstelių membranos sudėtį. Omega- 3 sudaro alfa linoleno rūgštis (ALR), eikozapentaeno (EPR) ir dokozaheksaeno rūgštis (DHR). Omega-6 yra linolo rūgštis.

EPR veikia širdį, imuninę sistemą, padeda apsisaugoti nuo uždegimų, DHR būtina smegenims, akims ir centrinei nervų sistemai. Omega-3 turi įtakos blogojo cholesterolio mažinimui, pasižymi uždegimą slopinančiu poveikiu.

Omega-6 šaltiniai yra kviečių gemalai, įvairūs riešutai, moliūgų ir kitos sėklos, sojos pupelės, alyvuogių, sezamų, saulėgrąžų, nakvišų bei agurklių aliejai. Omega-3 turi riebi žuvis (lašiša, skumbrė, sardinė, silkė, tunas), austrės, krabai, bolivinė balanda, riešutai, žalios lapinės daržovės, linų sėmenų aliejus ir avokadai.

Bet reikšmės turi ne vien kiekis – svarbiausia yra omega-3 ir omega-6 santykis organizme: jis turi būti 1:2. Deja, iš maisto omega-6 gauname 10–20 kartų daugiau, o per didelis šios riebalų rūgšties kiekis skatina uždegimus ir lėtines ligas. Taigi ypatingai svarbu gauti užtektinai omega-3 riebalų rūgščių.

 Sveikatos pagrindas ‒ nuo pirmųjų dienų įsčiose

Nėščiosios mityba yra pagrindas normaliam vaisiaus augimui, nes visas reikalingas medžiagas jis gauna iš motinos kraujo. Tyrimais nustatyta, kad omega-3 ir omega-6 vartojusios nėščiosios pagimdo didesnio svorio naujagimius. Polinesočiosios riebalų rūgštys itin svarbios jau pradėjus vystytis vaisiaus nervų sistemai. Intensyviausiai smegenys vystosi trečiąjį nėštumo trimestrą ir pirmuosius dvejus gyvenimo metus.

DHR ir iš omega-6 linolo rūgšties organizme gaminama arachidono rūgštis būtinos vaisiaus galvos smegenų pilkosios medžiagos, naujų nervinių ląstelių formavimuisi, nervinių impulsų perdavimo procesams. Taip pat ‒ apsaugai nuo oksidacinio streso, kai laisvieji radikalai pažeidžia ląsteles, o tai dažnai sukelia įvairias ligas. Arachidono rūgštis veikia nervinio signalo perdavimą, ji yra tinklainės sudėtinė dalis, todėl labai svarbi regos vystymuisi.

Rekomenduojamas omega-3 riebalų rūgščių (DHR ir EPR) kiekis nėštumo ir žindymo metu yra 350‒450 mg per parą.

Turi užtekti mamos piene

Krūtimi žindomas kūdikis omega-3 ir omega-6 gauna iš motinos pieno. Šios riebalų rūgštys turi didelės įtakos smegenų vystymuisi, koordinacijai, naujiems įgūdžiams, atminčiai.

Pakankamas DHR ir EPR kiekis kūdikystėje ir vaikystėje padeda apsisaugoti nuo tokių sutrikimų kaip dėmesio trūkumas ir hiperaktyvumas bei skatina mokymosi gebėjimus. DHR reikalinga vaiko intelekto, kognityvinių funkcijų vystymuisi: pirmaisiais vaiko gyvenimo metais ši rūgštis paskatina jungčių tarp neuronų skaičių ir tankį. Omega-6 įeina į ląstelių membranos sudėtį, ši riebalų rūgštis būtina kūdikio augimui, svarbi kraujo krešėjimui ir imuniniam atsakui.

Nėščiosios sveikatai

Omega-3 ir omega-6 turi užtekti ne tik vaikeliui, bet ir pačiai mamai. Šios riebalų rūgštys pirmiausia iš nėščiosios organizmo imamos vaisiui, taigi būsimai mamai gali jų pritrūkti. EPR ir DHR riebalų rūgštys padeda palaikyti normalią širdies veiklą. Nėščiajai svarbu išlaikyti normalų kraujo spaudimą. Su aukštu kraujospūdžiu nėštumo metu susijusi preeklampsija, kuri pažeidžia inkstų veiklą ir gali sutrikdyti kitų organų funkcijas.

Žuvų taukai – saugiausias omega-3 ir omega-6 šaltinis

Pasirūpinti reikiamu šių riebalų rūgščių kiekiu organizme rekomenduojama jau planuojant nėštumą, o tam į mitybos racioną įtraukti žuvų taukų maisto papildus.*

Papildomai vartoti omega-3 ir omega-6 svarbu iš karto – tik pastojus, visą nėštumo periodą bei žindant. Tuo metu šių riebalų rūgščių, kaip ir mikroelementų, poreikis normaliam kūdikio augimui yra didesnis. Nutraukus maitinimą motinos pienu arba pradėjus primaitinti, mažyliui nuo šešių mėnesių jau galima duoti žuvų taukų maisto papildą.

Daugelio rūšių žuvys (ypač – jūrinės) gali būti užterštos gyvsidabriu ir kitais teršalais, kurie yra kenksmingi vaisiui ir kūdikiui. Todėl išgryninti žuvų taukai yra saugiausias omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių šaltinis. Taip pat svarbu išsirinkti kokybiškus žuvų taukus. Rinkitės patikimą gamintoją, kuris naudoja aukščiausios kokybės žaliavas, pažangias technologijas ir turi tai patvirtinančius sertifikatus.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

……………………………………………………………………………………………………………………………………………………

 * Teigiamas poveikis pasireiškia per parą suvartojant 250 mg EPR ir DHR.

