<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>šalčio dilgėlinė | MAMA ir vaikas</title>
	<atom:link href="https://mamairvaikas.lt/zymuo/salcio-dilgeline/feed" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>https://mamairvaikas.lt</link>
	<description>Nė&#353;tumas, mamos ir vaiko sveikata. Vaikų ligos.</description>
	<lastBuildDate>Fri, 07 Mar 2025 06:06:25 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>
	hourly	</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>
	1	</sy:updateFrequency>
	<generator>https://wordpress.org/?v=5.7.12</generator>
	<item>
		<title>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. žiema</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2024-m-ziema?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=zurnalas-mama-ir-vaikas-2024-m-ziema</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2024-m-ziema#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Mon, 09 Dec 2024 07:43:09 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Naujas žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[Alergija]]></category>
		<category><![CDATA[Anemija]]></category>
		<category><![CDATA[būreliai]]></category>
		<category><![CDATA[čiulptukas]]></category>
		<category><![CDATA[COVID-19]]></category>
		<category><![CDATA[dubens dugno raumenys]]></category>
		<category><![CDATA[geležies stoka]]></category>
		<category><![CDATA[geležis]]></category>
		<category><![CDATA[Gerklės skausmas]]></category>
		<category><![CDATA[Gripas]]></category>
		<category><![CDATA[gripo virusai]]></category>
		<category><![CDATA[imuninė sistema]]></category>
		<category><![CDATA[infekcija]]></category>
		<category><![CDATA[infekcijos]]></category>
		<category><![CDATA[inhaliatorius]]></category>
		<category><![CDATA[išvalyti nosį]]></category>
		<category><![CDATA[Karščiavimas]]></category>
		<category><![CDATA[Kėgelio pratimai]]></category>
		<category><![CDATA[Kosulys]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[liga]]></category>
		<category><![CDATA[ligos]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[Mama ir vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[mamos žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[mažas vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[mergaitės]]></category>
		<category><![CDATA[modeliukės]]></category>
		<category><![CDATA[moteris]]></category>
		<category><![CDATA[naujagimis]]></category>
		<category><![CDATA[nuo šalčio]]></category>
		<category><![CDATA[oda]]></category>
		<category><![CDATA[Peršalimas]]></category>
		<category><![CDATA[peršalimo ligos]]></category>
		<category><![CDATA[po gimdymo]]></category>
		<category><![CDATA[probiotikai]]></category>
		<category><![CDATA[šalčio dilgėlinė]]></category>
		<category><![CDATA[šaltis]]></category>
		<category><![CDATA[SARS-CoV-2]]></category>
		<category><![CDATA[šeima]]></category>
		<category><![CDATA[serga]]></category>
		<category><![CDATA[Skiepai]]></category>
		<category><![CDATA[šlapimo nelaikymas]]></category>
		<category><![CDATA[Sloga]]></category>
		<category><![CDATA[sloguojantis mažylis]]></category>
		<category><![CDATA[temperatūra]]></category>
		<category><![CDATA[tuštinimasis]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vakcinos]]></category>
		<category><![CDATA[veikli mama]]></category>
		<category><![CDATA[Viduriavimas]]></category>
		<category><![CDATA[Vidurių užkietėjimas]]></category>
		<category><![CDATA[virusai]]></category>
		<category><![CDATA[virusinės infekcijos]]></category>
		<category><![CDATA[Žarnyno infekcijos]]></category>
		<category><![CDATA[žiema]]></category>
		<category><![CDATA[žindymas]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas mama ir vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas mamoms]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=23292</guid>

					<description><![CDATA[<p>MAMŲ ISTORIJOS. Kas padeda visur suspėti veikliai talentingų dukrelių mamai? ŽIEMOS LIGOS. COVID-19 ir gripas – abi ligos vienodai pavojingos. Kaip greičiau pasveikti užpuolus peršalimo ligai. Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Apie mažylių slogą. Kaip išgyventi žiemą su šalčio dilgėline. ŽIEMOS VAISTINĖLĖ. Kaip atsilaikyti prieš puolančius virusus? Probiotikai – kovojant su žarnyno virusais. BŪKIME SVEIKUČIAI. Progresuojančios&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2024-m-ziema">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. žiema</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><strong><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-23295" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2024/12/Mama-ir-vaikas_2024-m.-ziema.jpg" alt="" width="840" height="466" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2024/12/Mama-ir-vaikas_2024-m.-ziema.jpg 840w, https://mamairvaikas.lt/failai/2024/12/Mama-ir-vaikas_2024-m.-ziema-660x365.jpg 660w, https://mamairvaikas.lt/failai/2024/12/Mama-ir-vaikas_2024-m.-ziema-768x426.jpg 768w" sizes="(max-width: 840px) 100vw, 840px" />MAMŲ ISTORIJOS. </strong>Kas padeda visur suspėti veikliai talentingų dukrelių mamai?</p>
<p><strong>ŽIEMOS LIGOS. </strong>COVID-19 ir gripas – abi ligos vienodai pavojingos. Kaip greičiau pasveikti užpuolus peršalimo ligai. <em>Gydytojas pediatras Algimantas Vingras </em>Apie mažylių slogą. Kaip išgyventi žiemą su šalčio dilgėline.</p>
<p><strong>ŽIEMOS VAISTINĖLĖ. </strong>Kaip atsilaikyti prieš puolančius virusus? Probiotikai – kovojant su žarnyno virusais.</p>
<p><strong>BŪKIME SVEIKUČIAI. </strong>Progresuojančios trumparegystės epidemija: iššūkis augančioms akims. Kada derėtų susirūpinti geležimi? Kodėl vaikui užkietėja viduriai?</p>
<p><strong>MAMYTĖ. </strong>Treniruotės ir maistas po gimdymo susilpnėjusiems dubens raumenims. <em>Psichologė K. Tarnauskienė</em> Ar vaikas mane naudoja vietoje čiulptuko?</p>
<p><span style="color: #bf0b0b;"><strong>Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:</strong></span></p>
<p><a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas_2024-ziema" target="_blank" rel="noopener"><span style="color: #333399;"><strong>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. žiema</strong></span></a></p>
<p><span style="color: #c90a0a;"><strong>Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu&nbsp;↓</strong></span></p>
<p>&nbsp;<br />
[raw]</p>
<div id="publitas-embed-phy9a9cxoqjadbv14lqjv2t9">&nbsp;</div>
<p><script publitas-embed="" data-wrapperid="publitas-embed-phy9a9cxoqjadbv14lqjv2t9" data-cfasync="false" data-publication="https://view.publitas.com/mb-mama-ir-vaikas/zurnalas-mama-ir-vaikas-2024-m-ziema/"= data-responsive="true" type="text/javascript" src="https://view.publitas.com/embed.js"></script>[/raw]</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2024-m-ziema">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. žiema</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2024-m-ziema/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Kaip išgyventi žiemą su šalčio dilgėline</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/kaip-isgyventi-ziema-su-salcio-dilgeline?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=kaip-isgyventi-ziema-su-salcio-dilgeline</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/kaip-isgyventi-ziema-su-salcio-dilgeline#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Fri, 06 Dec 2024 07:31:03 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Ligos]]></category>
		<category><![CDATA[Žiema]]></category>
		<category><![CDATA[Alergija]]></category>
		<category><![CDATA[liga]]></category>
		<category><![CDATA[nuo šalčio]]></category>
		<category><![CDATA[oda]]></category>
		<category><![CDATA[šalčio dilgėlinė]]></category>
		<category><![CDATA[šaltis]]></category>
		<category><![CDATA[temperatūra]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=23217</guid>

					<description><![CDATA[<p>Šaltyje veido oda paraudo, o gal dar ir išsausėjo, ėmė perštėti? Jeigu grįžus namo šilumoje raudonis ir kiti nemalonūs pojūčiai pranyksta, nesibaiminkite – oda tiesiog jautri šalčiui. Kad taip nenutiktų, prieš eidami į lauką patepkite veidą specialiu, apsaugančiu nuo šalčio kremu. Bet jeigu atsirado paraudusių ir labai niežtinčių bėrimų – tai gali būti šalčio dilgėlinė.&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kaip-isgyventi-ziema-su-salcio-dilgeline">Kaip išgyventi žiemą su šalčio dilgėline</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-23219" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2024/11/Salcio-dilgeline-ziema.jpg" alt="" width="838" height="481" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2024/11/Salcio-dilgeline-ziema.jpg 838w, https://mamairvaikas.lt/failai/2024/11/Salcio-dilgeline-ziema-768x441.jpg 768w" sizes="(max-width: 838px) 100vw, 838px" />Šaltyje veido oda paraudo, o gal dar ir išsausėjo, ėmė perštėti? Jeigu grįžus namo šilumoje raudonis ir kiti nemalonūs pojūčiai pranyksta, nesibaiminkite – oda tiesiog jautri šalčiui. Kad taip nenutiktų, prieš eidami į lauką patepkite veidą specialiu, apsaugančiu nuo šalčio kremu. Bet jeigu atsirado paraudusių ir labai niežtinčių bėrimų – tai gali būti šalčio dilgėlinė.</p>
<h4><strong>Priežastis – ne tik šaltas oras</strong></h4>
<p>Vadinamoji šalčio alergija dažniausiai atsiranda žvarbiu, šaltu ir vėjuotu oru. Tai nėra tikroji alergija, kurią sukelia organizmo reakcija į iš aplinkos patekusią medžiagą, pavyzdžiui, maisto produktą, cheminę medžiagą, dulkių erkutes ir t. t. Alergija – tai stipri organizmo reakcija į tam tikras medžiagas, kurios paprastai nekenksmingos, tai yra į alergenus. Tačiau šaltis nėra alergenas, tiesiog jo sukeliamos reakcijos primena alergiją. Šalčio dilgėlinė – dar vadinama pseudoalergija – tai yra viena iš fizinės dilgėlinės rūšių.</p>
<p>Apsauginė reakcija į šaltį yra specifinė: gindamasis nuo jo organizmas perduoda signalą imuninėms ląstelėms, kurios išskiria biologiškai aktyvią medžiagą – histaminą. Jis ir sukelia alergijai būdingus simptomus.</p>
<p>Šalčiui pernelyg jautrūs žmonės skundžiasi tokiais simptomais kaip bėrimas pūgšlėmis, tarsi nusidilginus, niežulys ar deginimas. Šalčio dilgėlinė gali pažeisti ne tik veidą, bet irkaklo, rankų odą, gali ištinti lūpos. Požymiai paprastai atsiranda po šalčio poveikio praėjus kelioms ar keliolikai minučių.</p>
<p>Priežasčių daugiau negu žema oro temperatūra lauke. Ši dilgėlinė atsiranda ne tik žiemą, odos problemas ji gali sukelti ir vasarą, pavyzdžiui, išsimaudžius šaltame vandenyje arba suvalgius ledų. Jos priežastis bet kuriuo metų laiku gali būti oro kondicionierius, šaltas vanduo, šaltas maistas ir gėrimai, požymiai gali išryškėti palietus šaltą daiktą.</p>
<h4><strong>Reakcija į šaltį gali būti pavojinga</strong></h4>
<p>Šaltis gali sukelti pavojingą organizmo reakciją: pvz., laikant šaltą daiktą ar valgant šaltą maistą, gali ištinti rankos, lūpos. Sunkesniais atvejais patinsta liežuvis, burnos gleivinė, o dėl to užblokuojami kvėpavimo takai. Dėl reakcijos į šaltį gali staiga nukristi kūno temperatūra, atsirasti dusulys, širdies permušimai, net netenkama sąmonės. Sunkiausia šalčio dilgėlinės forma yra anafilaksinis šokas. Pajutus tokius požymius reikia skubiai kreiptis į gydytoją.</p>
<p>Šalčio dilgėlinė gali būti pirminė, kurios priežastys dažniausiai nėra aiškios, retai būna įgimta. Šią organizmo reakciją lemiančios antrinės priežastys – lėtinis uždegimas organizme, infekcijos, autoimuninės ir kitos ligos. Ši dilgėlinė gali netikėtai užklupti bet kokio amžiaus žmogų ir taip pat netikėtai praeiti.</p>
<p>Liga dažnai atsiranda kitomis alergijomis sergantiems žmonėms, pavyzdžiui, maisto produktams, alergine astma ir kt. Vieniems šis negalavimas trunka kelis mėnesius, kitiems keletą metų, o iki tol reikia išmokti gyventi su liga.</p>
<h4><strong>Svarbu saugotis šalčio</strong></h4>
<p>Preliminariai pasitikrinti galite patys, atlikdami nesudėtingą ledo testą. Uždėkite ledo kubelį ant vidinės dilbio dalies ir laikykite, kol oda atšals. Jeigu oda paraus, pradės niežėti, patins, galite įtarti šalčio dilgėlinę.</p>
<p>Pastebėjus pirmuosius šalčio dilgėlinės požymius geriausia kreiptis&nbsp;į gydytoją. Neretai prireikia atlikti laboratorinius tyrimus, padėsiančius išsiaiškinti, ar nėra antrinių ligos priežasčių. Šią ligą nustatyti padeda specialus prietaisas, pagal jo duomenis galima išsiaiškinti, kokia temperatūra sukelia reakciją į šaltį.</p>
<p>Taip paprasta nebus, kad išgersite vaistų ir šalčio dilgėlinę išsigydysite. Tačiau galite palengvinti jos simptomus. Gyvendami su šia liga stenkitės vengti jos priežasties, t. y. šalčio. Nors žiemą žvarbaus oro tikrai neišvengsime, galime pasitelkti visas įmanomas apsaugos nuo šalčio priemones, kurios padės susilpninti ligos simptomus. Lauke šiltai apsirenkite, avėkite šiltus batus, nepamirškite pirštinių ir šaliko. Neužsibūkite ilgai šaltyje, venkite šaltų gėrimų ir maisto, prauskitės šiltu vandeniu. &nbsp;</p>
<p>Taip pat svarbu tinkamai rūpintis oda. Šaltuoju metų laiku rekomenduojama naudoti nuo šalčio apsaugantį kremą – nors ir šaltukas nedidelis. Specialus kremas odos paviršiuje sudaro apsauginę plėvelę. Kad spėtų įsigerti į odą, tepkite jį maždaug prieš pusvalandį iki išėjimo į lauką.</p>
<p>Odos reakciją į šaltį susilpnins ir vaistai nuo alergijos: gydytojas gali skirti antihistamininį vaistą.&nbsp;Jeigu neturite gydytojo išrašytų vaistų, galite vartoti nereceptinį preparatą. Gydant šalčio dilgėlinę gali būti taikomas atsparumo didinimo metodas: pamažu pratinantis prie šaltų paviršių, sukeliant minimalias alergines reakcijas. Taip organizmas treniruojamas vis geriau toleruoti alerginę reakciją provokuojančius veiksnius.</p>
<p><em>Parengė Undinė Gilė</em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kaip-isgyventi-ziema-su-salcio-dilgeline">Kaip išgyventi žiemą su šalčio dilgėline</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/kaip-isgyventi-ziema-su-salcio-dilgeline/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Kaip atpažinti šalčio dilgėlinę?</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/kaip-atpazinti-salcio-dilgeline?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=kaip-atpazinti-salcio-dilgeline</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/kaip-atpazinti-salcio-dilgeline#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Mon, 30 Nov 2020 16:54:50 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Ligos]]></category>
		<category><![CDATA[Žiema]]></category>
		<category><![CDATA[Alergija]]></category>
		<category><![CDATA[Dilgėlinė]]></category>
		<category><![CDATA[nuo šalčio]]></category>
		<category><![CDATA[odos bėrimai]]></category>
		<category><![CDATA[odos pažeidimai]]></category>
		<category><![CDATA[paraudusi oda]]></category>
		<category><![CDATA[reakcija į šaltį]]></category>
		<category><![CDATA[šalčio alergija]]></category>
		<category><![CDATA[šalčio dilgėlinė]]></category>
		<category><![CDATA[šaltis]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=19522</guid>

					<description><![CDATA[<p>Žiemą oda dėl sauso patalpų oro išsausėja, o nuo šalčio ji gali parausti, niežėti ir paburkti. Šiuos į alergiją panašius simptomus šalčiui jautriems žmonėms sukelia žema temperatūra, bet tokia reakcija į šaltį laikoma pseudoalergija, nes šaltis nėra alergenas. Dažniausiai pasitaikančios reakcijos į šaltį: stiprus odos niežėjimas ir bėrimai pūkšlėmis, lyg nusidilginus; panašios į alergenų sukeltos&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kaip-atpazinti-salcio-dilgeline">Kaip atpažinti šalčio dilgėlinę?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-19523" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2020/11/Šalčio-dilgėlinė.jpg" alt="" width="840" height="481" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2020/11/Šalčio-dilgėlinė.jpg 840w, https://mamairvaikas.lt/failai/2020/11/Šalčio-dilgėlinė-768x440.jpg 768w" sizes="(max-width: 840px) 100vw, 840px" />Žiemą oda dėl sauso patalpų oro išsausėja, o nuo šalčio ji gali parausti, niežėti ir paburkti. Šiuos į alergiją panašius simptomus šalčiui jautriems žmonėms sukelia žema temperatūra, bet tokia reakcija į šaltį laikoma pseudoalergija, nes šaltis nėra alergenas. Dažniausiai pasitaikančios reakcijos į šaltį: stiprus odos niežėjimas ir bėrimai pūkšlėmis, lyg nusidilginus; panašios į alergenų sukeltos dilgėlinės požymius. Tokia reakcija į šaltį ir vadinama šalčio dilgėline. Ūmi liga, kuria dažnai serga vaikai ir paaugliai, trunka iki 6 savaičių, lėtinė gali užsitęsti gerokai ilgiau – net keletą metų.</p>
<h4><strong>Šalčio dilgėlinės priežastis ne tik minusinė temperatūra</strong></h4>
<p>Išsiaiškinti šios pseudoalergijos priežastis ne visada paprasta, o kartais jos lieka nežinomos. Genetiniais tyrimais nustatyta, kad, kaip ir visų alerginių reakcijų, viena iš šalčio dilgėlinės priežasčių yra genetinis polinkis. Ligą vaikui gali išprovokuoti įvairios virusinės infekcijos, virškinimo sistemos ligos, autoimuninės priežastys, kai organizme pradeda gamintis antikūnai. Šalčio dilgėlinė dažnesnė žmonėms, kamuojamiems alerginių ligų, pavyzdžiui, maisto alergijos, alerginės astmos.</p>
<p>Ligos sezoniškumą lemia tik tai, kad žiemą atšąla oras, bet šalčio dilgėlinę išprovokuoja ne tik šaltis. Todėl saugantis būtina atsižvelgti ne tik į oro temperatūrą, bet ir į drėgmę, vėjo stiprumą. Iš tikrųjų šalčio dilgėlinė gali atsirasti ir esant aukštesnei temperatūrai – rudenį ar pavasarį, taip pat dėl šalto lietaus ir vėjo. Liga gali užklupti ir vasarą, pavyzdžiui, išsimaudžius vėsiame vandenyje, palietus šaltą daiktą, išgėrus šalto gėrimo arba suvalgius ledų.</p>
<p>Alergijos ir šalčio dilgėlinės mechanizmai panašūs – šalčio, kaip ir alergeno, veikiamas organizmas išskiria histaminą – hormoną, padedantį imuninei sistemai kovoti su grėsme. Tai ir sukelia nemalonius odos pokyčius. Histaminas išplečia kraujagyslių sieneles ir veikia nervų ląstelių receptorius, todėl oda parausta ir niežti.</p>
<p>Odos pažeidimų atsiranda ant atvirų kūno vietų (rankų, veido), kurios tiesiogiai liečiasi su šaltu oru, skysčiu ar daiktu, arba ten, kur yra mažai riebalų ir prakaito liaukų – blauzdų, kelių, dilbių, sunkesniu atveju bėrimai gali išplisti visame kūne. Reakcija į šaltį tampa pavojinga, jeigu atsiranda dusulys, drebulys, nukrenta kraujospūdis, gali ištikti net anafilaksinis šokas. Taip dažniausiai nutinka tuomet, kai sušąla visas kūnas, pavyzdžiui, maudantis.</p>
<p>Šaltis gali paveikti ne tik odą – kai kuriems paburksta gerklos, liežuvis ir burnos gleivinė. Tuomet prireikia skubiai kviesti medicininę pagalbą, nes tokie paburkimai užblokuoja kvėpavimo takus.&nbsp;</p>
<h4><strong>Požymiai gali būti panašūs kaip ir kitų ligų</strong></h4>
<p>Pleiskanojanti ir paraudusi oda gali būti ne šalčio dilgėlinės, o jautrios odos požymis. Šalčio dilgėlinė panaši į nušalimą, nes abiem atvejais oda pabąla, o sušilus parausta, patinsta ir niežti.</p>
<p>Bet šalčio sukelti odos paraudimai ir bėrimai praeina sušilus patalpoje.</p>
<p>Liga pridaro didelių rūpesčių ir tėvai nerimauja kaskart išleisdami vaiką į lauką. Didelį diskomfortą sukeliantis šalčio dilgėlinės požymis – bronchų obstrukcija – laimei vaikams pasitaiko rečiau. Atsiradus šiam negalavimui, dėl bronchų spindžio susiaurėjimo šaltame ore (bronchų obstrukcija) darosi sunku kvėpuoti.</p>
<p>Kiti šalčio pseudoalergijos simptomai yra sloga ir čiaudulys, primenantys kvėpavimo takų infekciją arba alerginį rinitą. Todėl, kai vaikas grįžta iš lauko bėgančia nosimi, šalčio dilgėlinę lengva supainioti su peršalimu. Šios dilgėlinės simptomai skiriasi tuo, kad išnyksta šiltoje patalpoje ir vėl pasirodo šaltyje.</p>
<p>Rečiau dėl reakcijos į šaltį pasitaiko konjunktyvitas. Tokiu atveju vaikas skundžiasi deginimu ir skausmu akyse, padidėja jautrumas ryškiai šviesai, ašaroja akys. Šie simptomai gali atsirasti ne tik išėjus į lauką, bet ir grįžus namo.</p>
<p>Paprastas būdas šalčio alergijai nustatyti yra ledo mėginys. Mažas ledo gabalėlis uždedamas ant vidinės dilbio dalies ir palaikomas 3 minutes. Testas laikomas teigiamu, jei toje vietoje, kur buvo uždėtas ledas, iškyla rožinė pūkšlė, oda parausta ir ima niežėti. Tuomet būtina kreiptis į gydytoją, nes dilgėlinė gali atsirasti nebūtinai dėl šalčio. Diagnozę patvirtina kraujo tyrimai ir kiti metodai.</p>
<h4><strong>Svarbiausia </strong>–<strong> apsisaugoti nuo šalčio</strong></h4>
<p>Sergant šalčio dilgėline iš pradžių geriami antihistamininiai vaistai, alergologas gali skirti kitus gydymo būdus, bet išsigydyti ligą nėra paprasta. Tačiau patys galime palengvinti jos simptomus – svarbu kiek įmanoma vengti šalčio ir tinkamai prižiūrėti pažeistą odą.</p>
<p>Prieš eidami į lauką, ypač jei termometras rodo mažiau kaip nulį, pasistenkite šilčiau apsirengti, kuo labiau apsaugoti atviras kūno vietas – rankas ir veidą. Šaltu oru derėtų trumpiau būti lauke.</p>
<ul>
<li>Būtinai mūvėkite pirštines ir kepurę. Šaltis kenkia ne tik veido ir rankų odai, bet ir plaukų svogūnėliams.</li>
<li>Likus maždaug pusvalandžiui ar valandai prieš išeinant iš namų, veidą ir rankas patepkite apsauginiu maitinamuoju kremu.</li>
<li>Valgykite šiltą maistą, atsisakykite ledų ir negerkite šaltų gėrimų.</li>
<li>Prauskitės tik šiltu vandeniu, nesigrūdinkite kontrastiniu dušu.</li>
<li>Šaltyje stenkitės kvėpuoti ne burna, o nosimi.</li>
<li>Pažeistą odą kuo mažiau lieskite.</li>
</ul>
<p><em>Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė</em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kaip-atpazinti-salcio-dilgeline">Kaip atpažinti šalčio dilgėlinę?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/kaip-atpazinti-salcio-dilgeline/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Dar vienas žiemos pavojus – alergija šalčiui</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/dar-vienas-ziemos-pavojus-alergija-salciui?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=dar-vienas-ziemos-pavojus-alergija-salciui</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/dar-vienas-ziemos-pavojus-alergija-salciui#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Wed, 11 Dec 2019 07:56:11 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Ligos]]></category>
		<category><![CDATA[Žiema]]></category>
		<category><![CDATA[alergija šalčiui]]></category>
		<category><![CDATA[alergijos požymiai]]></category>
		<category><![CDATA[alergiškas vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[išberia]]></category>
		<category><![CDATA[oda]]></category>
		<category><![CDATA[šalčio alergija]]></category>
		<category><![CDATA[šalčio dilgėlinė]]></category>
		<category><![CDATA[šaltis]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=18613</guid>

					<description><![CDATA[<p>Žiemą kai kuriuos vaikus išberia, o kalta dėl to&#160; alergija šalčiui. Ši liga, kitaip vadinama šalčio dilgėlinė, yra organizmo reakcija į žemą temperatūrą. Tai panašu į įprastą alergiją: vaikui atsiranda raudonų bėrimų, kartais net pūslių, pažeistą odos vietą niežti. Paprastai šios alergijos požymiai matomi odoje, tačiau ypač sunkiais atvejais patinsta burnos gleivinė, pasidaro sunku kvėpuoti.&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/dar-vienas-ziemos-pavojus-alergija-salciui">Dar vienas žiemos pavojus – alergija šalčiui</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft wp-image-18616 size-full" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2019/12/Šalčio-dilgėlinė-vaikui.jpg" alt="alergija šalčiui" width="840" height="481" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2019/12/Šalčio-dilgėlinė-vaikui.jpg 840w, https://mamairvaikas.lt/failai/2019/12/Šalčio-dilgėlinė-vaikui-768x440.jpg 768w" sizes="(max-width: 840px) 100vw, 840px" />Žiemą kai kuriuos vaikus išberia, o kalta dėl to&nbsp; alergija šalčiui. Ši liga, kitaip vadinama šalčio dilgėlinė, yra organizmo reakcija į žemą temperatūrą. Tai panašu į įprastą alergiją: vaikui atsiranda raudonų bėrimų, kartais net pūslių, pažeistą odos vietą niežti. Paprastai šios alergijos požymiai matomi odoje, tačiau ypač sunkiais atvejais patinsta burnos gleivinė, pasidaro sunku kvėpuoti.</p>
<h4><strong>Kada šaltis sukelia alergiją?</strong></h4>
<p>Šalčio alergijos priežastys iki šiol nėra iki galo išsiaiškintos. Ji gali atsirasti dėl kitų ligų, pavyzdžiui, krioglobulinemijos (susijusi su kraujyje pakitusiais baltymais). Viena iš priežasčių yra imuninės sistemos susilpnėjimas po virusinių infekcijų: gripo, sukeltų kitų kvėpavimo takų virusų, vėjaraupių, hepatito, herpeso, taip pat – mikoplazmų ir kt. Manoma, kad šalčio dilgėlinės priežastis gali būti lėtinės ligos: reumatoidinis artritas, tonzilitas ir kitos.</p>
<p>Paprastai negalavimai pajuntami būnant šaltyje arba jau grįžus namo. Kad atsirastų tokios alergijos simptomai, nereikia labai žemos temperatūros – gali užtekti pliusinės 15 laipsnių, ypač jei yra drėgna ir vėjuota. Ši alergija gali prasidėti ir vaikui prisilietus prie šalto daikto, pavyzdžiui, laikantis šaltų turėklų viešajame transporte, plikomis rankomis lipdant sniego gniūžtes, suvalgius šalto maisto, pavyzdžiui, ledų, išgėrus šalto gėrimo. Tokią alergiją gali sukelti vėsus vanduo maudantis.</p>
<p>Šalčio dilgėlinė vadinama netipine ar pseudoalergija, nes šią ligą sukelia ne įprastiniai alergenai, o šaltis. Organizmas, apsisaugodamas nuo peršalimo, perduoda signalą imuninėms ląstelėms gaminti biologiškai aktyvias medžiagas, o jos sukelia alerginę reakciją.</p>
<h4><strong>Kaip atpažinti?</strong></h4>
<p>Šalčio dilgėlinės simptomai yra panašūs į kitokios alergijos. Dažniausiai šaltis paveikia atviras kūno vietas (veido ir rankų): sukelia nepaprastą niežėjimą, oda parausta, gali atsirasti pūslių. Šie negalavimai pajuntami po kelių minučių, išėjus į šaltą orą, ir išnyksta per 30–60 min. Tačiau ilgiau pabuvus šaltyje nemalonūs simptomai gali atsirasti ne tik šalčio paveiktose vietose. Bėrimų gali būti ir uždengtose vietose – visame kūne.</p>
<p>Sergant šia alergija, išėjus į lauką, gali užsikimšti nosis, kamuoti nuolatinė sloga ir ašarojimas. Liečiant šaltus objektus gali ištinti rankos, nuo šalto gėrimo ar maisto dilgčioja ir patinsta lūpos, sunkesniais atvejais patinsta gerklos ir pasunkėja kvėpavimas.</p>
<p>Tačiau šie negalavimai nebūtinai byloja apie šalčio alergiją. Jei vaikui pabuvus šaltyje oda parausta, ima pleiskanoti, mažylis grįžta namo išraudęs, galbūt odelė tiesiog jautri, ją gali sudirginti ir striukės apykaklė, šalikas ar pirštinės. Vaikas gali būti alergiškas kokioms nors drabužių medžiagoms: vilnai, pūkams ir pan. Aprenkite mažylį kitais drabužiais, ir jei tada abejonių išlieka, galima atlikti alerginius tyrimus.</p>
<p>Norėdami patikrinti, ar vaikas nėra alergiškas šalčiui, ant vidinės dilbio pusės palaikykite ledo kubelį. Jei po poros minučių šis odos plotelis pasidaro blyškus arba parausta – alergijos nėra. Bet jeigu toje vietoje atsiranda nedidelis patinimas, oda pradeda niežėti ar iškyla pūslių, turėtumėte kreiptis į gydytoją. Tiksli ligos diagnozė nustatoma pagal kraujo tyrimą ar kitais metodais.</p>
<h4><strong>Ar liga pavojinga ir kaip ji gydoma?</strong></h4>
<p>Tokie šalčio alergijos požymiai kaip odos sausumas, paraudimas ar niežėjimas nėra pavojingi – juos galite sumažinti šiltai aprengę vaiką ir apsaugoję atviras kūno vietas kremu. Ilgai būnant šaltyje arba maudantis šaltame vandenyje, gali ištikti pavojinga anafilaksinė reakcija: pasidaro silpna, nukrinta kraujospūdis, net gali pritemti sąmonė. Tokiais atvejais prireikia ir skubios pagalbos.</p>
<p>Dėl rimtesnių negalavimų, pavyzdžiui, ilgai neišnykstančių patinimų, kurie gali sukelti dusulį, geriausia pasitarti su gydytoju. Jei alergija stipri, gydytojas skiria adrenalino autoinjektorių, kurį visada reikia nešiotis su savimi.</p>
<p>Nors šalčio dilgėlinė nėra tikroji alergija, ji gydoma antihistamininiais vaistais, tačiau preparatą turėtų parinkti gydytojas. Visiškai išgydyti šalčio alergijos neįmanoma, vaistai tik palengvina ligos simptomus. Bet gera žinia, kad vieniems po kelių mėnesių, kitiems prireikia maždaug 5 metų, bet ši liga praeina savaime – taip pat netikėtai, kaip pasirodė.</p>
<h4><strong>Kaip apsaugoti vaiką nuo šalčio alergijos?</strong></h4>
<p>Pagrindinis tėvelių darbas – tinkamai apsaugoti vaiką, nors šaltuoju sezonu nesusidurti su šalčio alergija mūsų klimato sąlygomis nelengva – juk reikia vengti ir žvarbaus oro, ir vėjo, ir drėgmės.</p>
<p>• Pirmiausia rekomenduojama neperkaisti, praustis šiltu vandeniu, dėvėti šiltus drabužius, pagamintus iš natūralių audinių.<br />
• Išeinančiam iš namų vaikui užriškite šaliką, uždėkite šiltą kepurę, nuo vėjo gelbstintį gobtuvą, užmaukite pirštines.<br />
• Vaiko veidas ir galūnės neturi būti drėgnos, nes drėgmė pritraukia šaltį ir jis veikia dar stipriau.<br />
• Stebėkite orų prognozę – geriau neikite pasivaikščioti žemesnėje temperatūroje.<br />
• Nepamirškite apie kremą, kuris sudaro apsauginę plėvelę ir neleidžia šalčiui pažeisti atviras kūno vietas: skruostus, nosį, lūpas. Išeidami į šaltį, prieš 30 minučių patepkite vaiko veidą ir rankas riebiu kremu.<br />
• Neduokite vaikui maisto iškart iš šaldytuvo, šaltų gėrimų.<br />
• Nesodinkite į šaltą automobilį, palaukite, kol įšils.<br />
• Stiprinkite vaiko imunitetą, sveikai maitinkite, duokite daugiau vaisių ir daržovių.</p>
<p>P<em>arengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė</em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/dar-vienas-ziemos-pavojus-alergija-salciui">Dar vienas žiemos pavojus – alergija šalčiui</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/dar-vienas-ziemos-pavojus-alergija-salciui/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
	</channel>
</rss>
