MAMŲ ISTORIJOS.

PAVASARIO LIGOS.  Paprasti būdai stiprinti vaiko sveikatą. Gerklės skausmas – daugelio ligų pranašas. Kaip išgyventi pavasarį alergiškam žmogui?

VAISTINĖLĖ. Įveikti ligą padės inhaliacijos. Žarnyną užpuolė virusai – nepamirškite probiotikų.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Trumparegystė progresuoja šuoliais. Ką daryti? Vaikui skauda pilvą? Gali būti, kad kaltas stresas.

KĄ VALGOME? Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Ką daryti, jeigu vaikas nevalgo? Ar netoleruojant laktozės būtina atsisakyti pieno 

MAMYTĖ. Tinkamas vanduo būsimoms ir maitinančioms mamoms – geriausia žemės gelmių dovana. Gydytojas Kazimieras Vitkauskas, psichologė K. Tarnauskienė Kai kyla nerimas, ar saugu žindyti nėštumo metu.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. pavasaris

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

 
[raw]

[/raw]

MAMŲ ISTORIJOS.

 PAVASARIO LIGOS. Ruošiamės žiedadulkių sezonui. Saugomės pavasarinių ligų. Kosulys: kada gydytis patiems. Veiksminga priemonė užpuolus slogai, kosuliui ir gerklės skausmui. Kaip įveikti žarnyno infekcijas?

VAISTINĖLĖ. Kodėl pavasarį pritrūkstame geležies? Bakterijos, padedančios išsigelbėti nuo streso.

 BŪKIME SVEIKUČIAI. Pažangiausias sprendimas vaikų trumparegystei suvaldyti – jau Lietuvoje. Kaip gyventi sergant atopiniu dermatitu? Tinkamas vanduo būsimoms ir maitinančioms mamoms – geriausia žemės gelmių dovana.

KŪDIKIS. Gydytojas A. Vingras Apie kūdikius kamuojančius pilvuko dieglius.

MAMYTĖ. Psichologė K. Tarnauskienė Tandeminis žindymas. Kokie emociniai iššūkiai gali laukti?                                                                                      

VERTA ŽINOTI. 6 priemonės vaikams, turintiems sensorinės integracijos sutrikimų.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. pavasaris

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓ 
[raw]

[/raw]

Kas gi ta alergija?

Terminą alergija 1906 m. sukūrė austrų pediatras Clemensas Pirquetas, norėdamas apibūdinti padidėjusio jautrumo reakcijas. Šis žodis yra kilęs iš graikų kalbos: allos reiškia kitas, ergeia – veikimas.

Paprastais žodžiais tariant, alergija yra pernelyg jautri imuninės sistemos reakcija į išorinius dirgiklius. Tokia reakcija atsiranda susidūrus su kai kuriomis, dažnai svetimomis organizmui, medžiagomis. Alergenai gali būti augalų žiedadulkės, kačių ir šunų plaukai, dulkės, maistas. Organizmas juos suvokia kaip kenksmingas medžiagas, o imuninė sistema pradeda gaminti antikūnus. Todėl jaučiamės lyg susirgę virusine liga, nors jos sukėlėjų organizme nėra.

Alergijos žiedadulkėms (šienligės) simptomai labai panašūs į peršalimo: atsiranda vandeninga sloga, išburksta ir užsikemša nosis, ašaroja, niežti ir peršti akys, skauda galvą. Kitas pasitaikantis simptomas – kutenimas gerklėje. Pavasarį pajutus tokius požymius reikėtų pasitikrinti, ar jie nesusiję su žiedadulkėmis.

Atskirti alergiją nuo peršalimo nelengva, tačiau kai kurie požymiai padeda tai padaryti. Šienligės simptomai sustiprėja esant sausam orui, didesniam vėjui, o lietingomis dienomis savijauta pagerėja. Pakilusi temperatūra yra būdinga virusiniam susirgimui. Atpažinti ligą padeda išskyros iš nosies: gelsvos ar žalsvos spalvos sekretas byloja apie infekciją.

Kokie alergenai kamuoja pavasarį?

Prasidėjus augalų žydėjimo periodui, ateina ir šienligės sezonas, kuriuo alergiški žmonės patiria daug nemalonumų. Besiskundžiančių alergija žiedadulkėms vis daugėja.

Ankstyvą pavasarį užklumpančios šienligės kaltininkas medžių žiedadulkės. Jų sukeltus simptomus galite pajausti ir anksčiau – dar net nepradėjus žydėti augalams, nes žiedadulkės atkeliauja ir iš svetur – iš už tūkstančių kilometrų.

Kovo mėnesį pradeda žydėti alksniai ir lazdynai, kurie dažniausiai tampa pirmųjų alergijos simptomų kaltininkais. O sezono pradžioje užklupusią alergiją daugelis supainioja su kvėpavimo takų infekcija. Vėliau pražysta klevai, drebulės, uosiai, beržai, tuopos, guobos, ąžuolai, pušys. Pavasarį pasklinda motiejukų, eraičinų, miglių, kiaulpienių, rugių žiedadulkės. Daugiausia žiedadulkių ore sklando gegužės mėnesį, tuomet yra aktyviausias šienligės sezonas. 

Alergiškiems žmonėms sukurta alergijos simptomų prognozavimo sistema, kurią rasite interneto svetainėje pasyfo.lt, leidžianti stebėti informaciją apie augalų žydėjimą ir žiedadulkių plitimą. Tai padeda susiplanuoti dienotvarkę taip, kad kuo mažiau būtų susiduriama su šiais alergenais.

Kaip gydomos alergijos?

Kai kurie žmonės stengiasi nekreipti dėmesio į kasmet tuo pačiu metu besikartojančią slogą, akių perštėjimą bei ašarojimą. Tačiau negydoma šienligė gali lemti komplikacijas: sinusitą, vidurinės ausies uždegimą, padidėja bronchinės astmos tikimybė.

Įtarus alergiją žiedadulkėms patariama kreiptis į gydytoją ir atlikti tyrimus negalavimų kaltininkams nustatyti. Gydytojai alergologai ne tik skirs kiekvienam individualiai tinkantį gydymą, bet ir patars, kaip elgtis alergiją sukeliančių augalų žydėjimo periodu.

Vienas iš šiuolaikinių alergijos gydymo būdų – specifinė alergenų imunoterapija, padedanti imuninei sistemai įprasti prie alergeno taip, kad jam nesipriešintų. Deja, alergenų imunoterapija nėra kompensuojama, todėl daugelis nesirenka šio gydymo būdo. Tačiau turime kitą išeitį: yra daug efektyvių vaistų, padedančių nuslopinti alergijos simptomus. Tai geriamieji tirpalai, tabletės, akių lašai ir nosies purškalai.

 Kaip apsisaugoti nuo šienligės?

Alergiškam žiedadulkėms žmogui vargu ar pavyks visiškai išvengti šienligės, bet galima susilpninti jos simptomus. Pirmiausia, žiedadulkių sezoną reikėtų saugotis šio alergeno. Vėjuotą dieną pasistenkite neiti į lauką, nes tada ore gausu žiedadulkių. Geriausia vaikščioti lauke po lietaus, kai jų lieka daug mažiau. Kad išvengtumėte kontakto su alergenais, eidami į lauką užsidėkite gerai priglundančius akinius.

Prieš įeidami į namus, iššukuokite plaukus tankiomis šukomis. Dar lauke iššukuokite gyvūnėlio kailį. Grįžę namo būtinai persirenkite, nusiprauskite veidą. Būtų gerai nusiprausti po dušu. Kiek įmanoma dažniau plaukite nosį jūros vandeniu, kurį įsigysite vaistinėje, dažniau plaukite galvą, naudokite dirbtines ašaras.

Važiuodami automobiliu neatidarinėkite langų, namus vėdinkite po lietaus arba anksti ryte bei vėlai vakare, kai žiedadulkių koncentracija mažiausia. Drėkinkite kambarius ir valykite jų orą naudodami specialius prietaisus, kurie padės sumažinti alergenų kiekį ore.

Be to, žiedadulkėms jautrūs žmonės turėtų atidžiau rinktis maisto produktus, nes jiems dažnos kryžminės alergijos: ir žiedadulkėms, ir maisto produktams. Pavyzdžiui, beržų žiedadulkėms jautriems žmonėms, alergiją gali sukelti obuoliai, kriaušės, morkos, vyšnios, slyvos, persikai ir kt. Jeigu alergiją sukelia lazdynų žiedadulkės, ligos požymiai sustiprėja ir valgant visų rūšių riešutus. Todėl verčiau atsisakyti tokių produktų.

