MAMŲ ISTORIJOS

Motinystė, paskatinusi projektą, kviečiantį bendrauti mamas

VASAROS VAISTINĖLĖ

Vasarinis peršalimas: ką daryti, kad neapkarstų atostogos.  Alerginis rinitas – kaip sumažinti negalavimus? Suviduriavote kelionėje – kas kaltas ir ką daryti? Vabzdžių įkandimų pavojai

PATARIA GYDYTOJAS

Gydytojas A. Vingras Apie pilvuko pūtimą 

BŪKIME SVEIKUČIAI

Progresuojančios trumparegystės epidemija: iššūkis augančioms akims. Geležis maiste: kodėl neužtenka? Ką vaikas valgo vasarą?

VERTA ŽINOTI

Tėvų namų darbai prieš vaiko vasaros atostogas. Apsauga nuo saulės – geriausi sprendimai

KŪDIKIS

Laktozės netoleravimas: atmintinė kūdikių tėvams

MAMYTĖ

Psichologė K. Tarnauskienė Ar man žindyti viešai?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. vasara

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓
[raw]

[/raw]

Įgėlė bitė, vapsva, kamanė ar širšė

Geliančių vabzdžių įkandimai skausmingi, o bitė dar ir palieka geluonį. Šie vabzdžiai gelia tik besigindami ir nesiurbia kraujo, tačiau gali sutrikdyti sveikatą, nes sušvirkščia nuodų. Reakcija į juos pasireiškia greitai – per keletą minučių. Įkandimo vieta paburksta, parausta, atsiranda niežulys, deginimas, ūmus skausmas.

Širšės, vapsvos ir kamanės geluonies nepalieka, nežūsta ir gali gelti ne kartą. Jei žaizdoje liko bitės geluonis, jį būtina kuo skubiau ištraukti, kad į organizmą patektų mažiau nuodų.

Geluonį ištrauksite braukdami per odą buku peilio galu ar kitu smailiu daiktu. Nepatariama naudoti pinceto, nes galite suspausti geluonį ir ištekės daugiau nuodų. Ištraukę geluonį, įkandimo vietą nuplaukite su muilu, tada galite dezinfekuotispecialiu odai skirtu antiseptiku. Netepkite spiritu, actu, sodos tirpalu ar grynu eteriniu aliejumi, nes dar labiau sudirginsite.

Patinimas sumažės įkandimo vietą keletą kartų per dieną po 10 minučių pašaldant į marlę suvyniotu leduku, šalčio maišeliu arba šaltame vandenyje suvilgyto rankšluosčio kompresu. Taip pat – pažeistą vietą palaikius pakeltą.

Labai svarbu nekasyti sugeltos odos, nes dar labiau niežtės, o per įbrėžimus gali patekti infekcija. Galima naudoti specialųvabzdžių įkandimų simptomams mažinti skirtą pieštuką, kremą ar gelį, kurių sudėtyje yra raminančių, perštėjimą ir niežulį mažinančių augalinių medžiagų.

Jeigu labai skauda, padės vaistai nuo skausmo. Esant stipresnei alerginei reakcijai, reikės išgerti antihistamininį vaistą, kurį patariama visuomet turėti į alergijas linkusiems žmonėms.

Jei sutrinka kvėpavimas, nukrenta kraujospūdis, atsiranda dusulys, švokštimas, pykinimas, vėmimas, galvos svaigimas, kvieskite greitąją pagalbą. Stiprus, išplitęs į galūnę tinimas, galvos svaigimas, dusulys, silpnumas, pykinimas gali būti Kvinkės edemos ar anafilaksijos požymiai, ypatingai sunki alergijos pasekmė – anafilaksinis šokas. Itin alergiškiems žmonėms geriausia visada turėti adrenalino švirkštą. Preparatą reikia suleisti nelaukiant simptomų – iš karto po įgėlimo.

Jeigu įkando vabzdys, kuriam žmogus yra alergiškas, geriausia nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą, kad išvengtumėte anafilaksinio šoko.

Kas padeda apkandžiojus uodams, sparvoms ir mašalams?

Kraujasiurbių įkandimai labai skausmingi. Įsisiurbę vabzdžiai po oda suleidžia seilių su krešėjimą stabdančia medžiaga, kad galėtų daugiau prisisiurbti kraujo. Tai sukelia paraudimą, niežėjimą, skausmą, patinimą, nedidelį bėrimą. Uodo, mašalo ar kito vabzdžio įkandimo vietoje gali susidaryti odos iškilimas, bet stipresnių simptomų paprastai nebūna.

Vietinė alerginė reakcija nekelia grėsmės nealergiško suaugusiojo ar vaiko sveikatai. Tačiau nepamirškite, kad nusikasius susidaro palankios sąlygos išsivystyti odos infekcijai. Odos sudirgimas apkandžiojus kraujasiurbiui sumažės nuplovus pažeistą vietą švariu vandeniu su muilu arba ją dezinfekavus. Tada šiek tiek pašaldykite. Įkandimo vietą rekomenduojama patepti specialiu niežėjimą ir patinimą mažinančiu pieštuku, kremu ar geliu.

Tačiau kai kuriems žmonėms, įkandus uodui, gali prireikti antihistamininio preparato ir gydytojo. Alerginė reakcija gali atsirasti silpną imunitetą turintiems žmonėms. Ištinsta didesnis odos plotas, atsiranda bėrimai, pakyla temperatūra, skauda galvą.

Saugokitės skruzdėlių

Sudirginti odą gali ir skruzdės. Organinė skruzdžių rūgštis yra pagrindinė dalis jų išskiriamų nuodų, kuriuos vabzdys naudoja gindamasis. Patekus jiems ant odos atsiranda perštėjimas, bėrimas, niežulys. Kai kurių skruzdėlių rūšių įkandimai nėra itin skausmingi. Bet alergiškam žmogui ir šie vabzdžiai gali sukelti didesnių problemų. Pažeistą vietą taip pat patariama nuplauti šaltu vandeniu su muilu ir pašaldyti.

Ką daryti, jei įsisiurbė erkė?

Erkės įkandimas yra neskausmingas, todėl dažnai žmogus jo nepajunta. Mat jos seilėse, kuriomis iškart suvilgo žaizdelę, yra nuskausminančių kraujo krešėjimą stabdančių medžiagų.

Aptikus erkę, reikia veikti greitai, nes kuo ilgiau ji bus įsisiurbusi, tuo didesnė tikimybė užsikrėsti. Šie voragyviai perneša mikroorganizmus, sukeliančius sunkias ligas: erkinį encefalitą, Laimo ligą ir erlichiozę. Laimo liga užsikrečiama, kai erkė būna įsisiurbusi pusantros – dvi paras, o erkiniu encefalitu šis voragyvis gali užkrėsti per kelias minutes.

Pincetu arba specialiu traukikliu suimkite erkę kuo arčiau odos ir staigiai ją ištraukite, tada dezinfekuokite įkandimo vietą. Jeigu liks erkės galva – nesibaiminkite – ji nukris. Belieka stebėti savijautą ir įkandimo vietą.

Laimo ligą gali išduoti raudonai apibrėžtas apskritimas, kuris plečiasi aplink įkandimo vietą. Gali skaudėti galvą, pakilti temperatūra, pasidaryti silpna. Į gydytojus reikia kreiptis tik tuomet, kai apskritimo skersmuo išsiplečia iki 5 centimetrų. Laimo ligai gydyti skiriami vaistai.

Erkinis encefalitas – sunki virusinė infekcinė liga, be to, nėra specifinio jos gydymo. Gripą primenantys simptomai pajuntami tik per 1–2 savaites po įkandimo. Tai yra karščiavimas, raumenų skausmai, silpnumas. Per penkias–šešias dienas jie išnyksta. Organizmas gali pats įveikti šią infekciją, tačiau pasiseka ne visada. Po kelių dienų ar savaitės gali atsirasti karščiavimas, galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, traukuliai, gali sutrikti koordinacija, t. y. prasideda antroji ligos fazė ir reikia skubiai vykti į ligoninę.

Veiksmingiausia apsaugos priemonė nuo sunkios erkinio encefalito ligos yra skiepai. Imunitetas formuojasi ne tik po jų, bet ir persirgus šia liga. Po Laimo ligos imunitetas nesusidaro, todėl galima užsikrėsti pakartotinai.

Kaip apsisaugoti nuo įkyrių vabzdžių?

Venkite erkių mėgstamų žolynų, miškingų vietovių. Vietą iškylai rinkitės ten, kur šalia nėra skruzdėlynų. Pastebėję vabzdžius nemojuokite rankomis – staigūs judesiai gali išprovokuoti gynybą.

Kad išvengtumėte vabzdžių puolimo, nesikvėpinkite, nenaudokite kvapnių muilų ir kremų. Blizgančius papuošalus palikite namuose, nevilkėkite ryškių ir tamsių drabužių. Lauke dėvėkite kūną dengiančius drabužius, kepurę.

Neuždengtoms kūno vietoms apsaugoti naudokite repelentus, kurių yra pritaikytų įvairaus amžiaus žmonėms.Vaikams geriausia rinktis natūralesnius, pagamintus iš eterinių aliejų, suteikiančius gerą apsaugą, bet nedirginančius odos.

Parengė Undinė Gilė

MAMŲ ISTORIJOS.

VASAROS PAVOJAI. Kad saulė nenudegintų ir vanduo neišgąsdintų. Apkandžiojo vabzdys – ką daryti? Betadine®: visko gali pasitaikyti / nutikti. Virusai nesnaudžia ir vasarą – kaip apsisaugoti?

PATARIA GYDYTOJAS. Gydytojas Algimantas Vingras Apie dilgėlinę ir niežulį.                      

BŪKIME SVEIKUČIAI. Tinkamas vanduo būsimoms ir maitinančioms mamoms – geriausia žemės gelmių dovana. Kaip nepritrūkti geležies nekeičiant mitybos įpročių.

MAMYTĖ. Psichologė K. Tarnauskienė Žindymas ir mamos emocinė gerovė.  

MOTERS SVEIKATA. Kaip išvengti vasarinių pavojų intymiai sveikatai? Intymių vietų uždegimai: kaip atpažinti?

VAIKAS LAUKE. Lauke su kūdikiu vasaros karštyje.     

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. vasara

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓ 

[raw]

[/raw]

 Gamtoje tykantis didelis pavojus – erkės

Pavojingiausias kraujasiurbis yra erkė, nes ji perneša sunkių ligų – encefalito ir Laimo ligos –sukėlėjus. Nuo erkinio encefalito galime apsisaugoti pasiskiepiję, tačiau nuo Laimo ligos skiepų nėra. Bėda dar ir ta, kad įsisiurbusios erkės galime nepajausti, nes jos seilėse yra skausmą slopinančių medžiagų. Nepastebėtas šis gyvis gali siurbti kraują net keliolika dienų.

Erkės įkandimo vietoje atsiranda specifinis bėrimas – raudonas apskritimas, po jo yra nepakitusios spalvos odos apskritimas ir dar vienas paraudusios odos ratas. Tačiau gali būti ir vientisas paraudęs odos plotas, kurio centre – tamsesnis apskritimas.

