Tėvai dažnai sunerimsta dėl menkiausių mažo vaiko, ypač kūdikio, kūno temperatūros svyravimų. Ir tai suprantama, nes temperatūros pokyčiai gali byloti apie sveikatos sutrikimus. Tačiau vaikų kūno temperatūra turi išskirtinių ypatybių, kurias žinodami galėsite išsklaidyti daugelį abejonių ir nusiraminti.

Apie normalią temperatūrą

Kūdikių termoreguliacijos sistema yra netobula ir vystosi ištisus pirmuosius metus. Todėl mažiausieji yra itin jautrūs temperatūros pokyčiams. Iki trijų mėnesių kūdikio organizmui ypatingai sunku reguliuoti ir palaikyti kūno temperatūrą.

Mažo vaiko temperatūra priklauso nuo aplinkos sąlygų: ji gali šiek tiek pakilti būnant pernelyg prišildytame kambaryje arba karštu oru lauke, išsimaudžius vonioje. Kūdikiai perkaista ir peršąla gana greitai. Nepamirškite, kad perkaitinti kūdikį yra daug lengviau, juo labiau kad sušalęs jis pradeda nerimauti, rėkti, ir taip gali sušilti.

Vaiko temperatūra priklauso dar ir nuo paros laiko: aukštesnė ji būna vakare, o žemiausia –naktį ir ryte. Kūdikio ir mažo vaiko temperatūrai turi įtakos veikla ir emocinė būklė. Žaidžiant judrius žaidimus, mažyliui suirzus, verkiant, temperatūra gali pakilti iki 37 laipsnių, o jei pernelyg šiltai aprengtas kūdikis išraudęs rėkia, termometras gali rodyti per 37 laipsnius. Dėl tokios mažylio būsenos nerimauti neverta – tereikia jį nuraminti ir aprengti lengvesniais drabužėliais.

Skiriasi įvairių kūno dalių temperatūra. Ją matuoti įprasta pažastyje, burnoje, ausies landoje, išangėje ar kirkšnyje. Norint tiksliai įvertinti duomenis, reikia atsiminti, kad temperatūra pažastyje ir kirkšnyje visada bus žemesnė nei burnoje ir išangėje. Burnoje ji būna 0,3–0,4 laipsnio didesnė negu pažastyje, o išangėje šokteli 0,5–0,7 laipsnio.

Kaip matuoti temperatūrą?

Temperatūrą svarbu tinkamai įvertinti. Norėdami išsiaiškinti vaiko būklę, turite tiksliai žinoti, kokia temperatūra jam yra normali. Nustatyti tai paprasta: savaitę maždaug tuo pačiu metu, du kartus per dieną, matuokite sveiko vaiko temperatūrą. Jos normą apibūdins vidutiniai rodikliai.

Temperatūrą vaikui matuokite tada, kai jis ramus, kitaip nė termometro neišlaikysite.
Vargu ar mažam vaikui pavyks ją pamatuoti burnoje – jis nemėgsta jokių manipuliacijų čia. Prieš matuodami pažastyje ar kirkšnyje, odą sausai iššluostykite, nes jei ji bus drėgna, tikslių duomenų nesužinosite. Neigiamą vaiko reakciją gali sukelti šaltas termometras, todėl reikia sušildyti jį delnuose. Taigi, iš pradžių teks pasiruošti.

Pamatuoti mažam vaikui temperatūrą, ypač sunegalavusiam, nėra paprasta. Tai erzina mažylį ir jis gali pasipriešinti. Tada teks laukti, kol nuotaika pagerės ir jis leis įdėti termometrą.

Geriausias tėvų pagalbininkas – infraraudonųjų spindulių termometras

Jeigu namuose yra mažų vaikų, verta įsigyti infraraudonųjų spindulių termometrą, nes juo pamatuoti temperatūrą galima per kelias sekundes – net neliečiant vaiko. Prietaisą lengva naudoti: tiesiog įjunkite termometrą, nukreipkite į kaktą ir skydelyje iškart pamatysite rodmenis.

Kai susirgusio mažylio temperatūra aukšta, turite ją tikrinti dažnai, ir gali tekti pažadinti miegantį vaiką. Su infraraudonųjų spindulių termometru nepastebimai pamatuosite temperatūrą ir žaidžiančiam, ir miegančiam vaikui. Toks termometras pravers visai šeimai, kadangi jo nereikia liesti prie odos, tai yra higieniškas sprendimas bet kuriuo atveju.

Šis prietaisas universalus. Juo galima išmatuoti įvairių daiktų, paviršių, skysčių temperatūrą – tiesiogiai jų neliečiant. Pavyzdžiui, sužinoti pieno ar vandens buteliuke, maisto temperatūrą, taip pat – vandens, kuriame maudysite mažylį, įvertinti orą vaiko kambaryje.

Kada griebtis termometro?

Paprastai bendra vaiko būklė ir savijauta labiau priklauso nuo konkrečios priežasties (virusų, bakterijų, perkaitimo), kuri sukėlė karščiavimą, o ne nuo pačios temperatūros padidėjimo. Į kūno temperatūros pokyčius vaikai gali reaguoti skirtingai. Tačiau yra bendrų karščiavimo požymių: parausta skruostai arba vaikas staiga išbąla, atšąla rankos ir kojos, blizga akys, temperatūrą išduoda šaltkrėtis ar prakaitavimas, padažnėjęs širdies ritmas ir kvėpavimas. Karščiuojantis vaikas gali būti neramus, dirglesnis nei paprastai, arba mieguistas, apatiškas, nebesidomėti aplinka.

Karščiavimas priklauso ir nuo organizmo savybių: vieni vaikai stipriai karščiuoja dėl menkiausios priežasties, kitiems temperatūra vos pakyla ir sunkiai sergant. Karščiuojančiam vaikui temperatūrą matuokite dažnai ir užrašykite termometro rodmenis – tai padės gydytojui įvertinti vaiko būklę.

Vieniems vaikams net labiau padidėjusi temperatūra neturi įtakos savijautai, kiti ir nekarščiuodami gali jaustis prastai. Todėl visada verta atsižvelgti į vaiko savijautą ir be reikalo nesigriebti vaistų.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Susirgęs vaikas geriau jaučiasi vėsoku ir drėgnu oru

Mėgstama virusų vieta – kvėpavimo takai, į kuriuos jie patenka per orą. Čiaudint ar kosėjant sergančiam mažyliui, virusai pasklinda su seilių lašeliais, kuriuos įkvepia kitas vaikas, ant sveikojo gleivinių jie gali patekti per iš nosies tekančias išskyras.

Liga prasideda staiga: šokteli temperatūra, ima krėsti šaltis, prisijungia sloga ir kosulys. Sergančiam vaikui gali skaudėti pilvuką, kartais mažyliai vemia. Taip nutinka dėl toksinio viruso poveikio. Ligoniuko savijautą pagerina ne tik vaistai ir liaudiškos priemonės, bet ir tinkamos sąlygos namuose. Pirmiausia tėvams derėtų pasirūpinti sveikatai palankiu mikroklimatu. Optimali temperatūra vaiko kambaryje yra18–22 laipsniai, nes kai oras nėra per karštas, organizmas gali lengvai atiduoti šilumą ir neperkaista.

Sergančiam vaikui padeda drėgnesnis oras kambaryje (geriausia, kai oro drėgnis yra 50–65 proc.). Tokiame ore neišsausės gleivinės ir vaiko organizmas galės kovoti su mikrobais ar virusais. Dažnai valykite ir vėdinkite kambarius – ligoniukui svarbus švarus ir grynas oras.

Sergančio vaiko nedera per šiltai aprengti, o jeigu jam per karšta, nedvejodami nurenkite dalį drabužėlių ir nesistenkite jo apkamšyti šilčiausia antklode. Vaikų ir suaugusiųjų kūno termoreguliacija skirtinga – per šiltai aprengto arba apkloto mažylio temperatūra pakils dar daugiau.

Kada temperatūrą reikia mažinti?

Jeigu temperatūra nėra aukštesnė kaip 38,5 laipsniai, mažinti jos nedera. Infekcine liga sergančio vaiko karščiavimas dažniausiai nėra žalingas, atvirkščiai, tai padeda organizmo imuninei sistemai nugalėti ligą. Pakilusi temperatūra reiškia, kad organizmas kovoja su įsibrovusiomis svetimomis medžiagomis – virusais ar mikrobais, ir nukreipta išvaryti nepageidaujamus įsibrovėlius. Vaiko temperatūra nukris, kai išnyks infekcija. Pakilus temperatūrai, organizmas gamina baltymą interferoną, kuris slopina virusų dauginimąsi ir aktyvina imunines ląsteles. Interferono kiekis priklauso nuo temperatūros: kuo ji aukštesnė tuo daugiau gaminasi šios virusus neutralizuojančios medžiagos. Todėl leiskime vaiko organizmui kovoti pačiam ir nesigriebkime vaistų vos pamatę termometre didesnius skaičius.

Išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, jeigu mažas vaikas dėl pakilusios temperatūros anksčiau patyrė traukulių arba mažylis serga lėtine liga, kai jis visiškai negeria arba karščiavimas labai pabogina savijautą, temperatūrą mažinančių vaistų galite sugirdyti, kai termometras rodo 38 laipsnius ar net mažiau.

Mažiems vaikams nuo temperatūros tinka, pavyzdžiui, ibuprofeno, preparatai. Jie pradeda veikti greičiau ir efektas trunka ilgiau negu paracetamolio, todėl šių vaistukų vaikui jo amžių atitinkančiomis dozėmis užtenka duoti kas 6–8 valandas. Visada perskaitykite vaisto informacinį lapelį ir neviršykite nustatytos paros dozės. Vaistukai greičiau pradės veikti, jeigu duosite jų atsigėrusiam vandens ar arbatėlės, bet dar nepavalgiusiam mažyliui.

Atidžiai stebėkite karščiuojantį vaiką – ne tik dieną, bet ir naktį. Jeigu temperatūra pakilo iki 39 laipsnių, ypač sergančiam kūdikiui, mažylis išblyškęs, mieguistas, atsisako vandens ar kito gėrimo, kvieskite greitąją pagalbą. Būtinai kreipkitės į gydytoją, jeigu kūdikis mažai šlapinasi, šlapimas intensyvios spalvos ir stipraus kvapo, mažylio odelė atrodo sausa, momenėlis įdubęs, nes tai yra požymiai, kad vaikui trūksta skysčių.

Namų vaistinėlėje visada turėkite vaikiškų vaistų

Maži vaikai serga dažnai, todėl namuose turėkite atskirą vaistinėlę, į kurią sudėkite reikalingiausius vaikiškus vaistus, nes suaugusiųjų preparatai mažiems vaikams netinka. Joje turėtų būti skausmą ir temperatūrą mažinančių vaistų, tirpalo nosytei plauti ir slogai gydyti, mikstūros nuo kosulio. Gerklytę nuramins tie patys vaistai, kuriuos pasiruošėte nuo temperatūros, nes jie malšina ir skausmą. Dezinfekuoti gerklę ir sumažinti patinimą bei uždegimą vyresniam vaikui padės skalavimo skystis arba čiulpiamosios pastilės.

Svarbu daug gerti ir ilsėtis

Peršalimo liga gali trukti savaitę, bet kartais užsitęsia iki dviejų. Pasveikti ligoniukui padeda geras poilsis ir miegas. Peršalusį vaiką reikia gydyti namuose, kol jis visiškai pasveiks, nes per anksti išleistam į darželį ar mokyklą mažyliui gali prisidėti komplikacijos, pavyzdžiui, bronchitas, ausų uždegimas, sinusitas, plaučių uždegimas.

Sergančiam vaikui reikia daug skysčių, nes prakaituojant organizmas vėsinamas, o dėl to netenka daug vandens. Be to, skysčiai valo organizmą, apsaugo jį nuo apsinuodijimo ir dehidratacijos. Puikus gėrimas – paprastas vanduo iš čiaupo arba negazuotas iš parduotuvės. Galite duoti vaistažolių arbatėlės, kompoto. Krūtimi maitinamiems kūdikiams geriausias pasirinkimas yra motinos pienas.

Maitinkite ligoniuką lengvai virškinamu maistu – vištienos sultiniu, košėmis, daržovėmis. Jeigu sergantis vaikas atsisako valgyti, neverskite. Jo organizmas visas jėgas sutelkia ligai nugalėti, o intensyvus virškinimas per daug apkrautų. Savijautai pagerėjus apetitas vėl bus normalus ir mažylis pats paprašys valgio.

Kaip neparsinešti viruso iš lauko?

Peršalimo, kaip ir kitų ligų, lengviau išvengti, negu gydyti. Rečiau serga ir greičiau pasveiksta grūdinami vaikai – tai daryti reikėtų nuo pat mažens. Todėl neverskite vaiko atsisakyti žaidimų lauke, nors ir oras ne pats geriausias. Vaikui būtinas grynas oras, nes jis stiprina imunitetą. Nerenkite mažylio per šiltai, nes taip silpninsite imunitetą ir vaikas dažniau sirgs. Vaikui naudingos grūdinimo procedūros: apipylimai po maudynių vėsesniu vandeniu, kontrastinis dušas, oro vonios namuose.

Grįžę iš lauko persirenkite namų drabužiais ir nusiprauskite su muilu rankas. Rankų plovimas – paprastas būdas išvengti peršalimo ligų, pasistenkite, kad tai būtų vaiko įprotis.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė