Kuo panašios skirtingos virusinės ligos?

Rudeniniai lietūs, šaltas vėjas, žvarbus oras lemia tai, kad vis rečiau šildant saulei daugėja peršalimo ligomis sergančių žmonių. Pradeda bėgti nosis, peršti gerklė, kankina kosulys, kitiems dar ima skaudėti galvą, raumenis, energiją slopina nuovargis, o labiausiai nepasiseka, jeigu dar prisideda karščiavimas, kuris paguldo į lovą. Atrodo, susirgti šaltuoju metų sezonu yra neišvengiama. Tačiau toli gražu ne visada peršalimas yra privalomas rudens palydovas! Jei imuninė sistema stipri ir ėmėtės veiksmingų apsaugos priemonių, kad išvengtumėte ligos, turite galimybę būti laiminga išimtis tarp sergančių artimųjų ir draugų.

Peršalimas yra ūmi virusinė respiratorinė infekcija, kuria gali užkrėsti daugiau nei 200 įvairių virusų. Šie virusai sukelia skirtingas peršalimo ligas: rinitą, faringitą, nazofaringitą, tonzilitą, tracheitą.

Susirgus bet kuria kvėpavimo takų virusine infekcija pirmiausia pažeidžiami viršutiniai kvėpavimo takai ir atsiranda bendra organizmo intoksikacija. Nors peršalimo ligas sukeliančių virusų daug, patekę į organizmą, jie sukelia panašius simptomus ir gydymas taip pat panašus. Peršalimo ligoms, pažeidžiančioms viršutinius kvėpavimo takus, dažniausiai taikomas simptominis gydymas – skiriami įvairūs preparatai kosuliui, nosies užgulimui, gerklės skausmui, temperatūrai mažinti. Tik gripas yra daug sunkesnė negu kitos virusinės infekcijos, o ir pats gripo virusas plinta greičiau.

Saugome save ir kitus

Kad nesusirgtume, turėtume stengtis kuo labiau sumažinti kontaktus su virusais.  Virusai į organizmą patenka per kvėpavimo takus ir gleivines, o jeigu neįsileisime šių nekviestų įsibrovėlių, neužpuls ir liga.

Virusinės infekcijos plinta dviem būdais: per ore esančius lašelius ir kontaktiniu būdu.

Virusai dažniausiai perduodami oru per gleives, skreplius, kuriuos paskleidžia sergantis žmogus kosėdamas ir čiaudėdamas. Todėl sergančiam suaugusiajam patariama neiti į darbą, neleisti sergančio vaiko į mokyklą, darželį, kad neužkrėstų kitų. Sergantis žmogus čiaudėdamas ir kosėdamas turėtų užsidengti burną vienkartine nosine, kad virusai kuo mažiau išplistų. Geriausia, jeigu viešose vietose jis dėvės medicininę veido kaukę, sulaikančią seilių lašelius, kuriuose yra virusų. Kaukę reikia keisti kas 4 valandas, kitaip ji taps neveiksminga. Sveikajam verčiau nesilankyti tose vietose, kur susirenka daug žmonių.

Tiek sveikiems, tiek sergantiems žmonėms būtina reguliariai vėdinti kambarį, nes uždaroje patalpoje yra didelė virusų koncentracija. Gerai vėdinant virusų kiekis ore sumažėja, todėl mažesnė ir infekcijos rizika.

Be to, virusai perduodami spaudžiant ranką, liečiant pinigus, turėklus viešajame transporte, durų rankenas ir t. t. Tuomet jų patenka ant rankų, o jomis palietus nosį, akis ar burną prasiskverbia į organizmą. Todėl nedera pamiršti higienos: reguliariai plaukite rankas su muilu, naudokite drėgnas higienines servetėles.

 Nuo įkvepiamų virusų gali apsaugoti medicininė priemonė

Kvėpavimo takų ligos sukelia daugybę nemalonių simptomų: kosulį, slogą, nosies užgulimą, galvos skausmą, karščiavimą ir kt. Ir nors paprastas peršalimas nėra sunki liga, prasta savijauta gerokai nukamuoja. Padėti organizmui kovoje su užpuolusiais virusais padeda jų dauginimąsi stabdantis nosies purškalas.

Viena tokių medicinos priemonių yra pagaminta naudojant iš raudonųjų jūros dumblių išgaunamą veikliąją medžiagą – sulfatuotą galaktozės polimerą jota-karageniną. Ši natūralios kilmės medžiaga neleidžia virusams daugintis, prisitvirtinti prie ląstelių ir jų užkrėsti. Todėl šios medžiagos preparatas padeda susilpninti virusinės ligos simptomus, organizmas gali greičiau susidoroti su infekcija ir užkertame kelią tolesniam jos vystymuisi.

Ore sklandantys virusai dažniausiai prasiskverbia pro nosį, tai yra atviri vartai infekcijai. Neįsileisti jų pro šiuos vartus gali padėti jota-karagenino nosies purškalas. Taigi, toks preparatas gali būti naudojamas ir profilaktiškai, ypač pravers ten, kur šalia jūsų daug žmonių, kad apsisaugotumėte nuo oru plintančių virusų. Šis purškalas sudaro apsauginį nosies gleivinės sluoksnį, kuris yra barjeras, blokuojantis virusų patekimą į organizmą. Be to, jis neleidžia išsausėti nosies gleivinei, o sudrėkinta gleivinė taip pat nepalanki terpė virusams.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Kodėl vasarą susergame?

Karštu oru dažnai suskumbame vėsintis visomis įmanomomis priemonėmis: kondicionieriumi, ventiliatoriumi, ledais, šaltais gėrimais. Būtent dėl staigių temperatūros svyravimų greitai peršąlame.

Prie šio ligas skatinančio veiksnio prisideda po žiemos nusilpęs imunitetas, trūkstant vitaminų ir mineralų. Mažiau atspari negu suaugusiojo dar besiformuojanti vaiko imuninė sistema: gali užtekti karštą dieną ilgiau pasimaudyti ar sukaitusiam suvalgyti ledų, ir jis suserga.

Pasigauti virusą rizikuoja ilgai būnantys uždarose, prastai vėdinamose patalpose. Ligų priežastis gali būti netinkamai eksploatuojamas oro kondicionierius, laiku nekeičiant jo filtro. Be to, šis prietaisas džiovina akių, gerklės ir nosies gleivines, o tai silpnina imunitetą. 

Kvėpavimo takų ligas sukeliantys virusai cirkuliuoja ištisus metus. Ultravioletiniai saulės spinduliai sunaikina tik dalį virusų, o likusieji pasiruošę puolimui.

Gydytis turime pradėti nedelsdami

Ligą sukelia įvairūs virusai, kuriems būdingas neilgas inkubacinis laikotarpis ir greitas plitimas. Infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus, kuris virusus perduoda per orą kosėdamas arba čiaudėdamas – iš kvėpavimo takų išsiskiriančiuose lašeliuose. Jie patenka ant kito žmogaus odos ir gleivinių. Galima užsikrėsti ir per daiktus, ant kurių nusėdo sergančio žmogaus kvėpavimo takų išskyrų. Vaikas, palietęs tokį daiktą, įkiša pirštus į burną arba patrina jais akis. Taip per gleivines virusai patenka į organizmą ir sukelia ligą.

Visų viršutinių kvėpavimo takų virusinių ligų simptomai panašūs: sloga, kosulys, čiaudulys, gerklės perštėjimas, gali pakilti temperatūra. Gydytis reikia pradėti nedelsiant, kad išvengtume komplikacijų. Negydoma liga gali komplikuotis į bronchitą, otitą, sinusitą, net plaučių uždegimą.

Viena dažniausių ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų – rinovirusinė infekcija. Jai būdinga sloga, gausios gleivių išskyros iš nosies, neaukšta temperatūra.

Paragripui ypač imlūs 1–5 metų vaikai. Susirgus kamuoja sloga, sausas kosulys, gerklės skausmas, užkimsta balsas, atsiranda į lojimą panašus kosulys, gali prisidėti dusulys. Karščiavimas paragripui nebūdingas.

Adenovirusinei infekcijai, be įprastinių peršalimo požymių, būdingas konjunktyvitas, tonzilitas, faringitas, galimas karščiavimas.

Respiracinis sincitinis virusas labiausiai puola kūdikius, kuriems jis ypač pavojingas, ir mažus vaikus. Kūdikiai, ypač sergantys gretutinėmis ligomis, gali sirgti sunkiai. Sveikiems vaikams šis virusas paprastai sukelia peršalimo simptomus, dažna jo pasekmė mažesniems – ūminis bronchitas.

 Simptomus palengvinančios priemonės

Viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, nepriklausomai nuo sezono, gydomos vienodai. Stenkitės, kad vaikas išgertų užtektinai šiltų skysčių. Nosytę plaukite fiziologiniu arba jūros vandens tirpalu, galite naudoti vaikams skirtą nosies paburkimą mažinantį purškalą.

Kūdikiui ir mažam vaikui nosytę išvalysite specialiu aspiratoriumi. Nuo kosulio vaistinėje galite įsigyti vaikams skirtą vaistuką. Gerklės skausmą padeda numalšinti dažnas skalavimas, o vyresniam vaikui – ir pastilės. 

Pakilusi temperatūra padeda organizmui susidoroti su infekcija. Tik, jei ji aukštesnė nei 38,5 laipsnio, galima duoti karščiavimą mažinančių vaistų (ibuprofeno arba paracetamolio). Žemesnę temperatūrą reikia numušti, jei vaikas sunkiai ją pakelia.

Kamuojant slogai ar kosuliui, būklei palengvinti galima atlikti inhaliacijas specialiu prietaisu inhaliatoriumi. Šios procedūros drėkina kvėpavimo takus, skystina klampias gleives ir jos lengviau pasišalina, palengvėja kosulys, sudrėksta gerklytė ir sumažėja jos perštėjimas.

 Ką daryti, kad nesusirgtume?

• Būkite atsargūs vėsindami orą kondicionieriumi: lauko ir namų temperatūrų skirtumas neturi būti didesnis kaip 7–8 laipsniai. Automobilyje taip pat nustatykite ne itin žemą temperatūrą ir susilpninkite kondicionieriaus oro srovę, be to, jis neturi pūsti tiesiai į vaiką. Nepatariama sukelti skersvėjį atidarius automobilio langus. Venkite skersvėjų ir namuose.
• Svarbi apsauga nuo ligų – rankų higiena. Jei šalia nėra vandens, naudokite drėgnas higienines servetėles.
• Perkaitus nedera gerti šaltus gėrimus, valgyti ledus. Iš pradžių reikėtų atvėsti.
• Per karščius gerkite daugiau kambario temperatūros vandens.
• Stenkitės nebūti saulėje ilgai ir deginkitės tik tomis valandomis, kai ji mažiausiai aktyvi.
• Karštą vasaros dieną atsargiai maudykitės šaltame vandenyje. Pirmiausia apsipraskite: pabraidykite, apsišlakstykite vandeniu. Neleiskite vaikui ištisai mirkti vandenyje. Po maudynių nedera vaikščioti nenusišluosčius bei būtina pasikeisti šlapią maudymosi aprangą.

Parengė Undinė Gilė

Vasarą greitai susargdina temperatūrų skirtumai

Kad ir kaip būtų keista, tačiau tikimybė peršalti vaikui vasarą yra ne mažesnė nei šaltuoju metų laiku. Mažo vaiko imuninė sistema silpnesnė, gali užtekti bėgiojant perkaisti arba per ilgai pasimaudyti, ir jis suserga. Mažylis greitai persišaldo dėl staigaus temperatūros pokyčių, pavyzdžiui, jeigu išsimaudęs šaltame jūros vandenyje pažaidžia karštame pajūrio smėlyje.

Per karščius išėję į gatvę atsiduriame tarsi pirtyje. Gaivinamės šaltu vandeniu ar ledais, o grįžus į namus norisi nusistatyti kuo žemesnę oro kondicionieriaus temperatūrą. Arba atidaryti visus langus, kad tvankius kambarius greitai pravėdintų skersvėjis.

Dar prisideda stresas, kurį vaiko organizmui sukelia klimato zonos ir vietovės pokyčiai: judėjimas iš vienos vietos į kitą, skrydžiai su besikeičiančiomis laiko juostomis. Visa tai paveikia imuninę sistemą ir susilpnina jos apsaugines funkcijas.

Kad vaikas prisitaikytų prie naujų gyvenimo sąlygų, jam reikia iki dviejų savaičių. Tai yra vadinama aklimatizacija, ir kuo mažesnis vaikas, tuo šis periodas trunka ilgiau, o tuo metu vaikas yra pažeidžiamas. Todėl atostogauti su mažu vaiku patariama mėnesį, kad liktų užtektinai laiko maloniam poilsiui. 

Būtent dėl ​​aklimatizacijos pirmoji poilsio savaitė turėtų būti ramesnė – reikia tiesiog atsipalaiduoti be varginančių ekskursijų ir ilgų maudynių jūroje. Pirmomis dienomis atėjus į pajūrį geriau pabraidyti, kad kojos įprastų prie šalto vandens, neskubėti maudytis dar neįšilusiame vandenyje, o tik apsišlakstyti.

Paskubėję galime sulaukti nemalonių peršalimo pasekmių: ima perštėti gerklę, atsiranda sloga ir kosulys, pakyla temperatūra. Šiuo atveju svarbiausia nepalikti visko savieigai ir gydytis.

Vasarinė sloga kelia daugiau pavojų

Peršalimo ligos vasarą turėtų būti gydomos taip pat rimtai kaip ir šaltąjį sezoną.  Net užpuolus paprasčiausiai slogai poilsis sukelia nemažai problemų tėvams. Be to, užsitęsusi vasarinė sloga gali komplikuotis į sinusitą ar ausų uždegimą. Todėl net paprastos slogos nedera palikti savieigai, manant, kad būnant paplūdimyje ji praeis savaime.

Verta prisiminti, kad sloguojančiam vaikui nedera nardyti, nes šis negalavimas gali greitai komplikuotis, pavyzdžiui, į prienosinių ančių (sinusų) uždegimą sinusitą. Pirmasis sinusito požymis – iš vienos ar abiejų šnervių išsiskiriantis tirštas pūlingas sekretas.

Didelių bėdų gali atsirasti ir skrendant lėktuvu, nes kylant ir leidžiantis staiga padidėjus ar sumažėjus atmosferos slėgiui užgula ausis. Ausyse atsirandantis skausmas kintant slėgiui ypač sustiprės užsikimšus nosytei ir dėl to sloga gali komplikuotis į ausų uždegimą. Todėl, jei vargina sloga, ruošiantis skristi, vertėtų į nosį sulašinti atkemšančių lašų.

Beje, peršalimo slogą tėveliams gali būti nelengva atskirti nuo alerginės, kuri atsiranda įvairių augalų žydėjimo laikotarpiu.O atskirti būtina, nesalerginės slogosgydymas skiriasi, ir svarbu vengti ją sukeliančių alergenų.

Peršalus nosies gleivės iš pradžių būna skaidrios, po to gali pasidaryti gelsvos ar žalsvos, gali būti pūlingos. Prisideda čiaudulys, kosulys, parausta gerklė, pakyla temperatūra, gali skaudėti galvą.

Skirtingai nuo peršalimo, alerginė sloga dažniausiai prasideda staiga, nėra jokių peršalimo požymių – gerklės perštėjimo, kosulio ir karščiavimo. Alerginei slogai būdingas akių ašarojimas, perštėjimas, niežulys ir paraudimas. Alergine liga susirgęs vaikas nuolat čiaudi, iš nosies teka skaidrios ir skystos išskyros.

Greita pagalba vaikui – inhaliacijos

Vasarinė sloga trukdo mažam vaikui normaliai kvėpuoti pro nosį, valgyti, mažylis neramus, prastai miega. Įtampos kupinos atostogos apkarsta ir tėvams, ir vaikams. Todėl svarbi užduotis – greičiau nuslopinti vaiką kamuojantį nosies užgulimą ir sumažinti slogos keliamą diskomfortą.

Greitai palengvinti sloguojančio vaiko kvėpavimą padeda inhaliatorius. Vaikus auginančioms šeimoms pravartu turėti tokį mažiesiems tinkantį prietaisą. Inhaliatorius padės greičiau įveikti įvairias kvėpavimo takų ligas ir palengvinti ne tik slogos, bet ir kosulio ar gerklės skausmo kamuojamo mažylio būklę.

Inhaliacijos yra veiksmingas ir saugus vaikų peršalimo ligų simptomų slopinimo būdas. Procedūra padeda greitai palengvinti kosulį, sudrėkinti nosiaryklės gleivinę ir pašalinti skreplius. Galima įsigyti net mažiausiam vaikui tinkantį inhaliatorių, tokie prietaisai gaminami žaismingo dizaino, kad procedūra mažylio nebaugintų, o būtų panaši į žaidimą.

Inhaliatoriuje yra talpa, kurioje skystis paverčiamas mikroskopinėmis dalelėmis, daug greičiau ir lengviau pasiekiančiomis kvėpavimo takus. Vaisto dalelės pasklinda uždegimo pažeistoje vietoje mažindamos patinimą ir skausmą. Skystis inhaliatoriuje tampa aerozoliu ir reikia užsidėti specialų antgalį – kaukę ir įkvėpti purškalo.

Parengė Undinė Gilė

MAMŲ ISTORIJOS. Nuo vaikystės palaikantis ryšys su šeima.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Nesuteikime virusams šanso. Bakterijos stipriam imunitetui. Folio rūgštis – gyvybės, sveikatos ir geros nuotaikos vitaminas. Kokiu oru kvėpuojame – taip ir jaučiamės.

ŽIEMOS LIGOS. Vaikas kosėja: gydyti patiems ar kreiptis į gydytoją?

MOKOMĖS. Žaidimas – ne tik pramoga, bet ir vaiko ugdymo būdas.

KŪDIKIS. Gydytojas K. Vitkauskas Žindymas: jeigu pieno per daug. Kokios švaros reikia kūdikiui?

Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Kada ir koks papildomas maistas!

VERTA ŽINOTI. Vaikas krapšto nosį: kaip jį atpratinti?

NĖŠTUMAS. Kai nėščiajai pritrūksta geležies

MAMYTĖ. 5 mitybos pokyčiai figūrai. Kaip atpažinti depresiją po gimdymo?

ŽIEMOS VAISTINĖLĖ. Svarbus vitaminas siautėjant virusams.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2021 metų žiema

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

 
[raw]

[/raw]

Pasveikti padedantis kosulys

Kosulys yra dviejų rūšių . Jeigu jis sausas, nieko neatkosėjama. Toks kosulys atsiranda virusinės kvėpavimo takų infekcijos pradžioje. Naudingas organizmui yra drėgnas kosulys, kai atkosėjami skrepliai, o su jais iš kvėpavimo takų pašalinami ir ligos sukėlėjai.

Kosulio funkcija panaši į pakilusios temperatūros. Pakilusi temperatūra, kaip žinoma, yra ir apsauginis mechanizmas, padedantis kovoti su ligomis, todėl numušti neaukštą ir nekenkiančią temperatūrą ne tik nėra būtina, bet ir žalinga. Tą patį galima pasakyti ir apie kosulį. Dažniausiai jį reikia ne slopinti, o skatinti, lengvinti atsikosėjimą, skystinant skreplius, nes turime atkosėti visa tai, kas nereikalinga. Taip pat dažniausiai nepatariama slopinti ir sausą kosulį, o reikėtų vartoti jį lengvinančias, skreplius skystinančias, bronchų liaukų sekreciją skatinančias priemones.

Slopinti kosulį prireikia tik tuo atveju, jeigu jis rimtai sutrikdo bendrą būklę ir iš apsauginio reflekso virsta pakenkti organizmui galinčiu veiksniu. Laimei, tokie vaikų kosulio atvejai yra gana reti. Todėl svarbiausia užduotis padaryti taip, kad kosulys būtų kuo efektyvesnis ir vaikas greičiau pasveiktų.

Paprastos priemonės nuo kosulio, kurį sukėlė peršalimo liga

Kosulys yra vienas iš įvairių ūminių kvėpavimo takų infekcijų (peršalimo ligų) požymių. Be kosulio, dažniausiai atsiranda ir kiti peršalimo simptomai: sloga, karščiavimas, viso kūno skausmas, silpnumas. Jeigu vargina paprastos viršutinių kvėpavimo takų infekcijos sukeltas kosulys, sloga, temperatūra pakyla nedaug, vaikas žvalus, galime pasigydyti namuose.

Gydant kosulį svarbūs skysčiai. Geriant daug skysčių galima ne tik išvengti dehidratacijos karščiuojant, bet ir sparčiau išsiskiria iš bronchų skrepliai. Kosėjančiam vaikui patariama duoti kuo daugiau gerti: vandens, sulčių, arbatų, pavyzdžiui, čiobrelių arbatos, kuri padeda atsikosėti.

Preparatų nuo kosulio pasirinkimas gana platus, todėl lengvo kosulio gydymui neskubėkite griebtis cheminių vaistų. Rekomenduojama rinktis augalinį preparatą, ypač mažam vaikui. Pradėkite nuo natūralių preparatų – sirupų, čiulpiamųjų pastilių, gaminamų iš augalinių medžiagų. Bet jeigu, nepaisant tokios priemonės, kosulys nepraėjo, reikia kreiptis į gydytoją.

Namuose galima gydyti tik ūmų kosulį, kamuojant užsitęsusiam, lėtiniam kosuliui reikia papildomų tyrimų ir specialisto paskirto gydymo. Ūminis kosulys trunka keletą savaičių, o lėtinis gali tęstis gerokai ilgiau.

 Kada kosėjančiam vaikui būtinas gydytojas?

Kosulys gali atsirasti ir dėl kitų, su ligomis nesusijusių priežasčių. Sveikas vaikas gali stipriai kosėti, pavyzdžiui, užspringęs į kvėpavimo takus patekusiu svetimkūniu, tuomet atkosėjami skrepliai kraujingi ar kitokios spalvos. Šią priežastį galima įtarti, jei stiprus kosulys atsiranda staiga, ir be gydytojo neapsieisite.

Kosulį gali sukelti rimtesnė už paprastą peršalimą liga, pavyzdžiui, gripas ar bronchitas. Todėl, prieš pradėdami gydytis, turite pabandyti išsiaiškinti jo priežastį: kosulys nėra atskira liga, o jos požymis.

Rimtesnių ligų sukelto kosulio nedera savarankiškai gydyti, nepasitarus su mediku. Pavyzdžiui, tirštos gleivės gali byloti apie pažeistus apatinius kvėpavimo takus – bronchus ir plaučius, gali prisidėti ir dusulys, smarkus karščiavimas, vangumas. Tuomet reikėtų kuo skubiau kreiptis į gydytoją.

Sausas kosulys pirmosiomis ligos dienomis gali atsirasti ne tik dėl peršalimo, bet ir gripo. Mažiems vaikams toks kosulys gali trukdyti miegoti arba sukelti vėmimą. Vėliau kosulys tampa drėgnas (tai yra, vaikas pradeda atkosėti skreplių). Bet kuriuo atveju, jei vaiko kosulys yra labai stiprus, sunku kvėpuoti, kamuoja dusulys, mažylis vemia, išblyškęs, pakyla aukšta temperatūra, būtina kreiptis į gydytoją. Tokį kosulį gydyti namuose pavojinga.

Intensyvus, erzinantis kosulys, dėl kurio vaikas negali užmigti, pasunkėjęs kvėpavimas gali byloti apie bronchitą. Stiprūs kosulio priepuoliai, sukeliantys vėmimą, įspėja, kad vaikas susirgo kokliušu. Toks kosulys dažniausiai apninka naktį. Prikimęs balsas, sausas, šiurkštus, lojimą primenantis kosulys būdingas virusiniam laringitui. Laringitą išduoda gerklės kutenimas, deginimas ar skausmas. Ūminis laringitas gali sukelti pavojingą būklę, vadinamą virusiniu krupu: paburkus gerklų gleivinei pasunkėja vaiko kvėpavimas ir jis pradeda dusti. Sergantį astma vaiką kamuoja spazminis kosulys, kuris sukelia dusulį, ligoniukui sunku iškvėpti. Visais šiais atvejais skubiai kreipkitės į gydytoją.  

Parengė Undinė Gilė