Žuvų taukuose gausu sveikatai svarbių medžiagų

Žuvų taukai nuo seno vertinami kaip polinesočiųjų riebalų rūgščių omega-3 ir omega-6 šaltinis. Šios riebalų rūgštys vadinamos nepakeičiamosiomis, nes organizme nesigamina. Jos yra vienos svarbiausių statybinių visų organizmo ląstelių medžiagų, ypač reikalingų smegenims, nervams, širdžiai ir akims. Omega-3 riebalų rūgštys ypatingai svarbios augančio vaiko organizmui. Todėl, kaip ir kitų naudingųjų medžiagų, šių riebalų rūgščių vaikas turi gauti kasdien su maistu arba maisto papildais.

Žuvų taukuose yra ir daug kitų vaiko sveikatai būtinų medžiagų: riebaluose tirpstančių vitaminų A, E ir D, kalcio, fosforo, magnio, seleno, jodo, cinko ir kitų mineralų. Pritrūkus šių medžiagų sulėtėja vaiko augimas ir vystymasis.

Su maistu gaunamų omega-3 riebalų rūgščių neužtenka

Pagrindinis omega-3  riebalų rūgščių šaltinis – jūrinės  riebios žuvys: skumbrės, silkės, tunai, lašišos, sardinės, upėtakiai. Todėl tokios žuvies patariama valgyti bent du kartus per savaitę. Bet daugelio šių žuvų kokybe pastaruoju metu dažnai suabejojame, o ir neretas vaikas apskritai purtosi tokio patiekalo.  

Spaudoje randame nemažai informacijos apie tai, kad žuvyje kaupiasi pavojingi sunkieji metalai ir nuodingos medžiagos, ypač užterštas yra tunas. Pramoniniu būdu auginamos lašišos maitinamos pašarais, kuriuose gausu antibiotikų ir augimą skatinančių medžiagų. Lašišose kaupiasi dioksinai, sunkieji metalai bei kitos sveikatai kenksmingos medžiagos. Be to, žuvys – stiprus alergenas, todėl nerekomenduojamos vaikams iki vienerių metų. O iš kitų maisto produktų užtektinai gauti omega-3 riebalų rūgščių neįmanoma. Kokybiški žuvų taukai saugūs gerti mažiems vaikams, nes jie yra gerai išvalyti naudojant šiuolaikines technologijas.

Svarbus skirtingų rūšių riebalų rūgščių santykis

Omega-6 polinesočiųjų riebalų rūgščių šaltinis – augaliniai produktai, jų gausu moliūgų ir saulėgrąžų sėklose, linų sėmenyse, graikiniuose ir lazdynų riešutuose, sojų pupelėse. Maitinamės taip, kad šios rūšies riebalų rūgščių gauname 15-20 kartų daugiau negu omega-3, o mums reikia vienodų jų kiekių.

Taigi gerokai stokojame omega-3 riebalų rūgščių. Netinkamas omega-3 ir omega-6 balansas gali pakenkti kūdikio smegenims, akims, vaiko imunitetui, širdies ir kraujagyslių sistemai.

Žuvų taukai būtini nuo kūdikystės

Gydytojai pataria žuvų taukus duoti jau 4 savaičių kūdikiui ir vartoti juos visą gyvenimą. Kūdikystėje ypatingai svarbios omega-3 riebalų rūgštys ir jų sudedamosios dalys: eikozapentaeno (EPR) ir dokozaheksaeno rūgštis (DHR). Omega-3 sudėtyje esanti DHR riebalų rūgštis reikalinga vystytis kūdikių smegenims, jos reikia nervų sistemai ir akių tinklainei. Smegenys ir akys sparčiausiai vystosi pirmaisiais gyvenimo metais, todėl omega-3 riebalų rūgščių neturi trūkti nuo pat kūdikystės.

Tyrimais patvirtinta, kad kūdikių, užtektinai gaunančių DHR riebalų rūgšties, mąstymo sparta ir kiti protinės bei fizinės veiklos rodikliai didesni ir vėlesniais metais.

Gerdamas žuvų taukus kūdikis gauna ir natūraliai juose esančio vitamino D, kuris padeda išvengti rachito. Vitaminas D gerina kalcio ir magnio pasisavinimą, o tai itin svarbu formuojantis vaikų kaulams bei dantims.  Šis vitaminas reguliuoja kalcio ir fosforo pasisavinimą žarnyne, palaiko šių mineralinių medžiagų pusiausvyrą ir reikiamą kiekį organizme.

Vitamino D, kurio pagrindinis kiekis susidaro organizme veikiant saulės spinduliams, ypatingai trūksta rudenį ir žiemą. Kai šio vitamino per mažai, silpnėja imunitetas ir vaikas ima dažniau sirgti, gali sulėtėti mažylio augimas.

Mokinuko smegenims ir regėjimui

Tyrimų duomenimis, žuvų taukuose esančios polinesočiosios riebalų rūgštys reikalingos medžiagų apykaitos procesams, širdžiai ir kraujagyslėms, skatina smegenų veiklą. Pagrindiniai omega-3 komponentai – EPR ir DHR riebalų rūgštys, kurios yra vienos iš smegenų audinių medžiagų. Šios riebalų rūgštys svarbios gebėjimui mokytis, įsiminti informaciją, dėmesio koncentracijai, skatina protinį vaiko vystymąsi, intelekto augimą.

