MAMŲ ISTORIJOS. Baletas, vandens sportas ir kitos trimetės mažylės pramogos.

RUDENS LIGOS. Skauda gerklę – skubėti į vaistinę ar pas gydytoją? Gripas ir COVID-19 – saugomės abiejų. Pediatrai: kada COVID-19 susirgusiam vaikui reikia tyrimų.       

VAISTINĖLĖ. Kaip įveikti didžiausius žarnyno priešus – virusus ir antibiotikus.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Gydytojas A. Vingras Mažakraujystė (anemija). Kaip sustiprinti sveikatą? (partnerio turinys). Kokiu oru kvėpuojame – taip ir jaučiamės. Svarbiausios atopiniu dermatitu sergančio vaiko tėvų užduotys.

KŪDIKIS. Gydytojas K. Vitkauskas Žindyti negalima! Ar tikrai?

NĖŠTUMAS. Nėščiajai svarbūs vitaminai ir mineralai.

MOKOMĖS. 2–3 metų mažylio pasiekimai.

VERTA ŽINOTI. Ruduo – ne tik virusinių ligų paūmėjimo metas.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

[raw]

[/raw]

Gripas ir COVID-19 – abi kelia pavojų

Praėjusį šaltąjį sezoną, siautėjant koronaviruso pandemijai, gripu, taip pat ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, sirgo gerokai mažiau žmonių negu ankstesnį periodą, kai dar nepažinojome naujojo viruso. Tam turėjo įtakos karantinas, kai daugelis sėdėjo namuose, mažiau bendravo ir buvo mažiau progų užsikrėsti. Be to, griežtai laikėmės kovos su epidemija priemonių: dėvėjome kaukes, laikėmės atstumų, kruopščiai plovėme rankas ir dezinfekavome patalpas. Praėjusį sezoną nuo gripo buvo aktyviai skiepijamasi. Be to, dalis žmonių, bijodami užsikrėsti COVID-19 virusu, nesikreipė į gydytojus, todėl nemažai ligų gali būti nediagnozuota.

Specialistai perspėja, kad šį sezoną gripas nedings ir saugotis jo reikia. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) prognozuoja: kadangi praėjusį sezoną buvo mažai sergančiųjų gripu, dabar galimas didelis šios ligos protrūkis. Taigi, tikėtina, kad šį sezoną gripas ir COVID-19 aktyviai puls kartu.

Palyginti su gripu, sergantieji COVID-19 daug dažniau patiria sunkesnę ligos formą, dėl kurios prireikia gydymo ligoninėje. Bet abi ligos pavojingos dėl galimų komplikacijų. COVID-19 infekcija ir gripas gali sukelti tokias pačias komplikacijas: pneumoniją, smegenų uždegimą, kvėpavimo nepakankamumą, antrines bakterines infekcijas, sepsį, širdies smūgį, insultą, pabloginti lėtinių ligų eigą.

Simptomai panašūs

Atskirti šias ligas nelengva: nors gripas ir COVID-19 skirtingos infekcijos, dauguma simptomų labai panašūs. Sergant gripu, kaip ir COVID-19, dažnam maudžia visą kūną, skauda raumenis, galvą, peršti gerklę, kamuoja nuovargis, jėgų stoka, viduriavimas ir vėmimas. Užsikrėtusiųjų abiem ligomis kūno temperatūra gali pakilti iki 38–39 laipsnių.

Sergant COVID-19 vienas pagrindinių simptomų yra sausas kosulys, bet jis būdingas ir gripui. COVID-19 atveju prie kosulio gali prisidėti pasunkėjęs kvėpavimas, oro trūkumas, gali spausti ir skaudėti krūtinę. Sunkesnės COVID-19 infekcijos požymis yra dusulys, nes ši infekcija gali pažeisti plaučius. Susirgus gripu gali atsirasti sloga, taip pat retai ji pasitaiko COVID-19 atveju.

Vienu iš išskirtinių koronaviruso simptomų laikomas skonio ir uoslės praradimas, tačiau jį patiria ne visi. Be to, nebejusti skonio bei kvapo galima ir susirgus gripu ar peršalimo liga.

Užsikrėtusieji ir gripu, ir COVID-19 gali jausti nestiprius simptomus, o kai kurie nepatiria jokių nemalonių požymių ir net nepastebi, kad serga, tačiau ir jie yra infekcijos nešiotojai.

Skirtinga ligų eiga

Skirtingas šių ligų inkubacinis periodas bei užkrečiamumo mastas: COVID-19 liga plinta daug sparčiau. Užsikrėtusieji ir viena, ir kita liga gali išskirti virusą inkubaciniu periodu, t. y. kol dar neatsirado pirmieji simptomai. Todėl jau per šį laiką jie gali lengvai užkrėsti keletą žmonių. Inkubacinis periodas sergant COVID-19 gali tęstis iki 14 dienų, o gripo simptomai atsiranda greičiau – po 1 – 4 dienų.

Skiriasi ligos trukmė. Gripas, jei neatsiranda komplikacijų, dažnam praeina per 7–10 dienų. Užsikrėtus koronavirusu būdingi simptomai gali išlikti 3 savaites.

COVID-19 ir gripo rizikos grupės yra nėščiosios, pagyvenę žmonės ir sergantieji lėtinėmis ligomis. Gripu dažnai serga ir vaikai. PSO duomenimis, šia liga kasmet suserga apie 20–30 proc. mažų vaikų.

Apsauga nuo abiejų ligų tokia pat

Gripas ir COVID-19 infekcija perduodami taip pat – nuo sergančio žmogaus sveikam. Žmogus gali lengvai pasigauti ligą, jei sergantysis šalia kosėja, čiaudi ar tiesiog kalba nedėvėdamas kaukės. Abiejomis infekcijomis galima užsikrėsti ir per sergančiojo kvėpavimo takų išskyromis užterštus paviršius, nešvarias rankas, liečiant burną ar nosį.

Specialistai perspėja, kad blogiausia yra vienu metu susirgti ir COVID-19, ir gripu, nes tikėtina, kad negalavimai bus sunkesni. Apsisaugoti nuo šių dviejų pavojingų ligų padeda skiepai. Nuo gripo rekomenduojama skiepytis rugsėjo pabaigoje–spalio pradžioje. Imuninis atsakas ir apsauga nuo gripo susiformuoja po 10–14 dienų. PSO rekomenduoja tarp skiepų COVID-19 ir bet kuria kita vakcina laikytis mažiausiai dviejų savaičių intervalo.

Tiems, kurie dar nepasiskiepijo nuo koronaviruso, rekomenduojama tai padaryti pirmiausia, o po to skiepytis nuo gripo.

Parengė Undinė Gilė

Ypatingai sunkios infekcinės užkrečiamosios ligos, nuo kurių dažnai mirštama – difterija ir stabligė. Skiepytis nuo šių ligų reikia kas 10 metų. Skiepai nuo difterijos ir stabligės nemokami.

Stabligę gali atnešti žemės darbai

Stabligė – ūmi liga, kurios pagrindiniai simptomai – įvairaus stiprumo raumenų spazmai. ULAC duomenimis, 30 proc. susirgusiųjų nuo šios ligos miršta. Dažniausiai suserga neskiepyti ar nepilnai paskiepyti suaugusieji. Galimybė užsikrėsti ypač padidėja atšilus orams. Dirbdamas ar pramogaudamas lauke ir vaikas, ir suaugusysis gali susižeisti. Su nešvarumais į žaizdą gali patekti stabligės sukėlėjų.

Stabligę sukeliančiai bakterijai Clostridium tetani nereikia deguonies. Ši bakterija gamina atsparias aplinkos veiksniams (karščiui, šalčiui, saulės šviesai) sporas, kurios išlieka gyvybingos nuo kelių mėnesių iki kelerių metų. Stabligės sukėlėjų gausu gamtoje, jų yra žmogaus ir įvairiausių gyvūnų žarnyne. Stabligės bakterija į žmogaus organizmą patekusi per burną, ligos nesukelia. Susergama bakterijai ar jos sporoms patekus į žaizdą, ypač pavojingos dirvožemiu užterštos gilios durtinės žaizdos. Susirgti stablige galima nušalus ar nusiplikius galūnę. Žaizdoje stabligės sukėlėjai gamina stiprų nuodą, kuris sukelia gyvybei pavojingus raumenų spazmus. Geriausiai nuo šios ligos apsaugo skiepai.

Kūdikiai stabligės vakcina skiepijami kartu su difterijos ir kokliušo ar dar daugiau komponentų turinčiomis vakcinomis. Paaugliai ir suaugusieji stabligės vakcina skiepijami kartu su difterijos vakcina. Vėliau palaikomosios vakcinos dozės suaugusiems rekomenduojamos kas 10 metų. Traumas patyrusiems vaikams ir suaugusiesiems, kurie nuo stabligės skiepijosi seniai, ši vakcina įskiepijama kartu su serumu ar imunoglobulinu nuo stabligės.

Difterija gali užkrėsti skiepytas žmogus

Skiepų nuo difterijos suaugusiesiems kampanija (1995-1996 m.) vyko seniai, todėl ši liga gali padažnėti.

Difterijos sukėlėjas – atsparios aplinkai, stiprų toksiną gaminančios difterijos lazdelės (Corynebacterium diphtheriae ir Corynebacterium ulcerans). Liga sunki ir ligoniai dažnai miršta dėl toksino sukeltų komplikacijų. Difterijos sukėlėjų nešiotoju gali būti net skiepytas žmogus, nes antibakterinis imunitetas po skiepų nesusidaro. Sukuriamas antitoksinis kolektyvinis imunitetas, bet tai neapsaugo nuo difterijos sukėlėjų cirkuliacijos visuomenėje.
Lietuva, kaip ir kitos Rytų Europos šalys – difterijos rizikos šalis. Daugiausia serga neskiepyti vidutinio ir vyresnio amžiaus suaugusieji miestuose, vyrauja sunkios ligos formos, o liga nustatoma vėlai. Visi vyresni nei 26 metų suaugusieji Lietuvoje skiepijami valstybės biudžeto lėšomis. Dėl skiepų reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Skiepai – šeimos sveikatai

Skiepai -vienintelė ir efektyviausia apsaugos priemonė nuo daugelio užkrečiamųjų ligų. Šiuo metu vakcinomis galima kontroliuoti 28 ligas. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, vakcinos kasmet išsaugo mažiausiai du milijonus gyvybių. Išvengti vakcinomis valdomų ligų galima, kai šalyje paskiepyti ne mažiau kaip 95 proc. gyventojų ir nėra rajonų, kur paskiepyta mažiau negu 90 proc. Nors paskiepytų vaikų skaičius Lietuvoje atitinka PSO rekomendacijas, tačiau specialistus nerimą kelia neskiepijami vaikai.

Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, ypatingą dėmesį skiria jaunoms ir kūdikio besilaukiančioms šeimoms. Įstaigoje pradėta organizuoti SVEIKOS ŠEIMOS KLUBO veikla. Numatyta ir informacijos apie imunoprofilaktikos svarbą sklaida.

SVEIKOS ŠEIMOS KLUBE 2014 metais rengiami užsiėmimai šiomis sveikatos stiprinimo temoms:
– imunoprofilaktika ir higienos įgūdžių formavimas šeimoje;
– pirmoji pagalba, traumų ir nelaimingų atsitikimų profilaktika;
– saugi ir ekologiška namų aplinka;
– šeimos fizinis aktyvumas;
– naujų technologijų įtaka psichikos sveikatai, prevencija.

Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kviečia jaunas kauniečių šeimas apsilankyti organizuojamuose užsiėmimuose. Daugiau informacijos apie Sveikos šeimos klubą: http://www.kaunovsb.lt/Sveikos-seimos-klubas.html

Informaciją parengė: Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė Alina Didžiokienė. Straipsnyje panaudota Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informacija.

Pasak vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkės Gintarės Krikščiūnienės, netinkamai suformuota kelionės vaistinėlė gali apkartinti net ir kruopščiai suplanuotas atostogas. „Ypač daug pavojų slypi kelionėse į kalnus: lūžiai, patempimai ar išnarinimai, peršalimai, nušalimai ar nudegimai saulėje, taip pat – virškinimo sutrikimai, galvos skausmas ar svaigimas. Neturint tinkamų priemonių arba kai jų per mažai, net menki negalavimai gali virsti rimta problema“, – sakė vaistininkė.

Taip atsitinka savo nuožiūra formuojantiems kelionės vaistinėlę. „Nors įprasta pasikonsultuoti su profesionalais ir patikėti jiems sukomplektuoti vaistinėlę, dalis keliautojų tai daro vis dar savarankiškai. Dažniausia klaida – per mažas preparatų kiekis. Pavyzdžiui, keliauja keturių asmenų šeima, o vaistų nuo viduriavimo pasiima vienam žmogui ir tik dviejų parų dozę. Ką daryti, jei susirgs visi: ir suaugusieji, ir vaikai? Tad vaistinėlė turėtų būti bent vieno kurso dozė visiems keliaujantiems“, – patarė G. Krikščiūnienė.

Kitas įprasta klaida, anot vaistininkės – nepasirūpinimas imunitetu prieš kelionę, kuri yra tam tikras stresas organizmui. „Tokiu atveju negalavimų tikimybė išauga, tad vertėtų prieš kelionę bent dešimt dienų vartoti gerųjų bakterijų preparatą. Taip pat neretai pamirštama pasiimti nuolat vartojamų vaistų, pavyzdžiui, nuo diabeto, astmos, padidėjusio kraujospūdžio“, – klaidas vardijo G. Krikščiūnienė.

Kelionių agentūros UAB „700Lt“ turizmo vadybininko Ryčio Pavolo įsitikinimu, ruošiantis į kalnus, visų pirma vertėtų pasirūpinti tinkama apranga, avalyne ir įranga, o norint išvengti rimtesnių traumų, nepervertinti savo įgūdžių ir rinktis saugius takelius bei saugų greitį. „Visgi kalnuose sunku išvengti įvairių sumušimų, todėl būtina turėti gydančio mėlynes bei uždegimą malšinančio tepalo. Svarbu nepamiršti geriamųjų preparatų nuo skausmo, elastinio binto, žaizdas dezinfekuojančių priemonių, žirklių, termometro“, – teigė jis.

G. Krikščiūnienė patarė, jog reikėtų nenuvertinti ir saulės pavojaus kalnuose. „Nudegimų skaičius kalnuose yra išties didelis. Daugeliui atrodo, kad žiemą saulės spinduliai nekenksmingi, tačiau kalnuose nuo sniego atsispindėdama saulė odai padaro didesnės žalos nei vasarą pajūryje. Tad vaistinėlėje turi būti patikimų apsauginių priemonių nuo saulės, taip pat drėkinamojo kremo ar losjono“, – sakė vaistininkė.

Vaistininkė G. Krikščiūnienė perspėja, kad pirmą kartą keliaujančius į kalnus gali užklupti vadinamoji „kalnų liga“. Jos simptomai: galvos svaigimas, skausmas ar pykinimas. Panašūs simptomai kamuoja ir lėktuve ar jūroje. „Šiems specifiniams negalavimams taip pat vertėtų pasirengti iš anksto: yra patikimų ir veiksmingų preparatų, kurie padeda jaustis gerai ekstremaliomis organizmui sąlygomis. Prastai pasijutus kalnuose taip pat svarbu vartoti daug skysčių, geriausia su elektrolitais“, – pastebėjo vaistininkė.

Pirmoji pagalba susižalojusiam kaulus ir minkštuosius audinius vaikui ar suaugusiajam – ramybė, imobilizacija, šaltis, galūnės pakėlimas.

Suteikite nukentėjusiam žmogui patogią padėtį, nejudindami sužalotos vietos imobilizuokite galūnę ir atšaldykite šaltu kompresu. Sužalota koja arba ranka imobilizuojama esamoje padėtyje, įtveriami abipus lūžio esantys sąnariai. Imobilizacijos tikslas – sumažinti skausmą ir kraujavimo pavojų, apsaugoti, kad uždaras lūžis nevirstų atviru. Šaldant sužalotą vietą mažinamas patinimas ir skausmas. Tik nedėkite ledo maišelio tiesiai ant odos ar žaizdos- įvyniokite į rankšluostį ar kitą audinį. Ledo maišelį laikykite ne ilgiau kaip 20 minučių.

Sužalotą kūno dalį derėtų pakelti aukščiau širdies lygio – į pažeistą vietą priplūs mažiau kraujo. Nekelkite lūžusios galūnės, jei nukentėjusiajam skauda. Venkite bet kokių skausmą sukeliančių judesių ir padėkite nukentėjusiam žmogui rasti patogią kūno padėtį. Stebėkite sąmonę, kvėpavimą.

Jei įtariate, kad gali būti sužalota galva, kaklas ar nugara, nejudinkite nukentėjusiojo. Galvos traumos metu dažnai sužalojamos galvos smegenys. Lūžus kaukolės kaulams, gali būti pažeistos smegenys ir prasidėti kraujavimas į kaukolės ertmę. Žmogus gali prarasti sąmonę, būti vangus ar mieguistas – tai požymiai, kad jis patyrė sunkią galvos traumą. Nepalikite nukentėjusiojo be priežiūros ir kvieskite greitąją medicinos pagalbą. Dažniausiai tik medikai gali nustatyti lūžimą, išnirimą, panirimą, patempimą ar sunkią galvos traumą. Pirmoji pagalba teikiama vienodai visais šiais atvejais. Pagrindinis jos tikslas – apsaugoti nuo dar didesnio sužalojimo ir kreiptis į medikus.

Venkite peršalimo. Žiemą kyla pavojus nušalti: dažnai klystame, manydami, kad vidutinio stiprumo šaltis nepavojingas. Bet drėgnu ir žvarbiu vėjuotu oru greičiau siaurėja kraujagyslės, blogėja audinių mityba, todėl gresia nušalimai. Dažniausiai nušąla rankų ir kojų pirštai, ausys, nosis bei skruostai.

I laipsnio nušalimas (paviršutinis): žmogus jaučia nestiprų skausmą, dilgčioja oda, joje atsiranda baltos dėmės.

II laipsnio nušalimas – gilus nušalimas, kai nušalusi vieta pabąla, o jai atšilus, atsiranda pūslės.

III laipsnio nušalimas – nušalusi vieta pabąla, pamėlsta, oda tampa nepaslanki, apmiršta audiniai. Ją atšildžius, atsiranda kraujingų pūslių ir žaizdų.

Nušalusias vietas nedelsiant reikia sušildyti ir šiltai aprišti. Kad pagerėtų kraujotaka, nušalusią vietą lengvai pamasažuokite ranka – tik jokiais būdais netrinkite sniegu. Būklei pagerėjus, žmogų šiltai apklokite. Duokite jam karštos arbatos ar karštos sriubos. Nesiūlykite alkoholio, nes jis išplečia kraujagysles: išgėręs žmogus greičiau netenka šilumos, jam darosi dar šalčiau. Nušalusią kūno dalį galima sušildyti kambario temperatūros (18 – 20 laipsnių) vandenyje. Sušilusi oda tampa melsvai raudona, įgauna marmuro atspalvį, ima tvinkčioti.

Ką daryti, kad nesušaltumėte ir neužkluptų žiemos traumos:

• būkite atidūs ir atsargūs;
• jei nebūtina, neikite į lauką;
• avėkite žieminius žemakulnius batus gruoblėtais padais patys ir pasirūpinkite tinkama vaiko avalyne;
• dėvėkite šiltus ir laisvus drabužius, nepamirškite kepurės ir pirštinių;
• apsaugokite odą specialiu riebiu kremu;
• spaudžiant šaltukui stenkitės daugiau judėti (judinkite kojų ir rankų pirštus, veido raumenis);
• saugokite vaikus, kad jie nesušaltų;
• atsargiai vaikščiokite šaligatviais, atsargiai pereikite gatvę;
• išlipdami iš transporto ar lipdami laiptais laikykitės;
• nevartokite alkoholio.

Parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos edukologė Vida Dubinskienė

Medicinoje nepakankamas klubo sąnario išsivystymas vadinamas klubų displazija. Pirmuosius simptomus ką tik gimusiam naujagimiui gali pastebėti jau akušeriai-ginekologai ar šeimos gydytojas, o diagnozę nustato ir gydymą skiria ortopedas-traumatologas.

Julija Ravinskienė, sostinės Flebologijos centre konsultuojanti ortopedė-traumatologė, teigia, kad kūdikius ištirti reikėtų jau 4–6 gyvenimo savaitę.

Kūdikio klubų displazijos simptomai

„Tėvai turėtų kreiptis į gydytoją ir paprašyti naujagimį apžiūrėti. Labai svarbu klubų displaziją nustatyti laiku, kad gydymas būtų paprastesnis, o rezultatai – geresni. Kol kas mažai šeimų žino apie klubų displaziją, todėl gimus kūdikiui nemato būtinybės kreiptis į ortopedus-traumatologus“, – sako gydytoja.

Apsilankius pas gydytoją, jis gali įvertinti netiesioginius požymius – vaikas nepakankamai išskečia kojas, girdimas sąnarių traškėjimas. Taip pat įvertinamas šlaunų ar sėdmenų raukšlių aukštis, galimi kojų ilgio skirtumai. Prireikus atliekamas tyrimas echoskopu ar rentgenologinis tyrimas, kuriuo tiksliai nustatomi klubų sąnario pakitimai.

Pasak J. Ravinskienės, patiems tėvams pagal išorinius požymius nustatyti vaiko klubų displazijos nepavyks. „Jie gali pastebėti, kad kažkas yra ne taip, tačiau tik vėlesniame amžiuje – dažnai jau vaikui pradėjus vaikščioti. Nereikėtų laukti, kol simptomai taps matomi. Konsultacijų metu gydytojas įvertina vaiko kojų judesius, specifinius simptomus, atlieka klubų echoskopiją. Tyrimai atliekami greitai ir yra paprasti“, – teigia ortopedė-traumatologė.

Įtakos turi paveldimumas ir įpročiai

Pasak medikų, klubų displazija dažniau diagnozuojama mergaitėms nei berniukams, vaikams, gimusiems cezario pjūvio būdu ar esant pirmalaikiam gimdymui, kūdikiams -po daugiavaisio nėštumo. Visgi gydytojai neišskiria vienos šio sutrikimo priežasties.

Gydytojų teigimu, nepakankamas klubo sąnario išsivystymas gali būti paveldimas. Jei vienas mama ar tėtis turėjo klubų displaziją, didesnė tikimybė, kad vaikas gims su šia problema. Svarbūs ir motinos įpročiai nėštumo metu – vaistų vartojimas, rūkymas, alkoholis. Jie kenkia bendrai vaisiaus raidai, taip pat ir klubų vystymuisi.

„Sužinojus, kad kūdikis turi neišsivysčiusį sąnarį, mama ir tėtis neturėtų pulti į paniką. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė, kad klubai išsivystys tinkamai ir displazija neturės įtakos vaikščiojimui ir tolesniam vaiko gyvenimui“, – sako gydytoja Julija Ravinskienė.

Kaip auginti vaiką su klubų displazija?

Gydytojai pataria tėvams, auginantiems vaikus su klubų displazija, laikyti jų kojas išskėstas. Tokią kūno padėtį reikėtų išlaikyti kuo ilgiau – net iki 23 valandų per parą. Dažniausiai taikoma gydymo priemonė – klubų įtvaras, užfiksuojantis klubus reikiamoje padėtyje, modeliuojantis, kaip jie augs toliau.

Rekomenduojama ir vystant sveiką kūdikį išlaikyti išskėstų kojų poziciją. „Lietuvoje vis dar pasitaiko išlikusių įpročių vystyti vaikus griežtai ištiestomis kojomis. Tikima, kad taip kojos bus tiesios, tačiau tokia praktika iš tiesų kenkia taisyklingam klubo sąnarių vystymuisi, tad jos reikėtų vengti“, – pataria J. Ravinskienė.

Kūdikiams, kuriems diagnozuota lengva klubų displazija, gydytojai rekomenduoja specialas mankštas. Tiesa, šios mankštos rekomenduojamos ir sveikiems kūdikiams.

„Mankštos paprastos, jas kiekviena mama gali daryti vaikui jį vystydama, kelis kartus per dieną po 15–20 kartų. Tai neužima daug laiko, o vaikams pratimai patinka“, – sako ortopedė-traumatologė.

Gydytoja teigia kad klubų displaziją galima išgydyti be jokių pasekmių, jei liga diagnozuojama laiku, taikomas tinkamas gydymas, o mama ir tėtis tiksliai laikosi gydytojo nurodymų.

„Šlapimo pūslės uždegimu, arba dar kitaip – cistitu, dažniau serga nėščiosios, moterys, kurias kankina vidurių užkietėjimas ar viduriavimas. Dėl hormoninių pokyčių šis negalavimas užklumpa menopauzės periodu, – sako gydytoja urologė doc. Aušra Černiauskienė. – Be to, dažniau šia liga suserga mažiau skysčių vartojančios arba cukriniu diabetu sergančios moterys. Rečiau šlapinantis ir dėl padidėjusio cukraus kiekio bakterijos turi geras sąlygas daugintis”.

Dažnai šlapimo pūslės uždegimu serga moterys, dėvinčios sintetinius apatinius drabužius, taip pat ir aptemptas kelnes ar džinsus. Net higieniniai tamponai ar įklotai, naudojami per ilgai ar nesilaikant higienos, gali išprovokuoti susirgimą. Šis uždegimas ypač vargina žiemą, kai, nusilpus imunitetui, ima daugintis infekciją sukeliančios bakterijos: jos patenka į šlapimo takų gleivinę, ten prisitvirtina, pradeda daugintis ir sukelia uždegimą. Negydoma liga gali tapti lėtine, todėl ypač svarbu laiku pastebėti pirmuosius nemalonius šlapimo pūslės uždegimo simptomus ir gydyti ligą iš pat pradžių.

Cistitas yra laikomas infekciniu susirgimu, kurį dažniausiai sukelia žarnyno lazdelės – E.coli (apie 75-90 proc. visų cistitų), kiek rečiau – kitos bakterijos: stafilokokai, enterokokai, klebsielos, proteus, tačiau pasitaiko ir toksinis (sukeltas cheminių medžiagų, pavyzdžiui, ciklofosfamido) ar radiacinis (po spindulinio gydymo) cistitas.

Kaip rašo „Karjera ir sveikata“ infekcijos simptomai gali būti įvairūs: dažnas noras šlapintis net esant tuščiai šlapimo pūslei, perštėjimas, deginimas šlapinimosi metu, tamsus, drumstas, nemalonaus kvapo šlapimas, šlapinimasis po truputį, kraujas šlapime, karščiavimas, skausmai juosmens srityje ar pilvo apačioje. Pasak doc. A. Černiauskienės, panašūs ir lytiniu keliu plintančių infekcijų simptomai, taip pat – inkstų ir šlapimo takų navikų ar tuberkuliozės, pilvo organų ligų bei ginekologinių uždegimų. Todėl geriausia kreiptis į specialistus, kurie nustatys negalavimo priežastį.

Gydytoja urologė primena, jog gydant šlapimo pūslės uždegimą, didelės įtakos turi ir paciento mityba: „Sergant cistitu, iš raciono reikia išbraukti aštrų maistą (pipirus, krienus, garstyčias), taip pat ir marinatus, sūrius patiekalus bei alkoholinius gėrimus (įskaitant ir alų). Minėtuose produktuose yra komponentų, kurie, patekę į šlapimą, gali dirginti šlaplę ir sustiprinti šlapimo pūslės uždegimą. Taigi, bus neįmanoma gydyti ligos. Taip pat nereikėtų žavėtis prietarais, kad pagysite pasėdėję ant puodo su garuojančiomis bulvėmis.”

Pasak specialistės, gydant šlapimo pūslės uždegimą, visada pagelbės Lietuvos laukų ir miškų uogos ir vaistažolės. „Pastebėjus pirmuosius uždegimo simptomus, reikia gerti daug skysčių: jis pašalins iš organizmo uždegimą sukėlusias bakterijas. Geriausia tinka bruknių arba meškauogių arbatos, spanguolių sultys. Uždegimą slopina ir medetkos, šalavijas, jonažolė, miškinės sidabražolės šaknys, rozmarino lapai, kadagių vaisiai. Esant šlapimo takų infekcijoms, svarbios vaistažolės, kurios skatina šlapinimąsi (beržo lapai, rykštenių žolė, petražolės, asiūklis, dilgėlių lapai)”. Rytų medicina teigia, jog gerti arbatas, skirtas šlapimo takų infekcijų profilaktikai ar joms gydyti, geriausia 5-7 val. ryte arba 17-19 val. vakare. Šiuo paros metu geriausiai veikia inkstai ir šlapimo pūslė.

Šlapimo takų infekcija – dažnas sveikatos sutrikimas, kurį moterys patiria kone tris kartus dažniau nei vyrai. Tai lemia ne tik noras visais metų laikais atrodyti patraukliai, bet ir anatominės moterų organizmo savybės. Moterų šlaplė trumpesnė, arčiau išangės, todėl įvairioms bakterijoms lengviau patekti į šlapimo takus bei kilti į viršų, t.y. inkstų link. Negydomos šlapimo takų infekcijos gali sukelti akmenligę, inkstų uždegimą, pūlinius ar net inkstų nepakankamumą.

Vaistininkų teigimu, šaltuoju metu vos spėjama pildyti lentynas priešvirusiniais ir imunitetą stiprinančiais preparatais. „Rudenį pacientų skaičius padidėja bent trigubai. Paprastai skundžiamasi gerklės skausmu, sloga, silpnumu, dažnas žmogus ateina jau kosintis ar karščiuojantis. Šie simptomai būdingi ir ūminėms kvėpavimo takų ligoms, ir gripui, todėl dauguma žmonių nežino, kokia liga iš tikrųjų susirgo“, – sakė vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Gintarė Krikščiūnienė.

Pasak „MediCA klinikos“ šeimos gydytojos Artūros Butkuvienės, daugiau nei pusė gyventojų neskiria paprasto peršalimo (ŪVKTI) nuo gripo. „Iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog paprastam peršalimui ir gripui būdingi panašūs simptomai, o ligų kilmė – virusinė. Tačiau tai yra skirtingos ligos. Jei žmonės nežino ligos kilmės ir renkasi tik simptomus slopinančius vaistus, dažniausiai po keleto dienų liga dar labiau įsismarkauja. Būtina prisiminti, kad gripas – daug rimtesnė liga. Netinkamai gydoma ji gali sukelti rimtų komplikacijų, todėl ypač svarbu iš karto pradėti tinkamą gydymą“, – pastebėjo medikė.

Jos teigimu, kiekvienas turėtų žinoti pagrindinius skiriamuosius gripo ir peršalimo bruožus. „Gripo simptomai pasireiškia greitai ir stipriai. Staiga pakyla temperatūra (aukštesnė nei 38ºC), atsiranda šaltkrėtis, sąnarių-raumenų, akių obuolių ir galvos skausmai, vargina viso kūno silpnumas. Sergant gripu labai retai atsiranda sloga, čiaudulys bei kosulys. Pirmąsias tris ligos dienas laikosi aukšta temperatūra, vėliau ji nukrenta iki 37,5ºC ir greitai praeina simptomai. Jeigu neprisideda komplikacijos, liga baigiasi septintą dieną“, – aiškino A. Butkuvienė.

Peršalimo simptomai, pasak šeimos gydytojos, atsiranda palaipsniui. „Pirmiausia atsiranda sloga, čiaudulys, gerklės perštėjimas, kosulys, bendras silpnumas. Gali pakilti temperatūra, tačiau ji nesiekia daugiau nei 38ºC. Iš pradžių sloga stipri, nuolat teka vandeningas sekretas. Paprastai peršalimas – nėra sunki liga: praeina per keletą dienų ir nesukelia rimtų sveikatos sutrikimų“, – sakė A. Butkuvienė.

Anot gydytojos, tiek sergant gripu, tiek peršalus privalomas lovos režimas, taip pat – gausus skysčių vartojimas. Ypač tinka įvairios arbatos (aviečių, čiobrelių ir pan.), tik reikėtų jas gerti ne karštas, o šiltas.

„Peršalimo atveju specifinio antivirusinio gydymo nereikia, o sergant gripu jis – būtinas. Tokios gripo komplikacijos kaip virusinis plaučių uždegimas, otitai, širdies raumens uždegimas, encefalitas gali baigtis mirtimi, tad antivirusinį gydymą reikia pradėti nedelsiant, vos tik atsirado simptomai“, – teigė A. Butkuvienė.

Jai antrino ir „Camelia“ vaistininkė G. Krikščiūnienė. „Daugelis namuose naudojamų gydymo priemonių abiem atvejais tokios pačios, tačiau medikamentinis šių ligų gydymas iš esmės skiriasi: peršalus skiriami priešuždegiminiai vaistai, o susirgus gripu – priešvirusiniai ir analgetikai“, − sakė vaistininkė.

Kartu G. Krikščiūnienė pasidžiaugė, jog žmonės prevencinėmis priemonėmis rūpinasi dar neprasidėjus šių ligų sezonui. „Dažnai užsuka pas mus ir būdami sveiki, tiesiog susirūpinę savo ir artimųjų imunitetu. Daugelį domina peršalimo ligų ir gripo profilaktikos priemonės: erškėtuogių vitaminas C ar ežiuolės ekstraktas, arbatžolių mišiniai, augaliniai sirupai“, – pasakojo G. Krikščiūnienė.

Specialistai pataria, kad apsisaugoti nuo ŪVKTI ir gripo padeda elementarūs dalykai: tereikia dažnai plauti rankas, kosint ar čiaudint veidą prisidengti nosine, o jei jos nėra – delnu.

Gripo sezonas kasmet skaičiuojamas nuo 40-osios kalendorinės metų savaitės iki 20-osios kitų metų savaitės. 2013-2014 m. gripo sezonas prasideda 2013 m. rugsėjo 30 d., o baigiasi 2014 m. gegužės 18 d. Statistikos duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje ūmiomis virusinėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis persirgo apie 400 tūkst. gyventojų, gripu – 100 tūkst. žmonių.

Justina pasakojo, kad jos pirmagimiui net medikų pagalbos prireikė. Pirmą kartą dėl pilvuko teko gulėti ligoninėje septynių savaičių kūdikiui, antrą – dviejų mėnesių. Vaikas nenumaldomai klykė naktimis – nepadėjo nei supimas, nei arbatėlės. Ligoninėje gelbėjo vaistukai ir dujų šalinimo vamzdelis. „Nesuprantu, kodėl Norbertukui taip daug dujų pilvuke atsirado? Maitinau tik savo pienu, pati valgiau pagal gydytojo rekomendacijas,“ – stebisi Justina. Pilvuką jos vaikui pūtė dar iki keturių mėnesių. Su antruoju sūneliu buvo kitaip – pilvuko jam visiškai neskaudėjo.

Paprastai pilvuko nebepučia jau po trijų mėnesių. Kaip tik tuomet susitvarko kūdikio virškinimo sistema. Tik paūgėjusio mažylio mama patars, kad nurimti dar anksti, nes kūdikį pradėjus primaitinti, pilvuko pūtimas gali atsinaujinti.

Dujų sankaupos (meteorizmas) bei nemalonūs simptomai: raugėjimas, pilvo pūtimas, skausmas ir gausus dujų išsiskyrimas, gerai pažįstami ir suaugusiesiems, ir įvairaus amžiaus vaikams. Juos gali sukelti rimtos ligos, nedideli virškinamojo trakto sutrikimai arba netinkamas maistas bei persivalgymas.

Oro žarnyne gali susikaupti dėl streso, nes stresas skatina gilesnį ir dažnesnį kvėpavimą. Pūsti pilvuką kūdikiui pradeda kaip tik vakare. Manoma, kad kūdikių meteorizmui įtakos turi per dieną susikaupusios emocijos. Streso įtaka paaiškinama ir tai, kad pilvukus pučia dažniau pirmagimiams. Mat patyrę tėvai mažiau jaudinasi, todėl kūdikio aplinka ramesnė.

Ką daryti, kad pilvuko nepūstų?

Žindomo kūdikio pilvukas priklausomas nuo mamos maisto. Dujos mažylio pilvelyje gali kauptis nuo stiprios kavos, šokolado ar vynuogių, kurias skanavo mama. Visą žindymo periodą teks atsisakyti pupelių, žirnių, kopūstų, ridikėlių. Nuo šių produktų gali išpūsti ne tik mažylio, bet tėvelių pilvelius. Ir suaugusiojo, ir vaiko pilvukas gali pasipriešinti juodai duonai, gėrimui „su burbuliukais“ arba miltiniam patiekalui. Derėtų mažiau valgyti grybų, saldumynų, taip pat reikėtų vengti riebaus ir kepto maisto.

Oras į mažylio pilvuką patenka ir su mamos pienu. Todėl pavalgiusį kūdikį palaikykite vertikaliai, kad jis atsirūgtų. Jeigu vaikas dažnai atsirūgsta, pakeiskite jo padėtį maitinimo metu. Iš buteliuko valgantis kūdikis nuryja mažiau oro, jeigu buteliukas su vožtuvu, kuris neleidžia oro burbuliukams patekti į gerklytę.

Adaptuotais mišinukais maitinamo kūdikio pilvuke audra gali kilti dėl to, kad vaiko organizme trūksta virškinimo fermento – laktazės. Šis fermentas skaido pieno cukrų – laktozę. Jeigu laktazės per mažai vyresnio vaiko organizme ir jis valgo daug riebių pieno produktų, fermentas nespėja atlikti savo darbo. Todėl reikėtų rinktis pieno produktus, kuriuose laktozės mažiau, keisti juos į jogurtą, o šviežią pieną keisti į raugintą.

Kaip padėti vaikui

Mažylio močiutė, kurios patarimo, ko gero, pirmiausia prašytum, patars kūdikį pilvuku priglausti prie savęs arba ant jo pilvelio uždėti šiltą vystyklą. Šiluma padeda atpalaiduoti pilvo raumenis, susilpnina žarnyno spazmus ir dujoms pasidaro lengviau išeiti. Galima pagirdyti mažylį kmynų, ramunėlių arba krapų arbatėle. Dar vienas būdas – paguldyti kūdikį ant pilvuko. Apskritai pediatrai pataria kuo dažniau kūdikį guldyti ant pilvuko. Tai puiki meteorizmo profilaktika.

Justina sako, kad jos vaikui šis metodas taip pat padėjo. Pagerėdavo ir po mankštelių. „Sulenki ant nugaros gulinčio mažylio kojytes ir pamažu spaudi prie pilvuko, – prisimena Justina. –Prisirenku iš daržo krapų sėklų, vieną šaukštelį jų užplikau stikline vandens ir girdau mažiuką – po pusę šaukštelio kelis kartus per dieną.“ Dar padėjo šilta vyšnių kauliukų pagalvėlė ant pilvuko.

Galbūt vaiko pilvuką nuramins švelnus masažas. Jis daromas šiltu dešinės rankos delnu sukamaisiais judesiais – laikrodžio rodyklės kryptimi. Masažuojant pilvuką, oro burbuliukai pajuda išorės link ir pūtimas rimsta. Kai kuriems kūdikiams padeda maudynės šiltame vandenuke.

Jeigu vaikas labai kankinasi, dujas galima pašalinti vamzdeliu. Juo nesinaudokite dažnai, nes mažylis pripras. Jei vamzdelio neturite, blogiausiu atveju padarykite klizmą.

Bet kurio amžiaus vaikui vaistinėje galite įsigyti lašiukų nuo pilvuko pūtimo ir diegliukų. Yra lašiukų, kurie tinka kūdikiui nuo pat gimimo. Malonaus skonio vaistukai gaminami iš kokybiškiausių ingredientų ir greitai padeda mažyliui.

Parengė Dalia Petrutytė

Apsinuodijus nuodingaisiais grybais simptomai dažniausiai pasireiškia ūmiai ir gali būti įvairūs:

• pykinimas ir vėmimas; pilvo skausmai;
• smarkus vandeningas viduriavimas;
• mieguistumas; haliucinacijos;
• galvos svaigimas; koordinacijos sutrikimas;
• ašarojimas; gausus prakaitavimas;
• pakitęs pulsas, kvėpavimas;
• sąmonės praradimas; traukuliai.

Pirmoji pagalba apsinuodijus grybais : tikslai

• Palaikyti kvėpavimo takų praeinamumą, kvėpavimą ir kraujotaką.
• Pasirūpinti, kad apsinuodijęs žmogus kuo greičiau patektų į gydymo įstaigą.

Veiksmai:

Jei apsinuodijęs žmogus yra sąmoningas, paklauskite, kada valgė grybų. Jei grybų valgė ką tik, sąmoningam žmogui galima sukelti vėmimą. Duokite išgerti stiklinę šilto vandens ir patarkite pirštais sudirginti liežuvio šaknį, kad sukeltų vėmimą.

Jei simptomai atsirado po ilgojo slaptojo laikotarpio (daugiau kaip po 6 valandų), nedelsdami kvieskite greitąją medicinos pagalbą arba patys kuo skubiau vežkite apsinuodijusįjį į ligoninę.

Jei nukentėjusysis nesąmoningas, atverkite kvėpavimo takus ir nustatykite, ar kvėpuoja. Jei nėra kvėpavimo, atlikite 30 krūtinės ląstos paspaudimų ir įpūskite per burną du kartus oro. Jei žmogus kvėpuoja, paguldykite jį į stabilią šoninę padėtį, kad vemdamas neužspringtų. Skubiai kvieskite greitąją medicinos pagalbą.

Visais atvejais grybais apsinuodijęs žmogus turi būti kuo greičiau vežamas į ligoninę!!!

Parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro sveikatos edukologė Vida Dubinskienė