Motinystė – tai nesibaigiantis rūpesčių, darbų ir įsipareigojimų sūkurys, kuriame lengva pamiršti vieną svarbų elementą – rūpinimąsi savimi. 

Dažnai mintis, kad pirmiausia reikia pasirūpinti savimi, o tik tada vaikais, mamai gali atrodyti nelogiška ir nepriimtina. Be to, visuomenėje taip pat dar labai paplitęs įsitikinimas, kad mamos vaidmuo yra be išlygų rūpintis kitais, tad daugelis apleidžia savo pačių gerovę. 

Vis dėlto, pirmenybę teikti sau yra ne tik naudinga, bet ir būtina. Tad šiandien kalbame apie tai, kodėl mamos pirmiausia turėtų pasirūpinti savimi ir nuo ko reikėtų pradėti.

Rūpinimasis savimi nėra savanaudiškas

Prieš kiekvieną skrydį jo palydovai primena, kad pirmiausia deguonies kaukę reikia užsidėti sau, o tik tada padėti kitiems. Tas pats principas gali būti pritaikytas ir motinystėje. 

Jei mama yra fiziškai, emociškai ar psichiškai išsekusi, jos gebėjimas rūpintis vaikais sumažėja. Taigi, šiuo atžvilgiu rūpinimasis savimi yra ne savanaudiškas, bet strateginis požiūris, padėsiantis geriau pasirūpinti savo šeima. 

Tą patį pasakys ir kiekvienas psichologas, sveikos gyvensenos ekspertas, ar gydytojas, įskaitant ir Drops Clinic specialistus, besirūpinančius visos šeimos – taigi ir mamos – sveikata. 

Rūpinimosi savimi poveikis kitiems

Kai mama rūpinasi savimi, tai naudos duoda ne tik jai pačiai, bet ir kitiems šeimos nariams. Savo elgesiu ji rodo teigiamą pavyzdį vaikams ir pabrėžia savigarbos ir rūpinimosi savimi svarbą. 

Svarbu atminti, kad vaikai mokosi stebėdami, tad matydami, kad mama vertina savo sveikatą ir laimę, jie bus linkę mėgdžioti tokį elgesį. Taigi, kaip visada, pavyzdį rodykite darbais, o ne tik žodžiais. 

Nuo ko pradėti?

Pradėti rūpintis savimi gali būti sudėtinga bet kam, bet ypač užimtoms mamoms. 

Štai keletas patarimų, kokius žingsnius žengti, kad tai palengva taptų įpročiu.

Fizinė sveikata. Pradėkite nuo esminių dalykų: mitybos, fizinio aktyvumo ir miego. Rinkitės subalansuotą maistą, reguliariai užsiimkite sportu ir pakankamai ilsėkitės. Visa tai yra geros savijautos pagrindas.

Psichinė sveikata. Svarbu rūpintis ne tik fizine, bet ir psichine, ir emocine sveikata. Sąmoningumo praktika, meditacija ar netgi konsultacijos su terapeutu gali labai teigiamai paveikti visą gyvenimą. 

Socialiniai ryšiai. Palaikykite ir puoselėkite su mamos vaidmeniu nesusijusius santykius. Laiko leidimas su draugais, sportavimas klube, ar dalyvavimas bendruomenės veikloje gali suteikti itin reikalingo atokvėpio ir perspektyvos.

Pomėgiai ir hobiai. Prisiminkite savo senus pomėgius ir atraskite naujų. Nesvarbu, ar tai bus skaitymas, tapyba, sodininkystė, ar naujų įgūdžių mokymasis, pomėgiai suteikia laisvės ir pasitenkinimo jausmą.

Nustatykite ribas. Išmokite pasakyti „ne“, nes tikrai neprivalote dalyvauti kiekviename mokyklos renginyje ar savanoriauti kiekvienoje veikloje.

Maži ritualai. Sukurkite nedidelius kasdieninius ritualus. Tai gali būti rytinis puodelis arbatos tyloje, trumpas pasivaikščiojimas arba vakarinės grožio procedūros. Šie nedideli veiksmai ilgainiui turi didelį poveikį.

Skaitmeninė detoksikacija. Nuolatinis ryšys gali varginti, tad, kad atgautumėte energijos, skirkite laiko pabūti be technologijų.

Mąstysenos pokyčiai. Pakeiskite požiūrį į rūpinimąsi savimi ir pripažinkite, kad tai yra ne prabanga, o būtinybė.

Laiko valdymas. Į savo kasdieninį tvarkaraštį įtraukite ir laiko sau. Galbūt reikės atsikelti šiek tiek anksčiau arba deleguoti užduotis, bet teigiamus rezultatus pastebėsite greitai. 

Bendruomenės parama. Jei sunku, prisijunkite prie mamų klubo, internetinės grupės – bendrumas suteiks paramos ir supratimo. 

Kova su kaltės jausmu  

Daugeliui mamų viena didžiausių kliūčių rūpintis savimi yra kaltės jausmas. Jos jaučiasi kaltos, kad skiria laiko sau ir nenori dėl to atrodyti mažiau atsidavusios. Tačiau labai svarbu mesti iššūkį šiam klaidingam įsitikinimui: rūpinimasis savimi nesumažina meilės šeimai, o ją tik sustiprina.

Deja, kartais atsikratyti stereotipų nėra paprasta. Čia prisideda ir visuomenės spaudimas, piešiantis „idealios“ ir nuolat besiaukojančios mamos įvaizdį. Išsivaduoti iš šių stereotipų – tai drąsos ir meilės sau aktas bei supratimas, kad rūpinimasis savimi yra neatsiejama rūpinimosi šeima dalis.

Be to, tai nebūtinai turi užimti daug laiko ar būti brangu. Tai gali būti penkios minutės gilaus kvėpavimo, trumpas pasivaikščiojimas, arba pasimėgavimas ramia akimirka prieš prasidedant dienai. 

Galiausiai nepamirškite, kad rūpinimasis savimi yra asmeninis dalykas. Tai, kas tinka vienai mamai, gali netikti kitai, tad svarbu atrasti tai, kas dera prie jūsų gyvenimo būdo.

MAMŲ ISTORIJOS.

VASAROS PAVOJAI. Kad saulė nenudegintų ir vanduo neišgąsdintų. Apkandžiojo vabzdys – ką daryti? Betadine®: visko gali pasitaikyti / nutikti. Virusai nesnaudžia ir vasarą – kaip apsisaugoti?

PATARIA GYDYTOJAS. Gydytojas Algimantas Vingras Apie dilgėlinę ir niežulį.                      

BŪKIME SVEIKUČIAI. Tinkamas vanduo būsimoms ir maitinančioms mamoms – geriausia žemės gelmių dovana. Kaip nepritrūkti geležies nekeičiant mitybos įpročių.

MAMYTĖ. Psichologė K. Tarnauskienė Žindymas ir mamos emocinė gerovė.  

MOTERS SVEIKATA. Kaip išvengti vasarinių pavojų intymiai sveikatai? Intymių vietų uždegimai: kaip atpažinti?

VAIKAS LAUKE. Lauke su kūdikiu vasaros karštyje.     

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. vasara

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓ 

[raw]

[/raw]

Ar sunku buvo įprasti prie naujo gyvenimo būdo? Kas padėjo tai padaryti?

Domėtis sveiku gyvenimo būdu pradėjau dar būdama studentė. Tada viskas sukosi aplink išvaizdą ir mažiausiai galvojau apie tai, kokią įtaką sveikas gyvenimo būdas gali turėti mano organizmui. Mokykloje nebuvau sportiška, tuo labiau kad turėjau širdies problemų, dėl kurių sportas man buvo apribotas. Sunkiai kvėpuodavau, darydavosi silpna, jeigu bent šiek tiek buvau aktyvesnė kūno kultūros pamokose. Įdomu, bet šias problemas išsprendžiau tik per sportą. Tik gaila, kad to nepadariau dar mokyklos laikais…

Prieš 14 metų susipažinau su savo būsimu vyru, kuriam sportas yra neatsiejama gyvenimo dalis. Man pasidarė įdomu. Pradėjau po truputį taikyti naujas žinias savo gyvenime, keisti gyvenimo būdą iš esmės ir iš naujo pažindintis su sportu. Iš tiesų, kelias nebuvo lengvas, kaip ir visada, norint pasiekti rezultatų, reikia dirbti ir lipti per savo „nenoriu”, „neturiu nuotaikos”, „rytoj”… Supratau, kad jeigu noriu atrodyti gražiau ir jaustis sveika, turiu išmokti naujų dalykų, įgauti naujų įgūdžių, netinginiauti ir nemeluoti sau.

Kaip nėštumas pakeitė jūsų gyvenimo ritmą, ar sportavote nėštumo metu?

Nėštumo metu buvau gan aktyvi. Dirbau įprastai, lankiau specialias mankštas nėštukėm sporto salėje, lankiau baseiną ir mankštinausi jame, bet nėštumo metu mano prioritetai buvo kitokie nei studentavimo laikais. Atsisakiau ilgų ir sunkių treniruočių su sunkiais svoriais, pakeičiau jas į specialias mankštas. Nerūpėjo išlaikyti gražias formas, o galvojau apie savo sveikatą, apie tai, kaip padėti savo kūnui ir kaip jį paruošti mažylio atėjimui.  Sveikata ir savijauta man leisdavo tai daryti.

Esu įsitikinusi, kad visa tai galėjau daryti būtent dėl to, jog sveikas gyvenimo būdas yra mano kasdienybė jau 15 metų. Kalbu ne tik apie sportą, vienas iš svarbiausių punktų yra MITYBA – kuras, kuris leidžia mums judėti ir dirbti. Lankiau specialias mankštas, nevalgiau prasto maisto, užtektinai miegojau dėl svarbiausios priežasties – būsimo vaiko. Man, kaip mamai, buvo itin svarbu valgyti tik kokybišką maistą, gerai išsimiegoti, būti tinkamai aktyviai, kad kūdikis vystytųsi, augtų mano pilve ir būtų aprūpintas viskuo, kuo tik gali aprūpinti mamos organizmas. Nevalgiau tortų, ledų, traškučių ar kokio kito šlamšto, nes puikiai žinojau, jog visa tai nukeliaus iki mano mažylio. Juk esu atsakinga už besivystančią gyvybę ir prioritetas buvo būtent vaikas.

Kiek laiko dabar sportas užima jūsų dienotvarkėje ir kokių naudų suteikia jums?

Vos 20 minučių per dieną. Jau 4 metus sportuoju namų sąlygom, todėl sportas visada su manimi. Bet kada, man patogiu laiku, man patogioje vietoje. Sportas – tai energijos šaltinis, tai sveikata, grožis, geros nuotaikos užtaisas, atsipalaidavimas, antidepresantas. Sportuodama atsikratau susikaupusio emocinio nuovargio. Visos mamos susiduria su kasdieniais emociniais iššūkiais: turim padėti susitvarkyti su emocijom vaikui, taip pat ir sulaikyti savąsias, nepalūžti. Visgi motinystė – nėra lengvas darbas. Tas visas susikaupusias emocijas, nepasitenkinimus, netgi pyktį – išlieju sportuodama. Tai pagalbininkas numeris vienas. Mamos, jeigu norite būti emociškai stabilios ir sveikos – būtinai sportuokite. Galite tai daryti kaip ir aš – namų sąlygomis. Vos 15–20 min. per dieną ir rezultatai tikrai jus nudžiugins. Jeigu nežinote, nuo ko pradėti – parašykite man instagrame arba feisbuke.