Spartus gyvenimo tempas ir dideli krūviai darželiuose bei mokyklose turi įtakos vaikų emocijoms. Nieko stebėtino, kad egzistuoja tokia diagnozė kaip vaikų depresija. Žuvų taukuose esančios riebalų rūgštys skatina išsiskirti džiaugsmo hormoną serotoniną, todėl pagerėja vaiko nuotaika, traukiasi nerimas ir stresas.

Omega-3 skatina išsiskirti hormoną leptiną, kuris reguliuoja sotumo jausmą ir padeda deginti riebalus. Todėl vaikai, užtektinai gaunantys šių riebalų rūgščių, rečiau nutunka.

Išmaniųjų elektroninių prietaisų gausa, per mažai laiko laisvalaikio pramogoms lauke, nuolatinė psichinė įtampa silpnina regėjimą. Gerdami žuvų taukus, vaikai gauna ir vitamino A, kuris svarbus akies tinklainei skiriant šviesą, tamsą ir spalvas. Šis vitaminas gerina odos bei gleivinių atsinaujinimą, didina organizmo atsparumą, reikalingas skeletui formuotis, nervų sistemai.

Polinesočiosios riebalų rūgštys – apsauga nuo ligų

Žuvų taukuose esančios riebalų rūgštys ir vitaminai A bei D svarbūs nuo kūdikystės, jie puikiai padeda imuninei sistemai apsaugoti organizmą nuo ligų. Omega-3 ir omega-6 riebalų rūgštys dalyvauja biologiškai aktyvių medžiagų prostaglandinų gamyboje. Šios medžiagos ne tik kontroliuoja kraujo riebalų ir cholesterolio koncentraciją, bet ir mažina uždegimą bei gerina imunitetą. Todėl mažylis greičiau pasveiksta nuo įvairių sezoninių ligų, rečiau serga.

Įprastai maitindami mažylį vargu ar išlaikysime sveikatai palankią tinkamą omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių proporciją. Todėl kad vaikas kasdien gautų būtinus nesočiųjų riebalų rūgščių kiekius, patariama vartoti žuvų taukų maisto papildus. 

Parengė Dalia Petrutytė

Omega-3 riebalų rūgštys būtinos augimui – nuo kūdikystės

Polinesočiosios riebalų rūgštys omega-3 yra vadinamos nepakeičiamomis, nes organizmas jų negamina, todėl gaunamos su maistu arba maisto papildais. Labai svarbios omega-3 sudėtinės dalys yra eikozapentaeno (EPR) ir dokozaheksaeno (DHR) rūgštys, mažiau vertinga alfa-linoleno rūgštis.

Omega-3 riebalų rūgštys – ląstelių statybinė medžiaga, jos yra pagrindiniai viso organizmo ląstelių membranų komponentai, todėl būtinos normalioms fiziologinėms funkcijoms palaikyti, jų reikia augimui bei vystymuisi. Šios riebalų rūgštys itin svarbios smegenims, širdies ir kraujagyslių sistemai, akims, kaulams. Jos reikalingos odos epidermio ląstelėms, padeda palaikyti apsaugines odos funkcijas ir neleidžia atsirasti odos ligoms.

Žindomi kūdikiai omega-3 riebalų rūgščių gauna su motinos pienu. Jiems ši medžiaga nepakeičiama, nes po gimimo intensyviai tebesivysto galvos smegenys bei daugelis vaiko organizmo sistemų: nervų, regėjimo, virškinimo, imuninė. Jeigu šių riebalų rūgščių pritrūksta, kūdikio vystymasis gali sulėtėti.

Pasaulyje atliktais moksliniais tyrimais nustatyta, kad omega-3 riebalų rūgštys įeina į akių tinklainės ląste­lių sudėtį ir turi įtakos ankstyvam neišnešiotų ir išne­šiotų kūdikių regėjimo vystymuisi.

Geram mokymuisi ir stipriems nervams

Apie omega-3 riebalų rūgščių trūkumą gali byloti pablogėjusi atmintis, energijos stoka ir greitas nuovargis. Šios riebalų rūgštys yra svarbios vaikų protiniam vystymuisi, jų gausu sme­genų audiniuose. Mokslininkai nustatė, kad omega-3 turi įta­kos intelektui, gebėjimui ugdyti naujus įgūdžius, reikalingos vaiko atminčiai, loginiam mąstymui lavinti. Trūkstant jų vaikui sunku sutelkti dėmesį, tai gali nulemti elgesio sutrikimus bei prastą mokymąsi. Darželinukams, kuriems trūksta omega-3, prasčiau sekasi išmokti naujų dalykų, mokyklinio amžiaus vaikai pasidaro dirglūs, prastai miega, todėl nukenčia ir mokslai.

Omega-3 riebalų rūgštys turi lemiamos įta­kos nervų sistemai ir emocinei brandai. Jos skatina laimės hormono – serotonino gamybą, šis hormonas pagerina nuotaiką ir padeda vaikams atsilaikyti prieš stresą, su kuriuo jiems dažnai tenka susidurti darželyje ar mokykloje.

Padeda apsisaugoti nuo ligų

Omega-3 riebalų rūgštys naudingos dažnai sergantiems vaikams – imunitetui stiprinti. Vaikų imuninė sistema labai pažeidžiama, o atsparumas ligų sukėlėjams ypač svarbus darželyje ar mokykloje, kur vaikai dažnai užsikrečia. Omega-3 organizme pagamina biologiškai aktyvias medžiagas, kurios slopina bet kokį uždegimą.

Vartojant DHR ir EPR kūdi­kystės ir vaikystės laikotarpiu, mažėja tokio sutrikimo kaip hiperaktyvumas tikimybė. Šios riebalų rūgštys yra svarbios vaikų širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai. 

 Kodėl svarbesnė omega-3 ir būtinas tinkamas santykis su omega-6?

Vaikams, kaip ir suaugusiesiems, yra svarbios ne tik omega-3, bet ir omega-6 riebalų rūgštys. Tik mūsų mityba tokia, kad su maistu gauname gerokai daugiau omega-6, nes labiau mėgstame maisto produktus, kuriuose gausu būtent šios riebalų rūgšties. Nustatyta, kad omega-3 ir omega-6 polinesočiųjų riebalų rūgščių, gaunamų iš maisto, santykis yra atitinkamai 1:18. Geriausiu atveju jų turėtų būti po lygiai arba santykis bent ne didesnis kaip 5:1.

Netinkamas šių riebalų rūgščių balansas organizme nėra palankus sveikatai. Omega-6 perteklius trukdo omega-3 riebalų apykaitai ir neleidžia jų pasisavinti. Omega-6 gausa mažina ląstelių membranų takumą ir lankstumą, netinkamas šių riebalų rūgščių santykis yra susijęs su didesne tikimybe susirgti ateroskleroze ir uždegiminėmis ligomis. Vienas iš būdų palaikyti reikiamą abiejų medžiagų balansą – papildyti omega-3 kiekį, vartojant žuvų taukus.

Kodėl negelbsti mityba?

Omega-3 riebalų rūgščių daugiausiai turi riebios jūrinės žuvys: lašišos, skumbrės, upėtakiai, tunas, otai, sardinės, silkės, taip pat jų yra augaliniuose aliejuose, lapinėse daržovėse, graikiniuose riešutuose.

Tačiau skirtingų žuvų rūšių omega-3 riebalų rūgščių sudėtis kitokia. Sveikatai svarbių sudedamųjų dalių: eikozapentaeno (EPR) ir dokozaheksaeno (DHR) rūgščių kiekis priklauso ir nuo žuvų kilmės (skiriasi, pavyzdžiui, užaugintų fermose ir laukinių). Dėl didžiausio EPR ir DHR rūgščių kie­kio labiausiai vertinamas menkių kepenų aliejus, o augaliniame maiste esančioje omega-3 daugiausia yra alfa-linoleno riebalų rūgšties, kuri organizmui ne tokia vertin­ga kaip žuvų taukuose esančios EPR ir DHR. Tiesa, iš alfa-linoleno riebalų rūgšties organizmas sintetina EPR ir DHR, tik gana mažais kiekiais.

Vieno iš svarbiausių omega-3 šaltinių – kokybiškos žuvies ne visuomet randame, o vieni vaikai gali būti alergiški joje esantiems baltymams, kiti – iš viso žuvies į burną neimti. Šių riebalų rūgščių pritrūks žuvies nevalgantiems veganams bei vegetarams. Be to, dažniausiai vaikai nesuvalgo tiek žuvies, kad gautų užtektinai omega-3. Todėl paprastai tėvelius gelbsti maisto papildai. Deja, apie žuvų taukus ir omega-3 riebalų rūgštis tėveliai prisimena tik artėjant peršalimo sezonui, o vaikui jos reikalingos ne tik apsaugai nuo infekcinių ligų, tačiau ir gerai sveikatai ištisus metus. Omega-3 papildomai rekomenduojama vartoti visą gyvenimą.

Parengė Dalia Petrutytė

ŽIEMOS LIGOS. Iš kur vaikui pasisemti stiprybės, kai puola peršalimo ligos? Apie kosulį, padedantį vaikui greičiau pasveikti. Ar mokate atskirti  gripą nuo peršalimo? Tinkamai gydomas bronchitas nepadarys didelės žalos.

VAISTINĖLĖ. Kaip padėti tonzilito kamuojamam vaikui? Vėjaraupiai vaikui nepavojingi, bet ar visada?

KŪDIKIS. Sveikas kūdikio žarnynas – neįgyvendinama svajonė? Ar tikrai?

NAMAI. Renkamės geriausią čiužinį.

PATARIMAI MAMAI. Pokalbiai su dukra apie brendimą ir mėnesines. Ką daryti, jeigu nėštumo metu užkietėja viduriai? Kūnas, kuriuo esi patenkinta – be kankinamų dietų.  Neringos Gorelės pratimai, kurie padailins figūrą. Gydytojas Kazimieras Vitkauskas. Žindymas – naudingas ne tik kūdikiui, bet ir mamai.        

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
„Mama ir vaikas” 2015 metų žiema

Kūdikio žarnyno mikrofloros ypatumai

Naujagimio žarnyne bakterijų dar nėra – jis visiškai sterilus. Gyvendamas vaisiaus vandenyse vaikas visas maistines medžiagas gauna iš mamos organizmo. Atsidūrus už šio uždaro pasaulėlio ribų jam reikia pačiam valgyti ir virškinti maistą.

Pirmiausia į naujagimio žarnyną atkeliauja bifidobakterijos ir laktobakterijos. Jos patenka iš mamos organizmo jam keliaujant gimdymo takais, po to – kontaktuojant su tėvais, medicinos personalu, per maistą ir t.t. Tai naudingi mikroorganizmai, kurie būtini visiems. Jų yra daug mažiau, bet šios bakterijos taip pat svarbios. Be gerųjų bakterijų organizmas nepajėgtų virškinti maisto ir pasisavinti maistingųjų medžiagų bei vitaminų.