Šienligės puolimui reikia ruoštis iš anksto: pradėkite vartoti gydytojo paskirtus vaistus likus savaitei ar dviem iki augalų žydėjimo pradžios.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Valgome įvairius maisto produktus

Su maistu turime gauti visų reikalingų medžiagų: baltymų, riebalų, angliavandenių, taip pat –vitaminų ir mineralų. Vienas maisto produktas nesuteiks nei visų maistinių medžiagų, nei būtino jų kiekio. Kad jų nepritrūktų, turime valgyti įvairius maisto produktus.

Ankštinės daržovės, riešutai, mėsa, paukštiena, kiaušiniai aprūpina organizmą baltymais. Pagrindiniai geriausių angliavandenių šaltiniai grūdiniai produktai ir kruopos: košės, duona, makaronai, ryžiai. Angliavandenių yra bulvėse (krakmolas), vaisiuose (fruktozė), piene yra laktozės. Nesočiųjų riebalų šaltiniai augalinės kilmės aliejai, ypač alyvuogių, riešutai, sėklos ir avokadai. Ypatingai svarbios Omega-3 riebalų rūgščių turinčios žuvys: lašišos, silkės, sardinės, skumbrės.

Būtinai paįvairinkite savo valgiaraštį daržovėmis, vaisiais ir uogomis. Juose yra antioksidantų, kurie padeda palaikyti imunitetą, kontroliuodami laisvuosius radikalus. Šie nematomi priešai atakuoja ląsteles, pažeisdami jas ir DNR.

Laisvuosius radikalus neutralizuojančio vitamino C turi greipfrutai, apelsinai, citrinos, braškės, kiviai, ananasai, kopūstai, brokoliai, geltonosios paprikos. Vitaminas C sustiprina organizmo apsaugą nuo infekcijų skatindamas baltųjų kraujo kūnelių, gamybą.

Kito galingo antioksidanto seleno gauname valgydami žuvį, jūrų gėrybes, mėsą, visagrūdžius produktus, kiaušinius, riešutus. Kviečių sėlenos, mėsa, pupelės, lęšiai, riešutai – geri cinko šaltiniai. Vienas stipriausių antioksidantų vitaminas E ypač efektyviai apsaugo ląstelių membranas nuo pažeidimų. Daug jo turi žemės riešutai, saulėgrąžų ir sezamų sėklos, kukurūzų aliejus.

Ne tik regėjimui, bet ir imunitetui reikalingo vitamino A gausu morkose, B grupės vitaminų turi viso grūdo dalių miltai, lęšiai, riešutai, sėklos, pienas, kiaušiniai, žuvis, lapinės ir ankštinės daržovės. Nepamirštame imunitetui taip pat reikalingo vitamino D, kurio turi žuvys, pavyzdžiui, lašiša, kardžuvė ir skumbrė. Fermentuotuose maisto produktuose, tokiuose kaip jogurtas, kefyras, gausu žarnyno veiklą palaikančių probiotikų – gerųjų bakterijų. Jos taip pat svarbios imunitetui.

Reguliariai judame ir mankštinamės

Imuninės ląstelės nuolat cirkuliuoja kraujyje ir limfoje. Mažai, nereguliariai judant šie procesai sulėtėja. Ląstelių cirkuliacija būtina stipriam imuniniam atsakui. Imunitetą veikia ir grūdinimasis, pagerinantis kraujotaką ir limfos tekėjimą.

Norint nuolat palaikyti gerą kraujotakos ir limfinės sistemos būklę, fizinis aktyvumas rekomenduojamas kiekvieną dieną. Nebūtina sunkiai treniruotis, užtenka pavedžioti šunį, padirbėti darže ar susitvarkyti namus.

Sportuoti patariama 2–3 kartus per savaitę. Pavasarį galima perkelti užsiėmimus į lauką, kad dar ir užsigrūdintumėte. Net jei planuojate vakare eiti į sporto salę, likusios dienos dalies neturėtumėte praleisti palinkę prie kompiuterio. Kartkartėmis padarykite pertraukėles: pasivaikščiokite, lengvai pasimankštinkite.

Išsimiegokime

Suaugusiesiems rekomenduojama miegoti 7–8 valandas per dieną. Miego trūkumas padidina imlumą infekcijoms. Mat miegas stiprina mūsų imuninę atmintį. Vieną kartą susidūrusi su tam tikrais virusais ar bakterijomis, kitą kartą jiems užpuolus imuninė sistema gali prisiminti šiuos nekviestus svečius ir greitai juos neutralizuoja. T. y. susiformuoja specifinis imunitetas šiems infekcijų sukėlėjams.Neišsimiegojus imuninei sistemai nepavyks greitai su jais susidoroti.