Štai trys svarbiausi dalykai, kuriuos man duoda sportas. Fizinė sveikata. Galiu žaisti ir dūkti su savo vaiku. Galiu leistis į ilgas keliones ir nuotykius net su mažu vaiku, nes esu tam pasiruošusi fiziškai. Kai mūsų sūnui buvo vos treji metai, mes lipom į kalnus link dviejų didžiausių krioklių Josemičio parke, Kalifornijoje. O lipdama stačiu kalnu ir laiptais dėkojau sau, jog sportuoju ir neieškau atsikalbinėjimų. Tuo metu aš savimi didžiavausi: „Aš – šaunuolė“.

Emocinė sveikata. Motinystė – tai sunkus darbas, reikalaujantis daug kantrybės. Jeigu aš būsiu emociškai nestabili, blogos nuotaikos, šauksiu, nuolat stresuosiu – nemanau, kad mano vaikas, vyras ir aš pati galėsim džiaugtis laimingu gyvenimu. Turiu savimi rūpintis pati, o ne permesti atsakomybę kitiems.

Na, ir be abejo, gražus ir dailus kūnas, figūra. Man 33 metai, esu mylinti save moteris, žmona, kuriai rūpi santykiai. Esu mama ir noriu būti pavyzdys savo sūnui. Aš gerbiu savo kūną ir atsidėkoju jam už viską gyvendama sveikai. Man sunku suprasti tas moteris, kurios numoja ranka į savo išvaizdą teigdamos, kad neturi laiko sportui. Tai yra netiesa. Visos turim tiek pat valandų paroje, tad jeigu galiu aš – gali ir tu, miela skaitytoja. Prisiimk atsakomybę už savo gyvenimą ir pamatysi – pasaulis pradės keistis. Keistis į gera.

Ar teko atidėti darbus gimus vaikeliui – juk didžiąją dienos dalį užima jo priežiūra?

Sūnui gimus, pirmus mėnesius mes pažindinomės, turėjome daug pirmų kartų kaip ir visos kitos šeimos. Buvom visada kartu ir iki šiol mūsų tarpusavio ryšys labai stiprus. Bet, aišku, reikėjo laiko, kad suprastume, kokia dabar bus mūsų dienotvarkė, kaip joje atrasti laiko darbams, sau, namų ruošai ir kitiems dalykams. Tad viskas laikui einant susidėliojo pagal prioritetus.

Šeima – pirmoje vietoje. Darbai visada gali ir palaukti, ko negali padaryti mano mylima šeima, tačiau mes visada ieškome balanso. Suspėju viską: ir šeimai laiko skirti, ir savęs nepamiršti (sportas, grožio procedūros, pomėgiai), ir su klientėm pasiekiam nuostabių rezultatų. Nes kai labai nori – surasi būdą. O aš labai labai noriu, todėl ir randu laiko viskam.

Propaguojate sveiką mitybą, patariate kitoms moterims, o kaip maitinasi jūsų šeima, ar sūnelį taip pat pratinate sveikai valgyti? Ar atsisakote saldumynų?

Jeigu propaguoji sveiką mitybą ir gyvenimo būdą, o pats kasdien valgai traškučius ir saldainius – esi dviveidis, o aš labai nemėgstu veidmainių. Mūsų šeima 95 % valgo tik sveiką ir tikrą maistą. Tikru maistu mes vadiname ne patiekalus (iš anksto paruoštus), o produktus, kuriuos įsigiję mes patys verdame, kepame ir kitaip ruošiame. Tokiu būdu mes tiksliai žinome, ką dedame į burną, be jokių skonio stipriklių, dažiklių ar kitokios bjaurasties, kuri kenkia organizmui.

Tai, ką dabar pasakysiu, šokiruos daugelį mamų, bet… Mūsų sūnus per savo 4 metus nėra suvalgęs nei vienos porcijos ledų, nei vieno saldainio, nei vieno šokoladuko ar kokio kito deserto.

Kodėl? Nes mes puikiai žinome kaip tie „produktai” yra gaminami, kiek ten yra daug cukraus ir palmių aliejaus bei kaip visa tai veikia vaikų organizmą ir smegenis.

Mūsų sūnus valgo sveikuoliškus pakaitalus, pvz., batonėlius, kurie sudaryti vos iš 3 ingredientų, pvz., datulių, migdolų, vyšnių. Jokių pridėtinių cukrų, konservantų, dažiklių ar augalinių riebalų. Jis labai mėgsta uogas (šilauoges, braškes, avietes, trešnes) ir jam tai yra skaniausi saldumynai. Sūnus nuo pat mažens žino, kaip atrodo tikras maistas ir kodėl svarbu žiūrėti, ką valgai, jeigu nori būti stiprus, sveikas ir protingas. Mūsų namuose nerasite saldainių, traškučių, šokoladukų ir pan. Neturi namie – neskauda galvos.

Kaip sudarote mitybos planą sūneliui? Kokie jo mėgstamiausi patiekalai? Gal pasidalinsite su kitomis mamomis tokio patiekalo receptu?

Svarbiausia – natūralūs produktai. Richardas valgo taip pat, kaip ir mes. Įsivaizduokit, kad tėvai valgo virtas dešreles (kuriose nerasime mėsos) ir gruzdintas bulvytes, viską užpylę kečupu, o vaikui ant lėkštės padeda ryžius ir vištieną. Vaikas to tikrai nesupras.

Mūsų šeimos moto – „Ne tuščiai kalbėti, o rodyti pavyzdį.” Tą ir darome – savo šeimoje ir mūsų soc. tinkluose. Kartu su vyru propaguojame sveiką mitybą visoje Lietuvoje ir kviečiame prisijungti kiekvieną norinčią.

Mūsų mityboje dominuoja kiaušiniai, paukštiena, jautiena, ėriena – tai baltymai. Iš angliavandenių renkamės ryžius, saldžias ir įprastas bulves, visagrūdę duoną ir retkarčiais makaronus. Be abejo, reikia ir riebalų. Richardas labai mėgsta avokadus ir kiaušinius (su tryniu).

Taip pat – nei dienos be šilauogių, aviečių ar kitų uogų. Bananai, kriaušės, obuoliai, trešnės – vaisiai pagal sezoną visada ant mūsų stalo.

Dalinuosi orkaitėje keptų varškėčių receptu. Ingredientai:

•  2 kiaušiniai,
• šaukštelis vanilinio cukraus, žiupsnelis druskos ir šaukštelis kepimo miltelių, 
• 100 g kukurūzų miltų,
• 100 g ryžių miltų,
• 600–700 g varškės,
• agavų sirupo pagal skonį,
• 2 šaukšteliai kokoso aliejaus,
• Richardui dedu papildomai razinų.

Kiaušinius suplakam su šaukštu cukraus iki purumo. Viską sumaišom ir formuojam. Ant viršaus užtepam kiaušinio trynį. Kepame 180 laipsnių orkaitėje 35–40 min. Kepimo režimas iš viršaus ir apačios. Paskutinėm 5 min perjungiam ir apskrudinam iš viršaus.

Į jus kreipiasi moterys, norinčios pagerinti išvaizdą. O kas sunkiausia norint pakeisti gyvenimo būdą, prie kurio esi įpratusi ilgą laiką? Ar jums pačiai reikia kartais prisiversti? Ką patartumėte kitoms?

Ne, manęs skatinti nereikia. Aš pasirinkau sveiką gyvenimo būdą ir neplanuoju grįžti prie kitokio. Alkoholis, cigaretės ar nesveikas maistas – ne man.

Moterims sunkiausia padaryti pirmą žingsnį – paprašyti pagalbos, įsigyti mano konsultaciją ir mitybos planą. O kai aš joms sudarau individualų planą ir papasakoju, kokių nuostabių rezultatų mes pasieksime kartu – joms viskas pasidaro aišku. Visas tikrai norinčias pokyčių vedu į naują, grožio, aukštos savivertės ir meilės sau kupiną pasaulį.

Tai darau per sportą namuose ir mitybą. Atrodo neįtikėtinai, tačiau tai yra tiesa.  Turiu tūkstančius nuotraukų moterų, kurios labai norėjo ir mes kartu su jomis pasiekėme neįtikėtinų rezultatų. Kai kurios sulieknėjo ir susirado mylimą vyrą. Kita sulieknėjusi pagaliau sugebėjo pastoti, nors anksčiau daug metų nesėkmingai bandė tai padaryti. Dar kita pagaliau ryžosi atostogoms prie jūros ir leido sau apsirengti maudymuką be jokios gėdos. Visos moterys skirtingos, bet aš surandu, kaip prieiti prie kiekvienos iš jų.

Siūlote 5 savaičių kursą, kiek pokyčių galima pasiekti per tą laiką?

Viskas priklauso nuo noro. Jeigu norite – bus ir rezultatas. Iš savo darbo praktikos galiu pasakyti, jog per 5 savaites galima neatpažįstamai pasikeisti. Ir aš kalbu ne vien apie atvaizdą veidrodyje. Didžiausi pokyčiai įvyksta moters viduje, kai ji bene pirmą kartą per paskutinius 10 metų (o kai kada ir išvis – savo gyvenime) jaučia meilę sau, o ne neapykantą ar gėdą. Tai yra neapsakomas jausmas, kai moteris žiūri į save veidrodyje ar nuotraukose ir šypsosi. Viduje sau nuoširdžiai ištaria: „Tu graži!” Būtent dėl tokių emocijų, meilės sau atradimo aš ir dirbu. Mane veža mano klienčių pasiekiami rezultatai ir tai skatina pačiai stengtis dėl jų dar daugiau. Mano klientės – mano kuras. Esu be galo joms dėkinga.

 Kaip jūsų šeima atostogauja, kur mėgstate važiuoti?

Mes jau seniai niekur neatostogavome. Jei neklystu, paskutinį kartą atostogų važiavome 2019-ais metais. O taip yra todėl, jog nusprendėme gyventi taip, kaip norime, ir sukūrėme tokias sąlygas, kad nereikia poilsio. Šiuo metu gyvename Amerikoje, Los Andžele. Prieš tai 2-ejus metus pragyvenome Ispanijoje. Mums labai patinka jūra, šilti orai ir saulė. Be šių dalykų negalime. Prisimenu, kaip iš pradžių buvo nedrąsu, tačiau kaip ir su sportu, ir sveiko gyvenimo būdo pasirinkimu, sunkiausia – pasiryžti ir nieko nebijoti. Mes taip ir padarėme. Ir dabar padedame kitiems susigrąžinti meilę sau, įgyti aukštą savivertę ir mėgautis gyvenimu. Ir dar kartą pasikartosiu: „Ne žodžiais, o veiksmais. Ne tuščiai kalbame, o rodome pavyzdį.”

Kalbėjosi Neringa Grabauskienė

Nuotraukos iš asmeninio archyvo

Artimo žmogaus palaikymas

Navickienė pastebi, kad mergaitės, kurių mamos reguliariai tikrinasi sveikatą, suaugusios dažniausiai ir pačios elgiasi taip pat.

„Rūpinimosi sveikata įprotis, kaip ir daugelis kitų dalykų, taip pat formuojamas šeimoje. Paauglystėje kiekviena mergaitė turi artimą žmogų, o jis nebūtinai yra mama. Kartais mergaitės atviriau kalbasi su vyresne sese, pussesere ar teta. Jei šis žmogus papasakoja mergaitei apie intymiąją higieną, mėnesines bei intymius santykius, tikėtina, jog ateityje ji rūpinsis savo sveikata ir vizitus pas šios srities gydytojus laikys savaime suprantamu dalyku”,– teigia klinikos „Flebologijos centras” ginekologė-akušerė V. Navickienė.

Gydytoja pataria ateiti pas ginekologą jau 16 metų, o konsultacijos metu gydytojas nuspręs, ar reikia papildomos apžiūros. Jeigu trūksta drąsos, galima keletą kartų atvykti drauge su mama ar kita artima giminaite.

„Dauguma merginų bijo pirmojo apsilankymo dėl fizinio diskomforto, tačiau šiandien galima įvertinti vidaus organų būklę atliekant ultragarsinį tyrimą”, – ramina gydytoja ir pataria nesikliauti pasakojimais, kurie dažnai suklaidina.

Ginekologas – geriausias nėščiosios patarėjas

Gydytoja-akušerė sako, kad moteriai, kuri pas ginekologą lankosi reguliariai ir nuolat stebi savo ciklą bei kitus kūno signalus, daug lengviau nėštumo metu, nes gydytojas jau yra susipažinęs su jos būkle. Reguliarūs apsilankymai pas ginekologą padeda išvengti ir nepagrįstų baimių.

„Drauge su kolegomis dažnai susiduriame su poromis, kurios po kelių mėnesių nesėkmingų pastangų, nerimauja, jog yra nevaisingos. Tokių baimių nekiltų, jei moterys reguliariai lankytųsi pas gydytoją dar prieš planuodamos pastoti. Tyrimai ir apžiūros leidžia pakankamai tiksliai numatyti, ar moteris gali turėti su vaisingumu susijusių problemų”, – teigia ginekologė-akušerė.

Anksti išsiaiškinus problemas, galima laiku imtis ir atitinkamų priemonių. Taip pat prieš planuojant nėštumą gydytoja rekomenduoja atlikti specialius tyrimus: dėl raudonukės, taksoplazmozės, chlamidijų, sifilio, ŽIV, gimdos kaklelio ligų, citomegalo, hepatito virusų. Taip pat – vartoti folio rūgšties preparatus.

„Pas ginekologą reikia būti drąsioms ir klausti visko, kas rūpi. Blogiausia, jei būsima mama išėjusi iš ginekologo kabineto abejoja dėl savęs ar kūdikio. Per pirmąjį apsilankymą galima su gydytoju aptarti ir nuskausminamuosius, nejautrą gimdymo metu. Pastebėjau, kad moterys daug ramesnės, jei žino, kad jų ir gydytojo požiūriai nesiskiria”, – teigia V. Navickienė.

Dažniausia klaida – diagnozės baimė

Net ir suaugusios moterys daro klaidų. „Be abejonės, pirmiausia – tai vizito pas ginekologą atidėliojimas bijant išgirsti diagnozę. Yra pacienčių, kurioms onkologinės ligos nustatomos pavėluotai, nors ligos simptomus jos pastebėjo daug anksčiau. Negydomas net paprasčiausias uždegimas ilgainiui gali sukelti daugybę problemų, o tuomet gali prireikti chirurginio gydymo”, – teigia gydytoja.

Pradėjusi lytinį gyvenimą moteris turėtų reguliariai lankytis pas ginekologą, atlikti profilaktinius gimdos kaklelio tyrimus, pasikonsultuoti dėl kontracepcijos. Sulaukus 22 m. kas trejus metus derėtų atlikti gimdos kaklelio tyrimą, mamografiją, kraujo tyrimus. Visos 55 metų moterys tai turėtų daryti kas dvejus metus.

Atsargiai reikėtų rinktis ir kosmetologijos paslaugas, nes moterys gana dažnai užsikrečia įvairiais virusais plaukų šalinimo procedūrų-depiliacijų metu. Gydytoja taip pat įspėja dėl kelnaičių su juostele, nenatūralių įklotų, viešųjų baseinų. Netinkama higiena gali sukelti įvairias makšties infekcijas, sutrikdyti makšties mikroflorą.

„Daugumą virusų ir ligų galima išgydyti, o baimę nugalėti. Svarbiausia žinoti sveikatos problemas, o efektyviam gydymui ir priežiūrai labai padeda abipusis pacientės ir gydytojo pasitikėjimas „, – pokalbį užbaigia V. Navickienė.

Vaiko dienotvarkė

Sunkiausia tėveliams kontroliuoti mokinuko dienotvarkę ir mitybą. Į mokyklą teks keltis 7 valandą ar dar anksčiau, o pirmosiomis dienomis po vasaros atostogų vaikui tai sukels didelį stresą. Todėl pratinti jį prie ankstyvo ryto reikėtų iš anksto. Būtų šaunu, jeigu užtektų laiko ir dešimties minučių rytinei mankštai – energingi judesiai išgainios miegus ir suteiks žvalumo. Be to, fiziniai pratimai sustiprins raumenis, širdį ir vaikas taps ištvermingesnis.

Mokinukui labai naudingas dienos miegas – bent pusvalandis tokio poilsio padės pavargusiam nuo mokslų vaikui atgauti jėgas. Vaikštinėjimas ar žaidimai gryname ore taip pat būtina mažojo darbininko dienotvarkės dalis. Vaikas turi gerai išsimiegoti naktį, todėl gultis į lovą teks 21-22 valandą. Iki to laiko jau turi būti išmoktos visos pamokos ir kitai dienai sudėtos į kuprinę knygos bei paruošti drabužiai.

Pediatrai įspėja, kad dienos režimo nesilaikantys vaikai prasčiau mokosi. Ypač svarbu apriboti laiką prie televizoriaus ir kompiuterio, nes tai pagrindinė nusilpusio regėjimo ir netaisyklingos laikysenos priežastis.

Valgome 4-5 kartus per dieną

Vaiko sveikatai ir sėkmingiems mokslams svarbi tinkama mityba. Valgyti vaikas turi 4-5 kartus per dieną. Privalomi pusryčiai, o geriausias jų patiekalas – ryžių, manų kruopų, grikių, avižų ar kitų grūdų košė. Iškepti varškės apkepą ar blynus ryte mama, ko gero, nespės, bet greitai pagamins omletą. Nepamirškite į mokyklą įdėti vaikui priešpiečius, kurių dėžutėje turėtų būti ir daržovių bei vaisių – tik ne traškučių. Vaikui reikalingi kalcio turintys maisto produktai – varškė, pienas, sūris. Sveikam augimui būtini baltymai, kurių yra žuvyje ir mėsoje.

Pas gydytoją

Sergantį kuria nors liga vaiką dar vasarą nuveskite pas gydytoją – laisvesniu atostogų sezono laiku puikus metas sutaisyti dantukus arba susipažinti su akių gydytoju. Tai galima ir būtina padaryti profilaktinio sveikatos patikrinimo metu. Nepamirškite, kad krūminius dantukus nuo ėduonies apsaugo silantavimas ( speciali medžiaga, kuria padengiami dantukai). 6–14 metų vaikams tai nemokama.

Gydytojas įvertins vaiko ūgį ir svorį, kraujotakos, kvėpavimo, virškinimo, stuburo ir kitų organų bei jų sistemų būklę. Jei šeimos gydytojas, apžiūrėjęs vaiką, ras pakitimų, galbūt reikės apsilankyti pas specialistą, atlikti tyrimus. Jis patars, kaip paruošti naujiems mokslo metams turintį negalavimų vaiką.

Kelias į mokyklą

Svarbus tėvelių namų darbas ruošiantis mokyklai – išmokyti vaiką saugiai į ją nukeliauti. Keletą kartų nueikite drauge iki mokyklos, kad vaikas gerai orientuotųsi vietovėje. Paaiškinkite, kad reikia pastebėti objektus, trukdančius matyti kelią. Išmokykite vaiką savarankiškai vertinti situaciją ir saugiai pereiti gatvę. Susijaudinęs ar nekantraudamas vaikas įpratęs skubėti, bet jis turi žinoti, kad prieš pereinant gatvę verčiau luktelti ir atidžiai apsižvalgyti.

Mokinuko atributika

Būsimam pirmokui būtina darbo vieta namuose: rašomasis stalas, šviestuvas, knygų lentynos. Pasitarkite su mažuoju, kas jam labiau patinka ir drauge išrinkite. Drauge keliaukite į prekybos centrą mokyklinių reikmenų, drabužių bei batų. Dalyvaujantis pasiruošime mokyklai vaikas lengviau nusiteiks pokyčiams ir įpras prie naujų sąlygų.

Supažindinkite su mokykla iš anksto

Persiorientuoti prie mokslų vaikui nėra lengva, o tėvams vertėtų šiuo periodu jį palaikyti –mažiau priekaištauti ir kritikuoti. Geresnės nuotaikos ir pasitikinčiam savimi, jam bus lengviau įsijungti į darbus. Pirmoką dar prieš mokyklą nuveskite į klasę, tegu jis pasėdi mokykliniame suole, pavaikštinėkite mokyklos kieme. Tuomet nauja aplinka jam nebebus visiškai svetima rugsėjo pirmąją. Galite supažindinti vaiką su keliais būsimais klasės draugais. Papasakokite jam apie tvarką mokykloje: pamokas, pertraukas, pietų laiką. Tegu vaikas pasidalins įspūdžiais apie mokyklą su jumis. Nuraminkite nuogąstaujantį mažylį – juk iškilus vienai ar kitai problemai mama ir tėtis padės jas įveikti.

Parengė Dalia Petrutytė

Poilsis sanatorijoje – ne tik sergančiam

Taigi kruopščiai planuodami atostogų laiką, pagalvojame – gal dalį jo skirti poilsiui sanatorijoje? Ši atostogų dalis labai svarbi, jeigu vaikas dažnai serga bronchitu, sinusitu, astma, peršalimo ar kitomis ligomis. Specialistų pagalba bus naudinga alergijų varginamam vaikui, su kuriuo svečios šalies kurorte sudėtinga, o sanatorijoje dar ir nereikia rūpintis jo dieta.

Sanatorinės procedūros pravers mokinukui, kurį kamuoja populiarūs šiuo gyvenimo etapu negalavimai – iškrypęs stuburas ir skrandžio problemos. Tokios ligos kaip skoliozė ir gastritas tęsiasi ilgai ir išvargina vaiką. Todėl jų profilaktika svarbi nuo pat mažų dienų, o jeigu šie negalavimai jau užklupo, vasaros atostogos – puikus metas papildomai pasigydyti prižiūrint specialistams.

Sveikam vaikui taip pat naudingos visas organizmo sistemas, ypač imunitetą, stiprinančios priemonės – kad jis būtų atsparus kenksmingai aplinkai. Užsigrūdinti padės vandens procedūros ir pramogos, pasivaikščiojimai ir žaidimai švariame ore. Stipraus vaiko nepalauš nei peršalimai, nei gripas ar angina, kurie gali padaryti žalos visam organizmui – širdžiai, plaučiams ir kitiems organams.

Drauge su vaikais savo sveikata sanatorijoje galės pasirūpinti ir tėvai. Jeigu visi esate sveiki, galėsite pasinaudoti įvairiomis stiprinamosiomis programomis, pavyzdžiui, sveikatinimo, antistresine, svorio korekcijos, taip pat be rūpesčių pailsėsite, besimėgaudami čia siūlomomis pramogomis ir visais kurorto teikiamais malonumais.

Visi kurorto privalumai ir dar didesnė nauda

Šiuolaikinė sanatorija – ne tik procedūrų ir gydytojų kabinetai. Čia daugybė įvairiausių pramogų įdomiam laisvalaikiui. Drauge su vaiku sanatorijoje laiką leidžiančiai mamai, o ir visai šeimai, taip pat užteks užsiėmimų. Čia įrengti plaukymo baseinai, pirtys, sūkurinės vonios, treniruoklių salės bei sporto aikštelės lauke, galima išsinuomoti dviračius. Sanatorijoje yra visi kurorto privalumai – grynas oras, vanduo, medžių pavėsio gaiva ir ta pati saulė, kuria galima pasimėgauti kada panorėjus.

Kaip ir bet kuriame kurorte, čia organizuojamos ekskursijos į šalia esančias apylinkes, rengiami koncertai, vakarai, rodomi kino filmai. Mažiesiems sanatorijos gyventojams įrengti žaidimų kambariai ir aikštelės lauke.

Dar vienas didelis poilsio sanatorijoje privalumas – tinkama mityba, o jei reikia – specialiai jums sudarytas valgiaraštis, kuris, pavyzdžiui, padės numesti nereikalingus kilogramus arba paprasčiausiai taps sveikesnio gyvenimo pradžia. Be to, mamai nereikės sukti galvos dėl vaiko mitybos, bus ramu, kad jis valgo naudingą maistą. O turėdama daugiau laiko sau, mama galės skirti jį, pavyzdžiui, kosmetinėms grožio procedūroms, kurios taip pat siūlomos sanatorijoje.

Taigi sanatorijoje turime daug galimybių smagiai praleisti atostogas arba jų dalį ir drauge pagerinti sveikatą, o namo sugrįšime ne tik pailsėję, bet ir sustiprėję naujiems darbams bei šaltajam sezonui.

Mineralinio vandens ir gydomojo purvo kurortas – „Eglės“ sanatorija

Druskininkai – vienas seniausių šalies kurortų, traukiantis išskirtiniais gydomųjų galių turinčiais gamtos turtais – mineraliniu vandeniu ir gydomuoju purvu. Atokiau nuo miesto centro, pušų apsuptyje įsikūrusi sanatorija „Eglė“. Švarus oras, mineralinio vandens šaltiniai bei čia pat išgaunamas gydomasis purvas – gamtos dovanos, kurios padeda sustiprinti sveikatą, atgauti jėgas bei gydyti įvairius negalavimus. Tai skrandžio, širdies ir kraujagyslių sistemos, raumenų, sąnarių, stuburo, virškinamojo trakto, ginekologinės ir odos ligos, periferinės nervų ir endokrininės sistemų sutrikimai. „Eglės” sanatorijos gydyklose atliekama daugiau kaip 100 įvairių gydomųjų procedūrų su mineraliniu vandeniu, baltuoju ir durpiniu purvu, dirba kineziterapeutai, fizioterapijos, psichoterapijos specialistai, masažuotojai.

Unikalus dviejų rūšių skirtingos mineralizacijos vanduo į sanatoriją atvežamas iš nuosavų gręžinių. Šiuos vandenis gydytojai pataria sergantiesiems įvairiomis virškinimo organų, taip pat kai kuriomis šlapimtakių ligomis ir inkstų akmenlige, lengva cukrinio diabeto forma, sutrikus medžiagų apykaitai. Sanatorijos baseinai pripildyti taip pat mineralinio vandens.

Išskirtinė gamtos galia – baltasis purvas

Sanatorijoje „Eglė“ – vienintelėje Lietuvoje atliekamos procedūros su baltuoju gydomuoju purvu, kuris išgaunamas nuosavame karjere Biržų rajone, Likėnuose. Baltasis purvas – tai organinės kilmės gėlavandenių ežerų dumblas. Jo šiluminės savybės geresnės nei gydomųjų durpių. Šis purvas turi daug organinių, biologiškai aktyvių medžiagų, mikroelementų (geležies, mangano, cinko, vario, chromo, kobalto ir kt.). Šie komponentai veikia odą, o per ją ir visus organizmo audinius bei organus.

Baltojo purvo medžiagos stiprina imuninę sistemą, gerina audinių kraujotaką. Šio purvo procedūros mažina skausmą, uždegimus, turi antiseptinį poveikį, stiprina imunitetą, teigiamai veikia nervų sistemą. Baltasis purvas padeda numesti svorio ir padailinti figūrą, nes skatina medžiagų apykaitą, šalina toksinus, naikina celiulitą. Maloniai nuteikia procedūrų metu naudojamas aromaterapinis aliejus.

Sanatorijoje atliekamos ir gydomojo durpinio purvo aplikacijos. Šios rūšies purvo sudėtyje yra biologiškai aktyvių, į vitaminus ir hormonus panašių medžiagų, mikroelementų, kurie padeda sureguliuoti įvairias organizmo funkcijas.

Dviejų natūralių gamtinių veiksnių derinys – gydomojo durpinio purvo ir mineralinio vandens vonia. Šiuose gamtos produktuose esančios natūralios medžiagos sukelia sudėtingas refleksines reakcijas, kurios skatina visų organizmo sistemų funkcijas, stiprina imunitetą, gerina audinių mitybą.

Mineralinio vandens vonia – nuo blogos nuotaikos ir streso

Povandeninis masažas – naudinga procedūra ir suaugusiesiems, ir vaikams. Masažuojant kūną vandenyje, stipri jo srovė sukelia pulsuojančią vibraciją, kuri išjudina giliausius audinių sluoksnius.

Todėl pagerėja medžiagų apykaita, atsipalaiduoja raumenys, tampa paslankesni sąnariai ir stuburas.

Vaikams maloni procedūra – šilta mineralinė perlinė vonia. Oro burbuliukai švelniai masažuoja kūną ir gerina kraujotaką, nurimsta nugaros, sąnarių ir kiti skausmai. Jeigu ir nieko neskauda, ši vonia pasitarnaus vaiko nuotaikai ir miegui pagerinti, o suaugusiajam padės atsikratyti lėtinio nuovargio, dirglumo ir streso. Į vandenį pučiamas žemesnės temperatūros oras – lyg lengvai atpalaiduojantis masažas, o dėl temperatūrų skirtumo treniruojasi odos kraujagyslės ir impulsai persiduoda į vidaus organus.

Natūralūs mineraliniai vandenys, purvo procedūros naudingi sveikiems vaikams ir suaugusiesiems, labai pravers dažnai sergantiems šaltojo sezono ligomis arba nukamuotiems lėtinių ligų žmonėms.

Daugiau informacijos apie sanatoriją „Eglė“ rasite www.sanatorija.lt

MAMŲ ISTORIJOS.

PAVASARIO LIGOS. Peršalimo pavojai ir gydymo klaidos. Ar mokame pažaboti kosulį?  Kaip padėti dažnai sergančiam vaikui? Kaip išvaduoti gerklę nuo skausmo?

BŪKIME SVEIKUČIAI. Gelbėjimosi ratas imunitetui nuo alergijų ir infekcijų. Kuo tėveliams gali padėti kineziterapeutas? Sveikas pavasaris su vitaminais. Lietuvoje vaikai dažniau serga dėl vitamino D stokos.

VAISTINĖLĖ. Gastroezofaginis refliuksas – kada sunerimti?

KŪDIKIS. Varome iš pilvuko diegliukus. Gydytojas Kazimieras Vitkauskas: Kam reikalingi čiulptukai?

NAMAI. Atverkime namus pavasariui.

MAMYTĖ. Kad šlapimo pūslė nekamuotų.

Atsisiųskite žurnalą PDF formatu

Žurnalas FLASH formatu

ŽIEMOS LIGOS. Iš kur vaikui pasisemti stiprybės, kai puola peršalimo ligos? Apie kosulį, padedantį vaikui greičiau pasveikti. Ar mokate atskirti  gripą nuo peršalimo? Tinkamai gydomas bronchitas nepadarys didelės žalos.

VAISTINĖLĖ. Kaip padėti tonzilito kamuojamam vaikui? Vėjaraupiai vaikui nepavojingi, bet ar visada?

KŪDIKIS. Sveikas kūdikio žarnynas – neįgyvendinama svajonė? Ar tikrai?

NAMAI. Renkamės geriausią čiužinį.

PATARIMAI MAMAI. Pokalbiai su dukra apie brendimą ir mėnesines. Ką daryti, jeigu nėštumo metu užkietėja viduriai? Kūnas, kuriuo esi patenkinta – be kankinamų dietų.  Neringos Gorelės pratimai, kurie padailins figūrą. Gydytojas Kazimieras Vitkauskas. Žindymas – naudingas ne tik kūdikiui, bet ir mamai.        

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
„Mama ir vaikas” 2015 metų žiema

RUDENS LIGOS. Jeigu peršalęs vaikas užkimo, galite įtarti laringitą. Kas geriausiai apsaugos vaiką ir suaugusius šeimos narius nuo gripo? Neišvengėte peršalimo ligos – patarimai, kaip gydytis, kad greičiau pasveiktumėte. Kada kosulys padeda pasveikti? Kaip aprengti vaiką rudenį, kad jis nesušaltų, nesušlaptų ir neperkaistų?

VAISTINĖLĖ. Medikės mamos pasakojimas apie preparatą, kuris padeda nesusirgti visai šeimai. Kodėl stresas kenkia imunitetui? Paraudo, ašaroja, niežti akys – galbūt tai konjunktyvito – akių junginės uždegimo pradžia. Vaikui būtini vitaminai, kurie suteikia jėgų nugalėti rudens virusus.

SVEIKA MITYBA. Interviu su vaikų gydytoju Kazimieru Vitkausku apie vandenį: kada pradėti juo girdyti kūdikį, koks vanduo geriausias vaikui?

KŪDIKIS. Ištrauka iš gydytojo K. Vitkausko knygos „Kūdikio žindymas“ Pirštas kūdikio burnoje –blogai ar gerai? Koks vežimėlis jums tinka pagal gyvenimo būdą? Ką verta žinoti tėvams apie pirmuosius dantukus?

BŪKIME SVEIKUČIAI. Kodėl svarbu, kad vaikui nepritrūktų geležies. Ar adenoidai iš tikrųjų yra barjeras ligoms ir kada reikia operacijos?

PATARIMAI TĖVAMS. Gudrybės, padėsiančios mamai ir tėčiui sudominti vaiką darželiu.

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
„Mama ir vaikas” 2015 metų ruduo

MAMŲ ISTORIJOS /

VASAROS VAISTINĖLĖ / Mažojo atostogautojo vaistinėlė. Pirmoji pagalba susižalojusiam vaikui. Švarios rankytės saugo nuo ligų. Kad akytės nebijotų saulės. Kas turi būti kūdikio kelionių vaistinėlėje.

BŪKIME SVEIKUČIAI / Kai pykinimas – ne ligos požymis. Vaiko aklimatizacija kurorte. Vaikas ir depresija? Ar taip gali būti? 7 vasaros pramogų su vaikais idėjos.

MAMA IR KŪDIKIS / Neišnešiotuko maitinimas. Maitinkitės sveikai!

KĄ VALGOME? / Vasaros skonis su makaronais. UGDYMAS /  Koks būrelis vaikui geriausias?

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
„Mama ir vaikas” 2015 metų vasara