Šios bakterijos padeda formuotis stipriam imunitetui ir yra tikras barjeras patogeniniams mikrobams, per kurį jie negali prasiskverbti į organizmą.

Kiek vėliau prisijungia E. coli bakterijos, atsiranda enterokokai, streptokokai, žarnyno lazdelė ir kitos santykinai patogeninės bakterijos, kurios nedaro jokios žalos, kai jų tėra mažai. Sutrikus mikrofloros pusiausvyrai, ima sparčiai daugintis patogeninės bakterijos ir pritrūksta reikalingų mikroorganizmų. Tuomet ir išsivysto disbiozė.

Ką tik pasaulį išvydusiam naujagimiui disbiozė gali atsirasti dėl to, kad jis gimė neišnešiotas, dėl cezario pjūvio operacijos arba gimdymo traumų. Kitos priežastys – mamos ligos, nėštumo metu gerti vaistai, netinkama būsimos mamos mityba, stresai, įgimti negalavimai. 3 mėnesių kūdikį ši problema gali ištikti dėl netinkamos mitybos ar vėlai pradėto žindymo. Kūdikiui iki metų bakterijų pusiausvyra sutrinka dėl primaitinimo ir silpno imuniteto, dažniau ši problema kamuoja dirbtinai maitinamus kūdikius.

Kas yra disbakteriozė?

Tai netinkami naudingų ir patogeninių bakterijų kiekiai – gerųjų bakterijų stoka ir per daug patogeninių. Atkurti žarnyno mikrofloros pusiausvyrai silpnučiam mažyliui reikia pagalbos.

Ypatingai imlus disbakteriozei 2 mėnesių kūdikis. Šiuo metu bakterijos tik pradeda įsitvirtinti žarnyne, sudarydamos tankią apsauginę plėvelę. Todėl jeigu tuomet reikalingų mikroorganizmų bus per mažai arba į organizmą pateks patogeninių bakterijų, greičiausiai problemos išvengti nepavyks.

Žarnyno flora sparčiausiai formuojasi iki vienerių metų. Jeigu tuomet disbakteriozė neatsiranda, vėliau sveikam vaikui jos tikimybė daug mažesnė.

Disbakteriozės simptomai

Mama nesunkiai pastebės, kad kūdikis ėmė kitaip elgtis. Pirmieji požymiai – staiga atsiradę kaprizai bandant maitinti, dažnas verksmas ir krentantis svoris. Taip gali nutikti grįžus iš gimdymo namų, jeigu naujagimis ten gavo patogeninių bakterijų.

Derėtų atkreipti dėmesį, jeigu kūdikis pasidarė mieguistas, jo pilvukas išpūstas, jį skauda, sutriko tuštinimasis, atsirado dujų sankaupų žarnyne, nemalonus burnos kvapas, kūdikį pykina, jis vemia. Taip pat – jeigu išsausėjo vaiko oda, jį išbėrė, jis labai seilėjasi, prisidėjo stomatitas.

Kūdikio disbakteriozę išduoda pakitusios išmatos – jos suskystėja (gali ir atvirkščiai – sukietėti), atsiranda gleivių priemaišų, kartais būna kraujo pėdsakų, gali pasikeisti išmatų spalva – jos gali pasidaryti žalsvo atspalvio. Be to, kūdikis ima tuštintis dažniau, atsiranda specifinis kvapas.

Disbiozė labai susilpnina kūdikio imunitetą, tai turi įtakos jo vystymuisi. Todėl kūdikio mikroflorą reikėtų pastiprinti profilaktiškai, o jau atsiradus problemai iš karto eiti pas pediatrą.

Profilaktika – iki gimimo ir gimus

Rūpintis sveiku kūdikio žarnynu reikia pradėti dar nėštumo metu. Būsima mama turėtų tinkamai maitintis, valgyti rauginto pieno produktų, vengti marinuotų, sūrių, aštrių ir riebių patiekalų, atsisakyti vaistų, ypač – antibiotikų.

Kūdikio žarnynas – labai pažeidžiamas, todėl mikrofloros pokyčius gali sukelti infekcinės ir peršalimo ligos, kurios silpnina imunitetą, nepalanki ekologija, netinkama mityba, nepakankama higiena, antibiotikai, kurie naikina ne tik patogeninius, bet ir geruosius mikroorganizmus.

Primaitinti kūdikį pradėkite pamažu – daug naujų maisto produktų gali apsunkinti virškinimą ir sudaryti sąlygas patogeninei florai daugintis.

Probiotikų reikšmė

Kai kuriems kūdikiams patariama duoti papildomai gerųjų bakterijų. Šių bakterijų preparatai –probiotikai reikalingi ir jau disbiozės kamuojamam kūdikiui. Šiuose preparatuose yra gyvų gerųjų bakterijų, būtinų normaliai mikroflorai. Probiotikus vartoti patariama ir esant žarnyno infekcijai, ypač sukeltai rotaviruso, nes persirgusiam tokia liga vaikui išlieka nepastovūs viduriai, pilvo pūtimas ir skausmas. Probiotikus pediatras gali patarti ir neišnešiotiems, vėlai išrašytiems iš gimdymo namų kūdikiams.

Kūdikio augimui, stipriam imunitetui, visų organų sistemoms, taip pat ir žarnynui, labai svarbūs dar du komponentai – vitaminas D3 ir omega-3 rūgštys.

Vitaminas D3 ir omega-3 rūgštys

Kiekviena mama žino, kad kūdikio kaulams ir dantims reikalingas vitaminas D, jo reikia kalciui ir fosforui pasisavinti iš virškinamojo trakto. Šis vitaminas būtinas kūdikio augimui, jo skeletui formuotis. Svarbiausi organai, kuriuos veikia vitaminas D, yra ne tik skeletas, bet ir žarnynas bei inkstai. Vitamino D reikia ir normaliai imuninės sistemos veiklai.

Reikalingiausios vitamino D formos yra cholekalciferolis (D3) ir ergokalciferolis (D2). Vitamino D2 yra augaluose, o D3 gaminasi saulės spindulių veikiamoje odoje. Tyrimais nustatyta, kad organizmas daug geriau pasisavina vitaminą D3. Todėl kūdikiui būtent jo patariama duoti papildomai. Jeigu kūdikis stokos šio vitamino, sutriks medžiagų apykaita, suprastės mineralinių medžiagų pasisavinimas, o tai turės įtakos vaiko augimui. Taip pat dėl to nusilps organizmo apsauga, taigi, kūdikis nepajėgs atsilaikyti prieš bakterijų puolimus ir infekcijas.

Iš omega-3 – polinesočiųjų riebalų rūgščių, sudarytos galvos smegenų ląstelių membranos. Mokslininkų įrodyta, kad jei kūdikis nuo pat pradžių gauna reikiamą omega-3 rūgščių kiekį, užaugusio vaiko intelektas daug aukštesnis. Omega-3 riebalų rūgštys turi didelį poveikį imuninėms reakcijoms, kepenų ląstelėms, reguliuoja daugelio skirtingų ląstelių augimą. Šios rūgštys reikalingos ir geram mažylio regėjimui, širdies ir kraujagyslių sistemai. Žindomas kūdikis šių rūgščių gauna iš mamos pieno, bet jų gali neužtekti sparčiai augančiam mažyliui. Šių biologiškai vertingų junginių pats žmogaus organizmas nesintetina, todėl į kūdikio racioną patariama įtraukti produktų, turinčių omega-3.

Taigi, kad kūdikis augtų sveikas ir stiprus, jam neturi pritrūkti visų šių komponentų – gerųjų bakterijų, vitamino D3 ir omega- 3 riebalų rūgščių.

Parengė Dalia Petrutytė

Mamų istorijos:
Diabetas nesutrukdė susilaukti vaikų. 

Rudens ligos: 
Peršalimų ruduo. 
Vaikui pavojingas sausas kosulys. 
Kaip padėti laringitu sergančiam mažyliui. 

Būkime sveikučiai: 
Žuvų taukai – sveikam vaiko augimui. 
Kodėl pučia pilvuką. 
Švelnus prisilietimas sausai odai.

Ką valgome:
Maistas imunitetui – su kiekvienu šaukštu.

Kūdikis:
Mažų akyčių liga – dakriocistitas. 
Kaip nuraminti pilvuko dieglius. 
Padėkime suskilusiems speneliams. 
Pirmieji vaiko žaislai. 
Kad pienukas tekėtų laisvai. 
Kūdikio odelei – ypatinga priežiūra. 

Mamytė:
Ruošiantis motinystei.

Namai:
Kūdikiui saugūs namai.

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
„Mama ir vaikas” 2013 metų ruduo

Kokio amžiaus vaiko imuninei sistemai labiausiai reikia padėti?

Vaiko imunitetas ypatingai pažeidžiamas pirmaisiais gyvenimo metais, nes jis dar silpnas ir bręsta iki 5 metų. Kūdikį saugo antikūnai, kuriuos jis gauna su mamos pienu.

Didelės įtakos imuninei sistemai turi mažylio vystymasis. Šiuo periodu jo medžiagų apykaita labai sparti, vaikas auga, didėja jo svoris, bręsta vidaus organai, dygsta dantys. 2-5 metų vaikai pradeda lankyti darželius ir mokyklėles, kuriose susitinka su daugybe bakterijų bei virusų. Todėl mažieji dažnai suserga.

Ruduo – peršalimo ligų pradžia. Kaip sustiprinti sergančio vaiko imunitetą?

Kiekviena ūminė liga susilpnina vaiko imunitetą maždaug mėnesiui. Todėl sveikstančio vaiko imunitetą reikėtų stiprinti papildomai. Vaikas turėtų daugiau ilsėtis, dažniau pasivaikščioti gryname ore, tėvams nedera vesti mažylio ten, kur lankosi daug žmonių. Pasirūpinkite subalansuota mityba, tinkamu dienos režimu, grūdinkite vaiką. Greičiau atstatyti jėgas padeda imunitetą stiprinantys maisto papildai bei žuvų taukai.

Kuo naudingos sveikatai žuvų taukuose esančios omega–3 riebalų rūgštys ? Kuriuose maisto produktuose omega–3 rūgščių daugiausia?

Omega–3 riebalų rūgščių reikia vaiko vystymuisi. Jos būtinos ne tik imuninei sistemai, bet ir smegenų veiklai, nervų sistemai, regėjimui. Pagrindinių omega–3 rūgščių organizmas negamina, tad vaikas gali jų gauti tik valgydamas jūrinę žuvį ar gerdamas žuvų taukus.

Šių rūgščių yra kokybiškoje jūrinėje žuvyje, linų sėmenų aliejuje. Daugiausia omega–3 riebalų rūgščių yra menkių kepenų aliejuje. Dar jame yra natūralių vitaminų A ir D, kurie svarbūs ne tik imuninei sistemai. Vitamino D reikia kaulams, dantims, raumenims. Vitaminas A būtinas geram regėjimui, odai ir gleivinėms. Todėl iš šviežių menkių kepenų pagaminti skysti žuvų taukai labiausiai tinka vaikams.

