Dėl kvėpavimo sunkumų nebūtinai kalta sloga

Nosis užsikemša ir nesergančiam sloga kūdikiui. Mažylio nosies landos yra siauresnės nei suaugusio žmogaus, todėl užsikemša ir dėl nedidelio gleivinės paburkimo ar kiek pagausėjus išskyroms. Nors ir nėra slogos, bėganti ir užkimšta nosis labai pablogina kūdikio savijautą. Neprakvėpuodamas kūdikis negali normaliai žįsti, dėl to suirzęs, gali sutrikti mažylio miegas.

Nosytei kenkia per didelė šiluma. Kai trūksta gryno oro, būdamas tvankioje patalpoje, mažylis perkaista, dėl to patinsta nosies gleivinė.

Nepageidautinas ir per sausas oras.Paprastai nosytėje yra sekreto, kuris apvalo ją nuo įvairių teršalų. Jei oras kambaryje yra sausas ir karštas, nosies gleivinės išskiriamas sekretas išdžiūsta ir susidaro luobelės. Tai apsunkina mažylio kvėpavimą.

Po gimimo kūdikis susiduria su nepažįstamais dirgikliais – dulkių dalelėmis, įvairiausiais kvapais, chemikalais, mikroorganizmais, kurie taip pat išprovokuoja gleivinės paburkimą ir gausesnes išskyras.

Šiltame ir sausame ore išdžiūvus nosies gleivinei mažylis greičiau suserga kvėpavimo organų ligomis. Mat tada nosies gleivinė nebesulaiko oro teršalų, dulkių ir ligų sukėlėjų. Kūdikiai taip pat serga sloga, nors ir su mamos pienu gauna nuo ligų saugančių antikūnų. Deja, šis imunitetas apsaugo ne nuo visų mikroorganizmų.

Kaip atpažinti kūdikio slogą?

Jei temperatūra ir drėgmė namuose yra optimali, didelis gleivių kiekis ir nosies užgulimas gali reikšti prasidedančią virusinę ligą. Tokiu atveju turėtumėte kreiptis į gydytoją, ypač, jeigu kūdikiui mažiau negu trys mėnesiai. Į ką reikėtų atsižvelgti norint paprastą nosies užgulimą atskirti nuo ligos?

• Sloga nesergančio mažylio nosies išskyros yra skaidrios ir skystos. Ligą galima įtarti, kai gausiai ima tekėti gelsvos ar žalsvos gleivės, jos gali būti ir su kraujo intarpais.
• Sloguojančiam vaikui gali atsirasti čiaudulys, kosulys, gerklės skausmas, pakilti kūno temperatūra. Be to, mažylis tampa vangus, nusilpsta.
• Jeigu nosytės problemos atsiranda dėl sauso patalpų oro, joms išnykti padeda drėkinamosios priemonės. Bet ir tada kvėpavimui nepalengvėjus galite įtarti slogą.

Kaip padėti kūdikiui?

• Kūdikio kambario drėgmė turi būti 40–60 %. Ją palaikyti padės drėkintuvas, kuriuo nustatysite reikiamus parametrus. Neturintys šio prietaiso ant radiatoriaus gali pakabinti drėgnus rankšluosčius.
• Reguliariai valykite vaiko kambarį šlapia šluoste, nuolat vėdinkite namus. Iš vaiko kambario išneškite dulkes kaupiančius daiktus: vilnones antklodes, minkštus žaislus, knygas ir kt.
• Kad per šiltas oras neišsausintų nosies gleivinės, temperatūra vaiko kambaryje neturėtų būti aukštesnė kaip 21–22 laipsniai.
• Jeigu mažylio temperatūra nepakilusi, vežkite jį į lauką: gryname ore kvėpavimas palengvėja, nes sumažėja nosies gleivinės paburkimas. Jei savijauta nebloga, kūdikį galima maudyti.
• Nepamirškite, kad kūdikis turėtų gauti užtektinai skysčių, todėl sloguojantį mažylį, maitinamą tik motinos pienu, dažniau žindykite. Motinos pienas svarbus dar ir dėl to, kad jame esantys imunoglobulinai padidina organizmo atsparumą infekcijoms.
• Sloguojantį kūdikį nešiokite vertikaliai, žindykite taip pat kiek įmanoma vertikalioje padėtyje, nes mažyliui gulint gleivės teka į nosiaryklę, o tai nemalonu. Jeigu kūdikis dar nesėdi, pakelkite galvūgalį, tada gleivės lengviau ištekės išorėn.

