Pavasaris, deja, vaikams atneša ne tik šiltesnių dienų pramogas, bet ir tas pačias peršalimo problemas. Todėl mamoms tai ne ką lengvesnis metas negu žiema. Pašvietus saulei sukaitusį mažylį lengvai perpučia vėjas ir vaikas grįžta iš kiemo ar darželio jau drauge su liga. Nors tai ir paprastas peršalimas, visada verta pasitarti su gydytoju, o sergantį vaiką slaugyti namuose. Ligoniukas geriau jausis vėdinamose patalpose, maitinamas lengvai virškinamu maistu bei svarbu nesigriebti nereikalingų vaistų.
Į ką derėtų atkreipti dėmesį?
Ypatingai turėtumėte sunerimti, jeigu nė metų nesulaukęs vaikas ėmė sunkiai kvėpuoti, prakaituoja, neteko apetito, pakito mažylio odos spalva. Nuolat matuokite temperatūrą, stebėkite, ar jo neberia, ar normaliai tuštinasi. Kai vaikas tampa pernelyg įsiaudrinęs arba atvirkščiai – apatiškas, ilgiau negu įprastai miega, mamai tai jau pavojaus signalai.
Negerai aukštesnė negu 38,5 laipsnių temperatūra, taip pat kaip ir žemesnė negu 36 laipsnių.
Lėtinės infekcijos, pavyzdžiui, plaučių uždegimo, požymis gali būti ilgiau kaip 3 dienas nekrintanti 37,1 – 37,9 laipsnių temperatūra. Pastebėjusi šiuos negalavimus būtinai nuvežkite vaiką pas gydytoją.
Kas kelia didžiausią pavojų?
Jeigu vaikui iki metukų pakilo temperatūra pirmą kartą arba atsirado neįprastų požymių, taip pat jei trečią parą vaikui dar nepagerėjo, būtinai reikia medikų konsultacijos.
Kai vaikas nuolat verkia, išbąla, išpila šaltas prakaitas, krenta temperatūra ir mažylis tampa vangus – tai pavojingi simptomai. Kiti pavojai gali tykoti, jeigu vaiką išbėrė, jis keletą kartų per dieną viduriuoja, vemia, užkimo balsas, sutriko kvėpavimas, atsirado traukuliai, raižo pilvą, skauda galvą. Sergančiam vaikui gali patinti veidas ar kaklas. Tuomet nedelskite ir skubiai keliaukite pas gydytoją, nes tai jau panašu ne į paprastą peršalimą, o į daug rimtesnę ligą. Jei šie simptomai atsirado staiga ir greitai stiprėja, būtinai kvieskite greitąją pagalbą.
Kada reikia temperatūrą mažinančių vaistų?
Aukštesnė temperatūra – organizmo ginklas prieš virusus ir bakterijas. Tuomet aktyviai kimba į darbą imunitetas. Temperatūros mažinimas – nėra ligos gydymas, jis tik pagerina sergančiojo būklę. Vaiko temperatūra vėl pasidaro normali, kai išnyksta infekcija. Todėl žemesnės kaip 38,5 laipsnių temperatūros gydytojai nepataria mažinti. Taigi, jeigu mažylis neserga jokiomis lėtinėmis ligomis, geriausia orientuotis į jo savijautą ir stengtis kuo ilgiau nemažinti tokios temperatūros.
Stebėkite mažylį – jei temperatūra sparčiai kyla, krečia šaltis, padėkite jam greičiau sušilti. Aprenkite šiltą pižamą, šiltai užklokite ir duokite šiltos arbatos. Kai temperatūra pakils iki maksimumo, šaltis nebekrės, o vaiko oda šiek kiek paraus ir kaktą gali nusėti prakaito lašeliai. Tuomet mažylį nuklokite – jam bus lengviau ištverti karštį. Šiek tiek sumažinsite temperatūrą kūną aptrynę vėsiame vandenyje sudrėkintu rankšluosčiu, duokite vėsaus gėrimo. Padeda ligoniukui ir vėsus oras kambaryje – geriausiai ne šiltesnis negu 18 laipsnių. Tik vėdindami kambarį venkite skersvėjo. Nepamirškite, kad numušus temperatūrą vaistais, o po to jai vėl staiga pakilus, gali atsirasti febriliniai traukuliai. Be to, esant staigiems temperatūros pokyčiams, kenčia širdis ir kraujagyslės. Traukulius aukšta temperatūra paprastai sukelia vaikams iki 6 metų, o vėliau jie išnyksta.
Karščiuojančiam vaikui duokite daug skysčių, nes jis juos greitai išprakaituoja. Tinkamiausi gėrimai – vaistažolių arbatos. Krūtimi maitinamam kūdikiui geriausias pasirinkimas – motinos pienas.
Aukštesnei kaip 38,5 laipsnių temperatūrai mažinti vaikui tinka ibuprofeno arba paracetamolio preparatai – pagal vaiko amžių. Ibuprofenas pasižymi stipresniu ir ilgiau trunkančiu poveikiu, vartojamas ne tik karščiavimui mažinti, tinka galvos, ryklės, raumenų, dantų skausmams malšinti. Aspirino ir analgino preparatų vaikams vartoti negalima, nes jie gali sukelti gyvybei pavojingą Reye sindromą – retą ir sunkią ligą, kuria susirgus gali būti sužalotos smegenys ir kepenys.
Sloga ir kosulys
Sloga – vienas iš pirmųjų peršalimo požymių. Sunkiau padėti nemokančiam išsišnirpšti nosytės mažyliui – todėl jam prireiks nosies gleivių aspiratoriaus. Ir mažesniems, ir didesniems vaikams patariama 3-4 kartus per dieną plauti nosytę jūros vandeniu. Gydytojas pasakys, kokius vaistukus lašinti. Kitas populiarus peršalimo požymis – kosulys. Geriausia jį gydyti inhaliacijomis. Inahaliatorius namuose pravers bet kurio amžiaus vaikui – jam galėsite naudoti net paprastą mineralinį vandenį. Kosėjančiam vaikui prieš naktį pamirkykite kojas šiltame vandenyje su garstyčių milteliais arba druska, po to užmaukite vilnones kojines.
Kosulį paprastai lydi gerklės skausmas. Vyresnis vaikas galės paskalauti gerklytę. Šioms procedūroms tinka vaistažolių, pavyzdžiui, medetkų, šalavijų arba ramunėlių, nuovirai. Jie ne tik dezinfekuos gerklę, bet ir išplaus uždegimo sukėlėjus.
Kaip nederėtų gydyti peršalusio vaiko?
Svarbiausia – neduokite savavališkai vaikui antibiotikų, nes šie vaistai virusų nenaikina, taigi ir peršalimo negydo. Jie padeda kovoti tik su bakterijomis. Tiesa, kartais gydytojai skiria antibiotikus gripu ar peršalimo liga sergančiam vaikui, bet tik tuomet, kai prie virusinės infekcijos prisijungia dar ir bakterinė.
Kovodami su sloga nepiktnaudžiaukite kraujagysles siaurinančiais lašais. Ilgai vartojami šie vaistai gali pažeisti suaugusiojo nosies gleivinę, o vaikui juos reikėtų lašinti dar atsargiau. Nederėtų persistengti ir gydant vaiko kosulį, nes jis, kaip ir šoktelėjusi temperatūra, organizmo ginklas, vejantis įsibrovusius virusus, kurie išmetami kartu su atkosėjamomis gleivėmis.
Nedera vaikui duoti po ranka esančių suaugusiųjų vaistų – namų vaistinėlėje turėkite vaikiškų vaistukų pagal mažylio amžių.
Mūsų močiutės karščiuojantį vaiką ištrindavo degtine arba praskiestu spiritu. Jokiu būdu to daryti negalima, nes spirito garai per odą ir kvėpavimo takus patenka į organizmą, todėl vaikas gali apsinuodyti. Aptrynimams tinka tik vanduo.
Tradicinis gėrimas peršalusiam vaikui – karštas pienas su medumi šiandien taip pat nebepatarimas. Mat, karštis naikina meduje esančias naudingąsias medžiagas. Jį reikia ištirpinti šiltame gėrime arba duoti vaikui gryno.
Ar galima maudyti sergantį vaiką?
Vonia – puikus būdas pagerinti mažylio savijautą. Be to, sirgdamas vaikas daug prakaituoja ir jį reikia nuprausti. Todėl galima ir reikia maudyti ir karščiuojantį kūdikį, ir mažą vaiką, jeigu jis nesipriešina. Tik maudynių metu stenkitės išvengti skersvėjų. Vanduo turi būti šiltas, bet ne per karštas, nuolat papildykite vonią šiltu vandeniu, kad ligoniukas nesušaltų.
Kada leisti vaiką į lauką ir į darželį?
Kai mažylio nuotaika pagerėjo, pasitaisė apetitas, nebėra temperatūros, praėjo sloga, kosulys ir kiti peršalimo požymiai, galite pasidžiaugti, kad sėkmingai išgydėte peršalimą.
Kai vaikas guvus, linksmas ir oras malonus, pasveikęs jis pirmą kartą po ligos gali išeiti į lauką po keleto dienų. Tik pirmą kartą po ligos nederėtų mėgautis grynu oru ilgiau kaip 20 minučių. Neveskite vaiko į lauką vėjuotu ar lietingu oru. Į darželį ar mokyklą pasveikusį vaiką išleiskite tik po savaitės, nes jis gali greitai vėl pasigriebti kitą virusą ir susirgti.
Parengė Undinė Gilė