Ar žuvų taukai labai svarbūs nėščiajai ir jos pilvelyje augančiam vaisiui?

Omega–3 rūgštys padeda vystytis vaisiaus ir kūdikio smegenims. Norvegai tyrimais nustatė, kad mamos, nėštumo metu vartojusios EPR, eikozapentaeno ir DHR, dokozaheksaeno rūgščių turtingus žuvų taukus, pagimdė kūdikius, kurių intelekto koeficientas gerokai aukštesnis negu mažylių, kurių mamos vartojo augalinės kilmės aliejų.

Kol vaisius auga mamos pilvelyje, jis pasiima omega–3 riebalų rūgštis iš mamos, paskui kūdikis kurį laiką dar gauna jų su mamos pienu. Žinoma, jeigu mama pakankamai valgo kokybiškos jūrinės žuvies. Deja, mamos žuvų patiekalus gamina retai. Be to, omega–3 riebalų rūgščių yra ne visuose pieno mišiniuose. Todėl dirbtinai maitinamam kūdikiui reikia duoti žuvų taukus. Juos turėtų vartoti ir besilaukiančios bei žindančios moterys.

Riebalų rūgštys omega–3 labai svarbios ir mokymuisi bei pažinimui.

Taigi, žuvų taukai gali padėti ir mokinukui?

Kiekvieną rugsėjį mokinukų tėveliams kirba širdis – kaip gi vaikui seksis mokslai šiais metais. Oksfordo (Anglija) universiteto mokslininkai nustatė, kad norint padėti savo vaikui, svarbu pasirūpinti ir jo mityba – kraujyje turi pakakti omega–3 riebalų rūgščių, nes jos turi įtakos pažintiniams vaiko gebėjimams.
Omega–3 riebalų rūgštys (EPR ir DHR) yra svarbios vaikų vystymuisi – teigiama mokslinio tyrimo išvadose. Šių metų birželį Oksfordo universiteto mokslininkų tyrime dalyvavo 493 britų moksleiviai. Tiriant 7–9 metų vaikus buvo siekiama nustatyti, ar omega–3 riebalų rūgščių koncentracija kraujyje turi įtakos vaikų skaitymo įgūdžiams ir pažintiniams gebėjimams.
Tyrime dalyvavo ir rimtų skaitymo sutrikimų turintys Jungtinės Karalystės mokyklų moksleiviai. Ištyrus vaikų kraujo mėginius nustatyta, kad vaikai, kurių kraujyje yra daugiau omega–3 riebalų rūgščių, ypač nepakeičiamųjų DHR riebalų rūgščių, pasižymėjo geresniais skaitymo ir darbo įgūdžiais ir turėjo mažiau elgesio problemų nei tie vaikai, kurių kraujyje omega–3 koncentracija mažesnė.
9 iš 10 tyrime dalyvavę vaikai nevalgė žuvies patiekalų du kartus per savaitę, kaip rekomenduoja Didžiosios Britanijos sveikatos specialistai. Nors tyrime nebuvo atsižvelgta į tai, kiek omega–3 vaikas suvartojo anksčiau, kokia jo genetika ar gyvenimo būdas, vis dėlto rezultatai aiškiai parodė, kad besimokantiems vaikams labai svarbus omega–3 kiekis racione, ypač – DHR rūgščių. Jei vaikas valgo žuvį tris kartus per savaitę arba geria žuvų taukus, tikėtina, kad jo kraujyje bus reikiama omega–3 riebalų rūgščių koncentracija.

Kaip išsirinkti geriausius žuvų taukus? Į ką atkreipti dėmesį perkant?

Vaistinėse ir internete siūloma daug žuvų taukų produktų, kurių sudėtis gali labai skirtis. Pagrindinis dalykas, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį renkantis – kiek ir kokių biologiškai aktyvių medžiagų (omega–3 riebalų rūgščių – EPR ir DHR, vitaminų ir mineralinių medžiagų) yra rekomenduojamoje dienos normoje. Tai racionaliausias kriterijus žuvų taukams pasirinkti. Noriu atkreipti dėmesį, kad etiketėje ieškoti reikia ne žuvų taukų kiekio per parą, o omega–3 riebalų rūgščių (EPR ir DHR) kiekio. Jų turėtumėme gauti ne mažiau kaip 1000 miligramų per parą.

Kitas svarbus dalykas – gamintojo patikimumas, tiesiogiai susijęs su žuvų taukų kokybės garantijomis. Patikimas gamintojas daug investuoja į toksinų ir kitų teršalų šalinimo technologijas, kad žuvų taukai būtų saugūs vartoti visiems – besilaukiančiai ar žindančiai moteriai, visokio amžiaus vaikams ir vyresniems žmonėms. Dešimtmečių ar net šimtametę patirtį turintys gamintojai ištobulino gamybos technologijas ir užsitarnavo vartotojų pasitikėjimą.

Kodėl vaikui svarbios omega-3 ir omega-6 rūgštys?

Planuojant pastoti, nėštumo ir kūdikio žindymo laikotarpiais ypač svarbios yra ilgos grandinės omega riebalų rūgštys: dokosaheksaenoinės rūgštis (DHR) iš Omega-3 riebalų rūgšties rūšies ir arachidono rūgštis (AR) iš omega 6. Tyrimais nustatyta, kad šios rūgštys yra lyg „statybiniai blokai“, reikalingi kūdikio akių ir nervų sistemos ląstelėms susidaryti. DHR ir AR rūgštys ypač svarbios paskutiniais trimis nėštumo mėnesiais, nes tuomet ypač greitai auga vaiko smegenys. Daugiau šių rūgščių turi gauti ir gimęs vaikas nuo pat pirmųjų dienų mažiausiai iki dvejų metų.

Nėštumo metu besivystantis kūdikis ir žindomas vaikas šių rūgščių gauna tik iš motinos, o jų, taip reikalingų medžiagų, jos kraujyje ir piene yra tiek, kiek patenka su maistu. Daugiausia omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių yra riebioje žuvyje, pavyzdžiui, lašišoje ir skumbrėje.

Klinikiniais tyrimais nustatyta, kad ilgos grandinės omega riebalų rūgštys, vartojamos nėštumo ir žindymo laikotarpiais, gali teigiamai veikti tolesnę vaiko psichikos raidą.

Dandi universiteto Psichologijos ir vaiko sveikatos fakulteto mokslininkų grupė tyrimais nustatė, kad nuo gimimo iki keturių mėnesių maitinti DHR ir AR praturtintu pieno mišiniu kūdikiai, sulaukę dešimties mėnesių, daug geriau geba įveikti sunkumus negu vaikai, gėrę įprastinius pieno mišinėlius. Taip pat nustatyta, kad šių vaikų, sulaukusių trejų metų, IQ buvo aukštesnis, o žodynas turtingesnis.

Kitų tyrimų duomenimis, vaikų, kurių mamos vartojo omega-3 ir omega-6 riebalų rūgštis būdamos nėščios ir žindydamos, regėjimas buvo aštresnis.

Omega rūgštys būtinos mamos sveikatai

Keli Danijoje atlikti tyrimai patvirtino, kad moterų, vartojančių daug omega-3 riebalų rūgščių, nėštumas trunka ilgiau, o naujagimiai sveria daugiau. Moterims, kurios visai nevalgo žuvies ir nevartoja šios rūgšties papildomai, rizika pagimdyti neišnešiotą kūdikį beveik keturis kartus didesnė negu toms, kurios valgo žuvį mažiausiai kartą per savaitę. Be to, nustatyta, kad daugiau omega-3 rūgšties suvartojančios moterys pagimdžiusios rečiau serga depresija.

Taigi nėščiosioms naudinga vartoti šių riebalų rūgščių ne tik dėl kūdikio, bet ir dėl savo sveikatos. Nėščiosios riebalų rūgštys per placentą patenka kūdikiui ir padeda vystytis jo smegenims. Apskaičiuota, kad maitindama krūtimi mama praranda kasdien po 50–80 mg riebalų rūgščių, o jų sumažėjimas siejamas su depresija po gimdymo. Nėštumo metu prarastas riebalų rūgštis mama atgauna tik per 26 savaites. Todėl vėlesniems vaikams DHR ir AR kiekio gali neužtekti optimaliai vystytis smegenims ir akims, jeigu jų nebus vartojama papildomai.

Kodėl trūksta omega-3 ir omega-6 rūgščių?

Jų gali trūkti net ir valgant daug maisto, iš kurio organizmas gali pagaminti DHR ir AR (pvz., iš tamsiai žalių lapinių daržovių, kviečių gemalų, kai kurių riešutų, sezamo ir saulėgrąžų sėklų), kai sumažėja fermento, metabolizuojančio šias rūgštis iš maisto, aktyvumas.

Šį fermentą gali slopinti kofeinas, rūkymas, cholesterolio ar sočiųjų riebalų perteklius, gausiai vartojamas cukrus, pagrindinių vitaminų ir mineralų – cinko, chromo, piridoksino – trūkumas. Neigiamai šį fermentą veikia ir virusinė infekcija, diabetas, senėjimas bei gausiai vartojamas alkoholis. Vadinasi, ir visavertė mityba gali neišgelbėti nuo šių riebalų rūgščių stygiaus.

Vartoti daug žuvies, kuri yra tiesioginis DHR ir AR šaltinis ( lašiša, tunas, skumbrė) nėščioms moterims nerekomenduojama. Mat dauguma vandenynų užteršti metilo gyvsidabriu, kuris gali pakenkti besivystančiai nervų sistemai. Be to, žuvyje gali būti teršalų. Pavyzdžiui, dioksino ir PCB.

Saugiausia omega-3 ir omega-6 rūgščių kiekį papildyti maisto papildais.

Omega rūgštys nėščiajai, žindyvei ir vaikui

Svarbu, kad maisto papildai, kurių sudėtyje yra omega-3 žuvų taukų būtų gaunami iš neužterštuose vandenynuose sugautos žuvies. Iš jų turėtų būti pašalinti teršalai, priemaišos ir lakiosios medžiagos, tuomet DHR bus ypač geros kokybės, veiksminga ir maksimaliai absorbuojama.

Pirmuosius dvejus gyvenimo metus, kai smegenys ypač greitai vystosi, svarbu aprūpinti vaiko organizmą reikiamu būtinų geros kokybės omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių ir natūralių antioksidantų kiekiu.

DHR ir AR riebalų rūgštys būtinos, kad kūdikio smegenys ir akys vystytųsi normaliai, be to, didesnė tikimybė, jog kūdikis gims išnešiotas. Idealu, jeigu jos pradedamos vartoti dar prieš pastojant ir vartojama visą nėštumo ir žindymo krūtimi laikotarpį bei vėliau jų papildomai duodama paūgėjusiam vaikui.