Svarbu ir miego kokybė. Negerai kiekvieną dieną eiti miegoti skirtingu laiku, keltis vidury nakties arba pakankamai neišsimiegoti visą savaitę, o savaitgalį kompensuoti miego trūkumą. Miegoti, kaip ir būti fiziškai aktyviems, svarbu reguliariai. Stenkitės gultis į lovą kiekvieną dieną tuo pačiu metu ir ruoškitės miegui. Likus porai valandų iki miego, išjunkite išmaniuosius įrenginius, nevalgykite sunkaus, riebaus ir saldaus maisto, nesiprauskite po šaltu dušu. Tai padės pagerinti miego kokybę. Sutrikdyti miegą taip pat gali sportas ir aktyvus judėjimas vėlų vakarą.

Svarbu vaiko sveikatai

Augančio vaiko organizmas ypač jautriai reaguoja į klimato ir oro pokyčius. Peršalimo ligų profilaktika turi būti nuolatinė. Atėjus pavasariui reikalingas ne mažesnis dėmesys vaiko sveikatai negu žiemą, kad jis išvengtų peršalimo ir sumažėtų imlumas virusams.

Rūpindamiesi vaiko sveikata, daugiau dėmesio skirkite aprangai. Rankos ir kojos visada turi būti šiltos ir sausos. Net jei dieną lauke karšta, vos nusileidus saulei temperatūra greitai nukrenta. Todėl reikia pasirūpinti, kad atvėsus orui vaikas visada turėtų šiltesnį darbužį, taip pat kepurę ir šaliką. Vaikščiojimas gryname ore naudingas sveikatai bet kuriuo sezonu. Pavasario dienos dažnai gana vėjuotos ir lietingos, todėl pasirūpinkite nepralaidžiais vėjui ir neperšlampančiais vaikiškais drabužiais.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

MAMŲ ISTORIJOS.

VAISTINĖLĖ. Kas svarbiausia renkantis geležies preparatą? Vitaminas D: kodėl reikia vaikui papildomai ištisus metus. Suviduriavote – gelbėkite mikrobiotą.

PAVASARIO LIGOS. Kodėl svarbu gydyti net paprastą peršalimą.

BŪKIME SVEIKUČIAI . Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Apie mažų vaikų dantukų problemas. Mažiau sėdėjimo ir daugiau žaidimų.

KŪDIKIS. Švari, bet ne sterili kūdikio aplinka. Psichologė K. Tarnauskienė  Tėtis – žindymo sergėtojas. Gelbėjame odelę nuo atopinio dermatito.

TĖVAI. Po skyrybų vaikas nenori bendrauti su vienu iš tėvų: ką daryti?

MOTERŲ LIGOS. Makšties uždegimo gydymas jodo povidonu.

VAIKAS LAUKE. Vaiko apranga pavasarį – į ką atkreipti dėmesį.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. pavasaris
[raw]

[/raw]

MAMŲ ISTORIJOS.

SVEIKA MITYBA. Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Sveiko maitinimo principai. Vanduo kūdikiui. Pirmosios daržovės kūdikio meniu.

PAVASARIO LIGOS. Vaikui skauda gerklę – peršalo, ar užklupo rimtesnė liga?  Geležies stokos anemija. Kaip gelbėtis nuo pavasarinės alergijos?

MAMYTĖ. Makšties disbiozė ir ką gali laktobakterijos. Psichologė Karolina Tarnauskienė Žindymo aversija – žindymo džiaugsmo vagis.   

BŪKIME SVEIKUČIAI. Kas padeda atopinio dermatito kamuojamai odelei? Staiga užklupo viduriavimas – kodėl svarbu greičiau su juo susidoroti?

VERTA ŽINOTI. Kokie akinukai geriausiai apsaugo vaiko akis? Kaip netapti erkių taikiniu?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 metų pavasaris

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓
[raw]

[/raw]

MAMŲ ISTORIJOS.

PAVASARIO VAISTINĖLĖ. Kaip greitai išvaduoti vaiką nuo ausų skausmo? Trūkstant saulės – neturime ir vitamino D. Vaikų ir moterų dažnai tykantis pavojus – geležies stoka.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Atsilaikyti prieš virusus padės sveika mityba. Apsaugokite save ir savo mažylį nuo virusų, naudodami natūralias priemones. Atsargiai – antibiotikai.

