Ligonių kasos primena, nuo kokių ligų vaikai skiepijami nemokamai

Lietuvoje pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriuje nustatytus terminus naujagimiai, kūdikiai ir vaikai gydymo įstaigose nemokamai yra skiepijami nuo 14 ligų: tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, B tipo Haemophilus influenza infekcijos, poliomielito, tymų, epideminio parotito, raudonukės, pneumokoko, žmogaus papilomos viruso (ŽPV), rotaviruso bei B tipo meningokoko

Nuo dalies infekcijų skiepai kartojami 2–4 kartus per pirmuosius 2 vaiko gyvenimo metus ir vėliau.

Nedidelei naujagimių daliai – iki 2 proc. – vakcinacija atidedama arba negalima dėl nustatytų sveikatos problemų (ankstukai, imunosupresinės būklės, sepsis ir kt.). Deja, apie 5 proc. naujagimių nepaskiepijami atsisakius tėvams.

Medikų teigimu, vaikams iki 2 metų didžioji dalis profilaktinių skiepų numatyta dėl to, kad turėtų apsaugą nuo išorinių virusų ir bakterijų, kurie gali būti perduodami iš aplinkos. Pavojingiausi ne tik ligų simptomai, bet ir komplikacijos, o kūdikiai iki 1 metų yra labiausiai pažeidžiami.

Skiepai svarbūs nuo pirmųjų gyvenimo dienų

Vakcina nuo hepatito B yra pirmoji, kuria skiepijamas naujagimis. Gydytojų teigimu, svarbu paskiepyti naujagimį per pirmas 24 val., nes kūdikis hepatitu B gali užsikrėsti dar gimdymo metu per įvairius žmogaus skysčius, pavyzdžiui, kraują. Taip pat maitindama jį gali užkrėsti ir mama, jeigu ji pati serga šia infekcine liga. Papildomai vakcina skiriama 1 ir 6 mėnesių amžiaus vaikams. 

Antroji naujagimiams skiriama vakcina – nuo tuberkuliozės. Ji įskiepijama kūdikiui antrą arba trečią gyvenimo parą.

Pneumokokinė vakcina skirta apsaugoti nuo pneumokokų bakterijų sukeliamų infekcijų, tokių kaip meningitas, plaučių uždegimas ar vidurinės ausies uždegimas. Skiepijama 2, 4, ir 12–15 mėnesių amžiaus vaikams.

Nemokama sezoninio gripo vakcina

MMR vakcina apsaugo nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės, o šios ligos gali sukelti sunkių komplikacijų, pavyzdžiui, encefalitą ar nevaisingumą. Ja skiepijami 15 mėnesių ir 6–7 metų vaikai.

ŽPV vakcina skirta 11 metų mergaitėms ir berniukams. Ji apsaugo nuo ŽPV infekcijos, kuri yra viena pagrindinių vyrų ir moterų išangės ir išorinių lyties organų vėžio priežasčių.

Nuo praeitų metų rudens sezoninio gripo vakcina nemokamai pradėti skiepyti visi 2–7 metų (imtinai) vaikai. Jeigu šio amžiaus vaikai anksčiau nebuvo skiepyti nuo gripo, jiems reikalingos dvi vakcinos dozės, antrąją galima suleisti ne anksčiau kaip po 4 savaičių.  

Įkandus bet kokiam gyvūnui, vaikas gali būti nemokamai skiepijamas ir nuo pasiutligės. Ligonių kasos apmoka ir skiriamą vakciną, ir imunoglobuliną nuo pasiutligės.

Ligonių kasos primena, kad laiku nepaskiepijus vaiko, šeimos gydytojas sudaro individualų skiepijimo planą.

Prieš vaiko skiepijimą tėvai arba globėjai kiekvieną kartą turi būti informuojami apie vakcinų skyrimo tvarką, galimas nepageidaujamas reakcijas į skiepą. Dėl informacijos gavimo bei sutikimo skiepyti būtina pasirašyti vaiko sveikatos raidos istorijoje.

MAMŲ ISTORIJOS.

ŽIEMOS LIGOS. COVID-19 ir gripas – abi ligos vienodai pavojingos. Kaip greičiau pasveikti užpuolus peršalimo ligai. Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Apie mažylių slogą. Kaip išgyventi žiemą su šalčio dilgėline.

ŽIEMOS VAISTINĖLĖ. Kaip atsilaikyti prieš puolančius virusus? Probiotikai – kovojant su žarnyno virusais.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Progresuojančios trumparegystės epidemija: iššūkis augančioms akims. Kada derėtų susirūpinti geležimi? Kodėl vaikui užkietėja viduriai?

MAMYTĖ. Treniruotės ir maistas po gimdymo susilpnėjusiems dubens raumenims. Psichologė K. Tarnauskienė Ar vaikas mane naudoja vietoje čiulptuko?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. žiema

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

 
[raw]

[/raw]

Kokie yra COVID-19 ir gripo panašumai?

1. Tiek COVID-19, tiek gripas daugiausia paveikia kvėpavimo sistemą.

Abi infekcijas sukelia virusai (COVID-19 sukelia SARS-CoV-2, o gripą – gripo virusai), tačiau abi ligos skirtingiems žmonėms gali pasireikšti kitaip. Kai kuriems abiejų virusų sukeltos ligos praeina be simptomų arba simptomai lengvi. Kitiems žmonėms šios infekcijos sunkios ir prireikia gydytis ligoninėje. Ir COVID-19, ir gripas gali baigtis mirtimi.

Daugeliu atvejų COVID-19 ir gripas sukelia panašius simptomus: kosulį, slogą, gerklės ir galvos skausmą, karščiavimą, silpnumą.

Pajutus kurį nors iš sunkių ligos požymių, turėtumėte kreiptis į gydytoją. Tai:

• pasunkėjęs kvėpavimas, ypač ramybės būsenoje, arba negalėjimas kalbėti rišliais sakiniais;
• sąmonės aptemimas arba netekimas;
• mieguistumas;
• nuolatinis skausmas ar spaudimas krūtinėje;
• šalta arba lipni oda, blyškus arba melsvas odos atspalvis;
• kalbos arba gebėjimo judėti praradimas.        

2. SARS-CoV-2 ir gripo virusai plinta taip pat.

Tiek SARS-CoV-2, tiek gripo virusai pirmiausia plinta tarp artimai kontaktuojančių žmonių, pavyzdžiui, kalbantis. Virusai gali plisti oru per užkrėstas mažas kvėpavimo takų skysčio daleles, kurios išsiskiria iš burnos ar nosies kosint, čiaudint, kalbant ar kvėpuojant. Sveikas žmogus gali užsikrėsti virusais, įkvėpęs sergančiojo kvėpavimo takų išskyrų dalelių, išpurkštų į orą iš nedidelio atstumo arba joms patekus ant gleivinių.

SARS-CoV-2 ir gripo virusai lengviau plinta prastai vėdinamose ir (arba) perpildytose vietose, taip pat – daug laiko praleidžiant toje pačioje patalpoje. Taip yra todėl, kad tokiais atvejais užkrėstos kvėpavimo takų išskyros gali likti pakibusios ore arba įveikti didesnį atstumą nei įprasta distancija tarp kalbančių žmonių.

Taip pat galite užsikrėsti liesdami paviršius ar daiktus, ant kurių yra gripo ar SARS-CoV-2 viruso dalelių, po to palietę akis, nosį ar burną.

3. COVID-19 ir gripas turi daug panašių rizikos veiksnių, kurie lemia sunkias ligas.

Dauguma žmonių, užsikrėtusių SARS-CoV-2 ar gripo virusais, visiškai pasveiksta ir jiems nereikia gydytis ligoninėje, tačiau kai kuriems infekcija yra itin sunki ir gali būti mirtina. Niekas nėra apsaugotas nuo sunkios ligos ir mirties, tačiau kai kuriems užsikrėtusiems žmonėms kyla didesnė sunkių pasekmių rizika. Tai:

• vyresnio amžiaus žmonės;
• bet kokio amžiaus žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip nutukimas, širdies, kvėpavimo sistemos ligos, pavyzdžiui, astma ar LOPL (lėtinė obstrukcinė plaučių liga), inkstų, nervų sistemos, kepenų ar kraujodaros sistemos ligos. Taip pat – turintys medžiagų apykaitos sutrikimų, tokių kaip diabetas;
• žmonės, kurių imunitetas susilpnėjęs dėl ligos (ypač ŽIV ar vėžio) arba gydymo (pvz., steroidiniais vaistais);
• nėščiosios ir neseniai pagimdžiusios moterys.

Didesnė rizika užsikrėsti medikams ir medicinos srityje dirbantiems socialiniams darbuotojams, nes jie dažniau kontaktuoja su SARS CoV-2 ir gripo virusų nešiotojais.

4. Nuo COVID-19 ir gripo apsaugo tos pačios priemonės.

Tai padės nuo šių ligų apsaugoti save ir kitus:

• laiku pasiskiepykite nuo COVID-19 ir gripo, ypač jei yra sunkios infekcijos rizika;
• laikykitės kvėpavimo takų higienos ir kosėjimo etiketo, kosėdami ir čiaudėdami užsidenkite nosį ir burną alkūne arba servetėle;
• nepamirškite reguliarios rankų higienos;
• dėvėkite kaukę būdami perpildytose, uždarose arba prastai vėdinamose patalpose, jei jaučiate infekcijos simptomus, esant teigiamam COVID-19 ar gripo testo rezultatui, arba yra didesnė tikimybė susirgti sunkia COVID-19 ar gripo liga;
• likite namuose, jei jaučiatės blogai.

Atsiradus ligos simptomams, kreipkitės patarimo į medicinos specialistą.

Kuo skiriasi COVID-19 ir gripas?

1. Kai kurie COVID-19 ir gripo gydymo metodai skirtingi.

Svarbi abiejų infekcijų gydymo dalis yra bendroji ir palaikomoji terapija. Visiems, paguldytiems į ligoninę dėl sunkių kvėpavimo komplikacijų (sukeltų COVID-19, gripo ar kitų priežasčių), taikoma deguonies terapija ir intensyviai palaikoma kvėpavimo funkcija, pavyzdžiui, dirbtine plaučių ventiliacija.

Taip pat yra specifinių gydymo būdų, kurie priklauso nuo to, koks virusas sukėlė ligą. PSO turi atskiras COVID-19 ir gripo gydymo rekomendacijas, kurios reguliariai atnaujinamos, kad atspindėtų naujus faktinius duomenis.

Siekiant sumažinti sunkių komplikacijų dažnį ir mirtingumą tiek nuo COVID-19, tiek nuo gripo, skiriami antivirusiniai vaistai. Kiekvienai ligai reikalingi skirtingi medikamentai. Vaistai gripui gydyti nepadeda nuo COVID-19 ir atvirkščiai. Rekomenduojami antivirusiniai vaistai ir kiti gydymo būdai priklauso nuo ligos sunkumo.

2. COVID-19 ir gripo profilaktikai naudojamos skirtingos vakcinos.

Skiepai nuo COVID-19 neapsaugo nuo gripo, o vakcinos nuo gripo nesuteikia apsaugos nuo COVID-19. Gripo ir COVID-19 vakcinos skirtingos: kiekviena jų apsaugo nuo komplikacijų ir mirties susirgus tik viena iš šių ligų.

Abiejomis vakcinomis galima pasiskiepyti vieno apsilankymo gydymo įstaigoje metu, tai yra saugu ir veiksminga. Skiepijimo nuo gripo ir COVID-19 rekomendacijas galite gauti medicinos įstaigoje.

Įrodyta, kad PSO patvirtintos vakcinos nuo COVID-19 saugiai ir veiksmingai apsaugo nuo sunkių ligų ir mirties. Nuo 2021 metų visame pasaulyje buvo įskiepyta daugiau nei 13 milijardų vakcinų nuo koronaviruso dozių. Prioritetinės vakcinacijos nuo COVID-19 grupės yra vyresnio amžiaus žmonės, nutukę suaugusieji, sergantieji įvairiomis lėtinėmis ligomis. Taip pat – suaugusieji, paaugliai ir vyresni nei 6 mėnesių vaikai, kurių imunitetas nusilpęs dėl imunodeficitinės būklės, nėščios moterys, medicinos specialistai ir medicinos srityje dirbantys socialiniai darbuotojai, tiesiogiai kontaktuojantys su sergančiaisiais.

Vakcinos apsauga laikui bėgant silpnėja, todėl pakartotinai skiepytis nuo COVID-19 rekomenduojama praėjus 6–12 mėnesių po paskutinės dozės (priklausomai nuo rizikos grupės, taip pat vieną kartą per kiekvieną nėštumą).

Gripo vakcinos taip pat yra saugios ir veiksmingos, jos buvo naudojamos dešimtmečius. Gripo virusui, kaip ir daugeliui kitų virusų, būdingos įvairios atmainos. Kiekvienais metais išleidžiamos vakcinos skirtos kovoti su tuo metu plintančia viruso atmaina, kuri, kaip tikimasi, cirkuliuos artėjantį gripo sezoną. Todėl skiepytis nuo gripo rekomenduojama kasmet, naudojant tą sezoną tinkamą vakciną. PSO rekomenduoja kasmet skiepytis nuo gripo, kad būtų išvengta sunkios infekcijos didelės rizikos grupėse.

Abi vakcinos itin svarbios žmonėms, kuriems gresia sunkios COVID-19 ir gripo ligos

Šios vakcinos apsaugo nuo sunkių kiekvieno viruso sukeltų ligų, todėl reikia abiejų vakcinų, kad apsisaugotumėte ir nuo COVID-19, ir gripo. Nepamirškite, kad abiejomis ligomis – ir gripu, ir COVID-19 galite susirgti vienu metu.

Pagal PSO paskelbtą informaciją

MAMŲ ISTORIJOS

Daugiavaikės mamos glėbyje – ir šeima, ir nuosavi verslai                                                           

RUDENS LIGOS

Ruošiamės gripo ir COVID-19 sezonui. Darželio ir mokyklos baubai – rotavirusai. Vaikas susirgo bronchitu: kaip greičiau jam padėti?

RUDENS VAISTINĖLĖ

Gelbėjame vaiką nuo ausies skausmo. Kaip reikėtų pasiruošti alergiško vaiko tėvams.

BŪKIME SVEIKUČIAI

Kaip padėti vaikui apsiginti nuo ligų? Kad diabetas neužpultų iš pasalų. Progresuojančios trumparegystės epidemija: iššūkis augančioms akims. Kodėl geležis moterims turi rūpėti ypatingai?

KŪDIKIS

Kai dėl pilvuko dieglių kalta laktozė. Gydytojas A. Vingras Atopinis dermatitas. Kūdikio higiena – svarbiausia odos problemų prevencija.

MAMYTĖ

Psichologė K. Tarnauskienė Kai žindymas varo iš proto, bet dar nesinori visiškai nujunkyti.

VERTA ŽINOTI

Natūralus švelnumas ir nauda nuo pirmųjų dienų.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. ruduo

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

[raw]

[/raw] 

Ligai nustatyti pasidarome greitąjį testą

Susirgusieji COVID-19 dažnai skundžiasi nesunkiais negalavimais: gerklės perštėjimu, nosies užgulimu, sloga, kosuliu, bendru silpnumu. Dalis sergančiųjų kelias paras stipriau karščiuoja: temperatūra pakyla iki 39 °C. Panašūs ir gripo požymiai. Dabartinės COVID-19 infekcijos skirtumas nuo ankstesnių sezonų tas, kad ji paprastai nebesukelia anksčiau kamavusio tokio tipinio požymio kaip uoslės dingimas. Sergantieji COVID-19 dažnai skundžiasi stipriu galvos skausmu ir nugaros skausmais.

Kadangi virusinių infekcijų simptomai panašūs, sunegalavus geriausia namuose atlikti greitąjį antigenų testą. Tačiau jį tenka kartoti po kelių dienų, nes iš pradžių testo rezultatas gali ligos neparodyti.

COVID-19 gydymas yra simptominis, panašus kaip sergant paprasta peršalimo liga: pastilės nuo gerklės perštėjimo, atsikosėjimą lengvinantys preparatai, karščiavimą ir skausmą malšinantys vaistai, nosies plovimas jūros vandeniu.

Tačiau COVID-19 liga galima susirgti sunkiau, tada kamuoja didelis karščiavimas, dusulys ir kt. Taip pat ši infekcija grėsminga dėl komplikacijų: pneumonijos (plaučių uždegimas), ūmaus kvėpavimo nepakankamumo ir kitų.

Viena dažniausių gripo pasekmių – plaučių uždegimas. Gripas gali komplikuotis į bronchitą, sinusitą, širdies, smegenų ir raumenų audinių uždegimą. Gripas ir COVID-19 lėtinėmis ligomis sergantiems suaugusiesiems ir vaikams sukelia šių ligų paūmėjimą.

Todėl rizikos grupėms priskiriamiems žmonėms, turintiems didelę tikimybę susirgti sunkia ligos forma, skiriamas specifinis antivirusinis gydymas. T. y. vyresniems, anksčiau sirgusiems sunkia ligos forma žmonėms, taip pat sergantiems lėtinėmis ligomis. Susirgus gripu taip pat gali būti skiriamas antivirusinis gydymas, kuris sumažina komplikacijų tikimybę.

Nepamirštame saugotis patys ir saugoti kitus

Pagrindinės šių ligų prevencijos priemonės lieka tos pačios, kurias prisimename iš karantino laikotarpio. Dažnai ir tinkamai plauname rankas arba jas dezinfekuojame, kai nėra galimybės nusiplauti, dažnai valome drėgnai ir vėdiname patalpas.  

Neplautomis rankomis neliečiame akių, nosies ir burnos. Kosėdami ar čiaudėdami burną ir nosį prisidengiame servetėle arba nosine. Pajutę ligos simptomus, liekame namuose, susirgusio vaiko  nevedame į darželį ar mokyklą. Susirgę dėvime medicininę kaukę arba respiratorių, kurie kosint ar čiaudint sulaikys kvėpavimo takų išskyrų lašelius. Sirgdami mažiau kontaktuojame su sveikaisiais, izoliuojamės namuose, kreipiamės į gydytoją ir laikomės jo nurodymų.

Šio sezono naujovė – nemokami skiepai nuo gripo 2–7 metų vaikams

2024–2025 m. sezoną skiepijama atnaujintomis COVID-19 ir gripo vakcinomis, kurios skiriasi nuo buvusių praėjusį ligų sezoną. Covid-19 vakcina atitinka šiuo metu cirkuliuojančią viruso atmainą. Vakcinų atnaujinimą dar 2024 m. balandžio mėn. rekomendavo Europos vaistų agentūra. Rekomenduojama skiepytis po 6 mėn. nuo persirgimo arba pastarosios vakcinacijos.

Skiepijama viena vakcinos doze – nesvarbu, kada ir kiek kartų žmogus buvo skiepytas anksčiau. Išskyrus niekada neskiepytus ir nesirgusius šia liga vaikus nuo 6 mėnesių iki 4 metų, kurie skiepijami trimis vakcinos dozėmis. Nuo COVID-19 visi drausti gyventojai skiepijami nemokamai.

Sezonine gripo vakcina taip pat rekomenduojama skiepytis kasmet, nes gripo virusai mutuoja, t. y. keičiasi. Kiekvienais metais kuriama nauja vakcina – pagal tuo metu cirkuliuojančius virusų tipus. Nuo gripo nemokamai skiepijami rizikos grupėms priklausantys žmonės, tarp jų ir nėščiosios.

Lietuvoje nuo gripo paskiepijami tik maždaug 2 proc. vaikų, nedaug paskiepytų vaikų ir visoje Europoje. Todėl nesusidaro pakankama apsauga, kad liga neplistų. Kad situacija pagerėtų, nuo šio rudens nemokamai gripo vakcinomis pradedami skiepyti 2–7 metų amžiaus vaikai.

Skiepijamės nuo gripo ir COVID-19 vienu metu

Vieno vizito metu galima pasiskiepyti nuo abiejų ligų, skiepijama į skirtingas galūnes. Dvi vakcinas iš karto rekomenduoja ir Lietuvos infektologų draugija.

Nuo COVID-19 galima pasiskiepyti bet kurioje gydymo įstaigoje – nebūtinai ten, kur žmogus yra registruotas. Norintieji pasiskiepyti abiem vakcinomis, turėtų kreiptis į gydymo įstaigą, kurioje yra registruoti. Į šią gydymo įstaigą reikia kreiptis ir dėl nemokamos gripo vakcinos. Savo lėšomis pasiskiepyti nuo gripo galima bet kurioje gydymo įstaigoje ar vaistinėse.

Geriausia nedelsti ir pasiskiepyti kuo anksčiau, kad spėtų susidaryti imunitetas, kol dar nėra daug sergančiųjų. Tada mažesnė tikimybė užsikrėsti, kol dar skiepai nesuveikė.

Parengė Undinė Gilė

Pagal SAM, NVSC ir gyd. Almos Astafjevos informaciją

Paskiepyti pirmieji tūkstančiai berniukų

Nuo 2016 metų Lietuvoje pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių žmogaus papilomos viruso vakcina buvo skiepijamos tik 11 metų sulaukusios mergaitės. Tačiau nuo šių metų vasario tvarka pasikeitė – Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamą skiepą gali gauti ir to paties amžiaus berniukai. Per tris pirmuosius vakcinacijos mėnesius nuo šios infekcijos buvo paskiepyti 2 600 berniukų. 

VLK primena, kad ŽPV vakcinos skiepijimo schemą sudaro dvi nemokamos vakcinos dozės – tarp pirmos ir antros dozių turi būti ne trumpesnis kaip 6 mėnesių laikotarpis. Pirmąja vakcinos doze gali būti paskiepytos visos 11 metų sulaukusios mergaitės ir visi 2011 m. vasario 2 d. ar vėliau gimę berniukai. Jaunesni vaikai nėra skiepijami. Dėl vakcinavimo nuo ŽPV tėveliai su vaikais turi kreiptis į savo šeimos gydytoją. 

Atsirado efektyvesnė vakcina

„Iki šiol Lietuvos gydymo įstaigose mergaitės buvo skiepijamos dvivalente žmogaus papilomos viruso vakcina. Šiemet Valstybinė ligonių kasa dvejiems metams už 3,64 mln. eurų nupirko ir gydymo įstaigoms išdalino devynvalentę vakciną. Tai reiškia, kad ši vakcina vaikus apsaugos nuo 9 tipų žmogaus papilomos virusų sukeliamų ligų, taigi bus gerokai efektyvesnė. Raginame tėvus sprendimus dėl vaikų skiepijimo priimti atsakingai, o iškilus klausimų ar abejonių – tartis su medikais, kurie suteiks mokslu grįstos informacijos“, – sako L. Reinartienė.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, praeitais metais bent viena ŽPV vakcinos doze buvo paskiepyta 65 proc. 11–12 metų mergaičių. Pastebima, kad pastaruosius kelerius metus skiepijimo apimtys palengva mažėja, taigi vis daugiau mergaičių lieka nepaskiepytų nuo šios pavojingos infekcijos.

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja nuo vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų paskiepyti bent 90 proc. vaikų. Tai labai svarbu tam, kad susidarytų pakankamas kolektyvinis imunitetas, kuris reikalingas suvaldyti ligą visuomenėje. Nors ŽPV vakcina mergaitės Lietuvoje skiepijamos jau aštuntus metus, pakankamų vakcinavimo apimčių dar nepasiekta. 

Apsaugo nuo onkologinių ligų

„Žmogaus papilomos virusas nesirenka lyties, todėl praktika nuo šios infekcijos vakcinuoti visus vaikus egzistuoja jau daugelyje pasaulio valstybių. Pastebėta, kad šalyse, kuriose vykdomos visuotinės skiepijimo nuo šio viruso programos, gimdos kaklelio vėžiu ir kai kuriomis kitomis onkologinėmis ligomis sergama mažiau. Skiepai nėra gydomoji priemonė, tačiau jie ypač vertingi profilaktikai, nes apsaugo ne tik nuo pirminio, bet ir nuo pakartotinio užsikrėtimo, ligos atkryčio“, – sako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Centralizuotai apmokamų vaistų skyriaus vedėja Lina Reinartienė.

Nustatyta, kad beveik visus gimdos kaklelio vėžinius susirgimus sukelia ŽPV infekcija. Manoma, kad Europoje maždaug 90 proc. išangės vėžio atvejų, 15 proc. moters išorinių lyties organų vėžio atvejų, 70 proc. makšties vėžio atvejų ir 30–40 proc. varpos vėžio atvejų sukelia ŽPV infekcija. 

Dabartinio gripo sezono grėsmės

Sveikatos priežiūros specialistai perspėja, kad šis šaltasis sezonas gali būti itin sunkus. Ankstesnės koronaviruso valdymo priemonės padėjo pažaboti ne tik šią ligą, bet ir kitas infekcijas. Tačiau, sušvelnėjus ribojimams, infekcinės ligos vėl suaktyvėja. Tai patvirtino 2021–2022 m. gripo sezonas. Tuomet, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, susirgimų gripu registruota 20 kartų daugiau negu ankstesnį sezoną – 6 tūkstančiai.

Gripas ypač pavojingas kūdikiams, vaikams iki 5 metų, nėščioms moterims, senjorams ir  visiems sergantiesiems cukriniu diabetu, lėtinėmis plaučių, širdies ir kraujagyslių ligomis. Geriausias būdas apsisaugoti nuo sunkių gripo formų, komplikacijų ir net mirties – skiepai. Nėščia moteris, pasiskiepijusi nuo gripo, apsaugo ne tik save, bet ir būsimą naujagimį. O paskiepiję vaikus apsaugosime senelius, kurie patenka į vieną iš didžiausių rizikos grupių. Vaikai skiepijami nuo 6 mėnesių.

Skiepytis reikia kasmet, nes gripo virusas keičiasi ir vakcina kaskart yra kitokia. Tiesa, susirgti galima net pasiskiepijus, tačiau ligos simptomai bus silpnesni, greičiau pasveiksite ir mažesnė komplikacijų tikimybė. Viena iš jų yra plaučių uždegimas, bet galimos ir tokios pasekmės kaip galvos smegenų ar jų dangalų, širdies raumens, inkstų uždegimas.

Skiepytis nuo gripo geriausia spalio–lapkričio mėnesiais, bet galima ir bet kuriuo kitu metu. Pakankamas antikūnų kiekis organizme susidaro per dvi savaites.

Pasiskiepyti nuo gripo ypač svarbu daugėjant sergančiųjų koronavirusu, nes galima susirgti abiem ligomis tuo pačiu metu, o tada gydymas sudėtingesnis ir didesnė komplikacijų tikimybė. Nepamirškime, kad taip pat aktualūs ir skiepai nuo koronaviruso.

Skiepai nuo COVID-19 – apsauga nuo sunkių ligos formų

Daugelį persirgusiųjų COVID-19 liga vargina liekamieji reiškiniai: nuovargis, jėgų trūkumas, atminties, dėmesio pablogėjimas, miego sutrikimai, sąnarių, raumenų ir galvos skausmai, dusulys, krūtinės skausmas. Po šios ligos organizmas atsigauna negreitai. Sunki liga gali sukelti širdies raumens pažeidimus, o vėliau dėl to gali išsivystyti širdies nepakankamumas.

Skiepai nuo koronaviruso svarbūs ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams, kurie skiepijami nuo 5 metų. Nors vaikams dažniausiai tai nėra sunki liga, tačiau kai kuriems ji sukelia plaučių infekciją ir tenka gydytis ligoninėje. Sirgti sunkesne ligos forma didžiausia tikimybė vaikams, turintiems gretutinių ligų.

Net ir lengva koronaviruso forma persirgusį vaiką dar ilgai kamuoja užsitęsę simptomai: dusulys, krūtinės, pilvo, sąnarių skausmai, apetito stoka, skonio, uoslės sutrikimai. Vaikas gali būti nuvargęs, irzlus, sutrinka dėmesio koncentracija, miegas, suprastėja apetitas.

Vaikus gali užklupti ir sunkios komplikacijos, pavyzdžiui, daugiasisteminis uždegiminis sindromas, kuris pažeidžia kelias organizmo sistemas: širdį, plaučius, virškinimo ir nervų sistemas, inkstus, odą. Tai yra gyvybei pavojingas labai stiprus imuninės sistemos atsakas į koronavirusą.

Skiepai apsaugo ne tik vaiką, bet ir kitus žmones, kurie gali sunkiai sirgti. Užsikrėtę COVID-19 vaikai, kaip ir suaugusieji, net ir nejausdami jokių ligos simptomų, gali platinti infekciją.

Gerai žinomos apsaugos priemonės

Neverta manyti, kad pasiskiepijus nereikia kitų apsaugos priemonių, niekas neduos garantijos, kad nesusirgsime.

Apsisaugoti nuo visų virusų, nesvarbu, ar tai rinovirusas, gripas, ar COVID-19, galime taip pat. Visi jie perduodami su lašeliais per orą ir pažeidžia kvėpavimo sistemą. Taigi, kuo mažiau žmonių, tuo mažesnė tikimybė susirgti. Verčiau paėjėti vieną stotelę pėsčiomis, užuot įlipus į sausakimšą autobusą, nesiveržti į prekybos centrą, kai ten daug žmonių.

Medicininė kaukė yra naudinga, bet nėra panacėja. Patartina ją dėvėti sergantiesiems, jei šalia yra sveikų žmonių: viruso ji nesulaikys, bet sulaikys seilių lašelius, kuriuose virusų ypač gausu. Todėl vis tiek yra svarbu laikytis atstumo.

Sergančiojo rankos yra ne mažesnis viruso šaltinis nei burna ir nosis. Palietus, virusų atsiranda ant įvairių daiktų, nuo kurių galima užsikrėsti sveikam žmogui. Todėl nelieskite veido, dažnai plaukite rankas, nešiokitės dezinfekuojančias higienines servetėles.

Virusų plitimui turi reikšmės patalpų oras. Nevėdinamose patalpose virusų daugiau, todėl vėdinkime kambarius ir žiemą. 

Stipriname vidinę apsaugą

Mūsų vidinė apsauga prasideda nuo kvėpavimo takų. Juose nuolat gaminasi sekretas, kuris sudaro apsauginį sluoksnį. Jei gleivinės išsausėja, virusai lengvai įveikia susilpnėjusį apsauginį barjerą ir tikimybė susirgti daug didesnė. Dažniausia kvėpavimo takų gleivinių išsausėjimo priežastis – kvėpavimas sausu oru, kuris dažnai toks šildymo sezoną. Sausina kvėpavimo takų gleivinę užterštas oras, įvairūs vaistai, cigarečių dūmai. 

Su įkvepiamu oru į organizmą patenka didelė dalis virusų. Vienas iš būdų, padedančių užkirsti jiems kelią – nosies plovimas. Kasdien plaudami nosį, pavyzdžiui, jūros vandens tirpalu, sumažinsite virusų koncentraciją, taigi ir tikimybę susirgti. 

Pagrindinė virusų ypatybė ta, kad jie gali daugintis tik žmogaus organizme. Tam jie turi prisitvirtinti prie ląstelės ir įsiskverbti pro jos membraną į vidų. O tai vyksta burnos ir ryklės gleivinėse. Ląstelė suardoma, o prisidauginę virusai skverbiasi į kitas ląsteles. Deja, organizmo imuninei sistemai ne visada užtenka stiprybės atsilaikyti prieš ligų sukėlėjus.

Jeigu virusai negalėtų prisitvirtinti prie ląstelės, jie nesukeltų infekcijos. O tam reikia stiprios viršutinių kvėpavimo takų gleivinės apsaugos. Apsauginei gleivinės funkcijai sustiprinti galima pasitelkti pastiles su augalinėmis veikliosiomis medžiagomis. Jos burnos ir ryklės gleivinėje suformuoja nuo virusų apsaugantį sluoksnį, pro kurį įsibrovėliai negali įsiskverbti į organizmo ląsteles ir daugintis.

Parengė Undinė Gilė

Prof. V. Usonis: vaikams skirta vakcina nuo COVID-19 jau nebėra eksperimentinė, nes visi pilnos apimties  klinikiniai tyrimai yra užbaigti, o išvados džiugina

Didelę patirtį turintis vaikų ligų gydytojas prof. Vytautas Usonis atsako į mokykloje dirbančios ir nuolat su tėvais bendraujančios visuomenės sveikatos specialistės Aistės Matulaitytės klausimus, kaip nuo COVID-19 ligos skiepijami vaikai ir paaugliai ir kodėl juos skiepyti būtina.  

JAV jau paskiepyta apie 13 mln. vaikų ir paauglių nuo 12 iki 17 metų. Izraelyje bent po vieną vakcinos dozę jau gavo pusė tokio amžiaus vaikų. JAV, Jungtinė Karalystė, Izraelis vaikus nuo 5 metų skiepyti pradėjo lapkričio mėnesį, Lietuva – nuo gruodžio mėnesio vidurio. Kokie yra pirmieji gydytojų atsiliepimai apie tokio masto paauglių ir vaikų vakcinaciją?

Galiu pasidalyti dar naujesniais duomenimis: lapkričio mėnesį pradėjus vaikų nuo 5 metų amžiaus vakcinaciją JAV, neoficialiais gruodžio 20 d. duomenimis, viena doze paskiepyta daugiau nei 6 mln. (arba 2,5 proc.) šio amžiaus vaikų, o dviem dozėmis jau paskiepyta 3,5 mln. (1,7 proc.) vaikų. Paauglių nuo 12 metų grupėje šie skaičiai yra dar didesni, nes jie pradėti skiepyti nuo 2021 m. pavasario: bent viena vakcinos doze paskiepyta apie 83,1 proc., dviem dozėmis – apie 70,7 proc. 12–17 amžiaus paauglių.

Noriu akcentuoti, kad yra užbaigti visi pilnos apimties  klinikiniai tyrimai su vaikais. Be to, jau turime ir įtikinamus realaus gyvenimo duomenis, kadangi įvairiose šalyse jau yra paskiepyta milijonai vaikų nuo 5 metų ir nuo 12 metų amžiaus grupėse. Šių tyrimų ir kasdienės praktikos duomenys turi užkirsti kelią bet kokioms kalboms apie vadinamąsias „eksperimentines“ neištirtas vakcinas. Vakcina nuo COVID-19 jau nebėra neištirta ir eksperimentinė.

Kokia vakcina Lietuvoje skiepijami vaikai ir paaugliai? Keliomis dozėmis?

Europos vaistų agentūra (EVA) vaikų ir paauglių vakcinacijai nuo COVID-19 yra užregistravusi tiktai vieno gamintojo vakciną. Gyvename ES ir galime naudoti tik jos erdvėje sertifikuotus vaistinius preparatus, vakcinas. Šiandien turime vieną vakciną, tačiau situacija gali keistis, nes vyksta intensyvūs naujų vakcinų bei jų skiepijimo indikacijų tyrimai, todėl artimiausiu metu galime tikėtis ir daugiau galimybių vaikų sveikatai užtikrinti ir pandemijai kontroliuoti.

Vaikai yra skiepijami mažesne doze, kurioje veikli medžiaga yra ta pati, tačiau jos kiekis yra mažesnis nei paaugliams ir suaugusiesiems. Skiepijama dviem dozėmis.

Ar yra indikacijų dėl stiprinamosios dozės?

Šiandien tokios indikacijos dėl stiprinamosios dozės vaikams dar nėra. Kilus naujos Omikron atmainos grėsmei, suaugusiesiems stiprinamosios dozės reikšmė yra ypač svarbi. Suaugusiųjų skiepijimas nuo COVID-19 taip pat yra vaikų apsauga, nes daug vaikų susirgo užsikrėtę nuo savo tėvų ar giminaičių.

Vaikams šios rekomendacijos nėra dėl labai paprastos priežasties – jie pradėti skiepyti dar visai neseniai. Paaugliams indikacija stiprinamajai dozei turėtų atsirasti artimiausiu metu. Šią situaciją jau nagrinėja Europos vaistų agentūra (EVA), nes paauglius pradėjus skiepyti prieš keletą mėnesių, o Lietuvoje – nuo birželio mėnesio, dabar yra kaip tik tinkamas laikas pradėti galvoti apie stiprinamąją dozę.

Biologiniai imuninio sužadinimo procesai yra tokie patys vaikų ir paauglių, tad šiandien turime daryti tai, ką galime.  

Kada vaikams ir paaugliams susidaro imunitetas po vakcinacijos? Ar taip pat, kaip ir suaugusiesiems?

Visiškai taip pat. Biologiniai procesai yra tokie patys. Yra ypatumų, kaip reaguoja vaikų imuninė sistema ir kaip – suaugusiųjų, tačiau iš esmės kertiniai  dalykai yra tie patys. O tai reiškia, kad pirminiam skiepijimui turi būti skirtos dvi vakcinos dozės, o po kelių mėnesių skiepyti stiprinamąja doze.

Kalbant apie vidurkius, nors niekas iš mūsų nesame statistinis vidurkis, manoma, kad imunitetas susidaro praėjus bent 2 savaitėms, o geriau – po antros dozės praėjus mėnesiui. Įskiepijus vakciną, reikia laiko, kad ji paveiktų mūsų imuninę sistemą, t. y. kad imuninė sistema paruoštų visus apsaugos nuo COVID-19 mechanizmus.

Skiepijimo algoritmas yra toks: įskiepijus pirmą dozę, po 3 savaičių – antra dozė. Imuninė apsauga susidaro praėjus 4 savaitėms po antros dozės.

Kiek laiko išlieka apsauga po vakcinacijos?

Sveikiems, be gretutinių ligų paaugliams ir suaugusiesiems apsauga išlieka apie 6 mėnesius. Duomenų apie vaikus kol kas nėra, nes jie pradėti skiepyti neseniai.

Ar visus vaikus reikia skiepyti nuo COVID-19 ?

Lietuvos pediatrų draugija rekomenduoja skiepyti visus vaikus ir paauglius, išskirtinį dėmesį skiriant priklausantiems didesnei rizikos grupei, pavyzdžiui, nutukusiems, kas šiandien medicinoje vadinama dvidešimtojo amžiaus pandemija, taip pat kitų retesnių būklių vaikams ir paaugliams bei sergantiems įvairiomis lėtinėmis ligomis.

Ar galima nuo COVID-19 skiepyti lėtinėmis ligomis sergančius vaikus ir paauglius? Kokiomis ligomis sergantiems vaikams skiepytis nuo COVID-19 yra būtina?

Dažnai girdime nuomonę, kad lėtinių ligų ar sudėtingų susirgimų turinčius vaikus, pavyzdžiui sergančius lėtinėmis širdies, plaučių, onkologinėmis ligomis, diabetu, reiktų vengti skiepyti nuo COVID-19. Tačiau tiek tarptautinės organizacijos, tiek Lietuvos pediatrų draugija lėtinėmis ligomis sergančius vaikus kaip tik rekomenduoja skiepyti pirmiausia. Jeigu jie susirgtų COVID-19, jiems būtų didesnė rizika sirgti sunkiai ir patirti sunkias komplikacijas, todėl profilaktika skiepais yra ypač aktuali ir būtina. Tokius vaikus skiepyti galima ir reikia.

Esate senelis, turite anūkų. Ar šeimoje svarstėte dėl anūkų skiepijimo nuo COVID-19?

Noriu labai atsakingai pasakyti, kad neturiu dvejopų standartų ir dvejopų rekomendacijų. Neva viena rekomendacija – man ir mano šeimos nariams, o kita – viešoje erdvėje visuomenei. Visa tai, ką aš kalbu visuomenėje ir rekomenduoju tėvams, mes aptariame šeimoje su žmona ir mūsų vaikais, kurie yra suaugę žmonės. Aš džiaugiuosi, kad priimdami sprendimus dėl savo vaikų sveikatos apsaugos nuo COVID-19 ligos, mūsų vaikai girdi mano nuomonę.                                   

Registruoti savo vaikus skiepui gyventojai gali jau dabar internetu www.koronastop.lt arba trumpuoju numeriu 1808.

Pasak profesoriaus, artėja peršalimo ligų, gripo sezonas, šiemet prisidės COVID-19 infekcija, o nuo lapkričio iki ankstyvo pavasario kasmet padaugėja ir sergančiųjų meningokokine B tipo infekcija.

„Visų minėtų ligų pirminis simptomas toks pats – karščiavimas ir bendras negalavimas. Taigi bus iššūkis skubiosios pagalbos gydytojams, kurie turės atskirti mirtiną meningokoką B nuo kitų mažiau pavojingų ligų. Taigi iki peršalimo ligų sezono pradžios rekomenduočiau tėvams pasikalbėti su šeimos gydytojais dėl vaikų skiepų pagal skiepų kalendorių, ar viskas atlikta pagal planą. Taip pat tėvams pasitarti su šeimos gydytojais ir dėl mokamų skiepų, jeigu nepriklauso valstybės finansuojami“, – pataria prof. R. Kėvalas.

Kol kas peršalimo ligų sezonas dar neprasidėjo, gydytojas atkreipia dėmesį į keletą mitų, kurie susiję su skiepais ir meningokokine B tipo infekcija – liga, kuria sergamumas Lietuvoje – vienas didžiausių Europos Sąjungos šalyse.

MITAS. Vaikas, kuris visą laiką augs saugioje aplinkoje, nelankys darželio, nesusitiks su bendraamžiais, nesusirgs meningokoku B.

Prof. R. Kėvalas neįsivaizduoja situacijos, kad vaikui bus sukurta saugi aplinka. „Nors vaikas ir bus vienturtis, visą laiką gyvens namuose, nekeliaus, tėvai niekur nedirbs, jam vis tiek reikės socialinio bendravimo, eiti į mokyklą, tikėtina, kad vėliau – į universitetą arba eiti į kariuomenę. Saugi aplinka šiuo atveju būtų kaip iš fantastinio filmo, nes tai yra neįmanoma“, – sako gydytojas.

Jis prisiminė keletą meningokokinės B tipo infekcijos atvejų pavasarį, kai šalyje buvo paskelbtas karantinas: „Tuomet epidemiologiškai buvo saugi aplinka, daugelis iš mūsų buvome namuose, nereikėjo eiti į mokyklą. Tačiau net ir tuomet į Kauno klinikas iš skirtingų Lietuvos miestų buvo atvežti du paaugliai su sunkia meningokokine B infekcijos forma, daugybiniu organų nepakankamumu. Vos pavyko išgelbėti jų gyvybes.“

MITAS. Suaugusieji negali būti meningokokinės B tipo infekcijos nešiotojais, ją perduoda tik vaikai.

Pasak prof. R. Kėvalo, apie 10 proc. visuomenės nešioja meningokoką B nosiaryklėje. „Tai yra tiek vaikai, tiek suaugusieji. Reikia atkreipti dėmesį, kad meningokokas B nėra vien tik vaikų infekcija. Infekciją gali nešioti ar ja užsikrėsti visų amžiaus grupių žmonės“, – atkreipia dėmesį profesorius.

MITAS. Meningokoko B įmanoma išvengti, jeigu vaikas bus maitinamas sveikais produktais, daržovėmis, vaisiais, o jo imuninė sistema – stipri.

Prof. R. Kėvalo teigimu, kad ir kaip būtų keista, absoliuti dauguma jo matytų meningokokinės infekcijos atvejų, kurie baigėsi su didžiulėmis komplikacijomis ar net mirtimi, buvo beveik iki šiol nesirgę vaikai, su gera imunine sistema.

„Mes nežinome, kaip mūsų imuninė sistema sureaguos, kai organizmas susidurs su meningokoku. Kartais geras imunitetas gali suvaidinti „meškos paslaugą“ ir organizmas pernelyg audringai sureaguos su skaudžiomis pasekmėmis, tokiomis kaip uždegimu pasireiškiantys veiksniai, organų pažeidžiamumas“, – sako Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas.

MITAS. Meningokoku B gali susirgti tik kūdikiai ir vaikai iki 5 metų.

 Prof. Kėvalas siūlo pažvelgti į pastarųjų 10 metų sergamumo Lietuvoje duomenis. „Vaikai iki 5 metų sudaro apie 50 proc. visų sirgusių meningokoku B. Likusi dalis – vyresni ir nemaža grupė jau suaugusių žmonių, kuriems daugiau nei 18 metų. Panaši situacija yra ir su mirštamumu – apie 50 proc. visų mirčių sudaro vaikų iki 5 metų, kita grupė – jaunuoliai ir suaugusieji“, – teigia gydytojas.

Pernai meningokoku B Lietuvoje sirgo 37 asmenys, iš kurių beveik pusė – vaikai iki 6 metų amžiaus. Iš 37 sirgusiųjų 6 asmenys mirė.

MITAS. Meningokoko B komplikacijos kaip gripo – didžiausia galima grėsme gali būti plaučių uždegimas.

Prof. R. Kėvalas atkrepia dėmesį, kad meningokokas B yra bakterija, o gripas yra virusas – tai esminis skirtumas. „Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad apie 20–25 proc. sirgusiųjų meningokoku B lieka su liekamaisiais reiškiniais – fizinė negalia dėl odos randų, inkstų funkcijos sutrikimo ar galūnių amputacijos, nes labai sutrinka kraujotaka. Neretai lieka ir neurologinės komplikacijos nuo meningokokinio meningito, kaip klausos, motorikos, pažinimo sutrikimai“, – pasakoja gydytojas.

Naujausi tyrimai rodo, kad net ir tie žmonės, kurie persirgo meningokoku B be fiziologinių pakitimų, po daugelio metu jautė prastesnę savivertę, gyvenimo kokybę.

„Lyginti meningokoko B ir gripo komplikacijas tas pats, kaip aviakatastrofą, kai didžiuliu greičiau krentame žemyn, palyginti su elementariu automobilių susidūrimu. Pasekmės visiškai skirtingos“, – teigia R. Kėvalas.

MITAS. Daug įskiepijamų vakcinų vieno vizito metu apkrauna imuninę sistemą.

Tėvai prof. R. Kėvalo dažnai klausia, kodėl per pirmus vaiko gyvenimo mėnesius skiriama tiek daug vakcinų. „Todėl, kad nuo pat mažų dienų būtų įgyjamas stipresnis imunitetas užkrečiamosioms ligoms. JAV miesto San Diego biologijos instituto imunologai ištyrė, kad 11 vakcinų įskiepyti vaikai panaudoja tik 0,01 proc. imuninės sistemos išteklių. Mažas vaikas vienu metu gali reaguoti į šimtus tūkstančių skirtingų mikroorganizmų. Imuninė sistema pagal vakcinacijos kalendorių tikrai nėra išderinama ir viskas yra racionaliai apskaičiuota“, – teigia vaikų gydytojas.

MITAS. Skiepytis nuo meningokoko reikia tik vykstant atostogauti į kitas šalis, Lietuvai ši infekcija neaktuali.

„Lietuvoje ir Europoje, JAV, Kanadoje paplitęs meningokoko B serotipas, todėl mūsų šalyje rekomenduojama skiepytis nuo meningokoko B. Tačiau jeigu vyksite į Afriką, Braziliją ar Japoniją, kur labiau paplitęs C serotipas, rekomenduojama pasiskiepyti ir nuo minėtos serogrupės“, – pataria prof. R. Kėvalas.

Lietuvoje ilgą laiką buvo fiksuojama daugiausiai susirgimų meningokoko B infekcija iš visų ES šalių.  Naujausiais 2018 m. Eu­ropos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, daugiausiai susirgimų fiksuojama Airijoje (1,71 atv./100 tūkst. gyv.), Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje (1,2 atv./100 tūkst. gyv.), Nyderlanduose (1,17 atv./100 tūkst. gyv.). Akivaizdu, jog skiepytis nuo meningokoko B reikia būtent gyvenant Lietuvoje, o ne vykstant atostogauti.

MITAS. Per COVID-19 pandemiją skiepus galima atidėti ir palaukti saugesnio laiko.

Pasak prof. R. Kėvalo, negalima ignoruoti Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriaus sudaryto plano, kuris parengtas atsižvelgiant į pasaulines praktikas. „Tėvams rekomenduočiau pasitarti su šeimos gydytoju dėl vaikų skiepų. Pasikalbėti ne tik dėl skiepų kalendoriuje nurodytų vakcinų, bet ir dėl mokamų. Pavyzdžiui, meningokoko B vakcina nemokamai skiepijami tik vaikai, kurie gimė nuo 2018 m. liepos 1 d. Tačiau didelė dalis vyresnių ir toliau išlieka rizikos zonoje“, – sako profesorius.

 Tuomet, kai žinoma moteris sūpavo mažamečius vaikus, į skiepų kalendorių įtrauktų vakcinų nuo užkrečiamųjų ligų buvo mažiau nei dabar. Pavyzdžiui, skiepai nuo meningokokinės B tipo infekcijos įtraukti tik 2018 m. liepos mėnesį. Tačiau ji buvo pasiryžusi apsidrausti ir paskiepyti nuo visų ligų, kurias rekomenduos šeimos gydytoja.

 „Paklausiau šeimos gydytojos, kokiais mokamais skiepais ji savo vaikus skiepytų, ir ji patarė rinktis mirtiną meningokoką B bei erkinį encefalitą, nes mes gyvename prie miško“, – pasakoja R. Lapė.

Laidų vedėja prisimena, kad tuo metu, kai gimė jos vaikai, buvo fiksuojama daug meningokokinės B tipo infekcijos susirgimo atvejų.

„Tuo metu atrodė, kad nežinoti apie meningokoką B neįmanoma. Žiniasklaidoje buvo daug pranešimų apie susirgimus, kai kurie jų, deja, baigėsi mirtimi. Teko skaityti tokių situacijų, kai vaikas buvo greitai atvežtas į ligoninę, jam skubiai suteikta medicininė pagalba, bet jo nepavyko išgelbėti. Supratau, kad net ir dedant visas pastangas, greitai diagnozavus meningokoką B ir nuvežus kad ir į geriausią šalies ligoninę, vaikui niekas negalės padėti“, – pasakoja R. Lapė.

Susirgimų sumažėjo, bet liga neišnyko

Pastaraisiais metais Lietuvoje fiksuojama kiek mažiau susirgimų meningokokine B tipo infekcija nei ankstesniais metais. Pernai jų registruota 37, daugiau nei pusė – vaikams iki 5 metų amžiaus.  6 susirgimai baigėsi mirtimi. Susirgimų skaičiaus mažėjimas nesiejamas su padidėjusiomis skiepų aprėptimis. Skaičiuojama, kad skiepijimo aprėptys turi pasiekti bent 90 proc., o dabar pirmąja vakcinos doze paskiepijama apie 74 proc. vaikų.

Lapė taip pat pastebi, kad žiniasklaidoje mažiau pranešimų apie meningokoko B atvejus, tačiau liga tikrai niekur nedingo. „Šiemet nėra girdėti mirties atvejų, galbūt todėl daugelis kiek atlaidžiau žiūri į šią ligą. Tačiau tėvams nereikia apsigauti – mirtina liga tikrai niekur neišnyko ir nieko nedarant neverta naiviai tikėtis, kad liga mūsų nepalies“, – sako žinoma moteris.

Ji pataria tėvams pasirinkti tokį šeimos gydytoją, kuriuo gali visiškai pasitikėti. „Keičiau šeimos gydytoją ne kartą, tai normali praktika, nes reikia surasti tokį specialistą, su kuriuo galima rasti bendrą kalbą ir pasitikėti. Nesu 10 m. studijavusi medicinos mokslų, kad prisiimčiau atsakomybę ir galėčiau nuspręsti tokį svarbų dalyką, kuris vaikui gali kainuoti gyvybę“, – pasakoja laidų vedėja.

Skiepai ir sveika gyvensena – suderinama

Kaip rodo naujausia apklausa, penktadalis tėvų, auginančių vaikus iki 20 m. amžiaus, tikisi, kad jų vaikas meningokokine B tipo infekcija nesusirgs. Tačiau skaičiuojama, kad oro lašeliniu būdu plintančios meningokokinės B tipo infekcijos nešiotojų visuomenėje yra apie 10–20 proc., dalis jų apie tai net nežino. Tad sukurti vaikui tokią aplinką, kurioje jis nesusirgs, neįmanoma.

Žaibinis meningokokas gali pasibaigti mirtimi, tačiau net ir jį išgyvenus gali būti visą gyvenimą lydėsiančių pasekmių. Apie 10–20 proc. visų amžiaus grupių asmenims, išgyvenusiems šią ligą, gali būti tokie liekamieji reiškiniai kaip daugybiniai randai, galūnių amputacija, protinė negalia, klausos praradimas. Naujausi tyrimai rodo, kad invazinę meningokokinę B tipo infekciją išgyvenę asmenys net ir po daugelio metų turėjo prastesnę su sveikata susijusią gyvenimo kokybę – buvo stebima žemesnė savivertė, prastesnė fizinė, psichinė ir psichosocialinė sveikata.

Lapė atkreipia dėmesį, jog neįmanoma užgrūdinti vaiko, kad jis nesusirgtų tokia užkrečiama liga kaip meningokokas B.

„Pasigirsta kalbų, kad jeigu skiepiji, vadinasi nesirūpini savo vaiko sveikata. Tai netiesa. Šalia skiepijimo aš rūpinuosi ir sveika gyvensena, ir vaikų grūdinimu, ir imuniteto stiprinimu, taip pat ieškome ir sveikesnio maisto alternatyvų. Viskas suderinama ir tai yra dėl sveikų vaikų. Siūlyčiau tėvams pasitikėti mokslu ir būti ramiems, kad dėl savo vaikų sveikatos padarė viską“, – teigia laidų vedėja.