Nuo kaulų sveikatos užtikrinimo iki lėtinių ligų rizikos mažinimo

Vitaminas D pirmiausia žinomas dėl savo vaidmens reguliuojant kalcio ir fosforo įsisavinimą, kuris yra gyvybiškai svarbus norint palaikyti sveiką kaulų mineralizaciją ir užkirsti kelią tokioms ligoms kaip osteoporozė ir osteomaliacija. Tačiau naujausi tyrimai atskleidė, kad vitaminas D daro įtaką daugeliui biologinių procesų visame organizme. Viena iš pagrindinių jo funkcijų yra imuninės sistemos palaikymas. Remiantis tyrimų duomenimis, pakankamas vitamino D kiekis gali sustiprinti imuninį atsaką, sumažinti infekcijų riziką ir net prisidėti prie autoimuninių ligų prevencijos.

Be to, atsiranda įrodymų, kad vitamino D trūkumas gali būti susijęs su padidėjusia lėtinių ligų rizika. Nustatyta sąsajų tarp mažo vitamino D kiekio ir tokių ligų, kaip širdies bei kraujagyslių ligos, hipertenzija, 2 tipo diabetas, tam tikrų rūšių vėžys ir neurodegeneraciniai sutrikimai. Nors reikia atlikti daugiau tyrimų, kad būtų nustatyti tikslūs tokių sąsajų mechanizmai, akivaizdu, kad norint sumažinti šių rimtų sveikatos sutrikimų riziką, labai svarbu palaikyti pakankamą vitamino D kiekį.

Vitamino D įtaka psichikos sveikatai

Kitas svarbus aspektas – vitamino D poveikis psichikos sveikatai. Tyrimai parodė ryšį tarp vitamino D trūkumo ir padidėjusios depresijos, sezoninio afektinio sutrikimo (SAD) ir kognityvinių funkcijų pablogėjimo rizikos vyresnio amžiaus žmonėms. Nors tikslūs mechanizmai dar nėra iki galo išaiškinti, manoma, kad vitaminas D atlieka tam tikrą vaidmenį neurotransmiterių gamyboje ir tam tikros smegenų veiklos moduliacijoje.

Reikiamo vitamino D kiekio palaikymas organizme

Gauti pakankamai vitamino D svarbu ne tik dėl jo teigiamo poveikio sveikatai, bet ir todėl, kad daugeliui žmonių, ypač gyvenančių regionuose, kur saulės spindulių kiekis ribotas, arba žiemos mėnesiais, tai pakankamai sudėtinga. Nors saulės šviesa yra pagrindinis vitamino D sintezės organizme šaltinis, optimalų šios medžiagos kiekį organizme galima palaikyti ir su maistu bei maisto papildais. Tokie maisto produktai kaip riebi žuvis (pvz., lašiša, skumbrė), pieno produktai, kiaušinių tryniai turi skirtingą vitamino D kiekį. Tačiau vien tik su maistu gali būti sunku pasiekti rekomenduojamą paros normą, todėl papildai yra veiksminga alternatyva.

Verta paminėti, kad individualus vitamino D poreikis gali skirtis priklausomai nuo tokių veiksnių kaip amžius, odos pigmentacija, geografinė padėtis ir bendra sveikatos būklė. Konsultacija su sveikatos priežiūros specialistu ir vitamino D tyrimas gali padėti nustatyti optimalų šios medžiagos kiekį ir, jei reikia, tinkamą papildų vartojimą.

Vitaminas D yra labai svarbi maistinė medžiaga, turinti įtaką ne tik kaulų sveikatai. Jo dalyvavimas imuninės sistemos veikloje, lėtinių ligų profilaktikoje, psichikos sveikatos ir bendros savijautos užtikrinime rodo, kaip svarbu palaikyti optimalų vitamino D kiekį. O tam ne visada pakanka gaunamos saulės šviesos ar subalansuotos mitybos. Siekiant įvertinti vitamino D poreikį, rekomenduojama atlikti kraujo tyrimą ir, esant šios medžiagos trūkumui, pradėti vartoti maisto papildus.

Užsakomasis turinys

MAMŲ ISTORIJOS.

VAISTINĖLĖ. Kas svarbiausia renkantis geležies preparatą? Vitaminas D: kodėl reikia vaikui papildomai ištisus metus. Suviduriavote – gelbėkite mikrobiotą.

PAVASARIO LIGOS. Kodėl svarbu gydyti net paprastą peršalimą.

BŪKIME SVEIKUČIAI . Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Apie mažų vaikų dantukų problemas. Mažiau sėdėjimo ir daugiau žaidimų.

KŪDIKIS. Švari, bet ne sterili kūdikio aplinka. Psichologė K. Tarnauskienė  Tėtis – žindymo sergėtojas. Gelbėjame odelę nuo atopinio dermatito.

TĖVAI. Po skyrybų vaikas nenori bendrauti su vienu iš tėvų: ką daryti?

MOTERŲ LIGOS. Makšties uždegimo gydymas jodo povidonu.

VAIKAS LAUKE. Vaiko apranga pavasarį – į ką atkreipti dėmesį.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. pavasaris
[raw]

[/raw]

Sveiko gyvenimo įgūdžiai pradeda formuotis ankstyvoje vaikystėje

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialistų nuomone, vaiko sveikatos užtikrinimui būtina laikytis tinkamos dienotvarkės nuo pat pirmųjų gyvenimo metų. Ankstyva vaikystė yra spartaus vystymosi laikotarpis ir tai yra tas momentas, kai reikia pasirinkti tokį šeimos gyvenimo būdą, kuris palankus vaiko sveikatai.

Pagal PSO rekomendacijas, vaikai iki penkerių metų, kad augtų sveiki, turi mažiau laiko praleisti prie televizorių ir kitų įrenginių ekranų, vežimėliuose ir kėdutėse, gerai išsimiegoti ir užsiimti aktyvesniais žaidimais. Fizinė veikla prisideda prie motorinių gebėjimų vystymosi, gerina protinius ir fizinius gebėjimus.

Tai, ką vaikas veikia per dieną, yra labai svarbu. Mažo vaiko sveikatą neigiamai veikia ir miego trūkumas, ir per ilgas sėdėjimas prie įrenginių ekranų arba vaikiškose kėdutėse ir vežimėliuose. Didesnis fizinis aktyvumas ir kokybiškas mažų vaikų miegas prisideda prie jų fizinės ir psichinės sveikatos bei gerovės, padeda išvengti nutukimo ir su tuo susijusių ligų vėlesniame gyvenime.

Todėl patariama stengtis, kad laiko, kai vaikas yra nejudrus, dienotvarkėje būtų mažiau. Pasyvią veiklą, kurios metu vaikas mažai juda, vertėtų pakeisti aktyviais žaidimais. Tai padės formuoti sveiko gyvenimo įgūdžius nuo pat vaikystės, o jie lems požiūrį į sveikatą ir paauglystėje bei suaugus.

Kai vaikas sėdi kėdutėje ar vežimėlyje, jo vystymuisi itin svarbus bendravimas su suaugusiuoju ir tokie užsiėmimai kaip skaitymas, įvairių istorijų pasakojimas, dainavimas ir galvosūkių sprendimas.

PSO parengtos mažų vaikų fizinio aktyvumo ir miego rekomendacijos

PSO specialistų nuomone, šių rekomendacijų laikymasis per pirmuosius penkerius gyvenimo metus svarbus vaikų fiziniam ir psichiniam vystymuisi bei sveikatai visą gyvenimą.

 Kūdikiai (iki vienerių metų)

• Kelis kartus per dieną patariama užsiimti įvairia fizine veikla, pavyzdžiui, žaisti ant grindų su suaugusiuoju, ir kuo daugiau tokių žaidimų, tuo geriau. Jei vaikas dar negali savarankiškai judėti, patariama, kad jis bent 30 minučių per dieną praleistų gulėdamas ant pilvo (įvairiu paros metu būdravimo periodais).
• Kūdikiams nedera sėdėti ilgiau nei 1 valandą (pvz., lopšiuose arba vežimėliuose, vaikiškose kėdutėse arba įvairiose nešioklėse). Tokio amžiaus mažylio nerekomenduojama sodinti prie televizoriaus ar kompiuterio ekrano. Tada, kai vaikas nejudrus, suaugusysis turėtų bendrauti su juo, pavyzdžiui, skaityti pasakas ar pasakoti istorijas.
• 0–3 mėnesių kūdikis turi gerai išsimiegoti 14–17 valandų, o 4–11 mėnesių mažyliui būtina išmiegoti 12–16 valandų, įskaitant dienos miegą.

Vaikai nuo 1 iki 2 metų

• Iš viso bent 180 minučių per dieną mažylis turėtų užsiimti įvairiomis bet kokio intensyvumo veiklomis, įskaitant vidutinio sunkumo ar intensyvią fizinę veiklą.
• Vaikas neturėtų ilgiau nei 1 valandą sėdėti, pavyzdžiui, vežimėlyje, vaikiškoje kėdutėje. Vienerių metų vaikams nerekomenduojama žiūrėti į ekraną (pavyzdžiui, žiūrėti animacinius filmus per televizorių ar kitokius įrenginius, žaisti vaizdo žaidimus). 2 metų vaikams prie ekrano patariama nepraleisti ilgiau laiko nei 1 valandą per dieną, ir geriau, jeigu jis tai darys dar trumpiau. Kai mažylis nejudrus, su juo turėtų bendrauti suaugusysis, pavyzdžiui, pasekti pasaką arba ką nors papasakoti.
• Vaikui reikia 11–14 valandų kokybiško miego, įskaitant dienos miegą, nuosekliai laikantis miego ir aktyvumo režimo.

Vaikai nuo 3 iki 4 metų

• Tokio amžiaus vaikams taip pat ne mažiau kaip 180 minučių per dieną būtina įvairi bet kokio intensyvumo fizinė veikla, o iš jų ne mažiau kaip 60 minučių vidutinio ar didelio intensyvumo.
• Vaikai neturi likti nejudrūs ilgiau nei 1 valandą. Taip pat jiems nedera žiūrėti ilgiau nei 1 valandą per dieną į televizoriaus ar kito įrenginio ekraną. Kai vaikas nėra judrus, su juo turėtų bendrauti suaugęs žmogus, pavyzdžiui, ką nors paskaityti, papasakoti ar aptarti.
• Mažylis turi miegoti 10–13 valandų per parą, įskaitant dienos miegą, ir laikytis dienotvarkės.

Parengta pagal PSO medžiagą

Itin pavojinga savigyda

Antibiotikų paprastai neprireikia lengvoms bakterinėms ligoms gydyti, kai imuninė sistema gali savarankiškai susidoroti su patogeniniais mikrobais. Šie vaistai skiriami sergant ūminėmis ir lėtinėmis bakterinėmis ligomis, kai didelė sunkesnių komplikacijų rizika. Kai kuriems gydymo antibiotikais kursas yra skiriamas kaip prevencinė priemonė pooperaciniu laikotarpiu, padedanti išvengti chirurginių žaizdų infekcijų, po sudėtingų odontologinių procedūrų, pavyzdžiui, implantacijos.

Deja, nemažai žmonių vis dar klaidingai mano, kad antibiotikai gali padėti greičiau išsigydyti visas ligas ir skiria sau šiuos vaistus patys. Kai tik suskausta gerklę, atsiranda kosulys, sloga, jie nedelsdami griebiasi antibiotikų, pavyzdžiui, likusių nuo ankstesnio gydymo. Visų pirma, gydyti virusines infekcijas antibakteriniais vaistais beprasmiška. Tokių antibiotikų, kurie galėtų sunaikinti virusus, nėra, toks vaistas ne tik visiškai nereikalingas sergant gripu ar peršalus, bet ir žaloja organizmą.

Antibiotikus gydytojas gali skirti ir sergant virusine liga, jeigu prie jos prisijungė bakterinė infekcija. Virusai labai susilpnina imuninę sistemą, ir jeigu sergant virusine infekcija po dviejų ar trijų dienų temperatūra nesumažėja, galima įtarti, kad prie šios ligos prisijungė dar ir bakterinė infekcija. Bet patiems imti vartoti antibakterinius vaistus nedera. Infekcijas sukelia įvairiausios bakterijų rūšys, todėl ir antibiotikai yra skirtingi, kovojantys su tam tikrų rūšių bakterijomis. Tik gydytojas turėtų nuspręsti, ar tikslinga skirti antibiotiką, parinkti konkretų vaistą, dozę ir nustatyti vartojimo trukmę. Netinkamai vartojant antibiotikus galima labai pakenkti sveikatai, taip pat skatinamas šiems vaistams atsparių bakterijų atsiradimas ir disbiozė.

Tiksliai pagal gydytojo nurodymus

Dažnai atsitinka taip, kad vartojant gydytojo paskirtus antibiotikus po kelių dienų pasijuntama geriau, ir gydymas nutraukiamas savo nuožiūra. Gydytojai perspėja, kad taip elgtis pavojinga. Nustojus vartoti antibiotikus per anksti, didelė tikimybė, kad kamavę ligos simptomai sugrįš, liga netgi gali paūmėti, pereiti į lėtinę. Tada komplikacijų rizika bus dar didesnė, o tie patys vaistai jau nebepadės, nes mikroorganizmai pasidarys jiems atsparūs.

Jei pradėjote vartoti gydytojo skirtus antibiotikus, būtinai turėtumėte baigti visą kursą, tik, atsiradus alergijai, reikia kreiptis į gydytoją, kad jis paskirtų kitą antibiotiką. Net jei po poros dienų sveikatos būklė pagerės, nutraukus gydymą antibiotikais, vaisto kiekis organizme bus nepakankamas visoms ligas sukeliančioms bakterijoms sunaikinti, o išlikusios ateityje nebereaguos į šį antibiotiką. Be to, išgyvenusios patogeninės bakterijos perduos informaciją kitoms jų rūšims, kaip kovoti su antibakteriniu vaistu. Tokio netinkamo gydymo rezultatas – atsparios bakterijos, nebijančios antibiotikų.

Negalima koreguoti vaisto dozę, pavyzdžiui, gerti ne visą tabletę, o pusę, kad išvengtumėte šalutinio poveikio. Nedera praleisti vaisto dozę, jis turi būti geriamas tiksliai taip, kaip nurodė gydytojas. Per mažas vaisto kiekis bakterijų nesunaikina, bet, priešingai, jas grūdina.

Kaip išvengti antibiotikų sukeliamos disbiozės?

Ligas sukeliančias bakterijas antibiotikai sunaikina arba užkerta kelią jų dauginimuisi. Taip gydomos infekcijos. Tačiau bet kuris antibiotikas neskiria organizmui naudingų bakterijų nuo sukeliančių ligas, t. y. naikina visas organizme esančias bakterijas (taip pat ir naudingas). Dėl naudingųjų žarnyno bakterijų žūties atsiranda disbiozė – sutrinka normali žarnyno mikrofloros pusiausvyra. Pagrindiniai jos simptomai: nemalonūs pojūčiai pilve, viduriavimas, pilvo pūtimas, viduriai kartais užkietėja, burnoje atsiranda nemalonus skonis, gali sutrikti virškinimas.

Todėl nuo pirmos gydymosi antibiotikais dienos būtina vartoti probiotikų – gyvųjų bakterijų, sudarančių naudingą mikrofloros dalį, preparatą. Tačiau tarp antibiotiko ir probiotiko vartojimo turi būti bent dviejų valandų skirtumas, kad naudingosios bakterijos galėtų įsitvirtinti žarnyne. Vartojant antibiotikus, rekomenduojami atsparūs jų poveikiui probiotikai. Norint atkurti normalią žarnyno mikroflorą, probiotikus reikėtų vartoti dar 1–2 savaites po gydymosi.

Naudingųjų bakterijų turi ir maisto produktai: fermentuoti pieno produktai, kefyras, jogurtas, rauginti kopūstai ir agurkai, gira. Nedera pamiršti ir prebiotikų, kurie sudaro probiotinėms bakterijoms daugintis reikalingą terpę – yra naudingųjų bakterijų maisto šaltinis. Jų gausu daržovėse, vaisiuose, pupelėse, neskaldytuose grūduose, ruginėje duonoje.

Vartojant antibiotikus reikia gerti daugiau skysčių – geriausia vandens, nes šie vaistai yra toksiški. Šie vaistai užgeriami tik su paprastu vandeniu. Po antibiotikų kurso, kad neapsunkintumėte organizmo, valgykite lengvai virškinamą maistą: neriebią mėsą, daržoves, kruopas, visagrūdę duoną, nepamirškite raugintų pieno produktų (kefyro ar jogurto), venkite gazuotų ir saldintų gėrimų.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Ką galime padaryti, kad išliktume sveiki ir nepasiduotume prastai nuotaikai?

Fizinis aktyvumas

Ilgai būdami namuose praleidžiame daug daugiau laiko sėdėdami – dažnai sunku išlaikyti normalų fizinį aktyvumą, ypač tiems, kurie nėra įpratę prie fizinės veiklos. Tačiau judėjimas dabar yra svarbesnis nei bet kada visokio amžiaus žmonėms. Net trumpas apšilimas, pasivaikščiojimas ar lengvas mankštinimasis 3–4 minutes padeda sumažinti raumenų įtampą ir pagerinti kraujotaką bei raumenų darbą.

Reguliari fizinė veikla yra naudinga ne tik kūnui, bet ir protui. Judėjimas padeda sumažinti aukštą kraujospūdį, kontroliuoti svorį, stiprina raumenis ir kaulus, lavina koordinaciją ir pusiausvyrą bei gerina bendrą organizmo tonusą. Pusiausvyros pratimai padeda išvengti kritimo ir traumų. Fizinė veikla pagerina nuotaiką ir bendrą savijautą, padeda išvengti depresijos.

Kokie fiziniai užsiėmimai geriausi įvairaus amžiaus žmonėms?

PSO rekomendacijos, koks fizinis aktyvumas būtinas įvairaus amžiaus žmonių sveikatai ir gerai savijautai.

Kūdikiai iki 1 metų amžiaus

• Visiems kūdikiams būtinas fizinis aktyvumas kelis kartus per dieną.
• Dar negalintys savarankiškai judėti kūdikiai įvairiais budrumo periodais dieną turėtų bent 30 minučių pagulėti ant pilvuko.

Vaikai iki 5 metų

• Visiems mažyliams patariama bent 180 minučių per dieną užsiimti įvairia bet kokio intensyvumo fizine veikla.
• 3–4 metų vaikams rekomenduojama vidutinė ar intensyvi fizinė veikla bent 60 minučių nurodyto laiko.

5–17 metų vaikai ir paaugliai

• Visi vaikai ir paaugliai turėtų bent 60 minučių per dieną užsiimti vidutinio intensyvumo ar intensyvia fizine veikla.
• Ji turėtų apimti raumenų ir kaulų vystymuisi skirtus pratimus bent 3 dienas per savaitę.
• Papildomos naudos sveikatai turi ilgesnis nei 60 minučių per dieną fizinis aktyvumas.

Suaugusieji nuo 18 metų

• Visi suaugusieji turėtų skirti bent 150 minučių per savaitę vidutinio intensyvumo fizinei veiklai arba bent 75 minutes per savaitę intensyviai veiklai.
• Norintiems papildomai sustiprinti sveikatą suaugusiesiems rekomenduojama vidutinio intensyvumo fizinės veiklos trukmę pailginti iki 300 minučių per savaitę.
• Raumenims ir kaulams sustiprinti bent 2 dienas per savaitę turėtumėte skirti jėgos pratimams, kai mankštinamos pagrindinės raumenų grupės.

Rūpinkitės psichine sveikata

Nuo tada, kai buvo įvestos ribojamosios priemonės COVID-19 plitimui sumažinti, daugeliui iš mūsų tenka patirti didelių pokyčių kasdieniame gyvenime. Nuotolinis darbas, laikinas nedarbas, vaikų mokymas namuose, susitikimų su kitais šeimos nariais, draugais ir kolegomis stoka – prisitaikyti prie šios naujos realybės nėra lengva. Prisitaikymas prie įprasto gyvenimo būdo pokyčių, baimė užsikrėsti koronavirusu ir nerimas dėl artimųjų – visa tai sukelia tam tikrų psichologinių sunkumų.

Keletas patarimų, kurie gali padėti išsaugoti psichinę sveikatą.

• Sekite naujienas, sveikatos apsaugos institucijų rekomendacijas ir patarimus. Naudokitės patikimais informacijos šaltiniais, tokiais kaip pagrindiniai TV kanalai ir radijo stotys.
• Pabandykite sutrumpinti laiką, kurį praleidžiate žiūrėdami, skaitydami ar klausydamiesi jums nerimą ar stresą sukeliančių naujienų. Pasidomėti naujienomis galėtumėte, pavyzdžiui, du kartus per dieną tuo pačiu metu.
• Stenkitės kuo tiksliau laikytis savo įprastinės dienotvarkės arba susidarykite naują.
• Kelkitės ir eikite miegoti kiekvieną dieną tuo pačiu metu.
• Laikykitės tinkamos asmens higienos.
• Laikykitės sveikos mitybos principų ir valgykite reguliariai.
• Būtinas reguliarus fizinis aktyvumas.
• Skirkite laiko darbui ir poilsiui, taip pat – mėgstamai veiklai.
• Svarbu palaikyti socialinius kontaktus. Kai judėjimas yra ribotas, bendraukite telefonu ir internetu.
• Venkite alkoholio, nes jis nepadės kovoti su baime, nerimu, nuoboduliu ir nepalengvins socialinės izoliacijos. Alkoholiniai gėrimai neapsaugo nuo virusinių ar kitų infekcijų, atvirkščiai, vartojant alkoholį dažnai pamirštama imtis būtinų atsargumo ir prevencinių priemonių, apsaugančių nuo infekcijos, pavyzdžiui, rankų higienos. Be to, piktnaudžiavimas alkoholiu susijęs su didesne infekcinių ligų rizika ir sunkesniu gydymu.
• Atkreipkite dėmesį į tai, kiek laiko kasdien praleidžiate prie ekrano. Būtinai darykite reguliarias pertraukėles.
• Vaizdo žaidimai gali padėti išsiblaškyti, tačiau būnant namuose ilgesnį laiką gali atsirasti pagunda praleisti per daug laiko žaidžiant, o to daryti nedera.

Patarimai tėvams

Stresinėje situacijoje skirkite daugiau dėmesio vaikams.

• Atvirai aptarkite su vaikais koronaviruso infekciją jiems suprantamais žodžiais.
• Padėkite vaikams mokytis namuose, jų kasdienėje dienotvarkėje numatykite laisvo laiko žaidimams ir poilsiui.
• Paskatinkite vaikus tinkamais būdais išreikšti emocijas, tokias kaip liūdesys ar baimė. Gali padėti bendra kūrybinė veikla, pavyzdžiui, žaidimai ar piešimas.
• Skatinkite vaikus palaikyti ryšį su draugais ir šeima telefonu ir internetu.
• Pasistenkite, kad vaikai prie ekrano nepraleistų visos dienos ir skirkite laiko užsiėmimams drauge. Užsiimkite kūryba: piešimu, poezija, konstravimu ir kt., iškepkite kartu pyragą, dainuokite, šokite ar žaiskite.
• Įsitikinkite, kad prie vaizdo žaidimų vaikai neužsisėdi ilgiau nei paprastai.

Valgykite sveiką maistą

COVID-19 pandemijos metu labai svarbu mityba, kuri gali turėti įtakos organizmo gebėjimui atsispirti infekcijai, kovoti su ja ir atsigauti po ligos. Žinoma, vien maistas ir maisto papildai neapsaugos nuo COVID-19 ir neišgydys ligos, tačiau sveika mityba būtina norint palaikyti stiprią imuninę sistemą.

Pagal PSO (Pasaulio sveikatos organizacijos) informaciją parengė Undinė Gilė

Kiekviena tikimės nubusti ryte žvali, kupina jėgų ir energijos naujos dienos darbams. Taip ir turėtų būti – juk miegodamos ilsimės ir kaupiame jėgas. Deja, ryte džiaugiamės ne visada – dažnai iš lovos išlipame lyg sudaužytos ir pavargusios. O prastas miegas atsispindi veide – oda atrodo pavargusi ir blanki, paakiai papilkėję, veidas lyg ištinęs, o žvilgsnis – apgailėtinas. Ne veltui sakoma, kad moteris jaučiasi taip, kaip atrodo. O jaustis gerai neįmanoma neišsimiegojus.

Poilsio reikia ir odai

Naktinis miegas – viso organizmo atsinaujinimo metas, taip pat – ir odos, kuri atsigauna po dienos stresų. Dieną odą apkrauname dekoratyvine kosmetika, ją išsekina nepalankios aplinkos sąlygos – saulė, vėjas, lietus. Odos išvaizdai turi įtakos ir mimika – nesvarbu ar džiaugiamės, ar pykstame, ar rūpesčių raukšlės įsirėžia kaktoje. Taigi, per dieną gerokai nukamuotą šią moters puošmeną atkurti turi naktinis poilsis.

Kai giliai miegame, organizme gaminasi hormonas melatoninas – labai svarbi medžiaga, kuri padeda susigrąžinti jėgas. Melatoninas leidžia ir visam organizmui, ir odai atsigauti nuo dienos stresų. Jeigu neišsimiegojote, kosmetika su šia medžiaga nedaug tepadės.

Moters grožiui naudingo miego taisyklės

Miegas skirstomas į dvi pagrindines fazes – lėtąjį (gilųjį) miegą ir paradoksinį (paviršutinišką), kurios per naktį kaitaliojasi. Pagal miego gylį lėtoji fazė dar skirstoma į keturias stadijas. Normaliai miegant giliausio miego trukmė, apimanti 3 ir 4 stadijas, kiekviename cikle vis mažėja, o antroje nakties pusėje paprastai visai išnyksta. Tuo metu ilgėja paradoksinė fazė. Moksliniai tyrimai patvirtino didesnę lėtosios fazės svarbą miego kokybei.

Geras miegas priklauso dar nuo to, kiek kartų per naktį nubundame – kuo daugiau, tuo labiau prastėja miego kokybė ir giliojo miego stadija jos nebekompensuoja. Gerai išsimiegoti padės keletas taisyklių, kurios naktinį poilsį pavers tikru grožio miegu.

Grožio miego trukmė. Miegokite ne trumpiau kaip 8 valandas. Nustatyta, kad nemigos kamuojama moteris greičiau sensta, nes geras miegas būtinas ląstelėms atsinaujinti. Gerai, jeigu galime leisti sau pamiegoti iki 8 valandos ryto. Tuomet užmigti turėtume tik 24 valandą, tik gultis į lovą reikia anksčiau. Jeigu keltis ryte tenka 6-7 valandą, eiti miegoti reikės atitinkamai anksčiau. Tai reiškia, kad jeigu vakare ilgiau užsisėdėsite prie darbų arba televizoriaus, sumokėsite grožiu – juo labiau kad tikruoju grožio miegu laikomos pirmosios miego valandos. Kad įprastumėte greitai užmigti, į lovą gulkitės tuo pačiu laiku – pastovi dienotvarkė bus labai naudinga ir sveikatai, ir grožiui.

Tinkama mityba. Puikiai žinome, kad prieš pat miegą nedera valgyti, bet toli gražu ne visada laikomės šios taisyklės. Po darbo ne kasdien grįžtame namo anksti, dar praeina laiko, kol paruošiame vakarienę. Taigi apie ankstyvą paskutinį dienos valgymą galime tik pasvajoti.

Apsiriboti stikline rūgpienio arba pasukų prieš miegą dažniausiai taip pat neturime valios, ypač, kai aplinkui vilioja svaiginantys šeimai pagamintos vakarienės kvapai. Patarimas vėlai vakarieniaujančioms – bent atsisakyti saldumynų ir druskos, nes, pavyzdžiui, pastaroji, skatina skysčių sankaupas, o būtent skysčiai yra pagrindinė paakių maišelių priežastis.

Gultis alkanai – irgi nėra gera išeitis, taip pat neramiai miegosite ir prisivalgiusi iki valios, ir atsigulusi gurgiančiu pilvu. Nepatartina ir per daug gerti skysčių prieš miegą, nes jį blaškysite atsikeldamos į tualetą.

Miegamasis – tik nakties poilsiui. Miegamasis – tai poilsio vieta, todėl į šį kambarį nekvieskite svečių ir pačios neįsitaisykite ant lovos su planšetiniu kompiuteriu. Nepatariama sėdėti ant lovos tvarkant dokumentus ir žiūrint televizorių. Lova turi būti ramybės ir atsipalaidavimo vieta, į kurią nesinešame įtemptos dienotvarkės problemų. Net jeigu turite galimybę numigti dieną, įsitaisykite ant patogios sofos ar išskleidžiamo fotelio, miegamąjį palikdamos tik naktiniam poilsiui. Juk prigulti galite ir užsimetusios pledą – pagrindinio paros poilsio ritualą palikite vakarui.

Tamsa ir grynas oras. Miegamajame reikia tamsos, nes būtent ji skatina gamintis melatoniną. Šviesa trukdo ne tik šiam miegą skatinančiam hormonui, bet ir užmigti. Neleidžia melatoninui gamintis ir televizoriaus ekranų bei mobiliųjų telefonų skleidžiama mėlyna šviesa. Taigi, jeigu prieš miegą žiūrėsite televizorių arba skaitysite elektroninę knygą, užmigti seksis sunkiau.

Gerai pailsėti padeda grynas oras miegamajame, nes gaunate daugiau deguonies. Be to, vėsesniu oru greičiau užmigsite ir kiečiau miegosite. Todėl prieš miegą visada išvėdinkite kambarį, kai įmanoma, praverkite langą visai nakčiai.

Patogi lova. Ar žinote, kad didelė pagalvė – ir geros savijautos, ir grožio priešas? Pagalvė neturi būti nei per aukšta, nei pernelyg minkšta. Geriausiai pasitarnaus gana plokščia pagalvė ir patogi pakišti ją po kaklu taip, kad ji nepakeltų pečių. Visiškai be pagalvės taip pat gerai neišsimiegosite – galva turi būti šiek tiek pakelta. Tokia nenuvargins kaklo ir stuburo.

Čiužinys turi būti ne tokio minkštumo kaip pūkiniai patalai, lova – erdvi, o patalynė ir miego drabužiai iš natūralių medžiagų. Labai svarbu pasirinkti tinkamą čiužinį, nes nepatogiai gulint įsiskaudės nugara, kaklas ir pečiai, o skausmas privers nubusti ne vieną kartą, todėl gerai neišsimiegosite.

Laisvė plaukams. Nesuriškite plaukų gumytėmis ir nesupinkite kasų. Jeigu plaukai labai ilgi ir lovoje nepatogu palaidais, galite nestipriai juos supinti, bet neriškite nei juosta, nei gumyte, nes šie aksesuarai miegant gali sužaloti plaukus. Taip pat negalima miegoti ir su suktukais. Verčiau ryte atsikelkite keliolika minučių anksčiau ir pasidarykite šukuoseną su plaukų džiovintuvu arba žnyplėmis. Šiuolaikiniai šukuosenos formavimo prietaisai ne tik apsaugo plaukus nuo karščio, bet ir suformuoja ilgai išliekančią šukuoseną.

Darbus baikite laiku. Visą veiklą turite baigti iki miego likus 3 valandoms. Kitaip nespėsite persiorientuoti ir ilgai vartysitės lovoje. Net nesudėtingų fizinių pratimų figūros grožiui nedarykite vėliau. Sportuoti ir mankštintis geriausia gryname ore, žinoma, jeigu tam palankios sąlygos.

Nusiteikite miegui. Atsipalaiduokite ne prie televizoriaus ar kompiuterio, o prieš miegą pasimėgaukite šilta vonia ar dušu. Tinkamas užsiėmimas moteriai šiuo metu – mezgimas, arba paskaitykite knygą, pasiklausykite ramios muzikos.

Gilus miegas suteiks energijos ir jėgų visiems dieną laukiantiems darbams, o pažvelgusi į veidrodį ir nusišypsojusi patenkinta sveika odos išvaizda visas dienos užduotis atliksite greičiau ir geriau – su puikia nuotaika. Kosmetologai pastebi, kad gerai išsimiegančių veido oda visą dieną išlieka sveikos išvaizdos ir švytinti, o nuolat stokojančios laiko miegui bei prastai miegančios moterys tuo pasigirti negali. Įdomu, kad tą patį galima pasakyti ir apie persimiegojimą – viskas gerai su saiku! Miegas būtinas sveikatai, todėl jeigu nepaisant pastangų nesiseka normaliai išsimiegoti, kreipkitės į gydytoją, – nuolatinė nemiga gali paskatinti įvairius negalavimus.

Dalia Petrutytė

Kodėl svarbios skaidulinės medžiagos?

Maistinės skaidulos tai – angliavandeniai (polisacharidai), kurių yra augaliniuose produktuose. Juos skaldo ne virškinimo fermentai, o storosios žarnos mikroflora. Kaip ir baltymai, angliavandeniai, riebalai, maistinės skaidulos yra energijos šaltinis: 1 g skaidulinių medžiagų suteikia 8 kJ arba 2 kcal energijos.

Pagrindiniai skaidulinių medžiagų šaltiniai – rupi duona, viso grūdo duonos gaminiai, pilno grūdo makaronai, pupelės, avižos, rugių, kviečių, avižų bei miežių sėlenos, skaidulinių medžiagų yra ir ankštinėse, ir kai kuriose kitose daržovėse, vaisiuose ir uogose, riešutuose. Malsena produktų, paženklintų „Rakto skylutės” simboliu, etiketėse nurodomas skaidulinių medžiagų kiekis.

Skaidulinių medžiagų naudą sveikatai patvirtina tyrimai

Klinikiniai tyrimai parodė, kad daugiau vartojant skaidulinių medžiagų, sumažėja koronarinės širdies ligos rizikos faktorių – cholesterolio ir trigliceridų. Manoma, kad skaidulinės medžiagos sumažina gliukozės kiekį kraujyje ir insulino lygį, taigi saugo nuo antrojo tipo cukrinio diabeto.

Tyrimais įrodyta, kad skaidulinių medžiagų (ypač esančių grūdinėse kultūrose) turintys produktai padeda sulieknėti. Tokį maistą ilgiau kramtome, todėl greičiau pasisotiname ir mažiau suvalgome. Be to, šis maistas ilgiau virškinamas, paprastai turi mažiau kalorijų nei mažiau skaidulinių medžiagų turintis maistas. Skaidulos apsaugo nuo vidurių užkietėjimo, greitina žarnyno judesius. Taip pat skatina biologiškai veiklių medžiagų – butiratų, slopinančių vėžinių ląstelių vešėjimą, susidarymą.

Geras skaidulinių medžiagų šaltinis yra neperdirbti grūdai ir nesijotų miltų duona. Skaidulinėmis medžiagomis mitybos racioną praturtinsite, pavyzdžiui, užkandžiui valgydami sumuštinį su visų grūdo dalių duona.

Išskirtinis produktas – viso grūdo speltų kvietiniai miltai

Šie miltai gaminami iš ypatingų kviečių. Kitaip nei įprastų veislių kviečių, speltų grūdai padengti žiedažvyniais, kurie apsaugo juos nuo ligų ir kenkėjų. Speltų grūduose yra beveik visos visavertei mitybai reikalingos maistinės medžiagos ir vitaminai. Speltos grūdo maisto medžiagos puikiai tirpsta, todėl organizmas jas lengvai įsisavina. Galbūt dėl to kepiniai iš šių miltų ne tukina, o priešingai – gali padėti sureguliuoti svorį. Tyrimais nustatyta, kad speltų grūdų glitimas nesukelia alerginės reakcijos daliai tiriamųjų, kurie jautrūs kitoms kviečių rūšims.

Speltų miltai – originalaus skonio. Iš jų galima gaminti ne tik duoną, bet ir pyragus, picas, bandeles, blynelius, virtinukus ar makaronus.

Lietuviški maisto produktai, ženklinami „Rakto skylutės“ simboliu

„Rakto skylutės“ simboliu jau ženklinami vienos stambiausių ir pažangiausių grūdų perdirbimo pramonės įmonių Lietuvoje „Malsena“ produktai. Tai visagrūdžiai ruginiai, kvietiniai ir spelta kvietiniai miltai, spelta miltų mišiniai blynams su gemalais, blyneliams bei picai, skaldyti grūdai, rugių sėlenos, kviečių sėlenos.

Įmonėje gaminami viso grūdo miltai unikalūs: malami rankų darbo akmeninėmis girnomis ir tik iš patikimų ūkininkų išaugintų speltų grūdų. Juose išsaugotos visos grūdo maistingosios medžiagos: skaidulos, B grupės vitaminai, mineralai bei antioksidantai. Malant nenusijojamos sėlenos bei gemalai, todėl viso grūdo kvietinių miltų kepiniai ypač tinka subalansuotai mitybai, turi ryškų skonį, suteikia ilgalaikį sotumą.

Viso grūdo kvietiniai miltai spelta išskirtinio rupumo, birūs, su smulkiomis speltų kviečių sėlenėlėmis, o iškepti kepiniai turi patrauklų gelsvą atspalvį.

Baltymų pusiausvyra

Baltymų kokybę lemia aminorūgščių pusiausvyra. Nors egzistuoja 23 aminorūgštys, kurias organizmas gali naudoti kaip statybinę medžiagą sukurti bet ką, pradedant neuromediatoriais ir baigiant raumenų ląstelėmis, tik aštuonios aminorūgštys laikomos svarbiausiomis, nes jas būtina gauti su maistu. Jeigu racione trūksta likusių 15 aminorūgščių, organizmas jas gali sintetinti iš pagrindinių aštuonių. Vaikų organizme yra taip vadinamųjų pusiau svarbių aminorūgščių, nes ne visi vaikai geba sintetinti reikiamus jų kiekius. Vaikas pagal amžių turi suvartoti vieną arba dvi 20 g sveriančių baltymų porcijas per dieną.

Baltymų poreikis pagal amžių

2–3 m. → 13 g

4–8 m.→ 19 g

9 – 1 3 m. → 34 g

1 4 – 1 8 m. (mergaitės) → 46 g

1 4 – 1 8 m. (berniukai) → 52 g

Kuo geresnė aminorūgščių pusiausvyra baltymuose – išreiškiama „baltymo masės pasisavinimo koeficientu“ (angl. net protein usability NPU – vert. past. ) – tuo laisviau tą baltymą galima naudoti.

Žemiau pateiktoje lentelėje rasite 24 geriausius produktus ir jų derinius pagal baltymų masės pasisavinimo koeficientą arba baltymų kokybę. Pavyzdžiui, lęšiai ar pupos, sumaišytos su ryžiais, puikiai didina bendrą baltymų kokybę, nes šiose ankštinėse daržovėse gausu aminorūgščių, kurių ryžiuose yra mažai. Lentelėje taip pat matyti, kiek vaikui reikia suvartoti kiekvieno produkto ar jų derinio, kad gautų 20 g baltymų.

Šešerių metų vaikas per dieną turi suvalgyti du iš žemiau išvardytų produktų: kiaušinis (10 g), 50 g lašišos, saują (60 g) sėklų ir riešutų arba porciją pupų (100 g).

Vegetariškai besimaitinančiam vaikui dienos normos užtenka, suvalgius du iš žemiau pateiktų produktų: mažą indelį jogurto, saują sėklų arba riešutų, 140 g sojų varškės, mažą puodelį bolivinių balandų arba mažą porciją pupų su ryžiais. Vegetarams svarbu valgyti maistą, kuriame gausu sėklų – produktų, kurie sudygtų, jeigu juos pasodintumėte arba pasėtumėte: riešutų, pupų, lęšių, žirnių, kukurūzų arba grūdų, tokių kaip kviečių ir avižų, daigų. Brokoliniuose ir žiediniuose kopūstuose taip pat gausu baltymų.

Nepamirškite, daugiau – ne visada reiškia geriau, tad jūsų vaiko maiste gali atsirasti baltymų perteklius. Nors viskas priklauso nuo dabartinio vaiko augimo tempo, nuo aktyvios veiklos intensyvumo ir kasdienio baltymų poreikio, per dieną viršijamas 85 g baltymų kiekis gali turėti neigiamos įtakos sveikatai. Pavyzdžiui, šalutinis baltymų skilimo produktas amoniakas yra organizmui toksiškas, jį šalindami inkstai patiria stresą. O per daug aminorūgščių reiškia, kad kraujuje atsiras rūgšties perteklius, kurį organizmas neutralizuoja iš kaulų išskirdamas kalcį. Dabar jau įrodyta, kad itin baltymingas maistas turi įtakos inkstų ligoms ir osteoporozei, todėl visur labai svarbu pusiausvyra. Kraštutinis baltymų nepakankamumas, kurio požymiai – išsipūtęs pilvas ir liesos galūnės, retai kada pasitaiko išsivysčiusiame pasaulyje. Tačiau aminorūgščių trūkumas – dažnas reiškinys, galintis sukelti depresiją, apatiją ir motyvacijos stoką, nesugebėjimą atsipalaiduoti, prastą atmintį ir koncentraciją.

Ištrauka iš knygos: P. Holford, D. Colson „Pilnavertė Jūsų vaiko mityba: kaip užtikrinti darnią fizinę, emocinę ir protinę vaiko raidą“, 224 psl., minkšti viršeliai

Visi norime, kad mūsų vaikai augtų sveiki, laimingi, protingi ir išradingi, kad turėtų viską, ko jiems prireiks kokybiškam ir pilnaverčiam gyvenimui.

Apsupame juos meile ir dėmesiu, dedame daug pastangų, kad jie tinkamai vystytųsi fiziškai, protiškai ir emociškai. Mokome juos vaikščioti ir kalbėti. Patys skaitome knygas apie tai, kaip būti gerais tėvais ir stengiamės nekartoti kitų klaidų. Tačiau ar susimąstome, kad kiekvienas vaiko žingsnis – nesvarbu, jis dar tik pradeda vaikščioti ar jau užmezga pirmuosius paaugliškus santykius – priklauso nuo to, kaip funkcionuoja jo organizmas? O tai didžia dalimi lemia mityba.

Knygos autoriai, jau dvidešimt metų dirbantys vaikų mitybos srityje, šioje knygoje nuosekliai parodo, ką reiškia vaikui sveika mityba – nesvarbu, jam suėjo vieneri ar penkiolika metų.

Vartydami knygos puslapius sužinosite, kodėl sveikas maistas yra svarbus jūsų vaiko sveikatai ir vystymuisi, kokią įtaką vaiko organizmui daro angliavandeniai, baltymai, riebalai, cukrus ir kitos maistinės medžiagos, ką reiškia glikeminis maisto produktų indeksas (GI), kokia gerųjų ir kenksmingųjų riebalų įtaka sveikatai. Autoriai pateikia daug informacijos apie maisto produktus, gerinančius vaiko mąstymą ir didinančius protinio lavėjimo koeficientą (IQ). Čia rasite mitybos sprendimus, kurie maksimaliai pagerins jūsų vaiko fizinę ir emocinę sveikatą, padės pažaboti astmą, nemigą, nutukimą, autizmą ir dažnai pasikartojančias infekcijas. Knygos išskirtinumas – autorių patarimai, kaip visas šias žinias pritaikyti praktiškai, gebant formuoti tinkamus vaikų valgymo įpročius, žalingus produktus keičiant sveikomis ir gardžiomis alternatyvomis.

Didžiausia dovana, kurią galime padovanoti vaikui – tai sveiko ir pilnaverčio gyvenimo pradžia. Svarbų vaidmenį atlieka tinkamai subalansuota mityba, kuri padeda vaikams išsaugoti aiškų mąstymą ir sutelkti dėmesį, išlikti energingais, laimingais ir sveikais. Tai pagrindinis šios knygos tikslas.

Patrikas Holfordas – Didžiojoje Britanijoje vienas populiariausių apie sveiką mitybą rašančių specialistų, Sveikai subalansuotos mitybos instituto („Institute for Optimum Nutrition“, ION) įkūrėjas. Tai labdaringas ir nepriklausomas švietimo fondas, kurio tikslas – mokyti visuomenę sveikai maitintis ir vykdyti su mityba susijusius tyrimus; šiuo metu ION yra viena prestižiškiausių klinikinės mitybos specialistus ruošiančių mokymo įstaigų. Autorius savo knygose pateikia moksliniais faktais pagrįstą inovatyvų požiūrį į kasdienę mitybą.

Ką apie knygą sako Lietuvos specialistai:

Knygoje daug dėmesio skiriama sveikai, vaikų fizinę ir protinę veiklą skatinančiai mitybai. Šią knygą rekomenduočiau visiems, kurie nori, kad jų vaikai augų sveiki ir laimingi.

Dr. Rūta Rokaitė, LSMU Vaikų ligų klinika, gyd. vaikų gastroenterologė – dietologė.

Mityba kartu su kitais veiksniais lemia sėkmingą kūdikių ir vaikų fizinį vystymąsi. Ši knyga supažindina ir ugdo tinkamą mūsų supratimą apie pilnavertę vaiko mitybą ir jos poveikį organizmui.

Jurgita Skiotytė, kineziterapeutė.

Dažnai sergančio vaiko tėvai taip pat susiduria su dilema: mama norėtų sugrįžti į darbą, o pediatrai pataria tokį mažylį kuo ilgiau palaikyti namuose. Jeigu vaiko imunitetas silpnas, darželyje jis dar dažniau sirgs. Sergantiems lėtinėmis ligomis vaikams, pavyzdžiui, – laringitu, sinusitu, bronchine astma; kolektyve taip pat prasčiau seksis. Ypatingo mamos rūpesčio reikia labai jautriam vaikui.

Ypatingas dėmesys – sveikatai

Tokiems vaikučiams reikia ypatingos priežiūros ir dėmesio, kurių jiems nesuteiks įprastiniame darželyje. Pasisekė mažiesiems vilniečiams: jie gali lankyti darželinukų sveikatingumo grupę „Auk sveikas“, kuri įsikūrė nuostabiame pušyne. Mažiesiems pritaikytos renovuotos vaikų reabilitacijos centro „Pušyno kelias“ patalpos. Čia vaikų laukia 2–4 metukų, 4–7 metukų, taip pat – paruošiamoji grupės. Į darželį paprasta nukeliauti ir visuomeniniu, ir individualiu transportu.

Šis darželis skiriasi nuo įprastinio, nes čia mažyliams teikiamos ne tik vaikų darželio, bet ir individualios reabilitacinės paslaugos: logoterapija, ergoterapija, kineziterapija, fizioterapija, hidroterapija.

Taigi, šis darželis – išskirtinis individualiu dėmesiu kiekvieno vaiko sveikatai:

– visus vaikus prižiūri gydytojas pediatras;

– alergiškam vaikui pritaikoma individuali dieta pagal jo poreikius;

– vaikai, lankantys sveikatingumo grupę „Auk sveikas“, gali gauti visų reabilitacijos centre dirbančių gydytojų specialistų – psichologo, alergologo, pulmonologo, reabilitologo, dermatologo, LOR – konsultacijas ir gydymą; individualiai pritaikytas reabilitacines procedūras ;

– po ligos vaikui paskirtą gydymą galima pratęsti darželio sveikatingumo grupėje ;

– kiekvieną dieną vaikai mankštinasi sporto salėje, o mankštą veda kvalifikuoti kineziterapeutai ;

– du kartus per savaitę vaikai sportuoja baseine, kuris yra tame pačiame pastate, kaip ir grupė.

Draugiška ir kūrybiška aplinka

Grupėje sukurta funkcionali aplinka. Patrauklūs žaislai ir darbo priemonės, jaukios veiklos erdvės. Vaikas gali rinktis veiklą, draugus, laisvai judėti iš vienos erdvės į kitą.

Vaikų pedagogai orientuojasi į ugdymą pavyzdžiu (sudomina veikla, partneryste su kitais vaikais).

Skatinamas vaikų kūrybingumas (interpretuoti, kurti, atrasti). Vaiko sumanymai pastebimi, gerbiami, palaikomi, drauge priimami sprendimai.

Vaikas visada sulaukia pritarimo, jo veikla gerbiama ir laikoma vertinga patirtimi, vaikas skatinamas, pagiriamas ir jo veikla džiaugiasi visi kartu.

Vaikų poilsiui ir smagiam laisvalaikiui grupės pedagogės išnaudoja palankias aplinkos ir gamtos sąlygas: organizuoja ekskursijas, išvykas miško takais, žaidimus gamtoje.

Profesionalus ugdymas

Ugdymas lopšelio – darželio grupėje “Auk sveikas” organizuojamas pagal 2007 m. “Ikimokyklinio amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymo” programą, orientuojantis į vaikų kompetencijų (sveikatos saugojimo, pažinimo, komunikavimo, meninę ir socialinę) ugdymo(si) plėtojimą. Vaikai tobulina gebėjimus, puoselėja kalbą, perima savo tautos kultūrą, papročius ir tradicijas. Ugdymas vyksta savitarpio pagarba, bendravimo ir bendradarbiavimo kultūra grįstoje aplinkoje. Vaikai skatinami branginti savo ir kitų darbą, saugoti savo ir kitų sveikatą.

Prieš išleidžiant vaiką į ugdymo įstaigą, dažniausiai domimasi mokyklos aplinka, joje puoselėjamomis tradicijomis, vertybėmis, pedagogų gebėjimu sudominti mokinius. Bet ne mažiau svarbu pasirūpinti būsimojo mokinuko sveikata, todėl pirmiausiai tėveliams norime priminti, jeigu dar nepatikrinote savo atžalos sveikatos, paskubėkite tai padaryti kuo greičiau, nes vaiko sveikatos pažymėjimą į mokyklą būtina pristatyti iki rugsėjo 15 dienos. Uždelsus, tai padaryti bus labai sudėtinga, kadangi prie gydytojų kabinetų nusidrieks ilgiausios eilės.

Profilaktiniai vaikų sveikatos patikrinimai turi būti atliekami kasmet ir yra nemokami.

Kartais tenka išgirsti kai kurių tėvelių nuomonę, jog profilaktiniai sveikatos tikrinimai yra tik formalumas. Tai labai klaidinga nuostata, nes profilaktiniai tikrinimai ne tik padeda laiku nustatyti ir gydyti negalavimus ar sveikatos sutrikimus, bet ir suteikia puikią galimybę su savo šeimos gydytoju aptarti pagrindinius ligų prevencijos bei sveiko gyvenimo būdo ugdymo principus.

Prireikus vaikas bus siunčiamas konsultuotis pas gydytojus specialistus, jam bus atlikti papildomi reikalingi tyrimai.

Jei vaikas turi sveikatos sutrikimų, šeimos gydytojas nurodo, kokių rekomendacijų (mitybos, fizinės veiklos apribojimo) laikantis vaikas gali dalyvauti mokykloje vykdomoje ugdymo veikloje.
Taip pat Vaiko sveikatos pažymėjime nurodoma, kokios skubios pagalbos dėl alergijos ar lėtinių ligų vaikui gali prireikti mokykloje.

Už rekomendacijų, kurias nurodo Vaiko sveikatos pažymėjimą išrašantis šeimos gydytojas ar pediatras, laikymąsi atsako pats vaikas, jo tėvai ar globėjai, o mokyklos visuomenės sveikatos priežiūros specialistas padeda užtikrinti šių rekomendacijų įgyvendinimą ugdymo įstaigoje.

Atlikus Vilniaus miesto moksleivių sveikatos duomenų analizę, paaiškėjo, kad tik trečdalis Vilniaus miesto bendrojo ugdymo mokyklų mokinių neturi sveikatos sutrikimų, todėl į vaiko sveikatos patikrą reikia žiūrėti labai atsakingai.

Bene svarbiausias kiekvieno mokinio atributas, turintis tiesioginę įtaką jo sveikatai, yra kuprinė, Kokia gi turi būti „draugiška kuprinė”, kuri nežalotų besiformuojančio stuburo ir nesudarytų sąlygų atsirasti laikysenos sutrikimams.

Laikysena – tai sveikatos atspindys, nuo jos priklauso ne tik kūno grožis, bet ir krūtinės ląstos, dubens, galūnių kaulų ir vidaus organų vystymasis. Deja, skeleto-raumenų sistemos sutrikimai nustatomi net trečdaliui patikrintų mokinių.

Mokyklinę kuprinę rinkitės su diržais ir rankenėle. Diržų ilgis turi būti reguliuojamas, o plotis būti ne siauresnis kaip 3,5 cm.

Rūpinantis vaikų saugumu, mokyklinių kuprinių išorinėje pusėje turi būti pritvirtinti atšvaitai.

Na ir svarbiausia – mokyklinės kuprinės svoris. Kuprinė, skirta pradinukams turėtų sverti ne daugiau 700 g, vyresniųjų klasių moksleivių – ne daugiau 1000 g.

Kadangi Lietuvoje labai aktuali „sunkios kuprinės” problema, tėveliai turėtų pastoviai kontroliuoti savo atžalų kuprines. Pradinukai į jas dažnai susikrauna ne tik visas turimas knygas bei kitas mokymuisi skirtas priemones, bet ir mylimiausius žaislus.

Mokslininkų tyrimais įrodyta, kad per daug sveriančios ar netinkamai nešiojamos kuprinės sukelia kaklo, pečių, nugaros skausmus, apsunkina kvėpavimą, formuoja ydingą laikyseną, sukelia jaunatvinę osteochondrozę (stuburo tarpslankstelinių diskų ligą).

Vaikams rekomenduojam nešti ne sunkesnę kaip 10 proc. savo svorio kuprinę, kuri turi būti su dviem diržais ir nešama taisyklingai užsidėjus ant pečių.

Didžiausią mokyklinių kuprinių turinio dalį sudaro vadovėliai. Vadovėlis 1-4 klasėms turi sverti ne daugiau kaip 300 g, 5-8 klasėms – 400 g, 9-10 klasėms – 500 g ir 11-12 klasėms – ne daugiau kaip 600 g.

Visos mokyklinės prekės, teikiamos į rinką, turi būti paženklintos teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu mokyklinės prekės, naudojamos pagal paskirtį ar numanomu būdu, gali turėti tam tikros rizikos vaikų sveikatai, į tai turi būti aiškiai atkreiptas dėmesys.

Labai svarbu moksleiviui sukurti tinkamą mokymosi aplinką. Rašomasis stalas ir kėdė turi būti pritaikyti pagal ūgį. Vaikui tiesiai atsisėdus, stalo kraštas turi būti tokiame aukštyje, kad, atsirėmęs alkūnėmis į stalo paviršių, rodomuoju pirštu pasiektų išorinį akies kraštą, o jo pečiai nepakiltų. Kėdė turėtų būti aukštu atlošu, prisitaikančiu prie fiziologinių stuburo linkių. Vaikui sėdint, jo kojos į žemę turi remtis stačiu kampu.

Stalą rekomenduojama statyti šonu taip, kad langas būtų sėdinčiojo vaiko kairėje, jei jis yra dešiniarankis, arba dešinėje, jei yra kairiarankis. Rekomenduojama papildomai įrengti ir vietinį apšvietimą. Stalinės lempos šviesa neturi būti per ryški, geriausiai tinka 60-80 vatų lemputė.

Sėdint prie stalo:

• nugara turi būti tiesi;
• kūno svoris pasiskirstęs tolygiai ant abiejų sėdmenų;
• pilvas įtrauktas;
• pečiai laisvai nuleisti;
• galva pakelta;
• pėdos turi tvirtai remtis į grindis;
• per alkūnes sulenktos rankos turi gulėti ant stalo lygiagrečiai grindims.

Kad vaikas augtų sveikas, labai svarbu nuo pat mažens formuoti sveikos ir saugios gyvensenos įpročius. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti fizinio aktyvumo skatinimui. Pagal PSO rekomendacijas vaikas kiekvieną dieną turėtų būti fiziškai aktyvus ne mažiau kaip 1 valandą. Deja, apklausų duomenimis tik 15,5 proc. mokinių fizinis aktyvumas atitinka šias rekomendacijas.

Augančiam vaikui ne mažiau svarbi mityba. Grūdų produktai, daržovės ir vaisiai – rekomenduojami didesnės biologinės vertės maisto produktai. Deja, apklausos duomenimis daržoves kartą ar kelis kartus per dieną vartoja tik 22,4 proc. moksleivių, vaisius – trečdalis. Nevisavertę vaikų mitybą atskleidė faktas, kad nemaža dalis jų kasdien vartoja mažos maistinės vertės produktus. Saldainių ir šokolado kartą ar kelis kartus per dieną valgė kas ketvirtas (23,3 proc.) mokinys, torto, pyragaičių ir sausainių – 7,5 proc., bulvių traškučiais užkandžiavo 5,4 proc. vaikų, kokakolos ir kitų gazuotų gėrimų kasdien gėrė kas dešimtas mokinys (10,2 proc.).

Pratinkite savo atžalas kasdien valgyti pusryčius. Vaikai, valgantys sočius pusryčius, būna darbingesni, geriau koncentruoja dėmesį, jų geresnė atmintis bei nuotaika, rečiau būna nutukę.
Ką duoti pusryčiams? Rekomenduojami sudėtiniai angliavandeniai – košės, dribsniai, kiti grūdų produktai. Būtent sudėtiniai angliavandeniai suteikia energijos dienos pradžiai, pagerina smegenų veiklą (taigi ir nuotaiką, atmintį, dėmesį).

Ne mažesnis galvos skausmas tėveliams, kam priešpiečiams skirtus pinigėlius išleidžia jų vaikas. Vaikų maitinimą mokyklose reglamentuoja teisės aktai, kuriais draudžiama mokykloje prekiauti traškučiais, riebaluose virtais gaminiais, saldumynais, konditerijos gaminiais su kremu, gazuotais bei energiniais gėrimais. Tačiau neretai vaikai šių produktų nusiperka šalia mokyklų esančiose parduotuvėse.

Geriausias šios problemos sprendimo būdas – įdėti jiems maisto iš namų. Tai galėtų būti sumuštiniai su virta mėsa, sūrio lazdelės, jogurtas, daržovės, vaisiai.

Bendrojo ugdymo mokyklose kasdien organizuojami pietūs, kurių metu visiems vaikams sudaromos sąlygos pavalgyti šilto visaverčio maisto. Maistas gaminamas laikantis nustatytų maisto saugos ir maisto tvarkymo reikalavimų bei atsižvelgiant į rekomenduojamas paros ir maistinių medžiagų normas, todėl pietus mokykloje valgyti yra saugu ir sveika. Be to vienas iš karštų patiekalų būna tausojantis virškinimo sistemą – pagamintas verdant vandenyje ar garuose arba troškintas.

Tikimės, kad mūsų patarimai Jums bus naudingi ir naujieji mokslo metai bus sveiki ir darbingi!

Liudmila Sliaužienė
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro
Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros skyriaus vedėja

Susijusios temos:

[inpagepostlist_search mokykla ir sveikata]