Žiemą kai kuriuos vaikus išberia, o kalta dėl to alergija šalčiui. Ši liga, kitaip vadinama šalčio dilgėlinė, yra organizmo reakcija į žemą temperatūrą. Tai panašu į įprastą alergiją: vaikui atsiranda raudonų bėrimų, kartais net pūslių, pažeistą odos vietą niežti. Paprastai šios alergijos požymiai matomi odoje, tačiau ypač sunkiais atvejais patinsta burnos gleivinė, pasidaro sunku kvėpuoti.
Kada šaltis sukelia alergiją?
Šalčio alergijos priežastys iki šiol nėra iki galo išsiaiškintos. Ji gali atsirasti dėl kitų ligų, pavyzdžiui, krioglobulinemijos (susijusi su kraujyje pakitusiais baltymais). Viena iš priežasčių yra imuninės sistemos susilpnėjimas po virusinių infekcijų: gripo, sukeltų kitų kvėpavimo takų virusų, vėjaraupių, hepatito, herpeso, taip pat – mikoplazmų ir kt. Manoma, kad šalčio dilgėlinės priežastis gali būti lėtinės ligos: reumatoidinis artritas, tonzilitas ir kitos.
Paprastai negalavimai pajuntami būnant šaltyje arba jau grįžus namo. Kad atsirastų tokios alergijos simptomai, nereikia labai žemos temperatūros – gali užtekti pliusinės 15 laipsnių, ypač jei yra drėgna ir vėjuota. Ši alergija gali prasidėti ir vaikui prisilietus prie šalto daikto, pavyzdžiui, laikantis šaltų turėklų viešajame transporte, plikomis rankomis lipdant sniego gniūžtes, suvalgius šalto maisto, pavyzdžiui, ledų, išgėrus šalto gėrimo. Tokią alergiją gali sukelti vėsus vanduo maudantis.
Šalčio dilgėlinė vadinama netipine ar pseudoalergija, nes šią ligą sukelia ne įprastiniai alergenai, o šaltis. Organizmas, apsisaugodamas nuo peršalimo, perduoda signalą imuninėms ląstelėms gaminti biologiškai aktyvias medžiagas, o jos sukelia alerginę reakciją.
Kaip atpažinti?
Šalčio dilgėlinės simptomai yra panašūs į kitokios alergijos. Dažniausiai šaltis paveikia atviras kūno vietas (veido ir rankų): sukelia nepaprastą niežėjimą, oda parausta, gali atsirasti pūslių. Šie negalavimai pajuntami po kelių minučių, išėjus į šaltą orą, ir išnyksta per 30–60 min. Tačiau ilgiau pabuvus šaltyje nemalonūs simptomai gali atsirasti ne tik šalčio paveiktose vietose. Bėrimų gali būti ir uždengtose vietose – visame kūne.
Sergant šia alergija, išėjus į lauką, gali užsikimšti nosis, kamuoti nuolatinė sloga ir ašarojimas. Liečiant šaltus objektus gali ištinti rankos, nuo šalto gėrimo ar maisto dilgčioja ir patinsta lūpos, sunkesniais atvejais patinsta gerklos ir pasunkėja kvėpavimas.
Tačiau šie negalavimai nebūtinai byloja apie šalčio alergiją. Jei vaikui pabuvus šaltyje oda parausta, ima pleiskanoti, mažylis grįžta namo išraudęs, galbūt odelė tiesiog jautri, ją gali sudirginti ir striukės apykaklė, šalikas ar pirštinės. Vaikas gali būti alergiškas kokioms nors drabužių medžiagoms: vilnai, pūkams ir pan. Aprenkite mažylį kitais drabužiais, ir jei tada abejonių išlieka, galima atlikti alerginius tyrimus.
Norėdami patikrinti, ar vaikas nėra alergiškas šalčiui, ant vidinės dilbio pusės palaikykite ledo kubelį. Jei po poros minučių šis odos plotelis pasidaro blyškus arba parausta – alergijos nėra. Bet jeigu toje vietoje atsiranda nedidelis patinimas, oda pradeda niežėti ar iškyla pūslių, turėtumėte kreiptis į gydytoją. Tiksli ligos diagnozė nustatoma pagal kraujo tyrimą ar kitais metodais.
Ar liga pavojinga ir kaip ji gydoma?
Tokie šalčio alergijos požymiai kaip odos sausumas, paraudimas ar niežėjimas nėra pavojingi – juos galite sumažinti šiltai aprengę vaiką ir apsaugoję atviras kūno vietas kremu. Ilgai būnant šaltyje arba maudantis šaltame vandenyje, gali ištikti pavojinga anafilaksinė reakcija: pasidaro silpna, nukrinta kraujospūdis, net gali pritemti sąmonė. Tokiais atvejais prireikia ir skubios pagalbos.
Dėl rimtesnių negalavimų, pavyzdžiui, ilgai neišnykstančių patinimų, kurie gali sukelti dusulį, geriausia pasitarti su gydytoju. Jei alergija stipri, gydytojas skiria adrenalino autoinjektorių, kurį visada reikia nešiotis su savimi.
Nors šalčio dilgėlinė nėra tikroji alergija, ji gydoma antihistamininiais vaistais, tačiau preparatą turėtų parinkti gydytojas. Visiškai išgydyti šalčio alergijos neįmanoma, vaistai tik palengvina ligos simptomus. Bet gera žinia, kad vieniems po kelių mėnesių, kitiems prireikia maždaug 5 metų, bet ši liga praeina savaime – taip pat netikėtai, kaip pasirodė.
Kaip apsaugoti vaiką nuo šalčio alergijos?
Pagrindinis tėvelių darbas – tinkamai apsaugoti vaiką, nors šaltuoju sezonu nesusidurti su šalčio alergija mūsų klimato sąlygomis nelengva – juk reikia vengti ir žvarbaus oro, ir vėjo, ir drėgmės.
• Pirmiausia rekomenduojama neperkaisti, praustis šiltu vandeniu, dėvėti šiltus drabužius, pagamintus iš natūralių audinių.
• Išeinančiam iš namų vaikui užriškite šaliką, uždėkite šiltą kepurę, nuo vėjo gelbstintį gobtuvą, užmaukite pirštines.
• Vaiko veidas ir galūnės neturi būti drėgnos, nes drėgmė pritraukia šaltį ir jis veikia dar stipriau.
• Stebėkite orų prognozę – geriau neikite pasivaikščioti žemesnėje temperatūroje.
• Nepamirškite apie kremą, kuris sudaro apsauginę plėvelę ir neleidžia šalčiui pažeisti atviras kūno vietas: skruostus, nosį, lūpas. Išeidami į šaltį, prieš 30 minučių patepkite vaiko veidą ir rankas riebiu kremu.
• Neduokite vaikui maisto iškart iš šaldytuvo, šaltų gėrimų.
• Nesodinkite į šaltą automobilį, palaukite, kol įšils.
• Stiprinkite vaiko imunitetą, sveikai maitinkite, duokite daugiau vaisių ir daržovių.
Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė
