<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>šaltis | MAMA ir vaikas</title>
	<atom:link href="https://mamairvaikas.lt/zymuo/saltis/feed" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>https://mamairvaikas.lt</link>
	<description>Nė&#353;tumas, mamos ir vaiko sveikata. Vaikų ligos.</description>
	<lastBuildDate>Fri, 07 Mar 2025 06:06:25 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>
	hourly	</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>
	1	</sy:updateFrequency>
	<generator>https://wordpress.org/?v=5.7.12</generator>
	<item>
		<title>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. žiema</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2024-m-ziema?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=zurnalas-mama-ir-vaikas-2024-m-ziema</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2024-m-ziema#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Mon, 09 Dec 2024 07:43:09 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Naujas žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[Alergija]]></category>
		<category><![CDATA[Anemija]]></category>
		<category><![CDATA[būreliai]]></category>
		<category><![CDATA[čiulptukas]]></category>
		<category><![CDATA[COVID-19]]></category>
		<category><![CDATA[dubens dugno raumenys]]></category>
		<category><![CDATA[geležies stoka]]></category>
		<category><![CDATA[geležis]]></category>
		<category><![CDATA[Gerklės skausmas]]></category>
		<category><![CDATA[Gripas]]></category>
		<category><![CDATA[gripo virusai]]></category>
		<category><![CDATA[imuninė sistema]]></category>
		<category><![CDATA[infekcija]]></category>
		<category><![CDATA[infekcijos]]></category>
		<category><![CDATA[inhaliatorius]]></category>
		<category><![CDATA[išvalyti nosį]]></category>
		<category><![CDATA[Karščiavimas]]></category>
		<category><![CDATA[Kėgelio pratimai]]></category>
		<category><![CDATA[Kosulys]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[liga]]></category>
		<category><![CDATA[ligos]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[Mama ir vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[mamos žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[mažas vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[mergaitės]]></category>
		<category><![CDATA[modeliukės]]></category>
		<category><![CDATA[moteris]]></category>
		<category><![CDATA[naujagimis]]></category>
		<category><![CDATA[nuo šalčio]]></category>
		<category><![CDATA[oda]]></category>
		<category><![CDATA[Peršalimas]]></category>
		<category><![CDATA[peršalimo ligos]]></category>
		<category><![CDATA[po gimdymo]]></category>
		<category><![CDATA[probiotikai]]></category>
		<category><![CDATA[šalčio dilgėlinė]]></category>
		<category><![CDATA[šaltis]]></category>
		<category><![CDATA[SARS-CoV-2]]></category>
		<category><![CDATA[šeima]]></category>
		<category><![CDATA[serga]]></category>
		<category><![CDATA[Skiepai]]></category>
		<category><![CDATA[šlapimo nelaikymas]]></category>
		<category><![CDATA[Sloga]]></category>
		<category><![CDATA[sloguojantis mažylis]]></category>
		<category><![CDATA[temperatūra]]></category>
		<category><![CDATA[tuštinimasis]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vakcinos]]></category>
		<category><![CDATA[veikli mama]]></category>
		<category><![CDATA[Viduriavimas]]></category>
		<category><![CDATA[Vidurių užkietėjimas]]></category>
		<category><![CDATA[virusai]]></category>
		<category><![CDATA[virusinės infekcijos]]></category>
		<category><![CDATA[Žarnyno infekcijos]]></category>
		<category><![CDATA[žiema]]></category>
		<category><![CDATA[žindymas]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas mama ir vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas mamoms]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=23292</guid>

					<description><![CDATA[<p>MAMŲ ISTORIJOS. Kas padeda visur suspėti veikliai talentingų dukrelių mamai? ŽIEMOS LIGOS. COVID-19 ir gripas – abi ligos vienodai pavojingos. Kaip greičiau pasveikti užpuolus peršalimo ligai. Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Apie mažylių slogą. Kaip išgyventi žiemą su šalčio dilgėline. ŽIEMOS VAISTINĖLĖ. Kaip atsilaikyti prieš puolančius virusus? Probiotikai – kovojant su žarnyno virusais. BŪKIME SVEIKUČIAI. Progresuojančios&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2024-m-ziema">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. žiema</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><strong><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-23295" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2024/12/Mama-ir-vaikas_2024-m.-ziema.jpg" alt="" width="840" height="466" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2024/12/Mama-ir-vaikas_2024-m.-ziema.jpg 840w, https://mamairvaikas.lt/failai/2024/12/Mama-ir-vaikas_2024-m.-ziema-660x365.jpg 660w, https://mamairvaikas.lt/failai/2024/12/Mama-ir-vaikas_2024-m.-ziema-768x426.jpg 768w" sizes="(max-width: 840px) 100vw, 840px" />MAMŲ ISTORIJOS. </strong>Kas padeda visur suspėti veikliai talentingų dukrelių mamai?</p>
<p><strong>ŽIEMOS LIGOS. </strong>COVID-19 ir gripas – abi ligos vienodai pavojingos. Kaip greičiau pasveikti užpuolus peršalimo ligai. <em>Gydytojas pediatras Algimantas Vingras </em>Apie mažylių slogą. Kaip išgyventi žiemą su šalčio dilgėline.</p>
<p><strong>ŽIEMOS VAISTINĖLĖ. </strong>Kaip atsilaikyti prieš puolančius virusus? Probiotikai – kovojant su žarnyno virusais.</p>
<p><strong>BŪKIME SVEIKUČIAI. </strong>Progresuojančios trumparegystės epidemija: iššūkis augančioms akims. Kada derėtų susirūpinti geležimi? Kodėl vaikui užkietėja viduriai?</p>
<p><strong>MAMYTĖ. </strong>Treniruotės ir maistas po gimdymo susilpnėjusiems dubens raumenims. <em>Psichologė K. Tarnauskienė</em> Ar vaikas mane naudoja vietoje čiulptuko?</p>
<p><span style="color: #bf0b0b;"><strong>Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:</strong></span></p>
<p><a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas_2024-ziema" target="_blank" rel="noopener"><span style="color: #333399;"><strong>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. žiema</strong></span></a></p>
<p><span style="color: #c90a0a;"><strong>Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu&nbsp;↓</strong></span></p>
<p>&nbsp;<br />
[raw]</p>
<div id="publitas-embed-phy9a9cxoqjadbv14lqjv2t9">&nbsp;</div>
<p><script publitas-embed="" data-wrapperid="publitas-embed-phy9a9cxoqjadbv14lqjv2t9" data-cfasync="false" data-publication="https://view.publitas.com/mb-mama-ir-vaikas/zurnalas-mama-ir-vaikas-2024-m-ziema/"= data-responsive="true" type="text/javascript" src="https://view.publitas.com/embed.js"></script>[/raw]</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2024-m-ziema">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. žiema</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2024-m-ziema/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Kaip išgyventi žiemą su šalčio dilgėline</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/kaip-isgyventi-ziema-su-salcio-dilgeline?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=kaip-isgyventi-ziema-su-salcio-dilgeline</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/kaip-isgyventi-ziema-su-salcio-dilgeline#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Fri, 06 Dec 2024 07:31:03 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Ligos]]></category>
		<category><![CDATA[Žiema]]></category>
		<category><![CDATA[Alergija]]></category>
		<category><![CDATA[liga]]></category>
		<category><![CDATA[nuo šalčio]]></category>
		<category><![CDATA[oda]]></category>
		<category><![CDATA[šalčio dilgėlinė]]></category>
		<category><![CDATA[šaltis]]></category>
		<category><![CDATA[temperatūra]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=23217</guid>

					<description><![CDATA[<p>Šaltyje veido oda paraudo, o gal dar ir išsausėjo, ėmė perštėti? Jeigu grįžus namo šilumoje raudonis ir kiti nemalonūs pojūčiai pranyksta, nesibaiminkite – oda tiesiog jautri šalčiui. Kad taip nenutiktų, prieš eidami į lauką patepkite veidą specialiu, apsaugančiu nuo šalčio kremu. Bet jeigu atsirado paraudusių ir labai niežtinčių bėrimų – tai gali būti šalčio dilgėlinė.&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kaip-isgyventi-ziema-su-salcio-dilgeline">Kaip išgyventi žiemą su šalčio dilgėline</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-23219" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2024/11/Salcio-dilgeline-ziema.jpg" alt="" width="838" height="481" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2024/11/Salcio-dilgeline-ziema.jpg 838w, https://mamairvaikas.lt/failai/2024/11/Salcio-dilgeline-ziema-768x441.jpg 768w" sizes="(max-width: 838px) 100vw, 838px" />Šaltyje veido oda paraudo, o gal dar ir išsausėjo, ėmė perštėti? Jeigu grįžus namo šilumoje raudonis ir kiti nemalonūs pojūčiai pranyksta, nesibaiminkite – oda tiesiog jautri šalčiui. Kad taip nenutiktų, prieš eidami į lauką patepkite veidą specialiu, apsaugančiu nuo šalčio kremu. Bet jeigu atsirado paraudusių ir labai niežtinčių bėrimų – tai gali būti šalčio dilgėlinė.</p>
<h4><strong>Priežastis – ne tik šaltas oras</strong></h4>
<p>Vadinamoji šalčio alergija dažniausiai atsiranda žvarbiu, šaltu ir vėjuotu oru. Tai nėra tikroji alergija, kurią sukelia organizmo reakcija į iš aplinkos patekusią medžiagą, pavyzdžiui, maisto produktą, cheminę medžiagą, dulkių erkutes ir t. t. Alergija – tai stipri organizmo reakcija į tam tikras medžiagas, kurios paprastai nekenksmingos, tai yra į alergenus. Tačiau šaltis nėra alergenas, tiesiog jo sukeliamos reakcijos primena alergiją. Šalčio dilgėlinė – dar vadinama pseudoalergija – tai yra viena iš fizinės dilgėlinės rūšių.</p>
<p>Apsauginė reakcija į šaltį yra specifinė: gindamasis nuo jo organizmas perduoda signalą imuninėms ląstelėms, kurios išskiria biologiškai aktyvią medžiagą – histaminą. Jis ir sukelia alergijai būdingus simptomus.</p>
<p>Šalčiui pernelyg jautrūs žmonės skundžiasi tokiais simptomais kaip bėrimas pūgšlėmis, tarsi nusidilginus, niežulys ar deginimas. Šalčio dilgėlinė gali pažeisti ne tik veidą, bet irkaklo, rankų odą, gali ištinti lūpos. Požymiai paprastai atsiranda po šalčio poveikio praėjus kelioms ar keliolikai minučių.</p>
<p>Priežasčių daugiau negu žema oro temperatūra lauke. Ši dilgėlinė atsiranda ne tik žiemą, odos problemas ji gali sukelti ir vasarą, pavyzdžiui, išsimaudžius šaltame vandenyje arba suvalgius ledų. Jos priežastis bet kuriuo metų laiku gali būti oro kondicionierius, šaltas vanduo, šaltas maistas ir gėrimai, požymiai gali išryškėti palietus šaltą daiktą.</p>
<h4><strong>Reakcija į šaltį gali būti pavojinga</strong></h4>
<p>Šaltis gali sukelti pavojingą organizmo reakciją: pvz., laikant šaltą daiktą ar valgant šaltą maistą, gali ištinti rankos, lūpos. Sunkesniais atvejais patinsta liežuvis, burnos gleivinė, o dėl to užblokuojami kvėpavimo takai. Dėl reakcijos į šaltį gali staiga nukristi kūno temperatūra, atsirasti dusulys, širdies permušimai, net netenkama sąmonės. Sunkiausia šalčio dilgėlinės forma yra anafilaksinis šokas. Pajutus tokius požymius reikia skubiai kreiptis į gydytoją.</p>
<p>Šalčio dilgėlinė gali būti pirminė, kurios priežastys dažniausiai nėra aiškios, retai būna įgimta. Šią organizmo reakciją lemiančios antrinės priežastys – lėtinis uždegimas organizme, infekcijos, autoimuninės ir kitos ligos. Ši dilgėlinė gali netikėtai užklupti bet kokio amžiaus žmogų ir taip pat netikėtai praeiti.</p>
<p>Liga dažnai atsiranda kitomis alergijomis sergantiems žmonėms, pavyzdžiui, maisto produktams, alergine astma ir kt. Vieniems šis negalavimas trunka kelis mėnesius, kitiems keletą metų, o iki tol reikia išmokti gyventi su liga.</p>
<h4><strong>Svarbu saugotis šalčio</strong></h4>
<p>Preliminariai pasitikrinti galite patys, atlikdami nesudėtingą ledo testą. Uždėkite ledo kubelį ant vidinės dilbio dalies ir laikykite, kol oda atšals. Jeigu oda paraus, pradės niežėti, patins, galite įtarti šalčio dilgėlinę.</p>
<p>Pastebėjus pirmuosius šalčio dilgėlinės požymius geriausia kreiptis&nbsp;į gydytoją. Neretai prireikia atlikti laboratorinius tyrimus, padėsiančius išsiaiškinti, ar nėra antrinių ligos priežasčių. Šią ligą nustatyti padeda specialus prietaisas, pagal jo duomenis galima išsiaiškinti, kokia temperatūra sukelia reakciją į šaltį.</p>
<p>Taip paprasta nebus, kad išgersite vaistų ir šalčio dilgėlinę išsigydysite. Tačiau galite palengvinti jos simptomus. Gyvendami su šia liga stenkitės vengti jos priežasties, t. y. šalčio. Nors žiemą žvarbaus oro tikrai neišvengsime, galime pasitelkti visas įmanomas apsaugos nuo šalčio priemones, kurios padės susilpninti ligos simptomus. Lauke šiltai apsirenkite, avėkite šiltus batus, nepamirškite pirštinių ir šaliko. Neužsibūkite ilgai šaltyje, venkite šaltų gėrimų ir maisto, prauskitės šiltu vandeniu. &nbsp;</p>
<p>Taip pat svarbu tinkamai rūpintis oda. Šaltuoju metų laiku rekomenduojama naudoti nuo šalčio apsaugantį kremą – nors ir šaltukas nedidelis. Specialus kremas odos paviršiuje sudaro apsauginę plėvelę. Kad spėtų įsigerti į odą, tepkite jį maždaug prieš pusvalandį iki išėjimo į lauką.</p>
<p>Odos reakciją į šaltį susilpnins ir vaistai nuo alergijos: gydytojas gali skirti antihistamininį vaistą.&nbsp;Jeigu neturite gydytojo išrašytų vaistų, galite vartoti nereceptinį preparatą. Gydant šalčio dilgėlinę gali būti taikomas atsparumo didinimo metodas: pamažu pratinantis prie šaltų paviršių, sukeliant minimalias alergines reakcijas. Taip organizmas treniruojamas vis geriau toleruoti alerginę reakciją provokuojančius veiksnius.</p>
<p><em>Parengė Undinė Gilė</em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kaip-isgyventi-ziema-su-salcio-dilgeline">Kaip išgyventi žiemą su šalčio dilgėline</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/kaip-isgyventi-ziema-su-salcio-dilgeline/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Nė žingsnio žiemą į lauką be apsauginio kremo</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/ne-zingsnio-ziema-i-lauka-be-apsauginio-kremo?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=ne-zingsnio-ziema-i-lauka-be-apsauginio-kremo</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/ne-zingsnio-ziema-i-lauka-be-apsauginio-kremo#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Fri, 02 Dec 2022 10:20:05 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Vaiko aplinka]]></category>
		<category><![CDATA[Žiema]]></category>
		<category><![CDATA[lauke]]></category>
		<category><![CDATA[oda]]></category>
		<category><![CDATA[šaltis]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko oda]]></category>
		<category><![CDATA[veido oda]]></category>
		<category><![CDATA[žiema]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=21554</guid>

					<description><![CDATA[<p>Labiausiai nuo šalčio kenčia drabužiais neapsaugota veido oda, ir žiemą pabuvus lauke dažnam šaltis nudažo raudonai skruostus. Taip nutinka dėl to, kad šaltuoju metų periodu oda tampa sausesnė, todėl jautresnė ir labiau pažeidžiama. Ypač greitai šaltis bei vėjas nualina ploną ir jautrią aplinkos poveikiui vaiko odelę. Dažniausios odos problemos žiemą Žiemą oda patiria didelį stresą.&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/ne-zingsnio-ziema-i-lauka-be-apsauginio-kremo">Nė žingsnio žiemą į lauką be apsauginio kremo</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-21556" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2022/12/Kaip-apsaugoti-oda-ziema.jpg" alt="Kaip apsaugoti odą žiemą" width="840" height="480" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2022/12/Kaip-apsaugoti-oda-ziema.jpg 840w, https://mamairvaikas.lt/failai/2022/12/Kaip-apsaugoti-oda-ziema-768x439.jpg 768w" sizes="(max-width: 840px) 100vw, 840px" />Labiausiai nuo šalčio kenčia drabužiais neapsaugota veido oda, ir žiemą pabuvus lauke dažnam šaltis nudažo raudonai skruostus. Taip nutinka dėl to, kad šaltuoju metų periodu oda tampa sausesnė, todėl jautresnė ir labiau pažeidžiama. Ypač greitai šaltis bei vėjas nualina ploną ir jautrią aplinkos poveikiui vaiko odelę.</p>
<h4><strong>Dažniausios odos problemos žiemą</strong></h4>
<p>Žiemą oda patiria didelį stresą. Jos būklę blogina šaltis, drėgmė, ledinis vėjas, staigūs temperatūros pokyčiai: šaltis lauke ir radiatorių išdžiovintas šiltas oras namuose. Dėl šių nepalankių sąlygų pažeidžiamas hidrolipidinis odos sluoksnis, atsiranda mikroįtrūkimai, todėl susilpnėja apsauga nuo įvairių teršalų, bakterijų bei žvarbaus oro. Oda išsausėja, sudirgsta, pradeda šerpetoti.</p>
<p>Šaltuoju metų periodu riebalinės liaukos išskiria mažiau riebalų, kurie drėkina odą. Todėl oda praranda drėgmę ir susilpnėja jos paviršiuje esanti apsauginė lipidinė plėvelė. Taigi oda tampa lengvai pažeidžiama.</p>
<p>Vaikų oda nuo gimimo ir pirmaisiais gyvenimo metais yra ypatingai jautri, todėl gali stipriai reaguoti į visokius nepalankius veiksnius, taip pat ir vėją bei žemą temperatūrą. Žiemą daugumos vaikų odos būklė pablogėja: odelė šerpetoja, išberta, paūmėja lėtinės ligos, tokios kaip atopinis dermatitas. Todėl sausai, jautriai, alergiškai ir atopinei odai žiemą būtina skirti ypatingą dėmesį.</p>
<p>Dažniausia odos problema žiemą – nuožvarbos, kurios atsiranda ilgiau pabuvus šaltyje. Tuomet, grįžus į namus, oda pasidaro šiurkšti, parausta, šerpetoja, niežti. Esant žemai temperatūrai veidą galima nušalti. Nušalusi oda yra išbalusi, šalta, o sušilusi ji parausta, patinsta ir skauda, gali atsirasti vandeningų pūslelių. Nušalti galima ne tik tada, kai kandžiojasi didelis šaltis, bet ir esant nulinei temperatūrai, jeigu pučia žvarbus vėjas ir itin drėgna. Labiau linkusi į nušalimus atopinio dermatito pažeista oda.</p>
<p>Grįžus namo, sušalusią veido odą reikia sušildyti. Tam netinka nei karštas vanduo, nei karštas kompresas. Pažeista oda yra itin jautri, todėl jos netrinkite rankšluosčiu, šildykite delnais arba priglaudę šiltą rankšluostį. Sušilusią odą patepkite maitinamuoju kremu, kuris ją nuramins, susilpnins nemalonius pojūčius ir padės atkurti apsauginį barjerą.</p>
<h4><strong>Kaip žiemą nesušaldyti veido?</strong></h4>
<p>Šaltasis sezonas diktuoja kitokias odos priežiūros taisykles. Žiemą valyti odą reikia švelniai, drėkinti bei maitinti – intensyviai ir būtina sustiprinta apsauga.</p>
<p>Sausos odos patariama nešveisti bent šalčiausiais žiemos mėnesiais. Mat, šveisdami pažeidžiame raginį epidermio sluoksnį, apsaugantį odą nuo aplinkos poveikio. Riebią ir mišrią odą žiemą galima šveisti, tačiau derėtų naudoti švelnesnes priemones.&nbsp;</p>
<p>Šaltuoju metų periodu išsausėjusią odą būtina drėkinti, bet tai daryti patariama vakare, prieš pat miegą. Dieną, ypač būnant lauke, labiau tinka riebesni maitinamieji kremai.</p>
<p>Spaudžiant šaltukui ar pučiant stipriam vėjui geriau apriboti buvimą lauke, tačiau tai ne visada įmanoma, todėl svarbu apsaugoti atviras odos vietas.</p>
<p>Ruošdamiesi išeiti į lauką atviras kūno vietas patepkite riebiu apsauginiu kremu, kuris odos paviršiuje suformuoja plėvelę, padedančią išlaikyti drėgmę, nepasiduoti šalčiui ir lediniam vėjui. Uždengę veidą šaliku tokio barjero neturėsime, atvirkščiai – tada dar greičiau sušalsime. Prie veido besiliečiantis audinys sudrėks ir šaldys odą.</p>
<p>Apsauginio kremo sudėtyje neturėtų būti vandens, kuris nespėjęs išgaruoti iš odos gali sukelti nušalimus. Odos atsinaujinimui ir natūraliai apsaugai svarbūs apsauginiame kreme esantys vitaminai, pavyzdžiui, A ir E. Kad kremas spėtų susigerti, teptis juo reikia prieš pusvalandį.</p>
<p>Vaiko odą prieš išeinant į lauką taip pat būtina patepti specialiu apsauginiu kremu. Be to, žiemą svarbu pasirūpinti ne tik veido oda, bet ir rankomis bei lūpomis.</p>
<p>Rankų odą, kaip ir veido, stipriai veikia išoriniai veiksniai. Pagrindinė jos apsauga nuo šalčio – pirštinės. Jas mūvėdami ne tik išsaugosite šilumą, bet ir išvengsite nušalimų. Būnant lauke rankų odą taip pat reikia apsaugoti specialiu kremu. Rankas būtinai patepkite kremu po kiekvieno plovimo ir prieš miegą. Nuo šalčio ir vėjo gali suskeldėti lūpos, todėl eidami į lauką jas patepkite apsauginiu balzamu.</p>
<h4><strong>&nbsp;</strong><strong>Žiemiškų orų išsausintai odai padės vandens procedūros </strong></h4>
<p>Be šalčio ir vėjo odą žiemą dar veikia sausas patalpų oras, kurį reikia drėkinti. Galite nusipirkti drėkintuvą, pakabinti ant radiatorių drėgnus rankšluosčius, bute išdėlioti dubenis su vandeniu.</p>
<p>Maudydamiesi vonioje būtinai įpilkite į vandenį specialios drėkinamosios priemonės, geriausia aliejinės. Ji ne tik švelniai nuvalys odą, bet ir neleis iš karto išgaruoti drėgmei išsimaudžius. Jei vaiko oda sausa, iškart po maudymosi per tris minutes patepkite odą specialiu sausai odai skirtu kremu. Toks kremas tiks ir šerpetojančiai odai, taip pat atsiradus įtrūkiams. &nbsp;</p>
<p>Kitas svarbus patarimas: nesirenkite per šiltai, per daug neapmuturiuokite vaiko. Jautriai vaiko odai prakaitas yra vienas pagrindinių dirgiklių, toks pat kaip sintetiniai drabužiai.</p>
<p><em>Parengė Undinė Gilė</em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/ne-zingsnio-ziema-i-lauka-be-apsauginio-kremo">Nė žingsnio žiemą į lauką be apsauginio kremo</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/ne-zingsnio-ziema-i-lauka-be-apsauginio-kremo/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Kaip atpažinti šalčio dilgėlinę?</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/kaip-atpazinti-salcio-dilgeline?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=kaip-atpazinti-salcio-dilgeline</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/kaip-atpazinti-salcio-dilgeline#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Mon, 30 Nov 2020 16:54:50 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Ligos]]></category>
		<category><![CDATA[Žiema]]></category>
		<category><![CDATA[Alergija]]></category>
		<category><![CDATA[Dilgėlinė]]></category>
		<category><![CDATA[nuo šalčio]]></category>
		<category><![CDATA[odos bėrimai]]></category>
		<category><![CDATA[odos pažeidimai]]></category>
		<category><![CDATA[paraudusi oda]]></category>
		<category><![CDATA[reakcija į šaltį]]></category>
		<category><![CDATA[šalčio alergija]]></category>
		<category><![CDATA[šalčio dilgėlinė]]></category>
		<category><![CDATA[šaltis]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=19522</guid>

					<description><![CDATA[<p>Žiemą oda dėl sauso patalpų oro išsausėja, o nuo šalčio ji gali parausti, niežėti ir paburkti. Šiuos į alergiją panašius simptomus šalčiui jautriems žmonėms sukelia žema temperatūra, bet tokia reakcija į šaltį laikoma pseudoalergija, nes šaltis nėra alergenas. Dažniausiai pasitaikančios reakcijos į šaltį: stiprus odos niežėjimas ir bėrimai pūkšlėmis, lyg nusidilginus; panašios į alergenų sukeltos&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kaip-atpazinti-salcio-dilgeline">Kaip atpažinti šalčio dilgėlinę?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-19523" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2020/11/Šalčio-dilgėlinė.jpg" alt="" width="840" height="481" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2020/11/Šalčio-dilgėlinė.jpg 840w, https://mamairvaikas.lt/failai/2020/11/Šalčio-dilgėlinė-768x440.jpg 768w" sizes="(max-width: 840px) 100vw, 840px" />Žiemą oda dėl sauso patalpų oro išsausėja, o nuo šalčio ji gali parausti, niežėti ir paburkti. Šiuos į alergiją panašius simptomus šalčiui jautriems žmonėms sukelia žema temperatūra, bet tokia reakcija į šaltį laikoma pseudoalergija, nes šaltis nėra alergenas. Dažniausiai pasitaikančios reakcijos į šaltį: stiprus odos niežėjimas ir bėrimai pūkšlėmis, lyg nusidilginus; panašios į alergenų sukeltos dilgėlinės požymius. Tokia reakcija į šaltį ir vadinama šalčio dilgėline. Ūmi liga, kuria dažnai serga vaikai ir paaugliai, trunka iki 6 savaičių, lėtinė gali užsitęsti gerokai ilgiau – net keletą metų.</p>
<h4><strong>Šalčio dilgėlinės priežastis ne tik minusinė temperatūra</strong></h4>
<p>Išsiaiškinti šios pseudoalergijos priežastis ne visada paprasta, o kartais jos lieka nežinomos. Genetiniais tyrimais nustatyta, kad, kaip ir visų alerginių reakcijų, viena iš šalčio dilgėlinės priežasčių yra genetinis polinkis. Ligą vaikui gali išprovokuoti įvairios virusinės infekcijos, virškinimo sistemos ligos, autoimuninės priežastys, kai organizme pradeda gamintis antikūnai. Šalčio dilgėlinė dažnesnė žmonėms, kamuojamiems alerginių ligų, pavyzdžiui, maisto alergijos, alerginės astmos.</p>
<p>Ligos sezoniškumą lemia tik tai, kad žiemą atšąla oras, bet šalčio dilgėlinę išprovokuoja ne tik šaltis. Todėl saugantis būtina atsižvelgti ne tik į oro temperatūrą, bet ir į drėgmę, vėjo stiprumą. Iš tikrųjų šalčio dilgėlinė gali atsirasti ir esant aukštesnei temperatūrai – rudenį ar pavasarį, taip pat dėl šalto lietaus ir vėjo. Liga gali užklupti ir vasarą, pavyzdžiui, išsimaudžius vėsiame vandenyje, palietus šaltą daiktą, išgėrus šalto gėrimo arba suvalgius ledų.</p>
<p>Alergijos ir šalčio dilgėlinės mechanizmai panašūs – šalčio, kaip ir alergeno, veikiamas organizmas išskiria histaminą – hormoną, padedantį imuninei sistemai kovoti su grėsme. Tai ir sukelia nemalonius odos pokyčius. Histaminas išplečia kraujagyslių sieneles ir veikia nervų ląstelių receptorius, todėl oda parausta ir niežti.</p>
<p>Odos pažeidimų atsiranda ant atvirų kūno vietų (rankų, veido), kurios tiesiogiai liečiasi su šaltu oru, skysčiu ar daiktu, arba ten, kur yra mažai riebalų ir prakaito liaukų – blauzdų, kelių, dilbių, sunkesniu atveju bėrimai gali išplisti visame kūne. Reakcija į šaltį tampa pavojinga, jeigu atsiranda dusulys, drebulys, nukrenta kraujospūdis, gali ištikti net anafilaksinis šokas. Taip dažniausiai nutinka tuomet, kai sušąla visas kūnas, pavyzdžiui, maudantis.</p>
<p>Šaltis gali paveikti ne tik odą – kai kuriems paburksta gerklos, liežuvis ir burnos gleivinė. Tuomet prireikia skubiai kviesti medicininę pagalbą, nes tokie paburkimai užblokuoja kvėpavimo takus.&nbsp;</p>
<h4><strong>Požymiai gali būti panašūs kaip ir kitų ligų</strong></h4>
<p>Pleiskanojanti ir paraudusi oda gali būti ne šalčio dilgėlinės, o jautrios odos požymis. Šalčio dilgėlinė panaši į nušalimą, nes abiem atvejais oda pabąla, o sušilus parausta, patinsta ir niežti.</p>
<p>Bet šalčio sukelti odos paraudimai ir bėrimai praeina sušilus patalpoje.</p>
<p>Liga pridaro didelių rūpesčių ir tėvai nerimauja kaskart išleisdami vaiką į lauką. Didelį diskomfortą sukeliantis šalčio dilgėlinės požymis – bronchų obstrukcija – laimei vaikams pasitaiko rečiau. Atsiradus šiam negalavimui, dėl bronchų spindžio susiaurėjimo šaltame ore (bronchų obstrukcija) darosi sunku kvėpuoti.</p>
<p>Kiti šalčio pseudoalergijos simptomai yra sloga ir čiaudulys, primenantys kvėpavimo takų infekciją arba alerginį rinitą. Todėl, kai vaikas grįžta iš lauko bėgančia nosimi, šalčio dilgėlinę lengva supainioti su peršalimu. Šios dilgėlinės simptomai skiriasi tuo, kad išnyksta šiltoje patalpoje ir vėl pasirodo šaltyje.</p>
<p>Rečiau dėl reakcijos į šaltį pasitaiko konjunktyvitas. Tokiu atveju vaikas skundžiasi deginimu ir skausmu akyse, padidėja jautrumas ryškiai šviesai, ašaroja akys. Šie simptomai gali atsirasti ne tik išėjus į lauką, bet ir grįžus namo.</p>
<p>Paprastas būdas šalčio alergijai nustatyti yra ledo mėginys. Mažas ledo gabalėlis uždedamas ant vidinės dilbio dalies ir palaikomas 3 minutes. Testas laikomas teigiamu, jei toje vietoje, kur buvo uždėtas ledas, iškyla rožinė pūkšlė, oda parausta ir ima niežėti. Tuomet būtina kreiptis į gydytoją, nes dilgėlinė gali atsirasti nebūtinai dėl šalčio. Diagnozę patvirtina kraujo tyrimai ir kiti metodai.</p>
<h4><strong>Svarbiausia </strong>–<strong> apsisaugoti nuo šalčio</strong></h4>
<p>Sergant šalčio dilgėline iš pradžių geriami antihistamininiai vaistai, alergologas gali skirti kitus gydymo būdus, bet išsigydyti ligą nėra paprasta. Tačiau patys galime palengvinti jos simptomus – svarbu kiek įmanoma vengti šalčio ir tinkamai prižiūrėti pažeistą odą.</p>
<p>Prieš eidami į lauką, ypač jei termometras rodo mažiau kaip nulį, pasistenkite šilčiau apsirengti, kuo labiau apsaugoti atviras kūno vietas – rankas ir veidą. Šaltu oru derėtų trumpiau būti lauke.</p>
<ul>
<li>Būtinai mūvėkite pirštines ir kepurę. Šaltis kenkia ne tik veido ir rankų odai, bet ir plaukų svogūnėliams.</li>
<li>Likus maždaug pusvalandžiui ar valandai prieš išeinant iš namų, veidą ir rankas patepkite apsauginiu maitinamuoju kremu.</li>
<li>Valgykite šiltą maistą, atsisakykite ledų ir negerkite šaltų gėrimų.</li>
<li>Prauskitės tik šiltu vandeniu, nesigrūdinkite kontrastiniu dušu.</li>
<li>Šaltyje stenkitės kvėpuoti ne burna, o nosimi.</li>
<li>Pažeistą odą kuo mažiau lieskite.</li>
</ul>
<p><em>Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė</em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kaip-atpazinti-salcio-dilgeline">Kaip atpažinti šalčio dilgėlinę?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/kaip-atpazinti-salcio-dilgeline/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Dar vienas žiemos pavojus – alergija šalčiui</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/dar-vienas-ziemos-pavojus-alergija-salciui?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=dar-vienas-ziemos-pavojus-alergija-salciui</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/dar-vienas-ziemos-pavojus-alergija-salciui#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Wed, 11 Dec 2019 07:56:11 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Ligos]]></category>
		<category><![CDATA[Žiema]]></category>
		<category><![CDATA[alergija šalčiui]]></category>
		<category><![CDATA[alergijos požymiai]]></category>
		<category><![CDATA[alergiškas vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[išberia]]></category>
		<category><![CDATA[oda]]></category>
		<category><![CDATA[šalčio alergija]]></category>
		<category><![CDATA[šalčio dilgėlinė]]></category>
		<category><![CDATA[šaltis]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=18613</guid>

					<description><![CDATA[<p>Žiemą kai kuriuos vaikus išberia, o kalta dėl to&#160; alergija šalčiui. Ši liga, kitaip vadinama šalčio dilgėlinė, yra organizmo reakcija į žemą temperatūrą. Tai panašu į įprastą alergiją: vaikui atsiranda raudonų bėrimų, kartais net pūslių, pažeistą odos vietą niežti. Paprastai šios alergijos požymiai matomi odoje, tačiau ypač sunkiais atvejais patinsta burnos gleivinė, pasidaro sunku kvėpuoti.&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/dar-vienas-ziemos-pavojus-alergija-salciui">Dar vienas žiemos pavojus – alergija šalčiui</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft wp-image-18616 size-full" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2019/12/Šalčio-dilgėlinė-vaikui.jpg" alt="alergija šalčiui" width="840" height="481" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2019/12/Šalčio-dilgėlinė-vaikui.jpg 840w, https://mamairvaikas.lt/failai/2019/12/Šalčio-dilgėlinė-vaikui-768x440.jpg 768w" sizes="(max-width: 840px) 100vw, 840px" />Žiemą kai kuriuos vaikus išberia, o kalta dėl to&nbsp; alergija šalčiui. Ši liga, kitaip vadinama šalčio dilgėlinė, yra organizmo reakcija į žemą temperatūrą. Tai panašu į įprastą alergiją: vaikui atsiranda raudonų bėrimų, kartais net pūslių, pažeistą odos vietą niežti. Paprastai šios alergijos požymiai matomi odoje, tačiau ypač sunkiais atvejais patinsta burnos gleivinė, pasidaro sunku kvėpuoti.</p>
<h4><strong>Kada šaltis sukelia alergiją?</strong></h4>
<p>Šalčio alergijos priežastys iki šiol nėra iki galo išsiaiškintos. Ji gali atsirasti dėl kitų ligų, pavyzdžiui, krioglobulinemijos (susijusi su kraujyje pakitusiais baltymais). Viena iš priežasčių yra imuninės sistemos susilpnėjimas po virusinių infekcijų: gripo, sukeltų kitų kvėpavimo takų virusų, vėjaraupių, hepatito, herpeso, taip pat – mikoplazmų ir kt. Manoma, kad šalčio dilgėlinės priežastis gali būti lėtinės ligos: reumatoidinis artritas, tonzilitas ir kitos.</p>
<p>Paprastai negalavimai pajuntami būnant šaltyje arba jau grįžus namo. Kad atsirastų tokios alergijos simptomai, nereikia labai žemos temperatūros – gali užtekti pliusinės 15 laipsnių, ypač jei yra drėgna ir vėjuota. Ši alergija gali prasidėti ir vaikui prisilietus prie šalto daikto, pavyzdžiui, laikantis šaltų turėklų viešajame transporte, plikomis rankomis lipdant sniego gniūžtes, suvalgius šalto maisto, pavyzdžiui, ledų, išgėrus šalto gėrimo. Tokią alergiją gali sukelti vėsus vanduo maudantis.</p>
<p>Šalčio dilgėlinė vadinama netipine ar pseudoalergija, nes šią ligą sukelia ne įprastiniai alergenai, o šaltis. Organizmas, apsisaugodamas nuo peršalimo, perduoda signalą imuninėms ląstelėms gaminti biologiškai aktyvias medžiagas, o jos sukelia alerginę reakciją.</p>
<h4><strong>Kaip atpažinti?</strong></h4>
<p>Šalčio dilgėlinės simptomai yra panašūs į kitokios alergijos. Dažniausiai šaltis paveikia atviras kūno vietas (veido ir rankų): sukelia nepaprastą niežėjimą, oda parausta, gali atsirasti pūslių. Šie negalavimai pajuntami po kelių minučių, išėjus į šaltą orą, ir išnyksta per 30–60 min. Tačiau ilgiau pabuvus šaltyje nemalonūs simptomai gali atsirasti ne tik šalčio paveiktose vietose. Bėrimų gali būti ir uždengtose vietose – visame kūne.</p>
<p>Sergant šia alergija, išėjus į lauką, gali užsikimšti nosis, kamuoti nuolatinė sloga ir ašarojimas. Liečiant šaltus objektus gali ištinti rankos, nuo šalto gėrimo ar maisto dilgčioja ir patinsta lūpos, sunkesniais atvejais patinsta gerklos ir pasunkėja kvėpavimas.</p>
<p>Tačiau šie negalavimai nebūtinai byloja apie šalčio alergiją. Jei vaikui pabuvus šaltyje oda parausta, ima pleiskanoti, mažylis grįžta namo išraudęs, galbūt odelė tiesiog jautri, ją gali sudirginti ir striukės apykaklė, šalikas ar pirštinės. Vaikas gali būti alergiškas kokioms nors drabužių medžiagoms: vilnai, pūkams ir pan. Aprenkite mažylį kitais drabužiais, ir jei tada abejonių išlieka, galima atlikti alerginius tyrimus.</p>
<p>Norėdami patikrinti, ar vaikas nėra alergiškas šalčiui, ant vidinės dilbio pusės palaikykite ledo kubelį. Jei po poros minučių šis odos plotelis pasidaro blyškus arba parausta – alergijos nėra. Bet jeigu toje vietoje atsiranda nedidelis patinimas, oda pradeda niežėti ar iškyla pūslių, turėtumėte kreiptis į gydytoją. Tiksli ligos diagnozė nustatoma pagal kraujo tyrimą ar kitais metodais.</p>
<h4><strong>Ar liga pavojinga ir kaip ji gydoma?</strong></h4>
<p>Tokie šalčio alergijos požymiai kaip odos sausumas, paraudimas ar niežėjimas nėra pavojingi – juos galite sumažinti šiltai aprengę vaiką ir apsaugoję atviras kūno vietas kremu. Ilgai būnant šaltyje arba maudantis šaltame vandenyje, gali ištikti pavojinga anafilaksinė reakcija: pasidaro silpna, nukrinta kraujospūdis, net gali pritemti sąmonė. Tokiais atvejais prireikia ir skubios pagalbos.</p>
<p>Dėl rimtesnių negalavimų, pavyzdžiui, ilgai neišnykstančių patinimų, kurie gali sukelti dusulį, geriausia pasitarti su gydytoju. Jei alergija stipri, gydytojas skiria adrenalino autoinjektorių, kurį visada reikia nešiotis su savimi.</p>
<p>Nors šalčio dilgėlinė nėra tikroji alergija, ji gydoma antihistamininiais vaistais, tačiau preparatą turėtų parinkti gydytojas. Visiškai išgydyti šalčio alergijos neįmanoma, vaistai tik palengvina ligos simptomus. Bet gera žinia, kad vieniems po kelių mėnesių, kitiems prireikia maždaug 5 metų, bet ši liga praeina savaime – taip pat netikėtai, kaip pasirodė.</p>
<h4><strong>Kaip apsaugoti vaiką nuo šalčio alergijos?</strong></h4>
<p>Pagrindinis tėvelių darbas – tinkamai apsaugoti vaiką, nors šaltuoju sezonu nesusidurti su šalčio alergija mūsų klimato sąlygomis nelengva – juk reikia vengti ir žvarbaus oro, ir vėjo, ir drėgmės.</p>
<p>• Pirmiausia rekomenduojama neperkaisti, praustis šiltu vandeniu, dėvėti šiltus drabužius, pagamintus iš natūralių audinių.<br />
• Išeinančiam iš namų vaikui užriškite šaliką, uždėkite šiltą kepurę, nuo vėjo gelbstintį gobtuvą, užmaukite pirštines.<br />
• Vaiko veidas ir galūnės neturi būti drėgnos, nes drėgmė pritraukia šaltį ir jis veikia dar stipriau.<br />
• Stebėkite orų prognozę – geriau neikite pasivaikščioti žemesnėje temperatūroje.<br />
• Nepamirškite apie kremą, kuris sudaro apsauginę plėvelę ir neleidžia šalčiui pažeisti atviras kūno vietas: skruostus, nosį, lūpas. Išeidami į šaltį, prieš 30 minučių patepkite vaiko veidą ir rankas riebiu kremu.<br />
• Neduokite vaikui maisto iškart iš šaldytuvo, šaltų gėrimų.<br />
• Nesodinkite į šaltą automobilį, palaukite, kol įšils.<br />
• Stiprinkite vaiko imunitetą, sveikai maitinkite, duokite daugiau vaisių ir daržovių.</p>
<p>P<em>arengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė</em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/dar-vienas-ziemos-pavojus-alergija-salciui">Dar vienas žiemos pavojus – alergija šalčiui</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/dar-vienas-ziemos-pavojus-alergija-salciui/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Kada žiemos šaltukas nebaisus</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/kada-ziemos-saltukas-nebaisus?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=kada-ziemos-saltukas-nebaisus</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/kada-ziemos-saltukas-nebaisus#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Tue, 10 Dec 2019 10:21:12 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Priežiūra]]></category>
		<category><![CDATA[Žiema]]></category>
		<category><![CDATA[aprengti]]></category>
		<category><![CDATA[į lauką]]></category>
		<category><![CDATA[į lauką sergantį]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikis balkone]]></category>
		<category><![CDATA[liga]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[šalta]]></category>
		<category><![CDATA[šaltis]]></category>
		<category><![CDATA[Sergantis vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[temperatūra]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas lauke]]></category>
		<category><![CDATA[žiema]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=18551</guid>

					<description><![CDATA[<p>Grynas oras būtinas nuo pat mažumės, jis grūdina, aktyvina medžiagų apykaitą, gerina maisto pasisavinimą, miegą. Bet žiemą, užklupus šalčiui, dauguma tėvų baiminasi, kad lauke vaikas nesušaltų. Kaip mažylį aprengti, kad ne tik nebūtų šalta, bet ir nesuprakaituotų? Ar galima leisti į lauką sergantį sloga, kosėjantį, turintį temperatūros vaiką? Kada verčiau likti namuose? Kūdikiui lauką gali&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kada-ziemos-saltukas-nebaisus">Kada žiemos šaltukas nebaisus</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft size-medium wp-image-18555" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2019/12/Sergantis-vaikas-lauke-660x365.jpg" alt="" width="660" height="365">Grynas oras būtinas nuo pat mažumės, jis grūdina, aktyvina medžiagų apykaitą, gerina maisto pasisavinimą, miegą. Bet žiemą, užklupus šalčiui, dauguma tėvų baiminasi, kad lauke vaikas nesušaltų. Kaip mažylį aprengti, kad ne tik nebūtų šalta, bet ir nesuprakaituotų? Ar galima leisti į lauką sergantį sloga, kosėjantį, turintį temperatūros vaiką? Kada verčiau likti namuose?</p>
<h4><strong>Kūdikiui lauką gali pakeisti balkonas</strong></h4>
<p>Žiemą kūdikį pratinkite prie lauko, kai temperatūra ne žemesnė kaip plius 3 laipsniai, pradėkite nuo 5–8 minučių, po to buvimą lauke kasdien ilginkite 10–15 min. Žiemą kūdikiui užtenka pabūti lauke 3 valandas, pusę jų prieš pietus ir tiek pat popiet. Vežkite jį į lauką, kai oro temperatūra ne žemesnė kaip minus 10 laipsnių, o vyresnį vaikutį – iki 15 laipsnių. Taip pat reikėtų atsižvelgti ir į vėją – jeigu jis stiprus jaučiame didesnį šaltį negu rodo termometras.</p>
<p>Vežimėlyje gulintį kūdikį reikėtų aprengti šilčiau – juk jis lauke beveik nejudės, o gali net ir visą pasivaikščiojimo laiką išmiegoti. Ant vežimėlio dugno patieskite čiužinuką arba sulankstytą vilnonį pledą. Aprengtą mažylį apgaubkite šiltu miegmaišiu, o kai jis paūgės, galėsite aprengti kombinezoną. Kad būtų aiškiau, laikykitės tokios taisyklės: renkite kūdikį vienu sluoksniu drabužių daugiau negu apsirengiate pati. Veikiausiai pirmą kartą kūdikį apmuturiuosite per šiltai – juk dauguma mamų labiausiai bijo, kad vaikas nesušaltų. Jei namuose nurengusi kūdikį pastebėsite, kad jis išraudęs ir suprakaitavęs – kitą kartą aprengsite jį lengviau.</p>
<p>Pasivaikščiojimus lauke kūdikiui puikiai gali pakeisti balkonas. Tai ypač patogu mamai: kol mažylis miega, ji gali sutvarkyti namus, pagaminti pietus arba paskaityti. Aprenkite kūdikį lauko drabužiais, paguldykite į vežimėlio lopšį ir palikite balkone. Kuo anksčiau įpratinsite mažylį prie tokio buvimo lauke, tuo didesnė tikimybė, kad jis į tai reaguos ramiai.</p>
<p>Pirmą kartą palaikykite vaiką balkone 15–20 minučių, paskui – du kartus po pusvalandį, po to pamažu didinkite tokių išėjimų į lauką trukmę. Tinkamai aprengtas ir apsaugotas nuo vėjo sveikas kūdikis balkone gerai jaučiasi ir esant minusinei temperatūrai.</p>
<h4><strong>Renkamės tinkamus drabužius vaikščiojančiam mažyliui</strong></h4>
<p>Kitas dalykas, kai vaikas aktyviai juda. Vaikų medžiagų apykaita yra greitesnė nei suaugusiųjų. Kai mamai šaltoka, vaikui normalu, o kai suaugusiam žmogui normalu, vaikui jau per karšta. Todėl kieme judantį mažylį aprenkite vienu drabužių sluoksniu mažiau nei jūsų pačios. Nuolat lakstydamas, šokinėdamas, nuo kalnelio važinėdamas rogutėmis, žaisdamas su sniegu mažylis greičiau sukais negu sušals. Renkite vaiką šiltais, judesių nevaržančiais drabužiais. Pravers ir kokybiškas kremas, saugantis rankas ir veidą nuo vėjo bei šalčio.</p>
<p>Visiškai beprasmiška apgaubti vaiko burną ir nosį šaliku. Joks šalikas negali konkuruoti su nosies gleivine ir prienosiniais ančiais, sušildančiais įkvepiamą orą. Be to, mažylio iškvepiamas šiltas oras sudrėkina audinį, o drėgnas šalikas šaldo veidą ir gali atsirasti nuožvarbų.</p>
<p>Sveikas ir tinkamai aprengtas vaikas žiemą gali išeiti į lauką po pusryčių, grįžti namo priešpiečių ir vėl išeiti prieš vakarienę.</p>
<h4><strong>Kaip suprasti, ar vaikui nešalta ir nekaršta?</strong></h4>
<p>Vyresnis vaikas pats pasakys, kad jam šalta ar per karšta, o apie mažesnio savijautą teks spręsti pagal jo elgesį. Jei mažyliui patogu, jis elgsis įprastai, jei jam per karšta, ims verkti, sukiotis, muistytis, bandys atsegti drabužius, nusismaukti kepurę ar gobtuvą, nusitempti pirštines, o jei vaikui šalta, jis bus dar neramesnis.</p>
<p>Lengviausias būdas nustatyti, ar vaikui lauke patogu, yra paliesti jo odą už apykaklės. Jei oda sausa ir šilta, viskas gerai, jei drėgna – vaikas sukaitęs, taigi, reikia grįžti namo ir persirengti.</p>
<p>Kūdikiui žiemą į lauką patartina pasiimti papildomą antklodę ar pledą, kuriuo galėsite prireikus užkloti. Tada pajudėsite link namų ir ten gerai sušildysite mažylį.</p>
<h4><strong>Ar galima leisti į lauką sergantį vaiką?</strong></h4>
<p>Viskas priklauso nuo vaiko būklės ir savijautos, taip pat nuo to, kokia liga jis serga. Jei vaikas nekarščiuoja, jaučiasi gerai, grynas oras padės pasveikti, palengvins kvėpavimą ir kosulį.<br />
Todėl patartina išvesti į lauką pakosėjantį mažylį, jeigu jis gerai jaučiasi, neturi temperatūros ir sloga netrukdo kvėpuoti per nosytę.</p>
<p>Ūmiu infekcinių ligų laikotarpiu (kai kamuoja didelis karščiavimas, silpnumas, skausmas) į lauką vaiko, žinoma, neleisite, o ir jis pats vargu ar norės. Lauke būti nepatariama esant aukštesnei nei 37,5 laipsnių temperatūrai, juo labiau, kai spaudžia šaltukas. Fizinis aktyvumas ir kūno temperatūros palaikymas reikalauja daug energijos, o jos dabar labiausiai reikia kovai su liga.</p>
<p>Gydytojui skyrus lovos režimą, nors ir temperatūra nukrito, eiti į lauką taip pat negalima.</p>
<p>Jei liga užkrečiama, pavyzdžiui, gripas, nors ir vaiko būklė normali, nespėjusio pasveikti į lauką neleiskite. Net ir susilpnėjus gripo simptomams, komplikacijų grėsmė išlieka, be to, galite užkrėsti kitus.</p>
<p>Jei vaikui ligą sukėlė paprastas peršalimas, pasivaikščiojimus lauke galima ir reikia atnaujinti iškart, nukritus temperatūrai.</p>
<p>Grynas oras yra būtinas ką tik persirgusiam kvėpavimo takų liga (bronchitu, tracheitu, laringitu, plaučių uždegimu) vaikui.</p>
<p>Žinoma, iš karto po ligos neverta visą dieną išbūti lauke, iš pradžių derėtų apsiriboti 20–30 minučių, geriausia vaikštinėti, kai oras atšąla ne daugiau kaip iki minus penkių laipsnių. Mažylis neturėtų ištisai dūkti – pasiūlykite jam ramesnes pramogas. Ką tik kvėpavimo takų infekcija sirgusio vaiko neveskite į judrias gatves, kuriose jis kvėpuos automobilių teršalais, verčiau pavaikštinėkite parke, kur daugiau spygliuočių medžių. Sveikstančiam vaikui netinkamos vietos, kuriose susiburia daug žmonių.</p>
<p><em>Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė</em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kada-ziemos-saltukas-nebaisus">Kada žiemos šaltukas nebaisus</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/kada-ziemos-saltukas-nebaisus/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Alergija šalčiui – ar galime nekreipti dėmesio?</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/alergija-salciui-ar-galime-nekreipti-demesio?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=alergija-salciui-ar-galime-nekreipti-demesio</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/alergija-salciui-ar-galime-nekreipti-demesio#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Tue, 06 Dec 2016 11:52:13 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Ligos]]></category>
		<category><![CDATA[Žiema]]></category>
		<category><![CDATA[alergija šalčiui]]></category>
		<category><![CDATA[anafilaksinė reakcija]]></category>
		<category><![CDATA[Dilgėlinė]]></category>
		<category><![CDATA[infekcija]]></category>
		<category><![CDATA[Kvinkės edema]]></category>
		<category><![CDATA[niežulys]]></category>
		<category><![CDATA[šalčio alergija]]></category>
		<category><![CDATA[šaltis]]></category>
		<category><![CDATA[Sloga]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=16216</guid>

					<description><![CDATA[<p>Apie alergiją dažniausiai prisimename pavasarį, kai pradeda žydėti įvairūs augalai ir medžiai, daugeliui gerai pažįstami ir maisto bei visokie namų alergenai. Žiemą alergenu, nors ir netikru, gali tapti šaltis. Ši liga vadinama netikrąja alergija arba pseudoalergija. Jos kaltininkas ne tik minusinė temperatūra, bet ir drėgnas, vėjuotas oras bei šaltas vanduo. Ginantis nuo šalčio, organizme išsiskiria&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/alergija-salciui-ar-galime-nekreipti-demesio">Alergija šalčiui – ar galime nekreipti dėmesio?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><a href="https://mamairvaikas.lt/alergija-salciui-ar-galime-nekreipti-demesio/alergija-salciui" rel="attachment wp-att-16217"><img loading="lazy" class="alignleft size-medium wp-image-16217" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2016/12/Alergija-šalčiui-600x365.jpg" alt="alergija-salciui" width="600" height="365" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2016/12/Alergija-šalčiui-600x365.jpg 600w, https://mamairvaikas.lt/failai/2016/12/Alergija-šalčiui.jpg 1833w" sizes="(max-width: 600px) 100vw, 600px" /></a>Apie <em>alergiją</em> dažniausiai prisimename pavasarį, kai pradeda žydėti įvairūs augalai ir medžiai, daugeliui gerai pažįstami ir maisto bei visokie namų alergenai. Žiemą alergenu, nors ir netikru, gali tapti <em>šaltis</em>. Ši liga vadinama netikrąja alergija arba pseudoalergija. Jos kaltininkas ne tik minusinė temperatūra, bet ir drėgnas, vėjuotas oras bei šaltas vanduo. Ginantis nuo šalčio, organizme išsiskiria histaminas ir kitos cheminės medžiagos, kurios ir sukelia <em>alergiją</em>.</p>
<p><strong>Šalčio alergijos požymiai įvairūs</strong></p>
<p>Vieniems išėjus į šaltį atsiranda sloga, pradeda ašaroti akys. <em>Šalčio alergijos</em> požymiai gali išryškėti ne lauke, o jau sugrįžus į namus. Kitiems ši alergija sukelia <em>dilgėlinę</em>, kuri pažeidžia odą, dažniausiai veido ir rankų. Oda parausta, patinsta, ima niežėti, atsiranda bėrimų, pūslių. Ploniau apsirengus, išberti gali ir drabužiais uždengtas kūno vietas – kelius, dilbius. Mat ten mažai riebalinių ir prakaitinių liaukų, o tokių kūno vietų oda labai jautri šalčiui. Prie šių požymių prisideda galvos skausmas ir suprastėjusi savijauta.</p>
<p>Tai nėra tokia paprasta liga, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, – ji gali tapti pavojinga. Ilgai būnant dideliame <em>šaltyje</em> arba maudantis šaltame vandenyje gali ištikti <em>anafilaksinė reakcija</em> – nukrinta kraujospūdis, atsiranda silpnumas, pritemsta sąmonė. Prie dilgėlinės gali prisijungti <em>Kvinkės edema</em> – ištinsta liežuvis, gerklos, patinus kvėpavimo takų gleivinei, gali atsirasti dusulys. <em>Šalčio alergijos požymiai</em> gali išryškėti ir išgėrus atšaldyto gėrimo, suvalgius šalto maisto arba palietus šaltą daiktą. Nuo šalto maisto ištinsta virškinamojo trakto gleivinė, todėl skauda pilvą, prasideda viduriavimas.</p>
<p>Šios <em>alergijos</em> nepainiokite su <em>Reino sindromu</em>, kurį sukelia šaltis ir nervinis stresas. Dėl šio negalavimo sutrinka plaštakų, o kartais ir pėdų pirštų, kraujotaka. Todėl šąla, skauda ir nubąla, o vėliau pamėlsta, rankų arba kojų pirštai. Gali pasikeisti lūpų, ausų, nosies spalva. Taip atsitinka žmonėms, kurių kraujagyslės praranda elastingumą, todėl šaltyje jos neišsiplečia. Šis sindromas dažnai pasitaiko paaugliams, o jeigu jį pastebėjote, būtinai nuveskite vaiką pas gydytoją.</p>
<p><strong>Šalčio alergijos priežastys</strong></p>
<p>Kodėl ši <em>alergija </em>gali prasidėti anksčiau tokių problemų neturėjusiam vaikui?  Gydytojai įvardina keletą priežasčių. Viena iš jų – pasikeitęs gyvenimo būdas. Vaikai vis daugiau laiko praleidžia namuose, sėdėdami prie kompiuterio, ir vis mažiau būna lauke. Sportuoja taip pat ne ore, o uždaroje sporto salėje.</p>
<p>Išprovokuoti šią alergiją gali <em>infekcija</em>: hepatito, herpeso virusai, įvairūs kvėpavimo takų ligų sukėlėjai, mikoplazmos ir kt. Kovojant su jais susilpnėja imuninė sistema, vystosi komplikacijos, kurių viena ir yra <em>šalčio alergija</em>. Labiau <em>šalčio alergija</em> linkę sirgti žmonės, kuriuos kamuoja alerginė sloga, astma ar maisto alergija.</p>
<p>Kiti šios alergijos kaltininkai – <em>lėtinės ligos</em>: reumatinis artritas, pielonefritas ( inkstų uždegimas), tonzilitas ir kitos. <em>Šalčio alergija</em> gali būti endokrininių, infekcinių ir kitokių ligų pasekmė.</p>
<p><strong>Kaip atskirti nuo įprastinės alergijos?</strong></p>
<p>Didelės slogos, nosies užgulimo, ašarų, paraudusių akių, kosulio priežastis gali būti ne <em>šaltis</em>, o kailinė kepurė arba pūkinė striukė. Tikrąją priežastį paprasta išsiaiškinti – pakeiskite vaiko žieminius drabužius. Jeigu tai nepadėjo, verta pasidaryti <em>alergijos tyrimą</em>.</p>
<p><strong>Gydyti būtina</strong></p>
<p><em>Šalčio alergija</em> – nenuspėjama liga, ji gali išnykti taip pat netikėtai, kaip ir atsirado, – pakamuos keletą savaičių, o kitų metų žiemą nebepasirodys. Bet dažniausiai būna atvirkščiai – liga vis labiau įsibėgėja ir pradeda kamuoti ne tik žiemą, bet ir vasarą. Užtenka išsimaudyti šaltame ežero ar jūros vandenyje, suvalgyti ledų – ir ji jau čia.</p>
<p>Niežulys, tekanti nosis ir ašaros – laikinos ir nelabai didelės problemos, bet verčiau vaiką apsaugoti nuo šių nemalonumų. Be to, ligą būtina gydyti dar ir todėl, kad ji gali suaktyvėti ir pasidaryti pavojinga. <em>Šalčio alergija</em> gali sukelti bronchų spazmus, o tai jau ne juokai.</p>
<p>Ši <em>alergija</em>, kaip ir įprastinė, taip pat gydoma antihistamininiais vaistais, bet juos ir dozes būtinai turi parinkti gydytojas – pagal vaiko amžių ir kt. Vaistai geriami prieš išeinant į lauką. Gydymo periodas gali užsitęsti, o gydytojai kartais skiria dar ir periferinę kraujotaką gerinančius vaistus, tokiam vaikui naudingas dviejų savaičių vitaminų A, C, E ir PP kursas.</p>
<p>Gydantis šią <em>alergiją </em>reikia saugotis šalčio – avėti šiltus batus, šiltai apsirengti, būtinai mūvėti pirštines ir šiltą kepurę.  Maitinkite šalčiui alergišką vaiką tik šiltu maistu, neduokite šaltų gėrimų, neprauskite šaltu vandeniu. Prieš išleisdami į lauką, jo veidą patepkite riebiu apsauginiu kremu, pridenkite šaliku.</p>
<p><em>Undinė Gilė</em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/alergija-salciui-ar-galime-nekreipti-demesio">Alergija šalčiui – ar galime nekreipti dėmesio?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/alergija-salciui-ar-galime-nekreipti-demesio/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
	</channel>
</rss>
