MAMŲ ISTORIJOS

Daugiavaikės mamos glėbyje – ir šeima, ir nuosavi verslai                                                           

RUDENS LIGOS

Ruošiamės gripo ir COVID-19 sezonui. Darželio ir mokyklos baubai – rotavirusai. Vaikas susirgo bronchitu: kaip greičiau jam padėti?

RUDENS VAISTINĖLĖ

Gelbėjame vaiką nuo ausies skausmo. Kaip reikėtų pasiruošti alergiško vaiko tėvams.

BŪKIME SVEIKUČIAI

Kaip padėti vaikui apsiginti nuo ligų? Kad diabetas neužpultų iš pasalų. Progresuojančios trumparegystės epidemija: iššūkis augančioms akims. Kodėl geležis moterims turi rūpėti ypatingai?

KŪDIKIS

Kai dėl pilvuko dieglių kalta laktozė. Gydytojas A. Vingras Atopinis dermatitas. Kūdikio higiena – svarbiausia odos problemų prevencija.

MAMYTĖ

Psichologė K. Tarnauskienė Kai žindymas varo iš proto, bet dar nesinori visiškai nujunkyti.

VERTA ŽINOTI

Natūralus švelnumas ir nauda nuo pirmųjų dienų.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. ruduo

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

[raw]

[/raw] 

Nešvarių rankų liga

Rotavirusine žarnyno infekcija iki 6 metų perserga beveik visi vaikai. Suaugusieji taip pat suserga, bet liga jiems lengvesnė. Sunkiausia ši liga pirmą kartą susirgusiam mažyliui. Užsikrėsti galima pakartotinai, tuomet paprastai sergama lengviau. Žindomus kūdikius iki 3 mėnesių nuo rotaviruso apsaugo antikūnai, kuriuos jie gauna kartu su motinos pienu.

Ši infekcija perduodama fekaliniu-oraliniu būdu: ligos sukėlėjai išsiskiria su išmatomis. Tai yra nešvarių rankų liga. Nuo rankų rotavirusai į organizmą patenka per burną. Jie plinta per įvairius daiktus ir užterštomis rankomis paruoštą maistą. Greičiausiai užsikrečiama valgant termiškai neapdorotą maistą, pavyzdžiui, sumuštinius, mišraines.  Galima užsikrėsti palietus durų rankeną, laiptų turėklą ar nuo žaislų. Virusas gali plisti per orą pasklidusiais lašeliais kontaktuojant su kosinčiu sergančiuoju.

Rotavirusai sparčiai plinta vaikų kolektyvuose

Rotavirusas yra labai užkrečiamas: kad susirgtumėte, pakanka vos 10 viruso dalelių. Be to, šie virusai labai atsparūs aplinkoje: 4–20 laipsnių temperatūroje jie gali išlikti ant paviršių net kelis mėnesius. Paviršių valymas nepadės, nes šių virusų neveikia švelnūs buitiniai valikliai ir plovikliai. Sunaikinti juos gali tik chloro turinčios dezinfekuojančios priemonės ir virinimas. 

Dėl šių mikroorganizmų atsparumo aplinkoje ir labai mažos užkrečiamos dozės rotavirusinės infekcijos protrūkiai – dažnos bėdos vaikų ugdymo ir mokymo įstaigose. Čia itin palankios sąlygos virusams plisti. Darželiuose, mokyklose, įvairiuose būreliuose vaikai daug laiko praleidžia kartu, be to, dalinasi įvairiais daiktais ir ne visada prisimena apie higieną. Mažesnieji dažnai kiša į burną rankas, kuriomis lietė įvairius paviršius ir žaislus. Rotavirusai gali knibždėti įvairiose viešose vietose, kuriose nedezinfekuojami paviršiai, pavyzdžiui, prekybos centrų vaikų žaidimų erdvėse, ant sauskelnių keitimo stalų.

Nebrandi mažo vaiko imuninė sistema paprastai neatsilaiko prieš užkratą. Grįžę namo vaikai parneša virusų kitiems šeimos nariams, todėl neretai šia infekcija vienu metu suserga visi namiškiai, tarp jų ir suaugusieji.

Veiksmingiausias būdas apsisaugoti nuo rotavirusų – skiepai.  Kūdikiai skiepijami nemokamai ne vėliau kaip iki 32 savaičių amžiaus.

Kas palengvina ligos simptomus?

Rotavirusinės infekcijos inkubacinis laikotarpis, kol atsiranda simptomai, 1–2 dienos. Sergantysis gali užkrėsti dar neatsiradus ligos simptomams. Net pasveikęs jis gali nešioti užkratą apie 10 dienų. Todėl po ligos mažylį nederėtų iš karto vesti į darželį ar kitas vietas, kuriose renkasi vaikai.

Patekęs į organizmą rotavirusas sukelia skrandžio ir žarnyno uždegimą, kuris gali tęstis 3–7 dienas. Itin varginantis ligos simptomas – dažnas tuštinimasis vandeningomis išmatomis, taip pat – vėmimas. Viduriuojama iki 20 kartų per parą. Ligai būdingas bendras silpnumas, karščiavimas, pilvo skausmas. Kai kuriems šia žarnyno infekcija sergantiems vaikams atsiranda sloga ir kosulys, parausta ir skauda gerklė. 

Gydant vaiką svarbu atkurti viduriuojant ir vemiant netenkamus skysčius. Mažyliui nuolat duodama gerti nedideliais kiekiais.

Sergantį vaiką reikia atidžiai stebėti, ar neatsiranda dehidratacijos požymių. Dėl to verta susirūpinti, jei vaikas nesiliauja vemti, viduriuoti, stipriai karščiuoja, negeria skysčių, šlapinasi mažiau nei įprastai, verkia be ašarų. Tada nedelsiant reikia gydytojo, ypač, jeigu serga kūdikis. Dehidratacija gali išsivystyti greitai ir itin pavojinga mažiesiems.

Kitas svarbus dalykas, gydant rotavirusinę infekciją, tinkama mityba. Neduokite vaikui pieno produktų, sulčių, žalių vaisių ir daržovių. Maistas turi būti kuo švelnesnis – neaštrus, neriebus, nekarštas, nekeptas. Tai yra toks, kuris nedirgina dėl ligos jautraus vaiko žarnyno. Tinka troškiniai, sriubos, trapučiai. Vaikas turėtų valgyti dažniau nei įprastai, bet mažomis porcijomis.

Specifinio rotavirusinės infekcijos gydymo nėra, orientuojamasi į simptomų palengvinimą ir skysčių bei elektrolitų atkūrimą. Stipriai viduriuojant gali tekti vartoti geriamąjį rehidracinį tirpalą, kuris padeda kompensuoti prarastas mineralines medžiagas. Susilpninti ligos simptomus padeda probiotikai.

Kaip padeda mieliagrybio S. boulardii probiotikas?

Bet koks viduriavimas, kaip ir sukeltas rotavirusinės infekcijos, yra apsauginė organizmo reakcija, siekiant atsikratyti ligos sukėlėjų ir jų toksinų. Tačiau tai nualina organizmą ir jam reikia pagalbos.

Infekcijų sukėlėjai, taip pat ir rotavirusas, pažeidžia žarnyno gleivinę, sutrikdo jame gyvenančių mikroorganizmų pusiausvyrą, o mikrobiota svarbi normaliai žarnyno funkcijai.

Gelbėjantis nuo žarnyno infekcijos, ypatinga reikšmė teikiama probiotikams – preparatams, padedantiems atkurti normalią žarnyno mikrobiotą.

Vieni tokių preparatų – mieliagrybio Saccharomyces boulardii probiotikas. Šio mieliagrybio nėra žarnyno mikrobiotos sudėtyje, bet jis pasižymi tokiu pat veikimu virškinamajame trakte kaip normali mikrobiota. T. y. neleidžia daugintis pavojingoms bakterijoms, sukurdamas sąlygas gerosioms žarnyno bakterijoms. Todėl atsikuria normali mikrobiota.

Gydant viduriavimą šis mieliagrybis naudingas tuo, kad slopina ligą sukeliančių mikroorganizmų ir jų toksinų poveikį. Jis neleidžia patogeniniams mikroorganizmams prisitvirtinti prie žarnyno ląstelių. S. boulardii skatina imunitetą, padidindamas imunoglobulino A – virškinamojo trakto apsaugai nuo infekcijų svarbaus antikūno – koncentraciją žarnyne.

Šis mieliagrybis yra atsparus skrandžio bei tulžies rūgštims, virškinimo fermentams, todėl žarnyną pasieka gyvybingas. Be to, atsparus antibiotikams, o tai reiškia, kad jį galima vartoti kartu su šiais vaistais. S. boulardii nelieka žarnyne visam laikui, o po 2–5 dienų pasišalina nebevartojant probiotiko.

Vartojant šio mieliagrybio probiotiką, esant bet kurios priežasties sukeltam viduriavimui, sumažėja viduriavimo trukmė ir dažnumas. Geriausia pradėti jį gerti nuo pat infekcijos pradžios. 

Parengė Undinė Gilė

Problema ta pati – priežasčių daug

Viduriavimu laikomas vaiko tuštinimasis dažniau kaip 3 kartus per parą skystomis ir vandeningomis išmatomis. Ši taisyklė negalioja kūdikiams, kurie normaliai tuštinasi daugiau kartų, todėl pačių mažiausiųjų viduriavimas nustatomas pagal pakitusias išmatas.

Viena iš šio negalavimo priežasčių – maistas. Tai gali būti, pavyzdžiui, saldikliai, dedami į gaiviuosius gėrimus ir saldainius. Jeigu vaikas suvalgys nemažą pakelį guminukų ar padaugins saldaus gazuoto gėrimo, nesistebėkite, kad jam teks dažnai lakstyti į tualetą. Infekcinį viduriavimą vaikui sukelia sugedę maisto produktai, neplauti vaisiai ir daržovės.

Viduriuojama ir dėl alergijos maisto produktams, o jeigu tuo metu vaiko neišbers, atpažinti šią priežastį bus nelengva. Dažniausiai alergiją sukelia karvės pienas ir jo produktai, grikiai, riešutai, citrusiniai vaisiai, morkos, šokoladas, žuvis. Vyresnis vaikas gali netoleruoti karvės pieno dėl jame esančius angliavandenius skaldančio fermento laktazės stokos. Tada išgėrus pieno ima gurguliuoti žarnyne, skauda pilvą ir suskystėja viduriai.

Viduriuoja sergantieji kai kuriomis virškinamojo trakto ligomis: celiakija, cistine fibroze, Krono liga, opiniu kolitu, nes šios ligos sutrikdo maistinių medžiagų pasisavinimą iš žarnyno.

Dar vienas viduriavimo kaltininkas – antibiotikai, kuriais gydomos kai kurios infekcinės vaikų ligos. Pašalinis šių vaistų poveikis gali paliesti įvairias organizmo sistemas, o dažniausiai nukenčia virškinimo traktas. Antibiotikai naikina ne tik ligą sukeliančias patogenines bakterijas, bet ir organizme esančius naudingus mikroorganizmus. Todėl sutrinka žarnyno mikrofloros pusiausvyra, o kartu ir virškinimas.

Viena iš dažniausių vaikų viduriavimo priežasčių – žarnyno infekcijos, kurios užima antrą vietą po ūminių kvėpavimo takų ligų. Tai lemia dar iki galo nesusiformavusi vaikų imuninė ir virškinimo sistema, taip pat prasti higienos įgūdžiai.

Infekciniai viduriavimai – didžiausias dehidratacijos pavojus

Vaikams iki 5 metų infekcinius viduriavimus dažniausiai sukelia rotavirusai, rečiau – patogeninės žarnyno bakterijos (pavyzdžiui, salmonelės, žarnyno lazdelės, šigelės). Atskirti virusinį viduriavimą nuo bakterinio nelengva. Jeigu kaltininkai yra virusai, vaikas gali nestipriai kosėti, sloguoti, parausta ryklės gleivinė. Esant bakterijų sukeltam viduriavimui karščiavimas didesnis – temperatūra pakyla iki 40 laipsnių, skauda pilvą, išmatose atsiranda kraujo priemaišų, kamuoja galvos skausmas, gali atsirasti traukulių.

Užsikrečiama per nešvarias rankas, užterštus daiktus, maistą ir vandenį. Dėl to, kad vaikai neįpratę nuolat plautis rankų, jie vienas nuo kito lengvai užsikrečia darželyje. Pavojų kelia ne tik sergantieji, bet ir jau pasveikusieji, turintys žarnyne ligų sukėlėjų. Rotavirusine infekcija sergantys maži vaikai viduriuoja labai stipriai ir ilgai. Todėl sukurta vakcina nuo šios infekcijos ir rekomenduojama skiepytis. Skiepai nuo rotavirusinės infekcijos įtraukti į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių ir yra nemokami.

Infekciniai viduriavimai dažniausiai prasideda staiga. Vaikas ne tik gausiai viduriuoja, bet gali ir vemti, jam pučia ir skauda pilvą, vargina karščiavimas. Išmatose gali būti gleivių ir kraujo priemaišų. Mažylis praranda apetitą, mieguistas ir nusilpęs. Dėl prasto apetito, pakilusios temperatūros, vėmimo ir viduriavimo vaikas netenka daug skysčių, o kartu ir mineralų, ypač – kalio, o per mažas jo kiekis gali sukelti širdies komplikacijas. Skysčių praradimas lemia ligos sunkumą, nes gali išsivystyti pavojinga gyvybei dehidratacija.

Dažniausiai infekcinis viduriavimas trunka apie savaitę. Daugelis viduriavimų praeina nesunkiai, dažniau į ligoninę patenka kūdikiai, nes jie labiausiai nukenčia dėl dehidratacijos.

Skysčiai ir probiotikai – viduriavimo nualintam žarnynui

Viena iš svarbiausių užduočių gydant viduriavimą – atkurti skysčių ir mineralų balansą, kad išvengtume dehidratacijos, taigi vaikas turi užtektinai gerti. Girdykite jį dažnai ir nedideliais kiekiais paprastu vandeniu arba nesaldinta arbata (ramunėlių, ąžuolo žievės, mėlynių, gervuogių). Jeigu pastebėjote dehidratacijos požymius, nedelsdami pradėkite duoti specialų druskų mišinių tirpalą, kurį galima įsigyti vaistinėje. Atsiradus dehidratacijai, vaikas mažai šlapinasi, verkia be ašarų, sumažėja seilių, suskeldėja ir išsausėja lūpos, suglemba oda, padažnėja kvėpavimas.

Bet kuris viduriavimas sutrikdo žarnyno mikroflorą, todėl patariama vartoti ir preparatus normaliai mikroflorai atkurti, t. y. probiotikus, kurie padeda sumažinti viduriavimų skaičių ir trukmę, sustiprina organizmą ir pagerina virškinimą.

Viduriuojant žarnyne sumažėja naudingųjų bakterijų ir įsivyrauja patogeninės, todėl organizmas netenka apsauginės imuninės funkcijos. Sutrikusi mikrofloros pusiausvyra pažeidžia visą žarnyno veiklą, gali susilpnėti maistinių medžiagų įsisavinimas ir organizmui pritrūks vitaminų, mikroelementų, pablogės savijauta, vargins silpnumas.

Normali mikroflora lemia gerą žarnyno darbą: naudingosios bakterijos gamina apsaugines žarnyno gleivinės medžiagas, vitaminus, antioksidantus, neleidžia daugintis patogeninėms bakterijoms, skatina toksinų pasišalinimą ir stiprina žarnyno imuninę funkciją.

Nebakterinis probiotikas – mieliagrybis

Renkantis probiotikus svarbu atkreipti dėmesį į jų kokybę bei patikimumą. Probiotikai yra dviejų rūšių – bakteriniai (gerosios bakterijos) ir nebakterinis probiotikas – mieliagrybis Saccharomyces boulardii. Mieliagrybis yra išskirtinis probiotikas: jis 10 kartų didesnis už bakteriją, todėl gali pašalinti iš organizmo žymiai daugiau patogeninių mikrobų. Sacharomyces boulardii CNCM I-745® yra vaistas, todėl jo efektyvumas gydant ūminį viduriavimą patvirtintas moksliškai.

Didelis mieliagrybio pranašumas, kad jis atsparus antibiotikams ir jį galima vartoti kartu su šiais vaistais. Išgėrus antibiotikų nereikia laukti kelių valandų, kaip vartojant bakterinį preparatą.

Naudingosios bakterijos, esančios bakteriniuose probiotikų preparatuose, nėra atsparios antibiotikų poveikiui, todėl dalis jų sunaikinama. Taip pat dalis bakterijų žūsta rūgščioje skrandžio terpėje ir nepatenka į žarnyną. Mieliagrybiui Saccharomyces boulardii nekenkia nei skrandžio, nei tulžies rūgštys, todėl jis nepakitęs pasiekia visą žarnyną ir veikia maksimaliai. Šis mieliagrybis slopina patogeninių mikroorganizmų ir jų toksinų poveikį, padeda atkurti žarnyno mikrofloros pusiausvyrą, stabdo skysčių netekimą ir gerina medžiagų pasisavinimą.

Sacharomyces boulardii, kaip ir kitų probiotikų, reikia vartoti dar kelias dienas, pasibaigus viduriavimo simptomams. Ne galutinai išgydytas viduriavimas gali turėti įtakos virškinamojo trakto sutrikimams ateityje.

Ar viduriuojančiam vaikui reikia gydytojo?

Vaikui suviduriavus visada verta kreiptis į gydytoją. Nedelskite, jei vandeningomis išmatomis vaikas tuštinasi daugiau kaip 8 kartus per dieną, nepaliaujamai vemia, serga kita liga, pavyzdžiui, diabetu, inkstų nepakankamumu, jei vaikas nesišlapina 8 valandas, kai išmatose pastebite daug kraujo.

Tuojau pat būtina kreiptis į gydytoją, jeigu viduriuojantis ir vemiantis vaikas mieguistas, atsisako skysčių, stipriai karščiuoja, atsiranda bėrimų. Tokius požymius sukelia ypač pavojinga meningokokinė infekcija.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Mamų istorijos:
Svajonės pildosi tyliai…

Mityba ir vitaminai:
Kodėl vaikas neapsieina be maisto papildų?

Rudens ligos:
Pažįstamas, bet nekviestas svečias – peršalimas.
Šeimų mokyklėlėje.
Peršalusiam vaikui greičiau pasveikti padės augalai.
Laringitas – pavojus mažam vaikui.
Kaip padėti užsikimšusiai nosytei?

Vaistinėlė:
Kodėl vaikas viduriuoja?
Kaip gelbėtis nuo dujų pilve?
Šiuolaikinė homeopatija.
Neįsileiskime rudens virusų.

Vaiko aplinka:
Kaip namus paversti saugiais kūdikiui.
Kokie drabužėliai atlaiko rudens negandas.

Būkime sveikučiai:
Kas padeda akytėms?
Stresas – didžiausias vaiko imuniteto priešas.

Kūdikis:
Kad nepritrūktų gerųjų bakterijų.
Vilna kūdikiui – šiluma, švara ir komfortas.
Sauskelnės – sveikai užpakaliuko odelei.
Kada prireikia mišinuko.

Mamytė:
Kūnas, kurio norėtum – padės malonios procedūros.
Kaip atsigauti po gimdymo?

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
„Mama ir vaikas” 2014 metų ruduo