KŪDIKIS. Pagalba dieglių kamuojamam pilvukui. Kodėl kūdikis atpila? Dažna kūdikio odos problema – vystyklų dermatitas. Žindymas po Cezario operacijos.

MAMYTĖ. Kodėl kamuojant dirgliosios žarnos sindromui prireikia probiotikų.

NĖŠTUMAS. Prof. R. J. Nadišauskienė: apie nėštumą ir vakciną nuo COVID-19. Gydytoja akušerė ginekologė apie nėštumą siaučiant koronavirusui.

 PAVASARIO LIGOS. Atėjus pavasariui nepaleidžiančios ligos.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓
[raw]

[/raw]

Pavasario oras palankus infekcijoms

Pavasaris atneša ne tik vis labiau šildančią saulę, viliojančią būti ilgiau lauke, bet ir nusilpusį imunitetą. Organizmo gynybines galias silpnina vitaminų trūkumas, nes iki žiemos pabaigos daržovėse ir vaisiuose vitaminų labai sumažėja. Taip pat – saulės trūkumas, dėl kurio pristingame vitamino D, gaminamo odoje veikiant saulės spinduliams. Be to, saulės dar nėra tiek daug, kad ultravioletiniai spinduliai galėtų sunaikinti ligų sukėlėjus.

Atšilus sąlygos mikrobams daugintis taip pat palankios, virusinė infekcija taip pat lengvai perduodama oro lašeliniu būdu. Mat, šis sezonas – lietaus metas, o vienas iš svarbių rizikos faktorių, lemiantis peršalimo ligas, yra oro drėgmė. Iš kvėpavimo takų į aplinką patekę virusai, esantys mažuose lašeliuose, pakimba ore ir taip gali išbūti ilgiau. Taigi, dar prisidėjus susilpnėjusiam imunitetui, vaikus greičiau gali užpulti įvairios ligos.

Atšilus rizika užsikrėsti virusine ar bakterine kvėpavimo takų infekcija žymiai padidėja dar ir todėl, kad dažniau negu per žiemos šalčius einame su vaikais į lauką, o ten jie kontaktuoja su kitais. Be to, pavasarinis atšilimas yra gana apgaulingas dėl oro temperatūrų kaitos. Todėl sunku nuspėti, kaip aprengti vaiką į kiemą ar darželį. Lengvai aprengtas vaikas gali sušalti, o priešingai – tėvams apsidraudus nuo peršalimo, perkaisti. Tai, nors ir nėra tiesioginis ligų šaltinis, bet gali jas paskatinti.  

Šilumą atnešantis sezonas ne tik palankus virusų ir bakterijų sukeliamoms ūmioms kvėpavimo takų ligoms, paūmėja ir lėtinės ligos – bronchų astma, bronchitas. Tai taip pat siejama su permainingais orais, vitaminų stoka ir susilpnėjusiu imunitetu.

Dažniau puola rotavirusinės infekcijos

Pavasarį nepalieka ramybėje ir rotavirusinė infekcija – dažniausia virusinė vaikų žarnyno liga, kurios pagrindiniai simptomai stiprus vėmimas, viduriavimas ir karščiavimas. Labiausiai šiai infekcijai imlūs jaunesni nei 5 metų amžiaus vaikai. Jie užsikrečia vienas nuo kito – dažnai taip įvyksta vaikų kolektyvuose, o suaugusiesiems šią infekciją dažnai perduoda maži vaikai. Virusą gali platinti ir sergantieji besimptome forma. 

Rotavirusine infekcija užsikrečiama per nešvarias rankas, įvairius daiktus, kuriuos maži vaikai mėgsta kišti į burną. Taip pat – per šiluma neapdorotą maistą, pagamintą nešvariomis rankomis. Ant rankų šis virusas išgyvena keletą valandų. Užsikrėsti galime ir parduotuvėje, jei grįžę namo nenusiplauname rankų.

Nuo rotavirusinės infekcijos gelbsti skiepai, kuriais kūdikiai skiepijami nemokamai. Pirmoji dozė įskiepijama  2 mėnesių mažyliui, antroji – 4, trečioji – 6 mėn.

Pavojus gamtoje – bundančios erkės

Sušilus orui suaktyvėja ir erkės, tykančios mūsų žolėje ir krūmuose. Šie vabzdžiai perneša daugybę pavojingų infekcinių ligų, dažniausios iš jų – Laimo liga ir erkinis encefalitas, kuris gali lemti rimtus sveikatos sutrikimus.

Todėl būdamas gamtoje vaikas turėtų vilkėti šviesius drabužius, kad erkes galėtumėte lengvai pastebėti. Turi likti kuo mažiau atvirų kūno vietų: viršutinį drabužį reikėtų sukišti į kelnes, o kelnes – į kojines, pridengti galvą. Geriausiai nuo erkinio encefalito apsaugo skiepai, skiepytis derėtų ankstyvą pavasarį, kad užtektų laiko susidaryti imunitetui.

Ligų prevencija pavasarį

Geriausia prevencija yra sveikas gyvenimo būdas: tinkama higiena, grūdinimasis, grynas oras, fizinis aktyvumas, sveika subalansuota mityba ir kontaktų su susirgusiais žmonėmis vengimas.

Atšilus orui vaikai ilgiau išbūna lauke, ir tai, viena vertus, stiprina imuninę sistemą. Kita vertus, į žaidimų aikšteles ateina daug vaikų, todėl padidėja tikimybė užsikrėsti virusine ar bakterine kvėpavimo takų infekcija. Todėl geriau vaikščioti su vaiku ne tose vietose, kur renkasi daug mažylių (žaidimų aikštelėse, zoologijos ar botanikos sode ir kt.), o kur nors nuošaliau parke. Rengdami vaiką į lauką, pirmenybę teikite drabužiams, pagamintiems iš natūralių medžiagų. Jais aprengtas mažylis ne taip greitai sušals ar perkais.

Daugelis tėvų, norėdami išvengti vitaminų trūkumo, pavasarį suskumba į vaistinę maisto papildų, tačiau jie nesuteikia šimtaprocentinės garantijos, kad vaikas nesusirgs. Prieš perkant vitaminus geriausia pasitarti su vaiko gydytoju. Taip pat nedera pamiršti, kad vaiko sveikatai labai svarbus gyvenimo būdas, o mažyliui susirgus būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, kad išvengtumėte sunkesnių komplikacijų.

Parengė Undinė Gilė

MAMŲ ISTORIJOS

PAVASARIO PROBLEMOS
Kada duoti vaistų karščiuojančiam vaikui?
Laringitas – mažų vaikų didelė problema

VAISTINĖLĖ
Kodėl viduriuojančiam vaikui reikia probiotikų?
5 svarbiausi vitaminai, kurių neturi pritrūkti vaikui
Iš kur gauti geležies užklupus anemijai?

BŪKIME SVEIKUČIAI
Mažo vaiko temperatūra: kada nerimauti neverta
Chroniškas vitaminų trūkumas – XXI amžiaus bėda. Mokslininkai siūlo revoliuciją
Kaip nuraminti atopinio dermatito pažeistą odelę?

KŪDIKIS
Prisegtas liežuvis
Užkimšta kūdikio nosytė

NĖŠTUMAS
Vitaminai ir papildai nėštumo metu

MAMYTĖ
Jautrios odos priežiūros taisyklės
Lėtinio nuovargio sindromas: kaip atpažinti ligą?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

 
raw]

[/raw]

MAMŲ ISTORIJOS.

PAVASARIO PROBLEMOS. Kodėl kepurė neapsaugo nuo ausies uždegimo? Ypatinga pavasarinė sloga – su čiauduliu ir ašaromis. Bronchito kosulys – didelis vargas mažam vaikui.

VAISTINĖLĖ. Kaip saugiai išgydyti vaiko slogą? Ką daryti su vaiko karpomis. Eterinių aliejų aromatai namų vaistinėlėje – vietoj chemijos.

KŪDIKIS. Tinkama odelės priežiūra – nuo vystyklų dermatito. 8 būdai, kaip nuraminti verkiantį kūdikį.

MAMYTĖ. Gydytojas K. Vitkauskas Žindymas saugo nuo naujo nėštumo.

KĄ VALGOME. Valgydinimas per prievartą – kodėl negerai? Mitybos specialistės patiekalų idėjos vaiko vakarienei.

NĖŠTUMAS. Pirmasis nėštumo trimestras: vitaminai sveikai pradžiai.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓
[raw]

[/raw]