Bronchitu, kaip ir kita kvėpavimo takų liga, vaikas užsikrečia nuo kosinčio ir čiaudinčio žmogaus. Darželyje ar mokykloje, pabendravęs su sergančiu draugu, silpnesnį imunitetą turintis vaikas grįžta namo jau susirgęs. Gydant sergantį bronchitu mažylį svarbu, kad jis neperšaltų pakartotinai ir į darželį išeitų tik visiškai sveikas.

Kaip atpažinti bronchitą?

Ši liga panaši į paprastą peršalimą – vaikui atsiranda sloga ir kosulys, pakyla temperatūra. Kosulys iš pradžių būna sausas, o po kelių dienų vaikas pradeda atkosėti gleivingų skreplių. Dažnas kosulys labai nukamuoja, neleidžia užmigti, todėl vaikas pasidaro neramus, praranda apetitą. Sunkiausiai šia liga serga kūdikiai ir vaikai iki 3 metų: jiems nelengva atsikosėti, kartais net vemia.

Ūminiu bronchitu sergantiems vaikams neretai atsiranda bronchų spazmai, kuriuos galime atpažinti iš švilpiamo kvėpavimo ir švokštimo. Taip atsitinka, kai bronchų gleivinė stipriai išburksta, nes sumažėja bronchų spindis ir gausiai išsiskiriantis sekretas užkemša kvėpavimo takus. Orui sunku patekti į plaučius, todėl vaikas švokščia ir dūsta. Toks bronchitas vadinamas obstrukciniu.

Jeigu obstrukcinis bronchitas kartojasi keletą kartų per metus, neretai prasideda ir bronchinė astma. Bronchų gleivinės uždegimas gali pažeisti dar ir trachėją, tuomet liga vadinama tracheobronchitu. Bronchitu susirgusį vaiką būtinai turi apžiūrėti gydytojas. Neverta eksperimentuoti ir gydyti savarankiškai, nes liga gali užsitęsti ir komplikuotis į plaučių uždegimą. Kai vaikas serga sunkiai, kreiptis į gydytoją reikia nedelsiant. Požymiai, kai reikia skubios pagalbos:

• atsirado dusulys, vaikas kvėpuodamas steni;
• kvėpuoja labai tankiai;
• kosulys trukdo vaikui gerti arba kūdikiui žįsti;
• savaitę kamuoja stiprus kosulys ir vaikas atkosėja žalsvai gelsvų skreplių;
• mažylis labai prastai jaučiasi, abejingas ir žaidimams, ir bendravimui;
• kelias dienas laikosi aukšta temperatūra.

Bronchito gydymas

Bronchitu vaikas gali sirgti 1–4 savaites. Karščiavimas praeina per keletą dienų, bet kosulys kamuoja ilgiau. Kosuliui sušvelninti ir kvėpavimui palengvinti vaikui skiriami kvėpavimo takų sekretą skystinantys bei atsikosėjimą lengvinantys vaistai, kartais gydytojas išrašo bronchus plečiančių vaistų. Antibiotikai dažniausiai neskiriami.

Kad vaikas galėtų lengviau atsikosėti, neturi išdžiūti kvėpavimo takų sekretas. Ligoniukui patariama gerti daug šiltų skysčių, savijautą  pagerina karštokas vištienos sultinys, kurio galima duoti kelis kartus per dieną. Jame esantis fermentas lizocimas slopina virusų ir bakterijų aktyvumą. Kvėpavimo takų sekretą išdžiovina netinkamas oras namuose, vaikas geriau jaučiasi ir lengviau atsikosėja, kai jo kambario oras drėkinamas.

Bronchitu sergančio vaiko būklė greičiau palengvės, jeigu gydytojo skirtų vaistų duosite įkvėpti per specialų prietaisą – inhaliatorių.

Inhaliacijos – skubi pagalba užpuolus bronchitui

Inhaliacijos –  veiksmingas kvėpavimo takų ligų gydymo būdas. Jeigu šeimoje yra dažnai sergančių vaikų, toks prietaisas turėtų būti visuomet po ranka. Mažiems vaikams saugūs kompresoriniai inhaliatoriai, kuriuos drąsiai galima naudoti net naujagimiui. Šie prietaisai greitai sudrėkina kvėpavimo takų gleivinę, sekretas suskystėja, todėl lengviau pasišalina, išmesdamas iš organizmo virusus bei bakterijas. Paprasčiausias prietaiso užpildas, kurį mama gali naudoti inhaliacijoms, – negazuotas mineralinis vanduo. Liga užklumpa staiga, o kol atvyks gydytojas arba nuvažiuosite į gydymo įstaigą, inhaliacijos greitai padės mažyliui atsikvėpti bei atsikosėti. Tai yra pirmutinė pagalba sergančiam mažyliui, kurią drąsiai gali suteikti tėvai.

Paskui inhaliacijoms galėsite naudoti  gydytojo paskirtus vaistus. Kompresorinis inhaliatorius vaistinį preparatą išskaido į mikroskopines daleles, kurios tuojau pat pasiekia uždegimo pažeistą kvėpavimo takų vietą ir vaistas pradeda veikti būtent ten. Jis nepatenka į kraują, kaip išgėrus tabletę, ir nesukelia šalutinių negalavimų. Kompresorinio inhaliatoriaus paskleistas aerozolinis debesėlis kaipmat sudrėkina kvėpavimo takus ir mažyliui palengvėja. Inhaliacijas paprasta atlikti ir sėdinčiam, ir mamos glėbio nepaleidžiančiam arba miegančiam mažyliui.

Šis prietaisas pravers ne tik įvairiomis kvėpavimo takų ligomis sergantiems vaikams, bet ir sunegalavusiems kitiems šeimos nariams.

Parengė Undinė Gilė

Vaistai Vakario ligos įveikti negali

Iki pusantrų metų Vakaris augo taip pat kaip ir kiti jo bendraamžiai. Berniukas bendraudavo su kitais vaikais, sėkmingai mokėsi tarti žodžius, piešdavo, jau susikalbėdavo su vyresniuoju broliuku ir abu žaisdavo futbolą. Pirmieji nelaimių pranašai buvo febriliniai traukuliai, atsiradę dėl aukštos temperatūros. Po to priepuoliai ėmė kartotis jau be temperatūros ir vaikui nustatė epilepsiją. Kompiuterinė tomografija ir magnetinio rezonanso tyrimas parodė, jog galvytėje, temporalinėje smegenų srityje, yra apie 22 mm dydžio cista.

Prasidėjo ilgas gydymasis – iš pradžių tris mėnesius Vaida su sūneliu praleido Vilniaus ligoninėje, po to gydymas tęsėsi Kaune ir vėl – Vilniuje. Nuolat konsultavo tiek Vilniaus, tiek Kauno neurologai ir neurochirurgai. Vakario ligą gydytojai bandė įveikti vaistais nuo epilepsijos. Nepadėjus vieniems vaistams, bandė kitus. Deja, nė vieni vaistai negelbėjo – priepuoliai vis kartojosi po keliolika kartų per mėnesį, po to užplūdo net priepuolių serijos. Kai jų nepavykdavo sustabdyti, Vakaris su mama atsidurdavo ligoninėje.

Tėvai aklavietėje – dėl šalutinio vaistų poveikio

Gydymas vaistais turėjo daug šalutinių poveikių Vakario sveikatai. Sutriko mažylio eisena – jis ėmė svirduliuoti, lyg stipriai suktųsi galva, atsitrenkdavo į daiktus. Vaikas nustojo kalbėti, dingo visos emocijos – pusę metų Vakaris nei juokėsi, nei verkė, visiškai nereaguodavo net į skausmingas procedūras, kai statydavo kateterius ar imdavo kraują. Pradėjęs vartoti tam tikrus vaistų derinius, berniukas savarankiškai nebevalgė ir nebegėrė – mama girdydavo su švirkštu vandenį ir sriubą. Laikomas ant rankų dažnai suglebdavo, nusvirdavo galvytė ir vaikas ištisai žiūrėdavo į vieną tašką.

Vėliau Vakario būklė pasidarė dar sunkesnė: jis visiškai nustojo vaikščioti – tiesiog visą laiką gulėdavo ir žiūrėdavo viena kryptimi. Tai truko porą mėnesių, kol buvo laipsniškai mažinamos tuomet vartojamų vaistų dozės ir neskiriami nauji vaistai. Mat iš karto nustoti gerti vaistus nuo epilepsijos negalima – tai daroma labai pamažu, juo labiau kad kiekvienas dozės sumažinimas dažnai sukelia priepuolius.

Iš pradžių gydytojai manė, kad šie sutrikimai gali būti priepuolių rūšis, bet tokiu momentu atliktas Elektroencefalografijos tyrimas (EEG) priepuolio neužfiksavo. Pamažu nutraukiant vartoti kai kuriuos ilgai geriamus vaistus, vaiko būklė po truputį gerėjo. Bet tik tiek, kad pajudėtų iš paties sunkiausio taško.

Šeima nepraranda vilties

Dabar Vakaris vaikšto, bet iki šiol netaria nė vieno žodžio, nesutelkia dėmesio, todėl nesugeba užsiimti jokia veikla ar žaidimais. Eiti į darželį dėl sutrikusios raidos ir ligos vaikas negali, rasti auklę, kuri sugebėtų ir norėtų prižiūrėti sunkiai sergantį ligoniuką, tėvai nesitiki. Taigi, mamai teko palikti mėgstamą darbą. Net reabilitacijos užsiėmimuose po kelių kartų pasakė, kad nėra tikslo jų lankyti toliau, nes vaikas nesidomi jokia veikla, nereaguoja į jokius žodžius.

Vakariui reikia nuolatinio artimųjų dėmesio, ypatingai saugios aplinkos, nes kiekvienas daiktas gali atsidurti jo burnoje ar tiesiog kristi ant žemės. Namai sutvarkyti taip, kad vaikas nesusižeistų, bet kitose vietose tėvai nepaleidžia jo nuo rankų.

Vaiko nuotaikos dažnai stipriai keičiasi, užvaldo keistos emocijos, kurių niekas negali paaiškinti. Berniukas staiga ima stipriai trinti rankomis veiduką ir spiegti, o tai gali trukti iki kelių valandų. Išeiti už namų ribų su tokiu vaiku sudėtinga, bet tėvai randa išeitį. „Vis dėlto kiek įmanoma stengiamės neužsidaryti tarp keturių sienų: važiuojame į žaidimų kambarius (ryte, valandomis, kai nėra kitų vaikų), einame į lauką, parką, mišką. Nors Vakaris dabar nebendrauja su bendraamžiais, visada labai mielai laukiame svečių ir tikrai tikiu, kad ateis ta diena, kai Vakaris išties ranką kitam vaikui, paduos žaislą…“ – sako berniuko mama Vaida.

Prie visų negalavimų prisideda dar ir nemiga. Dieną vaikas teišmiega apie pusvalandį, o vakare, paguldytas 22 val., keletą valandų negali užmigti, nors ir koks būtų pavargęs. Miega neramiai, nuolat blaškosi ir prabunda, o ryte keliasi 7-8 val. Tėvai jau išbandė visus migdymo būdus – net melatoniną (miego hormoną), kuris taip pat nepadėjo.

Trylikametis broliukas Danielius žino, ką reikia daryti, kai Vakarį ištinka priepuolis – jį išmokė tėveliai. Danielius aiškiai supranta, kad mažasis serga ir nėra toks kaip visi vaikai. „Mes nuo pat pradžių stengiamės jam paaiškinti visą situaciją ir brolio ligą. Skaudžiausia matyti, kaip jis bando prakalbinti savo mažąjį broliuką, arba klausia, kada jis žais su juo futbolą kaip anksčiau – prieš ligą. Mums tik labai gera matyti, kad ir kokia situacija bebūtų, jis didžiuojasi, jog turi broliuką bei laukia kada turės ir žaidimų draugą…“ – pasakoja tėtis Vaidas.

Gydytojų nuomonės skirtingos – tėvai bijo apsirikti

Iš pradžių gydytojai net nesvarstė operacijos galimybės, nes tyrimai neparodė, kad cista susijusi su epilepsija. Rekomenduojant neurochirurgams, Kaune buvo pradėti Elektroencefalografijos tyrimai priepuolio metu. Paaiškėjo, jog priepuoliai sklinda iš tos srities, kur yra cista. Dar buvo padaryta pozitronų emisijos tomografija (PET) epilepsijos židiniams nustatyti. Tik šiais tyrimais neišsiaiškinta tiksli vieta, kurioje kyla priepuoliai.

Tėvai vėl atsidūrė aklavietėje – dabar jau dėl to, kad išsiskyrė gydytojų nuomonės. Kauno neurochirurgai rekomenduoja įdėti dreną, tačiau Vilniaus neurochirurgų nuomone tai būtų netikslinga operacija ir pasiūlė šalinti cistą su smegenų dalimi (rezekciją su dalies hipokampo šalinimu).

„Gavome dvi visai skirtingas rekomendacijas ir ilgai svarstėme, kurią geriau pasirinkti. Bet supratome, jog neturėdami medicininio išsilavinimo, negalime nuspręsti patys. Tai labai atsakingas sprendimas, nuo kurio priklauso mūsų sūnaus likimas. Todėl manome, kad neturime kitos išeities, kaip ieškoti dar vienos – užsienio gydymo įstaigos medikų nuomonės, taip pat gydymo ten galimybės“, – įsitikinę Vakario tėvai.

Tyrimų Vokietijos klinikoje kaina – 21 000 eurų

Vakario sveikata negerėja, raida sutrikusi, o operaciją reikia daryti ankstyvame vaiko amžiuje – tada didesnė tikimybė pasivyti bendraamžius. Todėl tėvai nusprendė nedelsti ir patys ieškoti gydymo užsienio šalyse: Vokietijoje, JAV, Jungtinėje Karalystėje. Užsienio klinikos atsakė, kad pirmiausia būtina konsultacija, tik po to būtų aišku, kokių papildomų tyrimų ir kokios operacijos reikia.

Keleto pasiūlymų atlikti tyrimus tėvai sulaukė iš Vokietijos ligoninių. Palankiausia Vokietijos klinikos pasiūlyta pirminio tyrimo kaina apie 21 000 eurų. Žinoma, Vokietijos medikai užsimena, kad gydymas gali būti ilgalaikis ir tęstinis, o tai būtų dar didesnė finansinė našta ligoniuko šeimai.

Vaidas ir Vaida Šepkai dėl sūnaus pasiruošę sunkiausiems išbandymams:

„Turime vilties, didelį norą, ryžtą, kantrybę ir atsidavimą pasiekti tikslą – padėti pasveikti savo sūnui. Trokštame, kad mūsų vaikas neprarastų galimybės džiaugtis vaikyste ir gyvenimu. Todėl įkūrėme „Vakario Sepkaus labdaros ir paramos fondą” (kodas: 304228869), atidarėme fondo sąskaitą LT14 7044 0600 0809 0519 , į kurią galima pervesti 2 proc. nuo pajamų mokesčio ir kitą paramą. Taip pat turime Vakario Sepkaus elektroninio apmokėjimo PayPal fondo sąskaitą, šioje sistemoje suvedus – VakarisFund@gmail.com galima atlikti elektroninį pinigų pavedimą.

Tikime Lietuvos žmonių gerumu, supratingumu, išmintimi – mūsų pagarba ir didelis dėkingumas jiems.“

Neringa Grabauskienė

Pediatrai sako, kad susirūpinti dėl to, kad vaikas dažnai serga derėtų mažylių iki metų tėvams, jei jis ūmiomis kvėpavimo takų ligomis serga 4 ir daugiau kartų per metus, dėl 2-3 metų mažylio, kuris suserga 6 ir daugiau kartų, jeigu 4-5 metų vaiką per metus užpuola 5 ir daugiau ligų, o vyresnį kaip penkerių – 4 ir daugiau ligų. Dažniausiai vaikai serga gerklės, nosies bei kitų kvėpavimo organų ligomis, taip pat ausų uždegimais.

Kodėl vaikas dažnai serga?

Mažo vaiko imuninė sistema nesubrendusi, o jai susiformuoti reikia laiko. Įgimtą imunitetą vaikas gauna iš mamos ir pirmiesiems 3-6 mėnesiams jo užtenka. Po to aktyviai pradeda formuotis įgytas imunitetas.

Aplink vaikus yra daugybė žmonių, kurių kiekvienas turi virusų ir bakterijų. Su virusais ir bakterijomis ir vaikai, ir suaugusieji susiduria kas sekundę. Vaikui atsilaikyti prieš juos sunkiau, nes jis dar neturi iki galo susiformavusio imuniteto. Antra vertus, kiekvienas susidūrimas su virusu – imuniteto treniruotė, kuri jį stiprina. Kūdikiai iki metų dažniausiai auginami namuose, todėl jie rečiau serga, o kai tik vaikas pradeda lankyti darželį, užgriūva ir nuolatinės ligos, dėl kurių kalti ten tūnantys virusai. Todėl natūralu, kad visi maži vaikai neišvengiamai serga.

Tik jeigu viena liga keičia kitą, nespėjęs pasveikti vaikas nuolat vėl tuojau pat suserga, derėtų išsiaiškinti priežastis, nes nuolatinės ligos gali sutrikdyti mažylio sveikatą. Galbūt ligoms įtakos turi vaiko namų aplinka, jo dienotvarkė ar netinkamas gydymas.

10 taisyklių dažnai sergančių vaikų tėveliams

1. Tinkamai įrenkite vaiko kambarį. Jame neturi būti laikomi dulkes kaupiantys daiktai, pavyzdžiui, knygos, kurias geriausia laikyti dėžėse arba uždarose lentynose. Visi mažylio žaislai turi būti plaunami. Kambarį reikia nuolat vėdinti – intensyviausiai prieš ir po miego. Dažnai plaukite grindis ir valykite dulkes.

2. Venkite perkaitimo. Vaiko lovą pastatykite atokiau nuo radiatoriaus ( jis turėtų būti reguliuojamas). Būtini vaiko kambaryje prietaisai – termometras ir drėgmės matuoklis. Naktį vaikui geriausia miegoti vėsiame ir drėgname ore: optimali kambario temperatūra –18 laipsnių, o drėgmė – 50-70 proc. Tokioje aplinkoje kvėpavimo takų infekcijos pažeista gleivinė atsikuria daug greičiau. Šiltame, sausame, dulkių sklidiname ir necirkuliuojančiame ore virusai ilgiau išlieka aktyvūs. Užtat jie greitai žūna vėsiame, drėgname, švariame ir besikeičiančiame ore. Jeigu kambaryje per sausa, pastatykite oro drėkintuvą. Per šiltai vaiko nerenkite ir neužklokite, nes perkaitęs jis greičiau suserga negu peršalęs.

3. Nebėgiokite paskui vaiką su šaukšteliu. Nedera versti vaiką valgyti, ypač tuomet, kai jis serga ir mažai juda – jis pats paprašys, kai išalks.

4. Gerti reikia daug. Skysčių stoka – pirmas žingsnis ligų link. Raginkite vaiką užtektinai gerti, tik jam nedera malšinti troškulį limonadu ar sultimis – duokite negazuoto mineralinio vandens, kompoto ar vaisinės arbatos.

5. Būkite lauke. Sveikas vaikas į lauką turi eiti kasdien. Imunitetą stiprina ir sportas, geriausia dažnai sergančiam mažyliui sportuoti ne uždarose patalpose, o lauke. Ūmiu ligos periodu jam geriau likti namuose, bet kai temperatūros nebėra ir kiti nemalonumai baigėsi – pirmiausia leiskite mažylį ne į darželį, o į lauką. Grynas oras padeda greičiau pasveikti ir naudingas sergant kvėpavimo takų ligomis.

6. Mažiau būkite ten, kur gausu žmonių. Naują virusą greičiausiai galima gauti iš sergančio žmogaus, todėl dažnai negaluojančio vaiko nesiveskite į prekybos centrus ir kitas gausiai žmonių lankomas vietas, ypač ligų sezonu.

7. Ligą reikia išgydyti visiškai. Dažnų vaiko ligų priežastis gali būti išlikę infekcijos židiniai. Mat vaiko organizme tūnanti infekcija, esant nepalankiems aplinkos veiksniams, sukelia ligos atkrytį.

8. Neišleiskite per anksti į darželį. Dauguma tėvų neturi kantrybės sėdėti su vaiku namuose savaitę, kai jau praėjo temperatūra, todėl nesuteikia laiko imunitetui atsistatyti. Jeigu išleidote vaiką į darželį su dar nusilpusiu imunitetu, nesistebėkite, kad po keleto dienų jis ir vėl susirgo.

9. Mažiau cheminių vaistų. Nepirkite vaistų saujomis. Cheminiai vaistai, ypač antibiotikai ir kraujagysles siaurinantys nosies lašai silpnina imunitetą. Antibiotikai visiškai neveikia virusų ir naikina gerąsias žarnyno bakterijas. Nosies gleivinė išskiria gleives, kuriose yra virusus naikinančių medžiagų, todėl svarbu, kad ji neišsausėtų, o kraujagysles siaurinantys nosies lašai kaip tik ją ir sausina. Taigi tokia chemija gydomas vaikas tikrai greičiau nepasveiks. Jeigu vaikas serga paprasta peršalimo liga, dažnai tereikia padėti jo imunitetui pačiam susidoroti su infekcija.

Kovojant su kvėpavimo takų infekcijomis reikia sukurti sąlygas, kad vaiko organizmas kaip galima greičiau ir padarant mažesnę žalą įveiktų virusus. Cheminius vaistus reikia vartoti tik tada, kai būtina, patarus gydytojui. Geriausia rinktis natūralius augalinius preparatus, kurie daug švelnesni už cheminius ir neturi tiek šalutinių poveikių.

Sloguojančio vaiko kvėpavimui pagerinti, atsikosėjimui palengvinti dažnai naudojami eukalipto lapų ekstrakto preparatai. Viena iš šio augalo medžiagų – mirtolis skystina gleives, todėl vaikas lengviau jas atkosėja drauge su infekcijos sukėlėjais. Eukaliptas turi biologiškai veiklių medžiagų, kurios naikina bakterijas ir virusus. Iš eukalipto lapų ekstrakto pagaminti preparatai padės numalšinti ir gerklės skausmą. Ne veltui šio augalo lapų ekstrakto dedama į daugelį pastilių nuo gerklės skausmo. Vaikiški preparatai gaminami lašų arba sirupo pavidalo. Sučiulpti pastilę mažam vaikui sudėtinga, o malonaus skonio sirupo jis tikrai nesipurtys.

10. Pastiprinkite vaiko imunitetą. Natūralūs augalai ligoniukui pasitarnaus ir profilaktiškai. Sustiprinti imunitetą bei padėti greičiau pasveikti gali, pavyzdžiui, ežiuolės veikliosios medžiagos. Šis augalas seniai žinomas kaip imunostimuliatorius, kuris padeda išvengti infekcinių kvėpavimo takų ligų. Šaltuoju sezonu toks preparatas kaip pagalbinė priemonė, kovojant su virusinėmis ir bakterinėmis ligomis, dažnai sergančiam vaikui ypatingai pravartus. Ežiuolė naudinga ir jau sergančiam mažyliui, kovojančiam su virusais ir bakterijomis, nes joje yra šiuos nepageidaujamus mikroorganizmus naikinančių medžiagų. Vaistinėse rasite specialiai vaikams pagamintų ežiuolės preparatų.Parengė Dalia Petrutytė

Vaiko nosiaryklė dar nepajėgia sulaikyti į ją patekusių virusų, todėl kenksmingi mikroorganizmai greitai nusileidžia į gerklas ir trachėją. Suaugusiųjų gerklos plačios, taigi gleivinės uždegimas paprastai tesukelia diskomfortą, o vaikams gali pridaryti rimtų problemų. Dažna šios ligos komplikacija – gerklų uždegimas (laringitas).

Laringito požymiai

Pagrindinės laringito priežastys – peršalimas, silpnas imunitetas bei virusinės infekcijos. Lėtinis laringitas atsiranda ir dėl neišgydytų ūminių infekcinių ligų: lėtinio kvėpavimo takų uždegimo, lėtinio nosiaryklės uždegimo, gripo, alergijų. Gerklų uždegimo priežastis gali būti sutrikęs kvėpavimas per nosį, balso stygų įtampa.

Laringitas vaikams kaip tik prasideda nuo paprastos slogos ir sauso kosulio. Paskui vaikas ima sunkiai ir dažnai kvėpuoti. Susiaurėja kvėpavimo takai ir įkvepiant orą atsiranda švilpiamas garsas. Mažylio balsas užkimsta, o kosulys panašus į lojimą. Labiausiai mažylis kankinasi naktį ir paryčiais. Vėliau vaikui prasideda dusinančio kosulio priepuoliai, dėl kurių jis darosi neramus, verkia. Sergantis mažylis išbalęs, gali pamėlti lūpos. Šiuo ligos periodu temperatūra gali pakilti iki 39 – 40 laipsnių.

Greitoji pagalba vaiko kvėpavimui

Negydykite vaiko patys, tik gydytojas rekomenduos tinkamus vaistukus. Vaiko kvėpavimą ir kosulį greitai palengvina inhaliacijos, kurios nuo seno naudojamos peršalimui gydyti. Kvėpavimas palinkus virš garuojančio puodo – jau praeities metodas. Veiksmingos ir saugios inhaliacijos atliekamos specialiu inhaliatoriumi, kurį pravartu turėti namuose ir galima panaudoti ne tik susirgusiam vaikui, bet ir visai šeimai.

Kompresorinio inhaliatoriaus pagalba vaistukai įkvepiami garų pavidalo, todėl smulkios jų dalelės lengvai pasiekia ir viršutinius, ir apatinius kvėpavimo takus bei efektyviai gydo. Inhaliacijos metu į smulkiausias daleles suskaidytos vaistinės medžiagos beveik nepatenka į kraują. Taigi, skirtingai nuo tablečių, inhaliacijos nesukelia šalutinio poveikio. Šioms procedūroms tinka visi gydytojo skiriami skysto pavidalo vaistai, taip pat – antibiotikai. Inhaliacijomis gydomos įvairios kvėpavimo takų ligos, gerklės uždegimai, sloga.

Laringitu sergančiam vaikui – tai puikus būdas greitai numalšinti kosulio priepuolius. Inhaliatorių paprasta ir patogu naudoti bet kurioje situacijoje ir namie, ir automobilyje. Jeigu vaikas dažnai serga, inhaliatorių verta pasiimti į kelionę. Kvėpuoti inhaliatoriumi gali ir miegantis vaikas, ir net pats mažiausias ant rankų laikomas ligoniukas.

Sergančio mažylio priežiūra

Gerklų uždegimu sergančio vaiko balso stygoms reikia ramybės: savaitėlę jam derėtų kalbėti pašnibždomis ir daugiau tylėti.

Vaiką gausiai girdykite šiltais švelniais gėrimais, maitinkite švelniais patiekalais. Laringitu sergančio vaiko gerklytę dirgina aštrūs, karšti ir šalti patiekalai, gėrimai „su burbuliukais“, dulkės, šaltas ir sausas oras. Nepalankiomis kvėpavimo takams sąlygomis ligoniukas pasijus dar prasčiau.

Priepuolio kankinamą vaiką kiek pasodinkite ir paremkite nugarytę pagalvėmis. Duokite mažyliui šilto pienuko su medumi ir jam kiek palengvės.

Ką turi žinoti mama ir tėtis

Netinkamai gydant laringitą, jis gali tapti lėtinis ir ligą bus dar sunkiau nugalėti. Todėl vaiką būtinai nuveskite pas gydytoją. Sergantį ligoniuką nuolat stebėkite, nes laringitas pavojingas dėl galimų komplikacijų. Gerklų gleivinė gali paburkti tiek, kad labai sumažės gerklų spindis ir vaikas gali uždusti. Jeigu vaiko būklė labai pablogėja, skubiai kvieskite greitąją pagalbą.

Parengė Dalia Petrutytė