Kodėl nevirškina pieno?

Laktozė yra piene ir jo produktuose esantis natūralus cukrus – angliavandenis, kurį skaido fermentas laktazė. Šis fermentas gaminasi plonojoje žarnoje, o jo paveikta laktozė skyla į gliukozę ir galaktozę, tada šias medžiagas įsisavina organizmas.Jeigu laktazės nepakanka, nesuskaidytas pieno cukrus patenka į storąją žarną. Čia jį skaidant žarnyno bakterijoms susidaro dujos, išsiskiria organinės rūgštys. Dėl to pučia pilvą, atsiranda vandeningas viduriavimas ir kiti nemalonūs požymiai.

Dažniausiai laktazės stoka nulemta genetiškai: pieno cukrų skaidančio fermento aktyvumas palaipsniui mažėja jau nuo 5 metų amžiaus. Tai yra pirminis laktazės nepakankamumas. Dažniausiai laktozės netoleravimas atsiranda suaugusiesiems, o jaunesni žmonės ją toleruoja geriau. Įgimtas laktozės netoleravimas pasitaiko retai.  

Iš pradžių vaisiaus žarnyne laktazės aktyvumas yra mažas, vėliau jis didėja ir naujagimis iš karto po gimimo gali virškinti motinos pieną. Neišnešioti naujagimiai gali patirti laikiną laktozės netoleravimą, tačiau vaikui augant fermento kiekis didėja. 

Antrinį laktazės nepakankamumą paskatina virusinės (pavyzdžiui, rotavirusinė) ir bakterinės žarnyno infekcijos, celiakija, Krono liga, kitos virškinimo sistemos ligos, onkologinės ligos. Išsigydžius ligą, laktozės netoleravimas paprastai praeina per keletą savaičių.

Pagrindiniai požymiai, iš kurių galėtume įtarti laktazės stoką:

• dujų kaupimasis žarnyne (meteorizmas), pilvo skausmas, pūtimas ir gurgėjimas;
• viduriavimas, dėl kurio gali ištikti dehidratacija;
• pykinimas, vėmimas;
• koncentracijos, trumpalaikės atminties sutrikimas;
• raumenų, sąnarių ir galvos skausmas;
• be priežasties kamuojantis nuovargis;
• alerginiai bėrimai;
• kūdikiams būdingi pilvuko diegliai ir atpylimas

Visi simptomai atsiranda išgėrus pieno arba suvalgius jo produktą. Simptomų stiprumas priklauso nuo to, kiek fermento trūksta, taip pat turi reikšmės į žarnyną patenkančios laktozės kiekis.

Tačiau tokie simptomai ne visada reiškia laktozės netoleravimą, juos pastebėjus vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju.

Kaip nustatomas laktozės netoleravimas?

Diagnozei nustatyti atliekami kai kurie tyrimai. Vienas iš tokių yra kraujo tyrimas, kuris parodo laktozės vartojimo įtaką cukraus kiekiui kraujyje. Iš pirmojo kraujo mėginio nustatomas cukraus kiekis kraujyje. Antrąkart gliukozė tikrinama praėjus porai valandų po to, kai išgeriama stiklinė pieno.

Jei organizme užtenka fermento laktazės, tyrimo pradžioje suvartota laktozė būna suskaidyta į gliukozę ir galaktozę, o tai lemia cukraus kiekio kraujyje padidėjimą. Tačiau jei pakartotinai tiriant cukraus kiekis kraujyje nepadidėja, tai rodo, kad organizmas jo nepasisavina.

Kitas tyrimas – kvėpavimo testas, kai išgėrus daug laktozės turinčio skysčio, matuojamas vandenilio kiekis iškvėptame ore. Paveldėtam laktozės netoleravimui nustatyti iš kraujo arba seilių gali būti atliekamas genetinis laktozės netoleravimo tyrimas (PGR).

Ką daryti, jeigu nuo pieno pučia pilvą?

Laktozės netoleravimo problema sprendžiama koreguojant mitybą. Galima vartoti mažiau pieno ir jo produktų arba jų atsisakyti ir rinktis tokį maistą be laktozės.Kitas variantas – įsigyti fermento laktazės preparatą, kuris padės suskaidyti piene esantį cukrų.

Laktozės netoleruojančiam žindomam kūdikiui kiekvieno maitinimo metu pienas ištraukiamas ir įmaišoma fermento laktazės lašų. Dirbtinai maitinamam kūdikiui fermento įlašinama į pieno mišinį.

Kūdikiui laktozė yra pagrindinis energijos šaltinis, ji svarbi sparčiai besivystančioms smegenims. Vaikui augant, kai pienas nėra vienintelis maistas, angliavandenių organizmas gali pasisavinti ir iš kitų produktų.

Turint genetiškai paveldėtą įgimtą fermento trūkumą mažylį gali tekti maitinti pienu be laktozės arba augaliniais mišiniais. Laimei, toks laktozės netoleravimas pasitaiko retai.

Laktozės netoleravimo požymiai priklauso nuo ją skaidančio fermento kiekio. Vieniems jo trūkumas sukelia tik nedidelį diskomfortą, kitiems – stiprius negalavimus. Visiškai laktozės netoleruojančiam žmogui šis negalavimas gali lemti atminties sutrikimus, raumenų skausmus, burnos opas, odos bėrimus, net sutrikdyti širdies darbą.

Nevartojant laktozės turinčių produktų arba sumažinus jų kiekį, mitybos racioną reikia sudaryti taip, kad organizmui užtektų visų reikalingų maistinių medžiagų. Tuomet reikėtų daugiau valgyti riešutų, lapinių daržovių, kiaušinių trynių, žuvies, ypač svarbi daug vitamino D turinti jūrinė žuvis.

Jei laktazės fermento trūksta ne itin daug, paprastai galima suvalgyti tam tikrą kiekį pieno produktų. Jei išgėrę pieno jaučiate nemalonius simptomus, pabandykite sumažinti jo kiekį, vartoti pieno produktus mažomis porcijomis, kad spėtų atsinaujinti reikiamas laktazės kiekis. Mažiau laktozės raugintuose pieno produktuose, todėl galbūt virškinimas nesutriks, jei nedideliais kiekiais vartosite kefyrą, rūgpienį, jogurtą, grietinę, sviestą, brandintą sūrį.

Pienas be laktazės

Jeigu tai nepadės, galite rinktis pieną, pagamintą be laktozės. Šiuo metu yra sukurta daug specializuotų mažai laktozės ir visai jos neturinčių produktų vaikams ir suaugusiesiems.

Pieno produktai yra baltymų, vitaminų bei mikroelementų šaltinis, jie ypatingai svarbūs vaikui. Piene daugiausia kaulams bei dantims būtino kalcio, yra fosforo, dėl to šie produktai turi didelę reikšmę augimo laikotarpiu vaikams ir paaugliams. Pieno baltymų sudėtyje yra visos žmogui reikalingos aminorūgštys. Labai vertingi ir nesunkiai įsisavinami piene esantys riebalai. Karvės pienas yra regėjimui ir imunitetui būtino vitamino A šaltinis, turi vitamino D, gerinančio kalcio pasisavinimą. Be to, suteikia nervų sistemai reikalingų B grupės vitaminų.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Mamų istorijos:
Diabetas nesutrukdė susilaukti vaikų. 

Rudens ligos: 
Peršalimų ruduo. 
Vaikui pavojingas sausas kosulys. 
Kaip padėti laringitu sergančiam mažyliui. 

Būkime sveikučiai: 
Žuvų taukai – sveikam vaiko augimui. 
Kodėl pučia pilvuką. 
Švelnus prisilietimas sausai odai.

Ką valgome:
Maistas imunitetui – su kiekvienu šaukštu.

Kūdikis:
Mažų akyčių liga – dakriocistitas. 
Kaip nuraminti pilvuko dieglius. 
Padėkime suskilusiems speneliams. 
Pirmieji vaiko žaislai. 
Kad pienukas tekėtų laisvai. 
Kūdikio odelei – ypatinga priežiūra. 

Mamytė:
Ruošiantis motinystei.

Namai:
Kūdikiui saugūs namai.

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
„Mama ir vaikas” 2013 metų ruduo

Rudens ligos:
Pavojai, tykantys darželyje. 
Kodėl skauda ausytes. 
Nekviestas rudens svečias – laringitas. 
Šaltojo meto žarnyno infekcijos.

Ką valgome:
Virškinimui padedanti mityba. 

Pasitarkime:
Kaip aprengti vaiką?

Kūdikis:
Pagalba užsikimšusiai nosytei. 
Kai trūksta mamos pienuko. 
Išbėrė užpakaliuką. 
Kodėl kūdikiui skauda ausytes. 

Būkime sveiki
Dažna mažylių viešnia – mažakraujystė. 
Pilvo nebepūs kaipmat!
Greipfrutas – prieš virusus.

Mamytė:
Nėštumo komplikacija – hemorojus. 

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:

„Mama ir vaikas” 2012 metų ruduo