 Nosies higiena

Jeigu kūdikis nesloguoja, jokių vaistų nereikia, bet būtina atsikratyti gleivių pertekliaus, kuris trukdo kvėpuoti nosimi. Pirmoji pagalba užsikimšus nosytei – jos plovimas ir drėkinimas. Nosytę gerai išplauti mažyliams pritaikytu izotoniniu tirpalu su jūros vandeniu, kuris ne tik valo nosį, bet ir drėkina gleivinę.

Gausesnes gleives išsiurbsite nosies aspiratoriumi. Prieš šią procedūrą į nosį įlašinami 2–3 lašai sterilaus izotoninio tirpalo. Jis padeda suskystinti gleives, suminkštinti pluteles, o tada jos lengviau pasišalina. Purkšdami jūros vandenį vaiką paguldykite taip, kad viršutinė kūno dalis būtų aukščiau, nes gulint horizontaliai skystis gali nutekėti į ausytes ir sukelti uždegimą. Paprastai procedūra atliekama 3–5 kartus per dieną.

Kūdikiams skirtą tirpalą su jūros vandeniu galima naudoti tiek higienos procedūroms, tiek slogos simptomams palengvinti. Lašinti vaistus nuo slogos galima tik tuos, kuriuos paskyrė gydytojas.

Parengė Undinė Gilė

Bėganti nosis gali būti komplikacijų priežastis

Kūdikio nosies landos siauros, net susikaupus nedaug gleivių jos užsikemša ir mažylis negali prakvėpuoti. Kadangi kūdikis nemoka išsišnirpšti, sloga (rinitas) jam yra rimtas negalavimas, dėl kurio neįmanoma normaliai pavalgyti. Mažylis kvėpuoja sunkiai, per burną, pasidaro neramus, sutrinka miegas. Kvėpuojant per burną, džiovinama jos gleivinė, todėl atsiranda troškulys.

Kūdikio nosies gleivinė yra labai švelni, tankiai išraizgyta kraujagyslių, ji lengvai pažeidžiama, greitai perdžiūsta, o sudžiūvus gleivėms susidaro plutelės, kurios dar labiau apsunkina kvėpavimą. Žįsdamas neprakvėpuojantis mažylis su motinos pienu praryja ir oro, todėl gausiai atpila, jam pučia pilvuką ir kamuoja diegliai. Kūdikis tampa kaprizingas, dirglus, dažnai verkia, blogai miega.

Kvėpuodamas per nosį, vaikas įkvepia sušildytą ir išvalytą orą, o per burną – šaltą ir nešvarų, todėl tampa imlesnis įvairioms infekcijoms. Sloga gali komplikuotis į apatinių kvėpavimo takų uždegimą: laringitą, bronchitą, net plaučių uždegimą.

Kūdikių Eustachijaus vamzdis, jungiantis nosiaryklę su vidurine ausimi, yra platus ir trumpas. Todėl didžiausią laiko dalį gulinčiam mažyliui gleivės iš nosies, o kartu ir jose esančios bakterijos, lengvai patenka į ausis. Taigi sloga kūdikiams gali lengvai komplikuotis į vidurinės ausies uždegimą.

Pirmaisiais gyvenimo metais prie vaiko slogos gali prisijungti ir konjunktyvitas (akių junginės uždegimas), nes infekcija iš nosies pro ašarų lataką greitai išplinta į akių junginę.

Sloga ar natūrali fiziologinė reakcija?

Kūdikio nosies gleivinė fiziologiškai išskiria šiek tiek sekreto, kuris pašalina su įkvepiamu oru patenkančias dulkes ir kitus teršalus. Taip gleivinė apsaugo organizmą nuo išorinio poveikio. Bet dėl sauso ir karšto oro kambaryje nosies sekretas pridžiūsta ir trukdo kūdikiui kvėpuoti. Be to, kūdikio nosies gleivinė, paveikta dulkių, cheminių medžiagų ir kitų dirgiklių, greitai paburksta.

Šiuo atveju nosies išskyros atsiranda ne dėl patogeninių mikroorganizmų. Todėl nėra jokių peršalimo požymių, išskyrus tai, kad kūdikiui diskomfortą sukelia apsunkintas kvėpavimas. Tokios bėgančios nosies nereikia gydyti vaistais ir negalavimas praeina savaime, palaikant optimalią temperatūrą ir drėgmę kambaryje.

Taip pat nosis gali tekėti kūdikiui labai verkiant – dėl į jos kanalus patekusių ašarų. Sekretui ištekėti gali trukdyti svetimkūniai, pavyzdžiui, žaisliukų dalys, sagos, kuriuos vaikas pats susikiša į nosį. Kūdikiui atsirūgstant, į nosį patenka dalis skrandžio turinio ir ima iš jos tekėti.

Infekcinę slogą sukelia bakterijos ir virusai, apnikę, pavyzdžiui, peršalus. Kūdikis gali susirgti alerginiu rinitu, kurį sukelia maisto alergenai, įvairios aplinkoje esančios dulkės, dūmai bei kvapai.

Tėvai gali nesunkiai patys nuspėti, kokia sloga užpuolė mažylį, pagal nosies išskyrų spalvą, konsistenciją ir kitus požymius. Sergant virusine infekcija iš pradžių pradeda tekėti skystos, skaidrios ir gausios išskyros, vėliau jos sutirštėja. Jei slogą sukėlė alergija, iš nosies teka vandeningas bespalvis sekretas, apninka čiaudulys, gali ašaroti akys. Jei nosies sekretas tirštas, geltonos ar žalios spalvos, didelė tikimybė, kad slogą sukėlė bakterijos. Infekcinį rinitą galima atpažinti ir pagal kitus simptomus: iš pradžių dažniausiai pradeda skaudėti gerklę, vėliau užgula nosį, vaikas karščiuoja, kosėja, atsiranda čiaudulys.

Pastebėjus nerimą keliančius simptomus, derėtų pasikonsultuoti su pediatru, nes tinkamai nesigydant infekcijos sukėlėjai gali patekti į ausis, sinusus, bronchus.

Kaip išvalyti kūdikio nosį?

Kadangi kūdikis nemoka išsipūsti nosies, reikia nuolat stebėti, ar jis gali kvėpuoti, ir kaskart išvalyti nosies ertmėje susikaupusias sausas pluteles ir gleives.

Pirmiausia pluteles reikia suminkštinti. Tai padarysite išplovę nosį specialiai vaikams skirtu jūros vandens tirpalu, kuris padės atkimšti nosytę, kartu pašalins ir infekcijos sukėlėjus bei alergenus, sudrėkins gleivinę. Tada nosytę išvalysite specialiu siurbtuku. Lengviau nosies landas valyti po maudynių: šilto vandens vonia palengvina gleivių išsiskyrimą ir suminkština pluteles.

Plaudami vaikui nosytę laikykite jį pusiau gulomis, kad vanduo nenutekėtų į ausis, antraip gali sukelti jų uždegimą. Gydytojo skirtus lašiukus lašinkite tik į išvalytą nosytę. Jei vaikui nepalengvėja ir nosis yra užsikimšusi ilgiau nei 6–7 dienas, būtina dar sykį nueiti pas gydytoją, kad išvengtumėte komplikacijų.

Bet kokius vaistus, ypač sutraukiančius nosies gleivinės kraujagysles, reikia vartoti tik paskyrus gydytojui, kuris nustatys slogos priežastis, infekcijos tipą ir galimus šalutinius poveikius.

Padeda vėsesnis oras

Sloguojantį kūdikį laikykite kuo vertikaliau, kad gleivės lengviau ištekėtų iš nosies, nemaitinkite gulinčio. Jei oras namuose sausas, drėkinkite. Dažnai vėdinkite kambarius, nes vėsus oras padeda sumažinti nosies gleivinės paburkimą. Nekarščiuojantį kūdikį dažniau išvežkite į lauką.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė