Ką reikėtų žinoti planuojant nėštumą?

Planuojant nėštumą abiems reikėtų atsisakyti žalingų įpročių, nerūkyti, nevartoti alkoholio, užsiimti fizine veikla, bent pusvalandį pasivaikščioti gryname ore. Bent kelis mėnesius iki nėštumo ir moterims, ir vyrams rekomenduojama pradėti vartoti folio rūgštį. Jei šeimoje buvo apsigimimų, vaisiaus sklaidos defektų, moteris serga epilepsija, cukriniu diabetu arba turi antsvorio, folio rūgšties galima vartoti net iki 5 mg per dieną. Moterims patariamas ir vitaminas D.

Nėštumo metu galima vartoti tik vaistinėse pirktus ir nėščiosioms skirtus papildus, kuriuose esantys vitaminų ir mikroelementų kiekiai adaptuoti nėštumui. Renkantis svarbus pakankamas jodo kiekis, o dėl maisto papildų vartojimo reikėtų pasitarti su prižiūrinčiu akušeriu ginekologu ar šeimos gydytoju.

Kokia mityba rekomenduojama nėščiosioms?

Nėščiosioms reikėtų valgyti tris kartus per dieną, galima du kartus užkandžiauti. Maisto racioną turėtų sudaryti grūdiniai patiekalai, daržovės, vaisiai, liesa varškė, mėsa bei žuvis. Planuojančioms nėštumą ir nėščiosioms nerekomenduojama valgyti riebaluose ruoštų patiekalų, neapdorotų pieno produktų, pelėsinio sūrio, žalios žuvies ir vytintų mėsos produktų.

Kada reikia skubiai kreiptis į medikus?

Moterys, kurios nėštumo metu jaučia stiprų galvos skausmą, pykinimą, kūno niežulį, nuolat vemia, jeigu sutino rankos, veidas, turėtų kreiptis į gydymo įstaigą. Nedelsiant vykti į gydymo įstaigą būtina pajutus stiprų pilvo skausmą, pradėjus kraujuoti ar pastebėjus išskyras su kraujo priemaišomis.

Nėštumo metu dėl padidėjusio svorio ir spaudimo į dubens venas gali išryškėti venų varikozė, tuomet reikėtų pasikonsultuoti su kraujagyslių gydytoju, kad jis įvertintų situaciją.

Ką daryti nėščiajai nepavykus išvengti COVID-19 infekcijos?

Pirmiausia nusiraminti ir nepanikuoti, stebėti savo būklę. Pradėjus karščiuoti, kosėti, atsiradus dusuliui, reikia vykti į gydymo įstaigą prieš tai informavus nėščiųjų priimamojo akušerę, kad ji spėtų pasiruošti ir sudarytų sąlygas saugiai priimti sergančią pacientę.

 Ar prieš gimdymą reikėtų užsiregistruoti papildomai apžiūrai?

Kiekvienu atveju reikėtų pasitarti su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju. Įprastai užsiregistruoti papildomai apžiūrai nereikia, jei gydytoja nenustato problemų, dėl kurių vertėtų sunerimti ar nukreipti moterį konsultacijai į perinatalinį centrą.

 Pagal Kauno klinikų informaciją

Didžiulę reikšmę sveikatai visais gyvenimo periodais turi vitaminai. Planuojant nėštumą kai kurie jų ypatingai svarbūs ir moteriai, ir vyrui – vaikelio trokštančiai porai padeda pradėti naują gyvybę. Juos vartoti derėtų dar prieš 3-4 mėnesius iki pastojant, geriausia – iškart nusprendus nesisaugoti ir planuoti vaikučio gimimą. Ypatingi šiuo periodu yra vitaminai B9 (folio rūgštis) ir D3.

Folio rūgštis – svarbi abiems būsimiems tėvams

Vitaminas B9 svarbus bet kuriam žmogui, o daug reikšmės turi šeimos planavimo periodu, nes nuo jo kiekio organizme priklauso audiniuose vykstantys procesai, kurie lemia būsimo vaiko sveikatą. Folio rūgštis gyvybiškai būtina ląstelėms dalintis ir vystytis, reikalinga paveldimumą perduodančios DNR formavimuisi. Vitaminas B9 padeda pasisavinti baltymus ir amino rūgštis, taip pat kitus vitaminus,  folio rūgštį organizmas naudoja raudonųjų kraujo kūnelių gamybai, kuriai sutrikus susergama anemija (mažakraujyste).

Šio vitamino papildomai vartoti turi ne tik moteris, bet ir vyras. Jis paruošia organizmą normaliai vaisiaus užuomazgai, o šiame procese dalyvauja abu būsimi tėvai. Vyrai turėtų žinoti, kad be folio rūgšties kiaušialąstės apvaisinimas gali neįvykti. Šis vitaminas reikalingas spermatozoidams vystytis, sumažina nekokybiškų spermatozoidų su netinkamų chromosomų rinkiniu skaičių, padidina spermatozoidų judrumą. Folio rūgšties stoka moters organizme gali sukelti kiaušialąstės patologiją: kiaušinėlis tampa neapvaisinamas arba nesusiformuoja sveikas vaisius.

Folio rūgštis saugo nuo apsigimimų

Pačioje nėštumo pradžioje, kai dar nežinoma apie užsimezgusią gyvybę, vitaminas B9 apsaugo vaisių ir turi įtakos būsimam vaikeliui. Jis padeda sėkmingai išnešioti vaikelį, reikalingas placentai formuotis ir vaisiui normaliai vystytis. Folio rūgštis padeda moteriai išvengti anemijos, todėl užsimezgęs vaisius gerai aprūpinamas deguonimi. Šio vitamino dėka moteris nepraranda apetito, o vaisiui nuo pat vystymosi pradžios nepritrūksta maistinių medžiagų. Vitaminas B9 svarbus moters psichologinei būklei, kuri lemia gimusio kūdikio nervų sistemą.

Pakankamas folio rūgšties kiekis ne tik mamos, bet ir būsimo tėčio organizme, apsaugo vaisių nuo apsigimimų, kurie gali išsivystyti pačioje nėštumo pradžioje. Folio rūgštis turi įtakos vaiko protiniam vystymuisi ateityje. Ji būtina nerviniam vamzdeliui formuotis, todėl  padeda išvengti įskilo stuburo, smegenų vandenės, taip pat – širdies ydos, gomurio ir viršutinės lūpos defektų, mirtino apsigimimo anencefalijos, kai  kūdikis gimsta neturėdamas kaukolės skliauto.

Daug folio rūgšties yra lapinėse ir ankštinėse daržovėse, migdoluose, graikiniuose riešutuose, vaisiuose, pieno produktuose, kepenyse, inkstuose, kiaušiniuose. Tik jos mažėja verdant, kepant ar troškinant, taigi iš maisto gauti užtektinai šio vitamino sunkiai pavyks. Todėl ketinančioms susilaukti vaikų poroms gydytojai pataria jo vartoti papildomai iš anksto.

Įprastinė folio rūgšties dozė planuojant nėštumą sveikam žmogui 400 mikrogramų. Daugiau jos gydytojas skiria kamuojamiems virškinimo problemų, sergantiems kepenų ligomis, mažakraujyste, valgantiems mažai daržovių, turintiems rizikos faktorius (amžius, persileidimai, apsigimimai giminėje). Folio rūgštis – vandenyje tirpus vitaminas, kurio organizmas nekaupia, todėl jos būtina gauti kasdien ir sunku perdozuoti.

Vitaminas D – vaisingumui, stipriems nervams ir imunitetui

Tai dar vienas itin svarbus vitaminas planuojant nėštumą – ir ne tik kaulams. Vitaminas D  stiprina lytinę sveikatą ir reprodukcines funkcijas (gebėjimą susilaukti vaikų). Dėl unikalių savybių jis vadinamas hormonu. Aktyvi šio vitamino forma susidaro organizme. Pirmiausia, jis kepenyse paverčiamas į kalcifediolį,  kuris yra kaupiamas organizme. Po to inkstuose pasigamina aktyvi forma – kalcitriolis, o jis, kaip ir kiti hormonai, veikia ląsteles.

Vitaminas D turi įtakos ir vyriškiems hormonams, skatina spermatozoidų judrumą,  testosterono gamybą, taigi didina lytinį potraukį. Moterims jis skatina lytinių hormonų progesterono ir estrogeno gamybą, dalyvauja ovuliacijos reguliavimo procese. Vitaminas D teigiamai veikia ne tik sėkmingą embriono įsitvirtinimą gimdoje, bet ir folikulų (kiaušidėje esančių pūslelių, kurių viduje bręsta kiaušialąstė) susidarymą, mažina pieno liaukų vėžio tikimybę.

Vitaminas D stiprina imuninę sistemą, todėl pasiruošimo periodu apsaugo būsimą mamą nuo visokiausių infekcijų. Jis būtinas mamos nervų sistemai, o trūkstant gali kamuoti nemiga, dirglumas, nuolatinis nuovargis ir prasta nuotaika. Negatyvios emocijos trukdo pastoti, o laukiantis veikia vaikelio nervų sistemą.

Reikalingiausias ir labiausiai deficitinis D3

Šis vitaminas būtinas nuo pirmųjų savaičių pradedantiems formuotis būsimo vaikelio organams. Vitamino D nauda organizmui didžiulė: jis svarbus širdžiai ir kraujagyslėms, be jo organizmas negali pasisavinti kalcio bei fosforo, todėl turi daug reikšmės ir būsimos mamos, ir vaiko kaulams. Vitamino D stokojančiai moteriai atsiranda venų varikozė, lūžinėja plaukai, sluoksniuojasi nagai, o vaikui gresia rachitas. Vitamino D deficitas gali būti susijęs ir su astma, cukriniu diabetu, lėtinio nuovargio sindromu, depresija, epilepsija bei onkologinėmis ligomis. Jis palaiko raumenų tonusą, o vienas iš jo stokos požymių – raumenų traukuliai.

Vitaminas D yra dviejų formų. D2 gaminasi augaluose ir gaunamas su maistu. Vitaminas D3 yra daug veiksmingesnis, todėl mums svarbesnis. Jis gaminasi odoje, šviečiant saulei, o viena dažniausių vitamino D3 trūkumo priežasčių ir yra saulės stoka. Žiemą ir rudenį ji beveik visiškai pasislepia, o šykščių spindulių nespėjame pasigauti, nes didelę laiko dalį praleidžiame patalpose. Šiltuoju metų periodu saulė taip pat per dažnai nelepina, be to, saugomės nuo jos kremais.

Vitamino D3 randama lašišoje, kardžuvėje, skumbrėje, kiaušinio trynyje, piene, svieste, kepenyse, bet šių vitaminų maisto produktuose labai mažai.

Vitaminas D tirpus riebaluose, organizme jis kaupiasi riebaliniame sluoksnyje ir  kepenyse, bet ilgam atsargų neprisikrausite, nes jos nuolat eikvojamos. Todėl apsirūpindama juo dar prieš  nėštumą būsima mama apsidraudžia, kad nepritrūktų nei jai, nei užsimezgusiam vaisiui.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Nėščios moters

Folio rūgštis – nėščiajai reikia dvigubai daugiau

Vienas pagrindinių vitaminų, ypatingai būtinų ir planuojant nėštumą, ir jo periodu – folio rūgštis (vitaminas B9). Šis elementas paruošia organizmą nėštumui. Pritrūkus folio rūgšties, atsiranda kiaušialąstės patologijų ir moteris negali pastoti arba vaisius nesivysto tinkamai. Vartoti šio vitamino preparatą gydytojai pataria pradėti prieš tris mėnesius iki planuojamo nėštumo. Bet ne visada nėštumą įmanoma tiksliai numatyti – neretai tai atsitinka netikėtai. Todėl ruoštis šiam svarbiam šeimos įvykiui vertėtų dar anksčiau.

Būsimo vaikelio nervų sistema pradeda formuotis ankstyvuoju nėštumo periodu, todėl šį vitaminą visada reikia vartoti papildomai – moters organizme jo neturi trūkti dar prieš pastojant. Nuo pat pirmųjų nėštumo dienų folio rūgšties turės užtekti abiems – dalį jos būsima mama atiduos vaisiui. Folio rūgštis jam ypatingai svarbi iki 12 nėštumo savaitės. Gauti jos reikia kasdien, nes organizmas šio vitamino nekaupia, o nesunaudoti likučiai pašalinami. Per parą nėščiajai patariama papildomai vartoti 400 mg. – dvigubai daugiau negu įprastai. Jeigu moteris turi tam tikrų sveikatos problemų, prireiks dar didesnės dozės.

Folio rūgštis būtina vaikeliui išnešioti. Ji padeda įsisavinti kitus vitaminus, būtinus gyvybei užmegzti bei išnešioti sveiką kūdikį. Dėl jos stokos nėštumo metu gali dalinai arba visiškai atitrūkti placenta, įvykti savaiminis persileidimas.

Tyrimų duomenimis, folio rūgštis svarbi būsimo vaikelio stuburo ir galvos smegenims, jos reikia organizmo ląstelėms bei audiniams. Jeigu nėštumo pradžioje trūksta didelio kiekio, atsiranda nemaža apsigimimų grėsmė. Įrodyta, kad folio rūgštis apsaugo nuo labiausiai paplitusio nervinio vamzdelio defekto – įskilo stuburo (dėl nesuaugusių slankstelių lankų atsiradusio plyšio). Šio vitamino stoka gali lemti kitus vaiko apsigimimus: protinį atsilikimą, kiškio lūpą, anencefaliją (neišsivystę galvos smegenys), hidrocefaliją (galvos smegenų vandenė, kai kaukolėje susikaupia daug skysčio). Deja, 30 proc nėščiųjų Lietuvoje nustatoma folio rūgšties stoka, vadinasi, beveik trečdalis būsimų mamų rizikuoja vaikelio sveikata.

Vitaminas B9 svarbus kraujodarai, aminorūgštims ir cukrui įsisavinti, virškinimo sistemai, imunitetui. Būsimai mamai folio rūgšties stoka gali sukelti anemiją, dėl to vaisius gauna per mažai deguonies ir jį ištinka hipoksija (deguonies badas). Tai gali pažeisti širdį, galvos smegenis ir yra dažniausia naujagimių mirties priežastis.

Folio rūgštis turi įtakos būsimos mamos apetitui, o jo netekus pritrūks naudingųjų medžiagų abiems. Vitamino B9 stoka veikia moters emocinę būklę. Mama pasidaro dirgli, jaučiasi išsekusi, o tokią savijautą ji perduos būsimam kūdikiui, kuris gims nervingas bei kaprizingas.

Folio rūgšties yra avižų kruopose, pupelėse, žaliuosiuose žirneliuose, salotose, špinatuose, jos turi citrusiniai vaisiai, migdolai ir grikiniai riešutai, svogūnai, burokai, bulvės, moliūgai, melionai. Netrūksta šio vitamino kepenyse, inkstuose, jūros žuvyje, jo galima gauti iš pieno, sūrio, varškės kefyro ir vištų kiaušinių.

Bet vis dėlto iš maisto, kokia bebūtų subalansuota mityba, reikiamo kiekio gauti neįmanoma. Juo labiau kad apdorojant maisto produktus, folio rūgšties sumažėja. Be to, ji pasisavinama nevienodai – prasčiau turinčioms virškinimo sistemos sutrikimų. Šio vitamino daugiau sunaudoja nuolat neišsimiegančios, stiprų stresą, depresiją patiriančios moterys, taip pat – vartojančios hormoninius vaistus bei ilgai geriančios antibiotikus.

Vaisingumą skatinantis Vitaminas D3

Vitamino D stoka nustatoma apie 80 proc nėščiųjų, o tyrimai įrodo, kad šis vitaminas nėštumo metu lemia suaugusio žmogaus kaulų tankį.

Vitaminas D visoms mamoms gerai žinomas kaip būtinas vaiko augimui ir vystymuisi, taip pat rachito profilaktikai. Bet dauguma moterų pamiršta, kad jis itin svarbus dar prieš nėštumą, taip pat nešiojant vaikelį. Mokslininkai mano, kad vitaminas D turi įtakos vaisingumui, mat jis skatina gamintis lytinius hormonus progesteroną ir estrogeną.

Yra dvi šio vitamino formos – D2 ir D3. Tyrimais nustatyta, kad vitaminas D3 veikia daug efektyviau negu D2. Pastarasis gaunamas iš augalinių maisto produktų, o D3 yra gyvūniniuose, bet daugiausia (90 proc.) vitamino D gaminasi odoje, tik tam būtina sąlyga yra saulės spinduliai. Deja, saulė Lietuvoje šykšti spindulių, o šaltuoju metų periodu jie mūsų nepasiekia dar todėl, kad lauke būname mažiau bei saugomės nuo šalčio po storu rūbų sluoksniu.

Vitamino D reikia įvairioms organizmo sistemoms. Jis būtinas kalciui ir magniui pasisavinti, reguliuoja fosforo apykaitą. Taigi nuo šio vitamino priklauso būsimo vaikelio kaulų tvirtumas bei dantys. Dėl jo stokos nėštumo metu jau gimęs vaikas auga lėčiau, gali išsivystyti rachitas. Mat jeigu šio elemento trūksta nėščiajai, gimęs kūdikis jo taip pat turi per mažai.

Vitaminas D svarbus ne tik vaisiui, bet ir būsimos mamos sveikatai, jis turi įtakos imunitetui, o nesirgti ir nevartoti vaistų nėščiajai itin svarbu. Rekomenduojama vitamino D norma nėščiąjai yra 1500 – 2000 TV per dieną.

Dėl vitamino D stokos gali atsirasti įvairios nėštumo problemos – persileidimas, priešlaikinis gimdymas, mažesnės galimybės pagimdyti natūraliai. Trūkstant šio vitamino nėščiajai atsiranda sveikatos problemų. Jis reguliuoja insulino sintezę, padeda palaikyti normalų gliukozės kiekį kraujyje. Tyrimais nustatyta, kad daugelis gestaciniu diabetu sergančių nėščiųjų stokoja nemažai vitamino D. Sutrikusi nėščiosios angliavandenių apykaita turi įtakos vaisiaus medžiagų apykaitai ir augimui. Moksliniai tyrimai įrodo vitamino D stokos įtaką hipertenzijai, širdies nepakankamumui, kraujagyslių ligomis. Padidėjęs kraujospūdis ypač pavojingas būsimam kūdikiui, nes dėl gimdos kraujagyslių spazmų vaikeliui gali pritrūkti deguonies ir maisto medžiagų, kyla placentos atsisluoksniavimo pavojus.

Parengė Undinė Gilė

Mamų istorijos: Meilė, mažylių muzika ir patarimai mamoms.

Žiemos ligos: Kaip padėti imunitetui.
Nugalėkime peršalimą. Inhaliacijos – prieš bronchitą. Kas gadina gyvenimą vaiko ausytėms.

Vaistinėlė: Pirmoji pagalba viduriuojančiam vaikui.

Kūdikis: Kokio vežimėlio norėtų kūdikis? Čiulptukas – sveikai kūdikio burnytei. Ruošiamės kūdikio higienai.
Rūpestingos mamos išrinktos sauskelnės. Pirmosios naujagimio maudynės. Mažylio indams – saugiausias ploviklis.

Būkime sveikučiai: Kodėl neapsieiname be gerųjų bakterijų. Į darželį – sveikas ir linksmas. Knyga „Diagnozė: pagaliau sveikas“.

Ką valgome: Sveika mityba geram virškinimui. Gardūs ir sveiki mažylio šventiniai valgiai.

Pataria dizainerė: Stilingi visi drauge – vaikas, mama, tėtis.

Mamytė: Vitaminai ir mineralai – sveikam nėštumui ir būsimam kūdikiui. Magnis – gyvybei ir stipriems nervams.

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
„Mama ir vaikas” 2013 metų žiema

Kuo naudingas magnis?

Magnis reikalingas daugeliui biocheminių reakcijų, jis aktyvina maždaug 300 fermentų, dalyvauja angliavandenių, riebalų ir lipidų apykaitoje, turi įtakos imuninei organizmo apsaugai. Nepakeičiamas magnio vaidmuo palaikant normalų ląstelės membranos (apvalkalo) – bet kokio gyvo organizmo elemento – funkcionavimą.

Magnis – vienas iš mikroelementų, susikaupusių raumenyse, nervų ląstelėse, kauluose ir dantyse. Jeigu negauname pakankamai magnio, gali ištikti nerviniai priepuoliai ir depresija. Atsiranda raumenų traukuliai – ypač kojų mėšlungis. Be magnio organizmas negali įsisavinti kalcio.

Jis būtinas ir gimdos raumenims – normaliam susitraukimui ir atsipalaidavimui. Šis mikroelementas natūraliai palaiko kraujagyslių tonusą, todėl padeda išvengti arba susilpnina vieną iš nėštumo komplikacijų – arterinio kraujospūdžio padidėjimą.

Kodėl magnio pritrūksta?

Moteriai kasdien reikia 300–350 miligramų magnio. Nėštumo metu normaliam vaisiaus augimui ir vystymuisi jo reikia maždaug pusantro karto daugiau (esant daugiavaisiam nėštumui – dar daugiau). Su maistu šio mikroelemento gauname vis mažiau, nes prastėja maisto produktų kokybė, todėl mažėja juose ir magnio. Be to, valgome rieboką ir baltymų turtingą maistą, todėl šis elementas silpniau rezorbuojamas iš žarnyno.

Nėščioji netenka magnio vemdama, jo mažėja vėlesniu nėštumo periodu, kai cirkuliuoja didesnis skystos kraujo plazmos kiekis ir šio elemento daugiau pašalinama per inkstus.

Magnio organizme mažėja suaktyvėjus skydliaukės funkcijai, susirgus cukriniu diabetu. Šį mikroelementą iš organizmo išplauna cukrus, kava, alkoholis.

Magnio trūkumo pasekmės

Pagrindiniai magnio trūkumo požymiai: emociniai svyravimai, depresija, nėštumo periodu ypač pavojingas – padidėjęs gimdos tonusas. Jeigu nėščioji nekreips dėmesio į šiuos simptomus, gali išsivystyti sunki neurozė. Kiekviena smulkmena išmuš tave iš pusiausvyros, nesuvaldysi emocijų. Labiausiai dėl pykčio protrūkių kentės artimieji. Tokia nėščios moters emocinė būklė turės neigiamos įtakos ir dar negimusiam kūdikiui.

Traukuliai ir sustiprėję gimdos susitraukimai gali sukelti priešlaikinį gimdymą bet kuriuo nėštumo periodu. Dar labiau negu nėščia moteris dėl magnio trūkumo kenčia vaisius. Gali sulėtėti jo vystymasis įsčiose, o gimęs kūdikis bus alergiškas.

Jeigu pritrūks magnio vaikui, jis gali lėčiau augti bei bus silpnesnis už bendraamžius.

Ar pakanka tinkamai maitintis?

Magnio šaltinis – maistas ir vanduo, bet ir geriausiai subalansuota mityba nesuteiks pakankamai magnio.

Daugiausia magnio yra riešutuose (per dieną jų reikia suvalgyti 100 gramų), ankštinėse daržovėse (pupelės, žirniai), taip pat špinatuose, morkose, svogūnuose, jūros produktuose. Tik riešutai, šokoladas, ankštinės daržovės – labai kaloringas maistas, be to, gali sukelti alergijas. Apelsinai, citrinos, greipfrutai ir kiti citrusiniai vaisiai, kuriuose gausu magnio, tai pat gali sukelti alergiją. Daug magnio būtų galima gauti iš neskaldytų grūdų duonos, bet apdorojant grūdus šis mikroelementas pašalinamas. Be to, magnis sunaikinamas termiškai apdorojant bet kurį maisto produktą.

Taigi, mitybą derėtų praturtinti magnio maisto papildu. Šiuolaikinio streso ir įtempto gyvenimo sąlygomis magnis padeda nurimti, šalina nuovargį. Magnis būtinas ne tik nėščiajai, bet ir žindančiai mamai, nes žindydama taip pat netenki šio elemento. Jį būtina vartoti dar planuojant nėštumą. Magnio reikia organizmui susidoroti su fizinėmis ir psichinėmis problemomis, jis padeda atstatyti organizmo jėgas po gimdymo. Magnis būtinas bet kurio amžiaus suaugusiajam ir vaikui.

Parengė Undinė Gilė

Gydytojai rekomenduoja susilaukti vaikelio nuo 20 iki 35 metų. Vyresnei moteriai pastoti gali būti sunkiau, bet to, didesnė apsigimimų bei paveldimų ligų rizika.

Pirmiausia, ketinant tapti tėvais, abiems svarbu atsisakyti žalingų įpročių, sveikai maitintis ir vengti streso. Ruoštis nėštumui reikia bent tris mėnesius iki pastojimo. Kuo turėtų pasirūpinti būsima mama?

Sveikata

Pradedame nuo apsilankymo pas ginekologą. Turime išsiaiškinti, ar nesergame gimdos ar kiaušidžių ligomis, kurias reikia išgydyti iki pastojimo. Rekomenduojama atlikti kraujo tyrimą dėl kačių platinamos infekcinės ligos – toksoplazmozės. Ši liga gali sukelti priešlaikinį gimdymą, dėl jos gali sutrikti vaisiaus vystymasis. Jeigu moteris nežino, ar sirgo raudonuke, reikia išsitirti kraują dėl šios ligos antikūnių ir prireikus būtinai pasiskiepyti. Pirmą nėštumo trimestrą susirgti šia liga ypač pavojinga. Raudonukės virusas gali pažeisti būsimo vaikelio smegenis.

Verta nueiti pas terapeutą, pasidaryti tyrimus ir sužinoti, ar nesergate kokia nors lėtine liga. Prieš pastojant būtinai reikės išsigydyti.

Prieš vartodamos vaistus, būtinai pasitarkite su gydytoju, nes kai kurie preparatai gali pakenkti planuojamam nėštumui. Juk pirmąsias savaites galima nė neįtarti, kad esi nėščia. Nepageidaujamos ir kai kurios vaistažolės. Geriau nevartoti kadagio, pelyno, alijošiaus arbatų, nes jos gali sukelti persileidimą bei nėštumo komplikacijas.

Nedelskite apsilankyti pas stomatologą. Dantis vertėtų sutaisyti iki pastojimo, nes nėštumo ir žindymo periodu to daryti dar labiau nesinorės.

Būsimos mamos mityba

Tinkama mityba planuojant nėštumą bei pastojus suteiks energijos pasirūpinti ir savimi, ir būsimu kūdikiu. Mažylis turi gauti visas jo sveikam augimui ir vystymuisi būtinas medžiagas. Todėl būsima mama turėtų valgyti kuo natūralesnius produktus. Naudinga vartoti kuo daugiau daržovių, vaisių, kruopų patiekalų, pieno produktų, žuvies. Maistas turi būti kokybiškas ir šviežias. Atsisakykite riebių, konservuotų bei rūkytų produktų. Alergiškai maisto produktams moteriai derėtų atsisakyti iš užsienio atvežto maisto, o rinktis Lietuvoje užaugintus ir pagamintus produktus.

Kelis mėnesius iki pastojimo būsima mama turi gerti folio rūgštį (po 1 mg per dieną). Folio rūgštis apsaugo nuo vaisiaus nervinio vamzdelio defektų. Nervinis vamzdelis vystosi dar tuomet, kai moteris gali nežinoti, kad yra nėščia – 15 – 25 dieną po pastojimo.

Turite gauti pakankamai geležies. Jos trūkumas sukelia anemiją, kuria sergant normaliam vaisiaus vystymuisi gali trukti deguonies. Geležies yra neriebioje mėsoje, ypač – kepenyse, žuvyje, žaliose lapinėse daržovėse, pupelėse ir žirniuose. Geležies pasisavinimą gerina produktai, kuriuose gausu vitamino C. Tai – vaisiai, sultys, saldžiosios paprikos, pomidorai, kefyras.

Arbata ir kava mažina organizmo gebėjimą pasisavinti geležį. Todėl šiuos gėrimus vartokite tarp valgymų. Nuo to momento, kai valgėte geležies turtingų produktų ar ketinate jų suvalgyti, turi praeiti kelios valandos.

Būtinas mineralas ir mamai, ir būsimam vaikeliui – kalcis. Jis svarbus kaulams ir dantims. Kalcio gausu pieno produktuose, kai kuriose kruopose, žaliose daržovėse, migdoluose, saulėgrąžų sėklose. Gerkite neriebų pieną, valgykite liesą sūrį ir jogurtą.

Vitaminas D reikalingas kalcio pasisavinimui. Šio vitamino gamybą skatina saulė, todėl stenkitės ilgiau būti lauke, ypač – saulėtomis dienomis.

Ketindama pastoti jokiu būdu nesilaikykite jokių dietų, nes organizmas negaus pakankamai vitaminų, mineralų ir kitų medžiagų, reikalingų sveikam būsimam vaikeliui.

Darbo sąlygos

Jeigu dirbate chemijos laboratorijoje ar rentgeno kabinete, prieš planuodama nėštumą būtinai keiskite darbą. Jums kenkia darbai, susiję su švino ar jo junginių naudojimu, taip pat – darbai vibracijos, triukšmo, elektromagnetinio lauko sąlygomis.

Laukia nelengvas nėštumo bei žindymo laikotarpis, prireiks daug jėgų, sveikatos, energijos. Todėl turi būti stipri ir sveika jau pradėdama žengti laimingos motinystės link.

Parengė Undinė Gilė