Grįžę iš lauko visada gerai apsižiūrėkite. Jei įsisiurbė erkė, ištraukite. Pažeistą vietą nuplaukite vandeniu su muilu ir dezinfekuokite. Apie 2 savaites stebėkite savo būklę, ar keičiasi įsisiurbimo vieta, o jei kyla temperatūra, skauda gerklę, galvą ar atsiranda galvos svaigimas, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Uodai, upiniai mašalai ir sparvos

Manote, kad uodai yra nekenksmingi? Deja, šie vabzdžiai gali būti maliarijos, encefalito platintojai. Uodai kanda skaudžiai, įkandimo vietą niežti. Vizualiai uodų įkandimai atrodo kaip rausvos papulės ant odos, turinčios apskritimo, lašo kontūrus. Jei įkandimo vietą nukasysite, ji paraus, nes uodo seilių pateks į aplinkinius audinius, o tai sustiprins odos reakciją.

Pernešti įvairius patogenus gali ir upiniai mašalai. Be to, jų įkandimai gali sukelti stiprią alerginę reakciją. Šie gyviai mėgsta pulti visu pulku. Dėl upinių mašalų seilėse esančių nuskausminančių medžiagų jiems įkandus neskauda, tačiau seilėse yra toksinų, todėl oda parausta, patinsta, niežti, atsiranda papulės.

Sparvos labiausiai kanda maudynių metu, kai žmogus yra šlapias. Jos kanda skaudžiai, pažeistą odą degina, ji parausta, atsiranda nedidelė papulė, kartais ir pūlinys. Kartais šiek tiek pakyla temperatūra, suprastėja savijauta.

Gamtoje gali apipulti ir skruzdėlės. Jų išskiriama organinė skruzdžių rūgštis labai dirgina odą, sukelia perštėjimą, bėrimą ir stiprų niežulį.

Svarbiausia – sumažinti niežulį

Uodų, mašalų įkandimų sukeltos odos reakcijos dažniausiai praeina savaime ir grėsmės sveikatai nekelia, retai prireikia medikų pagalbos. Svarbiausia – nekasyti apkandžiotų vietų, nes su vabzdžio seilėmis patekę nuodai pasklis plačiau ir lėčiau gis pažeista vieta. Be to, kasydami pažeisime odą, o tada žaizdelė gali supūliuoti.

Todėl, įkandus vabzdžiui, svarbu sumažinti niežulį.  Tam įkandimo vietą nuplaukite vandeniu su muilu ir dezinfekuokite. Galite pašaldyti kompresu, ledu arba kitu šaltu daiktu. Sumažinti niežulį padeda specialios priemonės: kremai, losjonai, skirti naudoti po vabzdžių įkandimo.

 Bitės, širšės ir vapsvos – ypač pavojingos alergiškam žmogui

Bičių, širšių, vapsvų įgėlimai labai skausmingi, jų vietoje oda akimirksniu patinsta ir parausta. Alergiškam žmogui vabzdžių įgėlimai gali sukelti rimtą sveikatos sutrikimą – stiprią alerginę reakciją anafilaksiją. Bėrimai išplinta, apima silpnumas, galvos svaigimas, atsiranda dusulys, kosulys, užgula nosį, krinta kraujospūdis, alpstama, prarandama sąmonė. Pavojingiausia alerginė reakcija – anafilaksinis šokas, dėl kurio žmogus gali mirti.

Ištikus anafilaksijai geriausia padeda adrenalinas. Vabzdžių įgėlimams alergiški žmonės turi nešiotis adrenalino švirkštą ir nedelsdami susileisti vaistą bei kviesti medikus. Pavojingi vabzdžių įgėlimai akių srityje, į liežuvį ar burną. Tokiu atveju nedelsdami išgerkite antihistamininių vaistų ir kvieskite greitąją pagalbą.

Jeigu įgėlus bitei liko geluonis, kuo greičiau jį ištraukite (įgėlus vapsvai ar širšei geluonis nelieka). Braukite jį nagu, peiliu ar kitu daiktu iš apačios. Nespauskite pirštais ar pincetu, nes nuodų maišelio turinys pateks į kraują.

Įgėlimo vietą dezinfekuokite antiseptiku, vėsinkite. Geriausia visada turėti specialų uždegimą mažinantį tepalą ar kremą, skirtą naudoti po vabzdžių įgėlimų ar įkandimų. Tokia priemonė padės sumažinti įgėlimų sukeltą niežulį, tinimą ir bėrimą.

Stengiamės apsisaugoti

Apsisaugoti nuo vabzdžių antpuolių padės šios taisyklės:

• apsaugai nuo erkių vilkėkite šviesius drabužius: palaidinę su ilgomis rankovėmis ir ilgas kelnes, kurių galus geriausia sukišti į kojines, nepamirškite galvos apdangalo;
• naudokite vabzdžius atbaidančius repelentus. Tačiau nepamirškite, kad šios priemonės neapsaugos nuo bičių, vapsvų ir širšių;
• atvirus langus ir duris užblokuokite tinkleliu;
• venkite žydinčių pievų, gėlynų, sodų, kuriose yra daug vabzdžių;
• nedėvėkite ryškiaspalvių drabužių;
• nenaudokite kvepalų ir kvapnios kosmetikos, jei vykstate į gamtą, nes šie kvapai pritraukia bites ir vapsvas;
• geliančius vabzdžius taip pat vilioja saldumynai, vaisiai ar saldūs gėrimai. Todėl neduokite jų vaikams lauke.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Kada sunerimti įkandus kraujasiurbiui?

Įkandus uodui, erkei, mašalui ir kitam kraujasiurbiui oda parausta, patinsta, įkandimo vietą niežti ir skauda. Mat, vabzdžiai su seilėmis į odą įleidžia kraujo krešėjimą stabdančios medžiagos (antikoagulianto). Ypač skausmingi sparvų įkandimai: paraudusioje pažeistoje vietoje atsiranda nedidelė papulė, kartais ir pūlinys, gali suprastėti savijauta, šiek tiek pakilti temperatūra. Esant daugybiniams upinių mašalų įkandimams gali atsirasti pulso, temperatūros, kvėpavimo pakitimai.

Jei savijauta išlieka normali, o įkandimo vieta patino nestipriai, temperatūra nepakyla, padės paprastos priemonės. Pirmiausia, negalima kasyti pažeistos vietos, nes niežės dar labiau ir dėl įdrėskimų gali kilti infekcija. Tinimą ir skausmą mažina šaltas kompresas ar ledas. Sudirgusiai, niežtinčiai odai nuraminti galima naudoti tepalus su antihistamininiais preparatais ir anestetikais.

Paprastai tokių kraujasiurbių kaip uodai ar mašalai įkandimai nėra pavojingi ir nemalonūs reiškiniai greitai išnyksta. Tačiau kai kurie žmonės yra alergiški vabzdžių nuodams, be to, vabzdžiai gali užkrėsti pavojinga infekcine liga, todėl reikia jų saugotis.

Uodai gali būti daugelio virusų nešiotojai, erkės gali užkrėsti Laimo liga ir encefalitu. Įkandus erkei, vabzdį reikia ištraukti (pavyzdžiui, pincetu) ir galima nusiųsti ištyrimui į laboratoriją. Tolesnis gydymas priklausys nuo tyrimo rezultatų.

Nedelsiant reikia kreiptis į medikus, jeigu pasunkėjo kvėpavimas, atsirado karščiavimas, vėmimas, didelis patinimas ir kiti nerimą keliantys požymiai.

Pavojingiausi – geliantys vabzdžiai

Bitės, širšės ir vapsvos dažnai sukelia alergines reakcijas. Reikėtų stengtis vengti tų vietų, kur daug tokių vabzdžių, dėvėti uždarus drabužius, saugoti veidą. Atminkite, kad bitės puola tada, kai ginasi. Širšės ir vapsvos gali įgelti be jokios priežasties.

Bitės, širšės ar vapsvos sugeltos odos vietos patinimas, paraudimas ir skausmas nėra pavojingas, ir šiuos nemalonius simptomus numalšina vietinės priemonės. Bet jeigu patinimas išplito toliau nuo sugeltos vietos, skauda, svaigsta galva, pakyla temperatūra, taip pat, jei patinimas nemažėja 1–2 paras, reikia gydytojo pagalbos.  

Alergiškiems žmonėms net vienos bitės įgėlimas gali sukelti gyvybei pavojingą anafilaksinę reakciją, kai išberia visą kūną, trūksta oro, krinta kraujospūdis, vystosi šokas – sunkiausia organizmo reakcija. Tuomet atsiranda dusulys, silpnumas, svaigsta galva, pykina, žmogus netenka sąmonės. Šiuo atveju svarbu suleisti adrenalino dozę ir nedelsiant kviesti medikus. Vabzdžių įgėlimams jautriam žmogui visada reikia turėti švirkštą su adrenalinu. Ypač didelis pavojus daug kartų įgėlus bitėms ar širšėms.

Net ir nealergiškam žmogui pavojingas įgėlimas arti akies, į liežuvį ar kitą burnos vietą. Tinstant lūpoms, gerkloms, liežuviui galima tiesiog uždusti. Todėl nedelsiant nukentėjusiajam duokite išgerti antihistamininių vaistų ir kvieskite greitąją pagalbą.

Visada reikia suteikti pirmąją pagalbą. Jei žaizdoje liko bitės geluonis, jį reikia skubiai ištraukti, kad kuo mažiau nuodų patektų į organizmą (vapsvos, širšės ir kamanės geluonies nepalieka). Traukdami geluonį jo nesuspauskite, geriausia jį nubraukti į šoną plastikine kortele arba bukuoju peilio kraštu.

Ištraukus geluonį, sugeltą vietą būtina dezinfekuoti antiseptiku. Jei neturite jokių priemonių, sumažinti uždegimą ir tvinksėjimą padės šaltas vanduo. Ant sugeltos vietos galite uždėti šaltą kompresą arba į audinį įvyniotų ledukų, šalto gėrimo butelį ar kitą šaltą daiktą. Pažeistą odą šaldykite maždaug 10 minučių – tai mažina tinimą ir niežulį. Patinusią galūnę patariama laikyti pakeltą, kad sumažėtų tinimas ir skausmas.

Kai padeda paprastos priemonės

Jeigu, įkandus ar sugėlus vabzdžiui, atsiranda tik vietinės odos reakcijos – pažeistos odos vietos skausmas, patinimas ir paraudimas, medikų pagalbos dažniausiai neprireikia. Sukandžiotai ar sugeltai odai nuraminti patariama naudoti vietinius anestetikus, analgetikus, alergijos simptomus ir uždegimą mažinančius preparatus.

Galima įsigyti specialų kremą, kuris padės numalšinti odos niežėjimą ar dilgčiojimą, įkandus bet kokiam vabzdžiui. Vienas iš komponentų tokių kremų sudėtyje yra baltasis ichtiolas, kuris pasižymi antibakteriniu, antiseptiniu ir uždegimą slopinančiu poveikiu, minkština odą ir gerina jos kraujotaką. Dažna pažeistai odai skirtų priežiūros priemonių sudėtinė dalis cinko oksidas, naudojamas sudirgusios, paraudusios odos dezinfekavimui, minkštinimui bei raminimui.

Parengė Undinė Gilė

MAMŲ ISTORIJOS.

KŪDIKIS. Pilvuką užpuolė diegliai – kaip juos išvaryti. Žuvų taukai: itin svarbūs nėštumo metu ir žindant. Kad būsimam vaikeliui nepritrūktų geležies.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Vitamino D poveikis vaikų imuninei sistemai. Vaikiški akinių rėmeliai. Viskas, ką reikia žinoti apie juos.

SVEIKA MITYBA. Vaisiai ir uogos kūdikio meniu. Vaiko mityba – svarbu ir maisto produktai, ir režimas. Vanduo – geriausias vasaros gėrimas.

VASAROS PAVOJAI. Vabzdžių įkandimai ir įgėlimai – ką daryti nukentėjus? Net nedidele žaizdele reikia tinkamai pasirūpinti. Kad vasaros malonumai netaptų pavojingi.

VASAROS LIGOS. Vasarinė sloga – ne tokia paprasta, kaip atrodo. Kaip išvengti vasarinių žarnyno infekcijų.

MAMYTĖ. Makšties uždegimai: kai priežastys glūdi organizme. Psichologė K. Tarnauskienė Patiriu žindymo aversiją. Kaip padėti sau?

VERTA ŽINOTI. Gydytojas A. Vingras Pykinimas kelionėje (jūros liga)

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 metų vasara

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

[raw]

[/raw]

Uodai: dažniausiai nepavojingi, bet geriausia saugotis

Uodai – įprastiniai vasaros palydovai, kurių nelaikome itin pavojingais, dauguma uodų įkandimų labai nepakenkia, o niežulys ir patinimai praeina per kelias dienas, tačiau taip yra ne visada. Uodų įkandimai gali sukelti alergines reakcijas. Jeigu įkandimo vieta labai ištinsta, krečia šaltis, pila prakaitas, sutrinka kvėpavimas, pakyla temperatūra, reikia kreiptis į gydytoją.

Net jei uodų įkandimai ir nesukelia alerginės reakcijos, vis tiek atsiranda patinimų ir niežti. Todėl patariama sukandžiotą vietą iškart šaldyti, pavyzdžiui, pridėti ledo kubelių ar sušaldytą maisto produktą, tinka ir tekantis šaltas vanduo. Mat šaltis slopina tinimą ir mažina niežulį. Odos sudirginimus susilpnins po vabzdžių įkandimų padedantis tepalas, kurį galite nusipirkti vaistinėje. Kai kurie tepalai dar ir dezinfekuoja odą.

Įkandimo vietą patariama uždengti drabužiais, kad vaikas, kasydamasis neužterštų odos nešvarumais. Priešingu atveju infekcija gali patekti į žaizdas ir sukelti uždegimą.

Apsisaugoti nuo uodų galime vabzdžius atbaidančiais purškalais, tepalais ir emulsijomis (vadinamaisiais repelentais). Tačiau renkantis šias priemones svarbu atidžiai perskaityti instrukciją ir pirkti tik tas, kurias galima naudoti tam tikro amžiaus vaikui. Mažiems vaikams tinka toli gražu ne visi repelentai, kai kurie gali turėti toksinį poveikį.

Kūdikių iki vienerių metų nedera tepti ar purkšti jokiais repelentais. Šias priemones galima naudoti tik ant drabužėlių bei vežimėlio kraštų. Apsaugoti vežimėlyje miegantį kūdikį galima uždengus jį tinkleliu arba kitu plonu audiniu

Vapsvų, bičių, širšių sugėlimų pavojai

Tai agresyvesni vabzdžiai nei uodai, todėl jų įgėlimai vaikams gali sukelti stipresnes reakcijas. O jei vaikas yra alergiškas vapsvų ar bičių nuodams, įgėlus šiems vabzdžiams gali atsirasti stipri alerginė reakcija – anafilaksinis šokas. Tada sutrinka vaiko kvėpavimas, gali sutinti liežuvis ir gerklė, jis gali prarasti sąmonę. Pastebėję nerimą keliančius požymius, skubiai kvieskite greitąją pagalbą. Didelės įtakos turi ir įgėlimų kiekis. Net nelinkusiam į alergijas žmogui daugybiniai vapsvų ar bičių sugėlimai gali kelti pavojų. Visada, jeigu sugeltos vietos stipriai ištinsta, reikia kreiptis į gydytoją.

Pirmoji pagalba įgėlus bitei, nedelsiant pašalinti gėluonį. Nedera bitės geluonį traukti pirštais ar pincetu, nes jį suspaudus į organizmą pateks daug nuodų. Gėluonį nubraukite peiliu ar užkabinę nagu iš apačios. Tada įgėlimo vietą gerai būtų nuplauti vandeniu ir neutraliu muilu, patariama dezinfekuoti, taip pat šaldyti vandeniu arba šaltu kompresu. Niežuliui numalšinti ir alerginėms reakcijoms sumažinti turėkite vaikams tinkantį antialerginį tepalą, naudojamą įkandus vabzdžiui. Alergiškam vapsvų ar bičių nuodams vaikui, arba jei įkandimų yra daug, būtinai kvieskite greitąją pagalbą.

Jei atsirado dilgėlinis viso kūno bėrimas, ėmė svaigti galva, pasidarė silpna, ištino gerklos, veidas, atsirado dusulys, skubiai kreipkitės į medikus. Tai gali būti pavojingos anafilaksinės reakcijos požymiai.

Reikėtų būti budriems sukandžiojus bet kuriam vabzdžiui, taip pat ir skruzdėlėms, upiniams mašalams, musėms. Šie gyviai irgi išskiria medžiagas, kurios gali sukelti didelį patinimą, niežėjimą ir paraudimą. Pagalba įkandus šiems vabzdžiams tokia pat, kaip išvardinta aukščiau.

Erkės: svarbiausia – saugotis

Šie vabzdžiai yra itin pavojingi, nes perneša daugybę virusinių ir bakterinių infekcijų. Dažniausios iš jų yra Laimo liga ir erkinis encefalitas, nuo kurio apsaugo skiepai. Laimo liga gana sunki infekcija, pažeidžianti įvairius organus, o skiepų nuo šios ligos dar nėra.

Grįžę namo po iškylos, apžiūrėkite vaiką. Kai kurias kūno vietas erkės mėgsta labiausiai – ten, kur oda plonesnė: kaklą, galvos odą, už ausų, vidinius rankų linkius, pakinklius, tarpupirščius. Šias vietas apžiūrėkite itin atidžiai. Svarbu erkę pašalinti per 24 valandas, tada tikimybė užsikrėsti daug mažesnė.

Pašalinsite erkę pincetu ar specialiu erkių traukikliu, kuris parduodamas vaistinėse. Suimkite erkę kuo arčiau odos ir ištraukite staigiu judesiu, jos nesukinėdami. Nesibaiminkite, jeigu liko erkės galvutė: ją kaip svetimkūnį organizmas pats pašalins.

Kas turėtų įspėti apie pavojų? Jeigu praėjus kelioms dienoms po iškylos vaikui staiga pakyla temperatūra, bet nėra kvėpavimo takų ligos požymių (kosulio, gerklės skausmo ir paraudimo) ar žarnyno sutrikimų, ieškokite erkės įsisiurbimo vietos. Paprastai Laimo ligos požymiai atsiranda per pirmąsias savaites. Sergant Laimo liga, ant odos aplink įkandimo vietą atsiranda raudonas paraudęs plotelis, kuris didėja. Vėliau jis tampa žiedo formos, dėmės kraštas ryškėja, tampa raudonos ar violetinės spalvos, o vidurys pradeda blykšti. Tai migruojanti Laimo ligos eritema. Paskui žiedas išsiplečia, gali pasidaryti itin didelis. Jei pastebite nerimą keliančius simptomus, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Norėdami apsaugoti vaiką nuo erkių, nevaikštinėkite po brūzgynus, nešienautas pievas. Ruošdamiesi į gamtą aprenkite vaiką šviesiais drabužėliais, ant kurių lengvai pamatysite erkę, uždėkite kepurę, drabužėliai turi uždengti rankas ir kojas. Kad liktų kuo mažiau nuogo kūno, sukiškite kelnes į kojines – taip erkės negalės įsisiurbti.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė