Uodai: dažniausiai nepavojingi, bet geriausia saugotis

Uodai – įprastiniai vasaros palydovai, kurių nelaikome itin pavojingais, dauguma uodų įkandimų labai nepakenkia, o niežulys ir patinimai praeina per kelias dienas, tačiau taip yra ne visada. Uodų įkandimai gali sukelti alergines reakcijas. Jeigu įkandimo vieta labai ištinsta, krečia šaltis, pila prakaitas, sutrinka kvėpavimas, pakyla temperatūra, reikia kreiptis į gydytoją.

Net jei uodų įkandimai ir nesukelia alerginės reakcijos, vis tiek atsiranda patinimų ir niežti. Todėl patariama sukandžiotą vietą iškart šaldyti, pavyzdžiui, pridėti ledo kubelių ar sušaldytą maisto produktą, tinka ir tekantis šaltas vanduo. Mat šaltis slopina tinimą ir mažina niežulį. Odos sudirginimus susilpnins po vabzdžių įkandimų padedantis tepalas, kurį galite nusipirkti vaistinėje. Kai kurie tepalai dar ir dezinfekuoja odą.

Įkandimo vietą patariama uždengti drabužiais, kad vaikas, kasydamasis neužterštų odos nešvarumais. Priešingu atveju infekcija gali patekti į žaizdas ir sukelti uždegimą.

Apsisaugoti nuo uodų galime vabzdžius atbaidančiais purškalais, tepalais ir emulsijomis (vadinamaisiais repelentais). Tačiau renkantis šias priemones svarbu atidžiai perskaityti instrukciją ir pirkti tik tas, kurias galima naudoti tam tikro amžiaus vaikui. Mažiems vaikams tinka toli gražu ne visi repelentai, kai kurie gali turėti toksinį poveikį.

Kūdikių iki vienerių metų nedera tepti ar purkšti jokiais repelentais. Šias priemones galima naudoti tik ant drabužėlių bei vežimėlio kraštų. Apsaugoti vežimėlyje miegantį kūdikį galima uždengus jį tinkleliu arba kitu plonu audiniu

Vapsvų, bičių, širšių sugėlimų pavojai

Tai agresyvesni vabzdžiai nei uodai, todėl jų įgėlimai vaikams gali sukelti stipresnes reakcijas. O jei vaikas yra alergiškas vapsvų ar bičių nuodams, įgėlus šiems vabzdžiams gali atsirasti stipri alerginė reakcija – anafilaksinis šokas. Tada sutrinka vaiko kvėpavimas, gali sutinti liežuvis ir gerklė, jis gali prarasti sąmonę. Pastebėję nerimą keliančius požymius, skubiai kvieskite greitąją pagalbą. Didelės įtakos turi ir įgėlimų kiekis. Net nelinkusiam į alergijas žmogui daugybiniai vapsvų ar bičių sugėlimai gali kelti pavojų. Visada, jeigu sugeltos vietos stipriai ištinsta, reikia kreiptis į gydytoją.

Pirmoji pagalba įgėlus bitei, nedelsiant pašalinti gėluonį. Nedera bitės geluonį traukti pirštais ar pincetu, nes jį suspaudus į organizmą pateks daug nuodų. Gėluonį nubraukite peiliu ar užkabinę nagu iš apačios. Tada įgėlimo vietą gerai būtų nuplauti vandeniu ir neutraliu muilu, patariama dezinfekuoti, taip pat šaldyti vandeniu arba šaltu kompresu. Niežuliui numalšinti ir alerginėms reakcijoms sumažinti turėkite vaikams tinkantį antialerginį tepalą, naudojamą įkandus vabzdžiui. Alergiškam vapsvų ar bičių nuodams vaikui, arba jei įkandimų yra daug, būtinai kvieskite greitąją pagalbą.

Jei atsirado dilgėlinis viso kūno bėrimas, ėmė svaigti galva, pasidarė silpna, ištino gerklos, veidas, atsirado dusulys, skubiai kreipkitės į medikus. Tai gali būti pavojingos anafilaksinės reakcijos požymiai.

Reikėtų būti budriems sukandžiojus bet kuriam vabzdžiui, taip pat ir skruzdėlėms, upiniams mašalams, musėms. Šie gyviai irgi išskiria medžiagas, kurios gali sukelti didelį patinimą, niežėjimą ir paraudimą. Pagalba įkandus šiems vabzdžiams tokia pat, kaip išvardinta aukščiau.

Erkės: svarbiausia – saugotis

Šie vabzdžiai yra itin pavojingi, nes perneša daugybę virusinių ir bakterinių infekcijų. Dažniausios iš jų yra Laimo liga ir erkinis encefalitas, nuo kurio apsaugo skiepai. Laimo liga gana sunki infekcija, pažeidžianti įvairius organus, o skiepų nuo šios ligos dar nėra.

Grįžę namo po iškylos, apžiūrėkite vaiką. Kai kurias kūno vietas erkės mėgsta labiausiai – ten, kur oda plonesnė: kaklą, galvos odą, už ausų, vidinius rankų linkius, pakinklius, tarpupirščius. Šias vietas apžiūrėkite itin atidžiai. Svarbu erkę pašalinti per 24 valandas, tada tikimybė užsikrėsti daug mažesnė.

Pašalinsite erkę pincetu ar specialiu erkių traukikliu, kuris parduodamas vaistinėse. Suimkite erkę kuo arčiau odos ir ištraukite staigiu judesiu, jos nesukinėdami. Nesibaiminkite, jeigu liko erkės galvutė: ją kaip svetimkūnį organizmas pats pašalins.

Kas turėtų įspėti apie pavojų? Jeigu praėjus kelioms dienoms po iškylos vaikui staiga pakyla temperatūra, bet nėra kvėpavimo takų ligos požymių (kosulio, gerklės skausmo ir paraudimo) ar žarnyno sutrikimų, ieškokite erkės įsisiurbimo vietos. Paprastai Laimo ligos požymiai atsiranda per pirmąsias savaites. Sergant Laimo liga, ant odos aplink įkandimo vietą atsiranda raudonas paraudęs plotelis, kuris didėja. Vėliau jis tampa žiedo formos, dėmės kraštas ryškėja, tampa raudonos ar violetinės spalvos, o vidurys pradeda blykšti. Tai migruojanti Laimo ligos eritema. Paskui žiedas išsiplečia, gali pasidaryti itin didelis. Jei pastebite nerimą keliančius simptomus, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Norėdami apsaugoti vaiką nuo erkių, nevaikštinėkite po brūzgynus, nešienautas pievas. Ruošdamiesi į gamtą aprenkite vaiką šviesiais drabužėliais, ant kurių lengvai pamatysite erkę, uždėkite kepurę, drabužėliai turi uždengti rankas ir kojas. Kad liktų kuo mažiau nuogo kūno, sukiškite kelnes į kojines – taip erkės negalės įsisiurbti.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Ar žinote, ką daryti kiekvienu atveju, ir kaip apsiginti nuo kandžiojančių niekdarių, kad jiems nepavyktų prasibrauti iki mažylio.

Uodo įkandimo vietos svarbu nenukasyti?

Šie vabzdžiai siurbdami kraują išskiria krešėjimą stabdančią medžiagą, o atsiradę nedideli niežtintys kauburėliai yra alerginė odos reakcija į ją. Uodų, įvairių mašalų sugelta švelni mažylio oda nukenčia labiau negu suaugusiųjų. Įkandimo vietą labai niežti ir vaikas gali nusikasyti iki kraujo, o tada paprasta patekti infekcijai.

Sukandžiotą vietą nuplaukite su muilu ir nusausinkite. Kad sumažėtų patinimas, įkandimų vietą atvėsinkite uždėję ledukų, tada patepkite dezinfekuojamuoju tirpalu. Kad vaikas nesikasytų, naudokite uždegimą, niežulį ir tinimą mažinantį antihistamininį tepalą.

Sumažinti erzinantį niežulį galite sodos tirpalu (arbatinį šaukštelį sodos ištirpinę stiklinėje vandens), palaikę ant pažeistos vietos medetkų nuoviru suvilgytą marlės tamponą. Tokios pat priemonės tinka ir apkandžiojus mažoms muselėms – mašalams. Tada taip pat gali atsirasti nemenkų patinimų.

Bitės – ne tik saldaus medaus nešėjos

Sveikiems vaikams bičių, vapsvų ir širšių įgėlimai nėra pavojingi, jeigu jų nedaug. Bet kai įgėlimo vieta yra burna ar ryklė, patinimas gali užverti kvėpavimo takus ir atsiranda dusulys. Todėl tenka skubiai kviesti gydytoją.

Bitė įgėlusi pati žūva, palikdama vaiko kūne geluonį, kurį reikia nedelsiant atsargiai ištraukti. Tai daroma nesuspaudžiant nuodų maišelio. Pincetu ar pirštais traukti nepatariama, nes suspaudus geluonį daug jame esančių nuodų pateks į organizmą. Geluonį galima ištraukti plastikinės kortelės kraštu ar neaštriu peiliu, švelniai ir atsargiai braukiant palei odą. Širšės ir vapsvos geluonies žaizdelėje nepalieka.

Įgėlimo vietą reikia nuplauti, suvilgyti dezinfekuojamuoju tirpalu. Numalšinti skausmą padės šaldomasis kompresas, kuriam tinka ir į rankšluostį įvyniotas užšaldytų daržovių maišelis arba vandeniu suvilgyta nosinė ar servetėlė. Tada sugeltą vietą patepkite antihistamininiu preparatu, kuris sumažins niežėjimą ir patinimą. Jeigu tai nepadeda, reikėtų duoti vaistų nuo alergijos, kurie parduodami be recepto.

Vis plintant patinimui ir blogėjant vaiko būklei, kvieskite greitąją medicinos pagalbą arba skubiai važiuokite į gydymo įstaigą.

Kai bitės įgėlimas pavojingas

Didelė žala, kurią gali padaryti bitės, vapsvos ar širšės, stipri alerginė reakcija. Nedidelis paraudimas ir patinimas greitai praeina. Bet alergiškiems įgėlimams vaikams gali atsirasti daug sunkesnių negalavimų – dilgėlinis bėrimas, silpnumas, karščiavimas, kūno dalies tinimas, dusulys.

Sunki įgėlimo pasekmė yra anafilaksinis šokas, kuris dažniausiai ištinka iš karto – įgėlus vabzdžiui. Apninka dilgėlinis bėrimas, tinsta, pavyzdžiui, lūpų, ausų, vokų oda. Pažeidžiama kvėpavimo sistema: pasunkėja kvėpavimas, atsiranda dusulys, kosulys, užburksta nosis. Taip pat pažeidžiama širdies ir kraujagyslių sistema, todėl pasidaro silpna, vaikas išblykšta, gali apalpti, netekti sąmonės. Sutrikus virškinimui vaiką pykina, skauda pilvą, atsiranda viduriavimas, vėmimas.

Atsiradus stipriai alerginei reakcijai, pirmoji pagalba yra suleisti adrenalino. Jeigu vaikas yra alergiškas vabzdžių išskiriamoms medžiagoms, visada su savimi į gamtą pravartu pasiimti gydytojo skirtą adrenalino preparatą, kurį sušvirkšite į raumenis. Patogiausia naudoti automatinį adrenalino švirkštą.

Alergiškam vaikui vasaros vaistinėlėje reikia turėti gydytojo paskirtą antihistamininį preparatą. Be to, svarbu ne tik greitai palengvinti vaiko būklę, bet ir iš anksto pasirūpinti, kaip išvengti vabzdžių įkandimų.

Skruzdės kanda skaudžiai

Skruzdės įkandimo vietą skauda neilgai, bet stipriai, atsiranda nedidelė pūslelė, paraudimas ir niežulys. Nemalonius pojūčius galite sumažinti šaldydami ir dezinfekuodami sukandžiotą odą.

Paaiškinkite vaikui, kad skruzdėlyno negalima liesti nei rankomis, nei pagaliuku. Ilsėdamiesi gamtoje, patikrinkite vietą, kurioje ketinate įsikurti, ar nėra šių mažųjų gyvių.

Ką daryti įsisiurbus erkei?

Erkės įkandimas gali baigtis liūdnai – rizikuojame užsikrėsti erkiniu encefalitu arba Laimo liga. Nuo erkinio encefalito geriausiai apsaugo skiepai, o nuo Laimo ligos, deja, skiepų nėra. Įsitvirtinusi odoje, erkė siurbia kraują ir išskiria seiles, kuriose yra skausmą malšinančių medžiagų, todėl jos įsisiurbimas nepajuntamas.

Pastebėję vaiko odoje įsisiurbusią erkę, tuojau pat kreipkitės į gydytoją – jis išims vabzdį ir nusiųs į laboratoriją tyrimui. Šalinant erkę svarbu jos nepažeisti, kad žaizdoje neliktų šio vabzdžio dalių. Taigi geriau jos netraukti patiems.

Erkės paprastai slepiasi žolėje ir neaukštuose krūmuose. Todėl vaikštinėjant miške drabužiai turi uždengti visą vaiko kūną, būtina ir gerai prigludusi kepurė. Grįžusį iš miško mažylį atidžiai apžiūrėkite.

Išvengti įkyrių vabzdžių padės repelentai

Geriausias būdas apsisaugoti nuo vabzdžių įkandimų ilsintis gamtoje – atbaidyti juos repelentais. Repelentai gaminami purškiklių arba kremų, tepalų, pieštukų pavidalo.

Vaistinėse galima įsigyti ir jautriai vaikų odai tinkančių šių priemonių, kurios pagamintos iš natūralių medžiagų. Tokiais repelentais būtinai patepkite ar apipurkškite atviras vaiko kūno vietas.

Jeigu pasirinkote purškiklį, svarbu jį naudoti taip, kad jame esančių medžiagų nepatektų į akis arba kvėpavimo takus. Prieš purkšdami, paprašykite vaiko užsimerkti ir užčiaupti burnytę.
Patiems mažiausiems galite išbandyti kitokį repelentą – rutulinį pieštuką ar specialią vabzdžius atbaidančią apyrankę, kuria apjuosite mažylio rankytę.

Kelios gudrybės, padėsiančios išvengti vabzdžių

• Atostogaujant sodyboje nuo įvairių skraidančių vabzdžių apsaugos specialus ant lango ir atvirų durų pritvirtintas tinklelis. Lovelę arba vežimėlį galite uždengti marle. Geriau neatidarykite langų važiuodami automobiliu.

• Bites ir širšes erzina mosikavimas rankomis, bandant jas nuvyti, todėl joms atskridus derėtų išlikti ramiems.

• Iškylaudami nelaikykite atidarytų gėrimų butelių, kuriuose įkritusio vabzdžio galite nepastebėti. Maistą iškylaudami gamtoje taip pat laikykite sandariai. Vaikams lauke geriau nevalgyti vaisių, ledų, negerti saldžių gėrimų. Bites, vapsvas ir širšes traukia saldaus maisto bei gėrimo kvapas, vabzdys gali pasikėsinti, pavyzdžiui, į kompotą, esantį mažylio buteliuke.

• Pavojingos vietos lauke – žydinčių augalų pievos. Įspėkite vaiką, kad neliestų jokių vabzdžių, neskintų gėlių, nes jose gali būti bičių.

• Miške ar pievoje vaiką aprenkite šviesiais drabužiais, kad lengvai pastebėtumėte ant jų patekusius vabzdžius. Palaidinės ar džemperio rankovės turi būti ilgos ir prigludę prie riešų, ilgų kelnių galai – tai pat prigludusia apačia. Venkite vietų, kur daug krūmų ir aukšta žolė.

Parengė Undinė Gilė

Pakanka vos kelių šių aliejų rūšių, kurias sumaniai maišant galima turėti puikią augalinę vaistinėlę. Eteriniai aliejai puikiai tinka ir suaugusiesiems, ir vaikams. Mažiesiems reikia labai nedidelio jų kiekio.

Ar aromaterapija tinka kūdikiams? Kokios priemonės pagelbėtų vasarą?

Pagrįstų įrodymų, kodėl negalima kūdikį supažindinti su švelniais natūraliais gamtiniais kvapais, nėra. Be abejo, kūdikio odelės nereikia tepti grynu eteriniu aliejumi, būtina saugoti akytes ir veiduką bei naudoti tik pačius švelniausius šiuos aliejus.

Geriausia aromaterapija ir švelni pažintis su kvapų karalyste mažam vaikui yra hidrolatai. Levandų hidrolatas – vienas iš labiausiai subalansuotų natūralių gamtinių kosmetinių produktų. Levandų vanduo labai tinka vasarą: jis maloniai atvėsins, nuramins saulėje įkaitusią odelę ar įkandus uodui. Jis taip pat padės nurimti susierzinus ir pakels nuotaiką.

Papurkškite kambaryje gryno (be jokio spirito, konservantų ar kitų priedų) laukinių levandų hidrolato, valgomąjį šaukštą jo įpilkite į vonelę ir gerai išmaišykite vandenyje. Apipurkškite savo mažylį, kai karšta, kūdikis sukaitęs ir suirzęs, jei nuo šilumos išbėrė jo odelę.

Kaip naudoti eterinius aliejus? Ar reikia laikytis tam tikrų taisyklių pagal vaiko amžių?

Eteriniai aliejai yra itin lakios medžiagos, todėl, naudojant masažui, terapiniams tepalams ar tiesiog kūno priežiūrai, juos derėtų sumaišyti su kokiu nors augaliniu aliejumi. Jei etiketėje nėra nurodyta kitaip, kūdikiams ir vaikams iki 7 m. mišinius pradėkite gaminti nuo 0,5 –1 proc. koncentracijos, t.y. 5–10 lašų eterinių aliejų maišykite su 30 ml bazinio aliejaus.

Tokiu mišiniu plonai ištepkite odą, masažuodami delnais švelniais sukamaisiais judesiais. Ištepus odą eterinių aliejų mišiniu, didžiausias jo kiekis iš organizmo pasišalins per 1 – 1,5 val., taigi, jeigu negalavimai yra ilgalaikiai, mišiniu tepti reikia gana dažnai, jei trumpalaikiai – pagal poreikį.

Kada negalima naudoti eterinių aliejų?

Bet kuris žmogus gali būti jautrus ir natūralioms medžiagoms. Prieš naudodami eterinių aliejų turintį preparatą įtrynimams, masažui ar voniai, būtinai patikrinkite jį ant mažo odos lopelio – alkūnės linkyje, pakinklyje ir įsitikinkite, kad nėra neigiamų reakcijų. Paprastai jos išryškėja iš karto, tačiau gali pasirodyti per 24 valandas. Jei atsiranda bent mažiausių odos pokyčių, preparato nenaudokite.

Kai gamindavau kokį nors aromatinį preparatą savo mažiems vaikams, visuomet jį tikrindavau ant savo odos, nesvarbu, kiek kartų tą pačią formulę būčiau išbandžiusi anksčiau. Tada truputį preparato užtepdavau jiems ir stebėdavau, ar nėra paraudimo bei niežėjimo.

Eterinių aliejų mišinius naudojant kūdikiams ir vaikams, patartina ištepti kojytes, nugarą, bet saugoti, kad jų nepatektų į akis ar burną. Nors ir tokiu atveju pavojaus nebus: patekus eterinio aliejaus į burną, didžiausia blogybė – nemalonus skonis, o, sudirginus akytes, jos nurims, kai šis aliejus išgaruos.

Cheminiais repelentais tepti vaiką nesaugu, tad kaip natūraliai apsiginti nuo uodų? Ar eteriniai aliejai tokie pat veiksmingi?

Pastaraisiais metais didėja susidomėjimas augaluose esančių eterinių aliejų savybėmis atbaidyti nepageidaujamus vabzdžius – stengiamės naudoti kuo sveikesnius žmogui ir aplinkai produktus.

Lietuvoje esantys uodai nėra tokie pavojingi kaip jų tropinių kraštų giminaičiai, nes nenešioja jokių ligų ir didžiausias jų sukeliamas nepatogumas tėra sudirgusi, niežtinti oda. Galbūt dėl to nėra atlikta daug tyrimų, kaip eteriniai aliejai veikia mūsiškius uodus. Išbandyti galime tik mes patys.

Lietuviškus uodus atbaido rutulinių eukaliptų, levandų (tinka ir vaikams), rozmarinų, čiobrelių, anyžių, bazilikų eteriniai aliejai. Eukaliptų, ypač rausvųjų, lapų arba spindulinių eukaliptų aliejai – tinka ir vaikams. Kiek silpniau veikia pipirmėčių ir laurų eteriniai aliejai.

Eterinius aliejus naudoti apsaugai nuo vabzdžių galite įvairiais jums patogiais būdais: garinkite aromatinėje lempoje ar garintuve, užlašinkite ant drabužių, taip pat – po lašą ant kiekvieno delno, o juos patrynę vieną į kitą ištepkite atviras kūno vietas, plaukus ar drabužius.

Kitas būdas: sumaišykite 5 ml pasirinkto eterinio aliejaus ar jų mišinio su 1 valgomuoju šaukštu spirito, 80 ml žolynų vandens-hidrolato (geriausia – to paties augalo, kaip ir eterinis aliejus) ir purkškite ant odos ar drabužių. Ruošdami purškalą vaikams nuo 2 metų, spirito nenaudokite.

Jautresniems žmonėms ir vyresniems nei 2 metai vaikams odą tepkite 10-50 proc. mišiniu su baziniu aliejumi (migdolų, lazdynų riešutų ar pan.). Vaikams iki 2 metų kvėpinkite tik drabužius arba garinkite eterinius aliejus ore, tačiau netepkite jų tiesiai ant odos.

Ar gali eteriniai aliejai apsaugoti nuo erkių?

Iš tiesų ligas platinančias ir skaudžiai kandančias erkes galima nubaidyti ne tik neurotoksiškai veikiančia chemine medžiaga DEET, bet ir eteriniais aliejais. Beje, tas pats mišinys veiks ir uodus, , jis saugus purkšti ant odos vaikams, taip pat ir šunims.

Naudokite palmarozų hidrolatą ir pelargonijų eterinį aliejų. Įrodyta, kad pelargonijų (pelargonium graveolans) sudėtinė medžiaga eudesmolis veiksmingumu nenusileidžia minėtai cheminei medžiagai. 25 lašus arba 1 ml Himalajų pelargonijų eterinio aliejaus sumaišykite su 100 ml palmarozų hidrolatu. Prieš purkšdami gerai suplakite ir drąsiai naudokite ant odos, plaukų ir drabužių. Šis mišinys apsaugos ir uodų spietyje Lietuvoje, ir keliaujant egzotinėse šalyse.

Ar reikia vengti saulės Lietuvoje ir ar galima apsieiti be apsauginių kremų?

Saulės spinduliai naudingi sveikatai, ypač vitamino D gamybai. Jų vengti šiuolaikiniam žmogui, kuris beveik visą laiką praleidžia patalpose, neracionalu. Žinoma, kaitinantis saulėje, būtinas saikas. Lietuvoje užtenka pamaitinti odą nerafinuotais aliejais ir nesikaitinti per ilgai. Daugeliu atveju kremai su SPF filtru, ypač stipresniu nei SPF10, nebūtini.

Geriausios augalinės medžiagos nuo saulės: nerafinuoti sviestmedžių, kokosų, MONOI, baobabų, sezamų aliejai – gryni arba mišinyje, vaistinių puiklapių (naudokite iki 5 proc.) ir sezamų aliejų mišinys. Didelio saulės aktyvumo periodais geriausia apsauga – pavėsis, rūbai, skrybėlė ir akiniai.

Vaikų oda daug greičiau reaguoja į UV spindulius, nes yra plonesnė ir jautresnė. Jiems galima rinktis apsauginį ekologišką kremą nuo saulės su mineraliniais ir botaniniais UV filtrais. Kremą nuo saulės su SPF 50 filtru vaikams naudokite tik išimtiniais atvejais: vidudienį, kai saulė intensyviausia, nėra jokio šešėlio ir vaiko kūnas neuždengtas, arba atostogaujant pietų šalyse, kur saulės aktyvumas didesnis.

Nepamirškite, kad saikinga pigmentacija yra natūrali fiziologinė odos apsauga nuo žalingų UV spindulių, tad Lietuvoje ir vaikai gali apsieiti be apsauginių kremų, jeigu neleisime jų į lauką, kai saulė intensyviausia. Vaiką pratinkite prie saulės kasdien, didinkite buvimo joje laiką: po 10, 15, vėliau – 20 minučių išsirengus. Taip pamažu įgaunama pigmentacija. Kūdikiams leiskite būti tik šešėlyje.

Tik pradedant pratintis, prieš išeinant į saulę ar po maudynių keletą dienų vaiko odą tepkite apsauginiu kremu, vėliau kas valandą – sviestmedžių ar kitais minėtais nerafinuotais aliejais. Paraudusios, nudegusios odos aliejais tepti negalima, nes jie sulaiko karštį. Nudegusias vietas purkškite hidrolatais, vėsinkite alavijų kompresais ar tepkite jogurtu.

Vasarą šeimos daug laiko praleidžia gamtoje. Kokie eteriniai aliejai tinka vaikams nusideginus, įsidrėskus, atsiradus mėlynėms ir pan.?

Eteriniai aliejai gali puikiai pagelbėti nuo gamtoje užklupusių bėdų: nusideginus, įsidrėskus padės levandų ar levandinų aliejai, nuo gumbų ir mėlynių tinka italinių šlamučių, o bėrimus, dermatitus, įkandimus, niežėjimus švelniai nuramins didramunių, tuopų pumpurų ar Maroko ramunėlių eteriniai aliejai. Skaudantį pilvuką (perpildytą šviežių uogų) galima švelniai pamasažuoti atskiestu kmynų arba didramunių eteriniu aliejumi. Greičiau nusiraminti po dienos įspūdžių, užmigti padės bergamočių, didramunių ar melisų eterinio aliejaus lašiukas, išmaišytas augaliniame aliejuje.

Visi paminėti eteriniai aliejai yra itin švelnūs, juos mažais kiekiais praktiškai galima naudoti grynus, tačiau galima skiesti net iki 1 ar 0,5 procento, atsižvelgiant į vaiko amžių, svorį, jautrumą, o jei manote, kad eteriniai aliejai vaikui per stiprūs, naudokite dar švelnesnes priemones – minėtų augalų vandenis (hidrolatus).

Kvapų namų aromaterapeutė,

Lietuvos aromaterapeutų asociacijos (LAA) tikroji narė Laimė Kiškūnė

Kvapų namų gamybos vadovė, natūralios kosmetikos specialistė Rūta Daunoravičienė

Pirmiausia, įsidėkite vaistus, kuriuos kokia nors liga sergantys Jūsų šeimos nariai turi vartoti nuolat. Pasirūpinkite pakankama atsarga – nesvarbu, kad liga šiuo metu nėra paūmėjusi. Nepamirškite, jog visus vaistus, net ir gerai žinomus, galima vartoti tik pasikonsultavus su specialistu.

Vaikui – atskira vaistinėlė

Mažajam keliautojui reikia turėti pagalbos priemonių nuo visų įmanomų negalavimų. Vaiką gali užklupti alergija, peršalimo liga, sutrikti virškinimas, mažyliai dažnai susižeidžia, juos reikia apsaugoti nuo apkandžioti besitaikančių vabzdžių. Svarbiausia, visus vaikiškus vaistus ir kitus reikmenis sudėkite į atskirą dėžutę, kad staiga prireikus nesupainiotumėte su suaugusiųjų priemonėmis ir greitai rastumėte.

Jeigu, taupydami vietą vaistinėlėje, preparatus išimate iš dėžučių, prie jų būtinai pridėkite vartojimo instrukcijas ir užrašykite galiojimo laiką. Vaistus laikykite sausoje ir vėsioje vietoje. Geriausia, kai vaistinėlės dėžutė užrakinama, kad mažieji smalsuoliai negalėtų pasigydyti be tėvų žinios.

Vaistai nuo temperatūros ir skausmo

Kad nesigriebtumėte temperatūrą mažinančių vaistų be reikalo, būtinai pasiimkite termometrą, kurį saugiai nusivešite specialiame dėkle. Temperatūrą mažinantys vaistai – būtini, nes ji gali pakilti bet kuriuo momentu ir dėl įvairių priežasčių. Šie vaistai atlieka dar vieną funkciją – malšina skausmą, taigi turėsite tą patį preparatą nuo dviejų problemų. Jis padės patyrus traumą, suskaudus dantukui arba kamuojant galvos skausmui. Vaikui negalima duoti suaugusiųjų vaistų, juo labiau kad kai kurios jų veikliosios medžiagos ir dozės mažiesiems netinkamos. Vaistinėje rasite vaikiškų vaistukų, pritaikytų įvairioms amžiaus grupėms.

Kai temperatūra žemesnė kaip 38,5 laipsnių, jos numušti nereikia, nes padeda kovoti su infekcija. Aukštesnę kaip 38,5 laipsnių temperatūrą reikia mažinti vaistais, pavyzdžiui, ibuprofeno preparatu. Mažesnę negu ši temperatūrą turime numušti tik vaikui, kuriam anksčiau dėl jos yra buvę traukulių.

Nepamirškite, kad sugirdyti vaistai tą pačią sekundę nepradeda veikti. Kol jie imsis darbo, nurenkite vaiką ir aptrinkite vėsiame vandenyje suvilgytu švelniu rankšluosčiu. Duokite atsigerti sulčių ar kito mėgstamo gėrimo. Nors ir išgėrus vaistų temperatūra nukrito, vaiką turėtų apžiūrėti gydytojas.

Susižeidus

Mažieji nenuoramos dažnai neįvertina savo jėgų. Nubrozdinti keliai ir alkūnės, mėlynės ar žaizdos – dažnai išmargina kūną ne tik namų ar darželio kieme, bet ir kurorte.

Susitrenkus ir atsiradus mėlynėms greičiau sugyti pažeistai vietai pagelbės tepalas nuo šios problemos. Gerai jo įtrynus, sumažės patinimas ir skausmas, o taip gydytis prireiks keletą dienų.

Nubrozdinimai, įbrėžimai ar įpjovimai – nėra rimti sužeidimai, bet pirmiausia būtina juos dezinfekuoti. Kelionių vaistinėlėje turėkite antiseptinio skysčio, kuriuo praplausite žaizdeles. Svarbu dezinfekuoti net nedidelį įbrėžimą, nes sužalotoje vietoje paprastai būna mikroorganizmų, kurie dauginasi ir pažeidžia aplinkinius audinius, todėl žaizda lėčiau gyja. Jokiu būdu negalima dezinfekuoti žaizdos jodu, briliantine žaluma ar spiritu. Vaistinėje jums pasiūlys saugią ir veiksmingą priemonę. Greitesniam gijimui pravartu vaistinėlėje turėti ir antiseptinio žaizdų gelio. Nedidelę žaizdą galima užklijuoti baktericidiniu pleistru, o ant gilesnės reikės uždėti tvarstį ir apibintuoti.

Ištikus traumai, gali prireikti vatos tamponėlių, įvairių matmenų marlės ir elastinio binto, guminės timpos kraujavimui stabdyti, būtinos kelioninėje vaistinėlėje ir žirklės.

Nuo nudegimų

Neretai vaikams pasitaikanti nelaimė – nudegimai ir nuplikinimai. Ar mokate suteikti pirmąją pagalbą? Pirmiausia nudegintą vietą atvėsiname – tai paprasta padaryti šaltu vandeniu. Tam netinka jokie riebalai: jie ne tik neatvėsina, bet sudaro karštį sulaikančią plėvelę, todėl žaizda lėčiau gyja. Atvėsintą vandeniu žaizdą nusausiname, po to patepame drėkinančiu ir gijimą skatinančiu preparatu. Jeigu labai skauda, duodame vaikui vaistų.

Jokiu būdu nelieskite nudegimo vietoje susidariusių pūslių, nes joms trūkus žaizda sunkiau gis. Jeigu vaikas nusiplikė ar nusidegino didelį odos plotą, nedelsdami kreipkitės į gydymo įstaigą.

Nudegimų saulėje galite išvengti tepdami vaiko odą apsauginiu kremu. Neleiskite jam kaitintis per ilgai ir pavojingiausiu dienos metu – nuo 10 iki 15-16 val.

Jeigu vaiką kamuoja supimo liga

Dažną vaiką keliaujant automobiliu, autobusu ar skrendant lėktuvu kamuoja supimo liga. Tokiam vaikui turėkite priemonę nuo supimo, maišelių, jeigu mažylį supykintų, servetėlių bei geriamojo vandens. Pasiimkite į kelionę rūgščių ledinukų – galbūt jie padės išvengti pykinimo. Kelionėje ir prieš ją stenkitės mažylio nepermaitinti.

Vaistai virškinimui

Prisiragavęs neįprasto maisto, dažnas keliautojas suviduriuoja. Ypač jautriai į mitybos pokyčius reaguoja maži vaikai. Todėl kelionių vaistinėlėje būtini preparatai, padedantys atsikratyti toksinų ir sumažinti viduriavimą. Po apsinuodijimo gali prireikti ir virškinimą gerinančių fermentų preparato. Viduriuojančiam ar vemiančiam vaikui netekus daug skysčių, reikės rehidratacinio tirpalo, kurio galite nusipirkti vaistinėje.

Vasarinei slogai nubaidyti

Vasaros karštis, deja, neapsaugo nuo peršalimo ligų, tokių kaip sloga. Apmaudu dalį atostogų prasikamuoti dėl užgultos nosies, ar ne? Todėl vasaros kelionių vaistinėlėje turi būti nosies plovimo priemonė. Vaikams tinkamiausias – jūros vandens tirpalas. Juo galima plauti nosį ilgesnį laiką. Toks tirpalas suminkština ir pašalina susikaupusias gleives, sudrėkina nosies gleivinę. Kitos rūšies jūros vandens tirpalas gydo slogą, jis mažina nosies gleivinės paburkimą ir palengvina kvėpavimą. Nemokančiam išpūsti nosies vaikui į kelionę paimkite specialų siurbtuką.

Kosuliui gydyti

Sausą kosulį gydome jį drėgnu paversti padedančiais vaistais, t. y. skystinančiais gleives. Bet koks vaiko kosulys paprastai nėra slopinamas vaistais, nes jis padeda pašalinti įvairius ligų sukėlėjus. Sekretą skystinantys ir atsikosėjimą lengvinantys vaikiški vaistai – taip pat būtini vasaros vaistinėlėje.

Nestipriam kosuliui malšinti gali užtekti paprasčiausių priemonių – karštokos mėlynių ar aviečių arbatos, drėgnesnio oro kambaryje. Vaistinėje rasite atsikosėjimą lengvinančių vaistažolių arbatėlių, tinkančių vaikams.

Pagalba užklupus alergijai

Jeigu nė vienas šeimos narys nėra susidūręs su alergija, vis tiek į kelionę pasiimkite antihistamininį preparatą, kuris gali praversti įkandus vabzdžiui arba nuo augalo sukeltos alergijos.

Poilsio vietoje galite susidurti su uodais, sparvomis, mašalais, bitėmis. Kad jie nesugadintų atostogų, turėkite gynybos priemonę – repelentą. Šiuos sparnuotus gyvius atbaidantys kremai, balzamai, losjonai, tepalai bei purškikliai padės išvengti jų antpuolių.

Išsiruošusiųjų savaitgaliui prie miške viliojančio ežero tyko pavojingas ligas atnešti galinčios erkės. Apsisaugoti nuo jų taip pat padeda specialūs repelentai. Ką darysite, jeigu uodai suspės apkandžioti? Tuomet padės vasaros kelionių vaistinėlėje esantys specialūs tepalai, kurie nuramins niežulį ir sumažins skausmą.

Kas dar pravers kelionėje su vaiku?

Neapsiriksite įsidėję vaikišką kremą, kuris suminkštins, sudrėkins ir nuramins švelnią odelę. Kūdikiui prireiks tepalo su cinku, kuris išgelbės nuo vystyklų bėrimų bei nutrinimų, dažnai apninkančių karštyje gausiai prakaituojančius mažylius. Mažam vaikui nepamirškite vaistukų nuo pilvo pūtimo.

Sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė