Į ką derėtų atkreipti dėmesį?

Ypatingai turėtumėte sunerimti, jeigu nė metų nesulaukęs vaikas ėmė sunkiai kvėpuoti, prakaituoja, neteko apetito, pakito mažylio odos spalva. Nuolat matuokite temperatūrą, stebėkite, ar jo neberia, ar normaliai tuštinasi. Kai vaikas tampa pernelyg įsiaudrinęs arba atvirkščiai – apatiškas, ilgiau negu įprastai miega, mamai tai jau pavojaus signalai.

Negerai aukštesnė negu 38,5 laipsnių temperatūra, taip pat kaip ir žemesnė negu 36 laipsnių.

Lėtinės infekcijos, pavyzdžiui, plaučių uždegimo, požymis gali būti ilgiau kaip 3 dienas nekrintanti 37,1 – 37,9 laipsnių temperatūra. Pastebėjusi šiuos negalavimus būtinai nuvežkite vaiką pas gydytoją.

Kas kelia didžiausią pavojų?

Jeigu vaikui iki metukų pakilo temperatūra pirmą kartą arba atsirado neįprastų požymių, taip pat jei trečią parą vaikui dar nepagerėjo, būtinai reikia medikų konsultacijos.

Kai vaikas nuolat verkia, išbąla, išpila šaltas prakaitas, krenta temperatūra ir mažylis tampa vangus – tai pavojingi simptomai. Kiti pavojai gali tykoti, jeigu vaiką išbėrė, jis keletą kartų per dieną viduriuoja, vemia, užkimo balsas, sutriko kvėpavimas, atsirado traukuliai, raižo pilvą, skauda galvą. Sergančiam vaikui gali patinti veidas ar kaklas. Tuomet nedelskite ir skubiai keliaukite pas gydytoją, nes tai jau panašu ne į paprastą peršalimą, o į daug rimtesnę ligą. Jei šie simptomai atsirado staiga ir greitai stiprėja, būtinai kvieskite greitąją pagalbą.

Kada reikia temperatūrą mažinančių vaistų?

Aukštesnė temperatūra – organizmo ginklas prieš virusus ir bakterijas. Tuomet aktyviai kimba į darbą imunitetas. Temperatūros mažinimas – nėra ligos gydymas, jis tik pagerina sergančiojo būklę. Vaiko temperatūra vėl pasidaro normali, kai išnyksta infekcija. Todėl žemesnės kaip 38,5 laipsnių temperatūros gydytojai nepataria mažinti. Taigi, jeigu mažylis neserga jokiomis lėtinėmis ligomis, geriausia orientuotis į jo savijautą ir stengtis kuo ilgiau nemažinti tokios temperatūros.

Stebėkite mažylį – jei temperatūra sparčiai kyla, krečia šaltis, padėkite jam greičiau sušilti. Aprenkite šiltą pižamą, šiltai užklokite ir duokite šiltos arbatos. Kai temperatūra pakils iki maksimumo, šaltis nebekrės, o vaiko oda šiek kiek paraus ir kaktą gali nusėti prakaito lašeliai. Tuomet mažylį nuklokite – jam bus lengviau ištverti karštį. Šiek tiek sumažinsite temperatūrą kūną aptrynę vėsiame vandenyje sudrėkintu rankšluosčiu, duokite vėsaus gėrimo. Padeda ligoniukui ir vėsus oras kambaryje – geriausiai ne šiltesnis negu 18 laipsnių. Tik vėdindami kambarį venkite skersvėjo. Nepamirškite, kad numušus temperatūrą vaistais, o po to jai vėl staiga pakilus, gali atsirasti febriliniai traukuliai. Be to, esant staigiems temperatūros pokyčiams, kenčia širdis ir kraujagyslės. Traukulius aukšta temperatūra paprastai sukelia vaikams iki 6 metų, o vėliau jie išnyksta.

Karščiuojančiam vaikui duokite daug skysčių, nes jis juos greitai išprakaituoja. Tinkamiausi gėrimai – vaistažolių arbatos. Krūtimi maitinamam kūdikiui geriausias pasirinkimas – motinos pienas.

Aukštesnei kaip 38,5 laipsnių temperatūrai mažinti vaikui tinka ibuprofeno arba paracetamolio preparatai – pagal vaiko amžių. Ibuprofenas pasižymi stipresniu ir ilgiau trunkančiu poveikiu, vartojamas ne tik karščiavimui mažinti, tinka galvos, ryklės, raumenų, dantų skausmams malšinti. Aspirino ir analgino preparatų vaikams vartoti negalima, nes jie gali sukelti gyvybei pavojingą Reye sindromą – re­tą ir sunkią li­gą, kuria su­sir­gus gali būti su­ža­lo­tos sme­ge­nys ir ke­pe­nys.

Sloga ir kosulys

Sloga – vienas iš pirmųjų peršalimo požymių. Sunkiau padėti nemokančiam išsišnirpšti nosytės mažyliui – todėl jam prireiks nosies gleivių aspiratoriaus. Ir mažesniems, ir didesniems vaikams patariama 3-4 kartus per dieną plauti nosytę jūros vandeniu. Gydytojas pasakys, kokius vaistukus lašinti. Kitas populiarus peršalimo požymis – kosulys. Geriausia jį gydyti inhaliacijomis. Inahaliatorius namuose pravers bet kurio amžiaus vaikui – jam galėsite naudoti net paprastą mineralinį vandenį. Kosėjančiam vaikui prieš naktį pamirkykite kojas šiltame vandenyje su garstyčių milteliais arba druska, po to užmaukite vilnones kojines.

Kosulį paprastai lydi gerklės skausmas. Vyresnis vaikas galės paskalauti gerklytę. Šioms procedūroms tinka vaistažolių, pavyzdžiui, medetkų, šalavijų arba ramunėlių, nuovirai. Jie ne tik dezinfekuos gerklę, bet ir išplaus uždegimo sukėlėjus.

Kaip nederėtų gydyti peršalusio vaiko?

Svarbiausia – neduokite savavališkai vaikui antibiotikų, nes šie vaistai virusų nenaikina, taigi ir peršalimo negydo. Jie padeda kovoti tik su bakterijomis. Tiesa, kartais gydytojai skiria antibiotikus gripu ar peršalimo liga sergančiam vaikui, bet tik tuomet, kai prie virusinės infekcijos prisijungia dar ir bakterinė.

Kovodami su sloga nepiktnaudžiaukite kraujagysles siaurinančiais lašais. Ilgai vartojami šie vaistai gali pažeisti suaugusiojo nosies gleivinę, o vaikui juos reikėtų lašinti dar atsargiau. Nederėtų persistengti ir gydant vaiko kosulį, nes jis, kaip ir šoktelėjusi temperatūra, organizmo ginklas, vejantis įsibrovusius virusus, kurie išmetami kartu su atkosėjamomis gleivėmis.

Nedera vaikui duoti po ranka esančių suaugusiųjų vaistų – namų vaistinėlėje turėkite vaikiškų vaistukų pagal mažylio amžių.

Mūsų močiutės karščiuojantį vaiką ištrindavo degtine arba praskiestu spiritu. Jokiu būdu to daryti negalima, nes spirito garai per odą ir kvėpavimo takus patenka į organizmą, todėl vaikas gali apsinuodyti. Aptrynimams tinka tik vanduo.

Tradicinis gėrimas peršalusiam vaikui – karštas pienas su medumi šiandien taip pat nebepatarimas. Mat, karštis naikina meduje esančias naudingąsias medžiagas. Jį reikia ištirpinti šiltame gėrime arba duoti vaikui gryno.

Ar galima maudyti sergantį vaiką?

Vonia – puikus būdas pagerinti mažylio savijautą. Be to, sirgdamas vaikas daug prakaituoja ir jį reikia nuprausti. Todėl galima ir reikia maudyti ir karščiuojantį kūdikį, ir mažą vaiką, jeigu jis nesipriešina. Tik maudynių metu stenkitės išvengti skersvėjų. Vanduo turi būti šiltas, bet ne per karštas, nuolat papildykite vonią šiltu vandeniu, kad ligoniukas nesušaltų.

Kada leisti vaiką į lauką ir į darželį?

Kai mažylio nuotaika pagerėjo, pasitaisė apetitas, nebėra temperatūros, praėjo sloga, kosulys ir kiti peršalimo požymiai, galite pasidžiaugti, kad sėkmingai išgydėte peršalimą.

Kai vaikas guvus, linksmas ir oras malonus, pasveikęs jis pirmą kartą po ligos gali išeiti į lauką po keleto dienų. Tik pirmą kartą po ligos nederėtų mėgautis grynu oru ilgiau kaip 20 minučių. Neveskite vaiko į lauką vėjuotu ar lietingu oru. Į darželį ar mokyklą pasveikusį vaiką išleiskite tik po savaitės, nes jis gali greitai vėl pasigriebti kitą virusą ir susirgti.

Parengė Undinė Gilė

Apie peršalimo ligų prevenciją, diagnostiką ir gydymą pokalbis su šeimos gydytoju Artūru Mockumi.

Kas sukelia peršalimo ligas: ar tikrasis peršalimas, o gal didelis virusų ir bakterijų kiekis?

Be tyrimų sunku nustatyti, ar ligą sukėlė paprastas peršalimas, ar kažkur „pagautas” virusas, ar ‚prikibusi” bakterija. Iš pradžių gali užtekti vien peršalimo, o paskui jis atveria kelią bet kokiai infekcijai: tiek virusinei, tiek bakterinei. Atlikus tyrimus dažniausiai paaiškėja, kad peršalimo ligos tikroji priežastis yra virusas.

Kokius simptomus pajutus reikia imtis rimtų priemonių ir kreiptis į gydytojus?

Dažniausi peršalimo simptomai: sloga, čiaudulys, gerklės ir galvos skausmas, kosulys, bendras silpnumas. Vien tik peršalus temperatūra smarkiai nepakyla, bet jeigu ligą sukėlė bakterijos ir virusai, kūno temperatūra gali pakilti daugiau negu iki 38 laipsnių. Viruso sukeltam gripui būdingas didelis bendras silpnumas, karščiavimas, daug stipresnis raumenų, galvos ir net akių skausmas. Gripas skiriasi staigia pradžia, sausu kosuliu. Kiek retesni gripo simptomai – šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas ir viduriavimas. Į visus šiuos simptomus būtina atkreipti dėmesį ir laiku kreiptis į gydymo įstaigą.

Dažnai manoma, kad pats geriausias būdas peršalimo ligoms ar net gripui įveikti – antibiotikai. Kada jie tikrai reikalingi ir kokiais atvejais nuodijamės antibiotikais?

Kai kurie sunegalavę žmonės linkę griebtis bet kurio antibiotiko. Nevengiama gerti net senas užsilikusias tabletes. Žmonėms atrodo, kad antibiotikai yra vaistas nuo visų ligų. Deja, antibiotikai veiksmingi tik kovojant su bakterine infekcija. Jeigu peršalimo simptomus sukėlė virusas, gerdami antibiotikus nuodijame organizmą nereikalingais vaistais, nes antibiotikai prieš virusus yra bejėgiai. Dažnai vartojant antibiotikus, prie jų priprantama, todėl susiformuoja atsparumas šiems vaistams ir jie tampa neveiksmingi net tuomet, kai infekciją sukelia bakterijos. Prieš ketinant gerti bet kokius vaistus visada siūlau pacientui neskubėti, atlikti būtinus kraujo tyrimus ir įsitikinti, ar peršalimo priežastis yra bakterinė, ar vis tik virusinė. Antraip, labiau nuodysimės nei gydysimės.

Jeigu kamuoja akivaizdūs peršalimo simptomai ir nenorime be reikalo nuodytis antibiotikais ar antivirusiniais vaistais, kokius tyrimus patartumėte atlikti? Kodėl kai kuriose gydymo įstaigose gydytojai tarsi loterijos bilietus išrašinėja receptus antibiotikams neatlikę tyrimų?

Efektyviai peršalimo ligų diagnostikai būtini du kraujo tyrimai: bendras kraujo tyrimas, C-reaktyvinis baltymas (CRB) arba eritrocitų nusėdimo greitis (ENG).

Šie tyrimai parodo infekcijos kilmę ir pagal jų rezultatus galima spręsti, kokie vaistai reikalingi. Deja, taupant lėšas padaromas tik kuris nors vienas tyrimas arba neatliekami jokie tyrimai. Todėl gydytojai kartais receptus vaistams išrašo spėliodami ir remdamiesi tik paciento apžiūra bei apklausa. Dar blogiau, kai patys pacientai imasi savigydos ir geria pasenusius vaistus, o vėliau dėl gripo komplikacijų patenka į ligonines.

Ar peršalus ir pakilus temperatūrai visuomet ją būtina mažinti vaistais?

Pakilusi temperatūra rodo, kad organizmo imuninė sistema sėkmingai kovoja su infekcija. Temperatūrai sumažėjus, nusilpsta ir organizmo pasipriešinimas ligai. Temperatūrą malšinančius vaistus suaugusiesiems rekomenduojama gerti tuomet, kai temperatūra pakyla aukščiau 38 laipsnių C. Vaikams mažinti temperatūrą reikėtų jau nuo 37,5 laipsnių C , nes kai kuriems vaikams temperatūra gali sukelti fibrilinius traukulius. Jeigu temperatūra laikosi daugiau nei 3 dienas arba staiga smarkiai pakyla, būtina skubiai kreiptis į gydymo įstaigą. Nepamirškime,kad vienu metu nedera gerti panašios sudėties vaistų, nes kokios nors veikliosios medžiagos bus per daug.

Kokios liaudies medicinos priemonės geriausiai mažina peršalimo ligų simptomus?

Pajutus pirmuosius infekcijos simptomus – kosulį, gerklės skausmą ar slogą, tačiau dar nešoktelėjus temperatūrai, galima peršalimą įveikti be cheminių vaistų – liaudies medicinos priemonėmis. Gali padėti čiobrelių, ramunėlių ar imbierų šaknų arbata su citrina, česnakas, medumi paskanintas karštas pienas, pasidarykite aviečių, serbentų ar liepžiedžių arbatų. Kovojant su peršalimu būtina gerti daug skysčių.

Vaistininkų teigimu, šaltuoju metu vos spėjama pildyti lentynas priešvirusiniais ir imunitetą stiprinančiais preparatais. „Rudenį pacientų skaičius padidėja bent trigubai. Paprastai skundžiamasi gerklės skausmu, sloga, silpnumu, dažnas žmogus ateina jau kosintis ar karščiuojantis. Šie simptomai būdingi ir ūminėms kvėpavimo takų ligoms, ir gripui, todėl dauguma žmonių nežino, kokia liga iš tikrųjų susirgo“, – sakė vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Gintarė Krikščiūnienė.

Pasak „MediCA klinikos“ šeimos gydytojos Artūros Butkuvienės, daugiau nei pusė gyventojų neskiria paprasto peršalimo (ŪVKTI) nuo gripo. „Iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog paprastam peršalimui ir gripui būdingi panašūs simptomai, o ligų kilmė – virusinė. Tačiau tai yra skirtingos ligos. Jei žmonės nežino ligos kilmės ir renkasi tik simptomus slopinančius vaistus, dažniausiai po keleto dienų liga dar labiau įsismarkauja. Būtina prisiminti, kad gripas – daug rimtesnė liga. Netinkamai gydoma ji gali sukelti rimtų komplikacijų, todėl ypač svarbu iš karto pradėti tinkamą gydymą“, – pastebėjo medikė.

Jos teigimu, kiekvienas turėtų žinoti pagrindinius skiriamuosius gripo ir peršalimo bruožus. „Gripo simptomai pasireiškia greitai ir stipriai. Staiga pakyla temperatūra (aukštesnė nei 38ºC), atsiranda šaltkrėtis, sąnarių-raumenų, akių obuolių ir galvos skausmai, vargina viso kūno silpnumas. Sergant gripu labai retai atsiranda sloga, čiaudulys bei kosulys. Pirmąsias tris ligos dienas laikosi aukšta temperatūra, vėliau ji nukrenta iki 37,5ºC ir greitai praeina simptomai. Jeigu neprisideda komplikacijos, liga baigiasi septintą dieną“, – aiškino A. Butkuvienė.

Peršalimo simptomai, pasak šeimos gydytojos, atsiranda palaipsniui. „Pirmiausia atsiranda sloga, čiaudulys, gerklės perštėjimas, kosulys, bendras silpnumas. Gali pakilti temperatūra, tačiau ji nesiekia daugiau nei 38ºC. Iš pradžių sloga stipri, nuolat teka vandeningas sekretas. Paprastai peršalimas – nėra sunki liga: praeina per keletą dienų ir nesukelia rimtų sveikatos sutrikimų“, – sakė A. Butkuvienė.

Anot gydytojos, tiek sergant gripu, tiek peršalus privalomas lovos režimas, taip pat – gausus skysčių vartojimas. Ypač tinka įvairios arbatos (aviečių, čiobrelių ir pan.), tik reikėtų jas gerti ne karštas, o šiltas.

„Peršalimo atveju specifinio antivirusinio gydymo nereikia, o sergant gripu jis – būtinas. Tokios gripo komplikacijos kaip virusinis plaučių uždegimas, otitai, širdies raumens uždegimas, encefalitas gali baigtis mirtimi, tad antivirusinį gydymą reikia pradėti nedelsiant, vos tik atsirado simptomai“, – teigė A. Butkuvienė.

Jai antrino ir „Camelia“ vaistininkė G. Krikščiūnienė. „Daugelis namuose naudojamų gydymo priemonių abiem atvejais tokios pačios, tačiau medikamentinis šių ligų gydymas iš esmės skiriasi: peršalus skiriami priešuždegiminiai vaistai, o susirgus gripu – priešvirusiniai ir analgetikai“, − sakė vaistininkė.

Kartu G. Krikščiūnienė pasidžiaugė, jog žmonės prevencinėmis priemonėmis rūpinasi dar neprasidėjus šių ligų sezonui. „Dažnai užsuka pas mus ir būdami sveiki, tiesiog susirūpinę savo ir artimųjų imunitetu. Daugelį domina peršalimo ligų ir gripo profilaktikos priemonės: erškėtuogių vitaminas C ar ežiuolės ekstraktas, arbatžolių mišiniai, augaliniai sirupai“, – pasakojo G. Krikščiūnienė.

Specialistai pataria, kad apsisaugoti nuo ŪVKTI ir gripo padeda elementarūs dalykai: tereikia dažnai plauti rankas, kosint ar čiaudint veidą prisidengti nosine, o jei jos nėra – delnu.

Gripo sezonas kasmet skaičiuojamas nuo 40-osios kalendorinės metų savaitės iki 20-osios kitų metų savaitės. 2013-2014 m. gripo sezonas prasideda 2013 m. rugsėjo 30 d., o baigiasi 2014 m. gegužės 18 d. Statistikos duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje ūmiomis virusinėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis persirgo apie 400 tūkst. gyventojų, gripu – 100 tūkst. žmonių.

Lietuvoje sudaryta galimybė nuo kokliušo pasiskiepyti paaugliams ir suaugusiems žmonėms. Ši vakcina, sudėtyje turinti mažą dozę difterijos, stabligės ir neląstelinio kokliušo antigenų, skirta vyresnio nei 4 m. amžiaus vaikų ir suaugusiųjų revakcinacijai (dTap). Dėl skiepijimosi šia mokama vakcina, reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Pasaulyje vyresniųjų klasių mokinių ir suaugusiųjų vakcinacija kokliušo vakcina nėra naujiena. Paauglius kokliušo busterine (palaikomąja) doze pakartotinai skiepija Austrija, Australija, Kanada, Prancūzija, Vokietija, JAV, nuo 2009 m. – Belgija, Suomija, Italija ir Liuksemburgas. Suaugusiuosius – Kanada, Prancūzija, Vokietija, JAV, Austrija, o nuo 2009 m. – ir Liuksemburgas.

Kokliušas – pavojinga liga. Tai ūmi infekcinė, profilaktiniais skiepijimais valdoma liga, kurią sukelia bakterija – Bordetella pertussis. Inkubacinis kokliušo periodas trunka 5–21 dieną (dažniausiai 7–10 dienų), bet gali užsitęsti ir iki 42 dienų. Liga vystosi laipsniškai vis stiprėjant simptomams, būdingi bendri peršalimo simptomai, kosulio priepuoliai, sukeliantys vėmimą ar netgi sustabdantys kvėpavimą. Ar tikrai sergama kokliušu, galima nustatyti tik atlikus laboratorinius tyrimus.

Kaip užsikrečiama kokliušu? Vienintelis infekcijos šaltinis yra žmogus. Kokliušas plinta oro lašeliniu būdu, juo užsikrečiama nuo sergančiojo kokliušu arba sukėlėjo nešiotojo. Ligoniui kalbant, čiaudint, kosint, sukėlėjas su seilių lašeliais (apie 6 savaites) patenka į aplinką, prasiskverbia į sveiko žmogaus viršutinių kvėpavimo takų gleivinę, kur dauginasi ir sukelia uždegimą. Kokliušo bakterijos su kvėpavimo takų sekretu išplinta ne didesniu kaip 2–3 metrų atstumu. Kokliušas yra laikomas itin užkrečiama infekcija.

Skiepais valdoma liga. Pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, kūdikiai pradedami skiepyti neląsteline kokliušo vakcina nuo dviejų mėnesių amžiaus. Trys vakcinos dozės įskiepijamos kas du mėnesiai, ketvirtoji – vaikui sulaukus 18 mėnesių amžiaus. Pilnai pasiskiepijus imunitetas išlieka apie 10 metų, vėliau jis pamažu blėsta ir nuo paauglystės imlumas kokliušui vėl didėja.

Siekiant veiksmingai ir saugiai valdyti sergamumą kokliušu, vaikas turi būti skiepijimas vakcina su neląsteliniu kokliušo komponentu prieš jam pradedant lankyti mokyklą. Nuo 2008 m. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, valstybės biudžeto lėšomis vakcinomis su neląsteliniu kokliušo komponentu pradėti revakcinuoti priešmokyklinio amžiaus (6–7 metų) vaikai. Skiepijimas žymiai sumažino sergamumą, tačiau pastaruoju metu pastebima, kad dažniau pradėjo sirgti vyresnio amžiaus vaikai. Didžiausia tikimybė užsikrėsti yra neskiepytiems asmenims. Dažniausiai užsikrečiama mažų vaikų kolektyvuose, dideliuose žmonių susibūrimuose, išvykus į šalis, kuriose nepalanki epidemiologinė situacija, kur daug neskiepytų asmenų.

Orina Ivanauskienė, Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja, tel. (8 37) 33 16 77 , el. paštas: orina.ivanauskiene@kaunas.vvspt.lt

Kristina Motiejūnaitė, Kauno visuomenės sveikatos centro vyriausioji specialistė (ryšiams su visuomene), tel. (8 37) 33 16 92 , el. paštas: kristina.motiejunaite@kaunas.vvspt.lt