Tėvai dažnai sunerimsta dėl menkiausių mažo vaiko, ypač kūdikio, kūno temperatūros svyravimų. Ir tai suprantama, nes temperatūros pokyčiai gali byloti apie sveikatos sutrikimus. Tačiau vaikų kūno temperatūra turi išskirtinių ypatybių, kurias žinodami galėsite išsklaidyti daugelį abejonių ir nusiraminti.
Apie normalią temperatūrą
Kūdikių termoreguliacijos sistema yra netobula ir vystosi ištisus pirmuosius metus. Todėl mažiausieji yra itin jautrūs temperatūros pokyčiams. Iki trijų mėnesių kūdikio organizmui ypatingai sunku reguliuoti ir palaikyti kūno temperatūrą.
Mažo vaiko temperatūra priklauso nuo aplinkos sąlygų: ji gali šiek tiek pakilti būnant pernelyg prišildytame kambaryje arba karštu oru lauke, išsimaudžius vonioje. Kūdikiai perkaista ir peršąla gana greitai. Nepamirškite, kad perkaitinti kūdikį yra daug lengviau, juo labiau kad sušalęs jis pradeda nerimauti, rėkti, ir taip gali sušilti.
Vaiko temperatūra priklauso dar ir nuo paros laiko: aukštesnė ji būna vakare, o žemiausia –naktį ir ryte. Kūdikio ir mažo vaiko temperatūrai turi įtakos veikla ir emocinė būklė. Žaidžiant judrius žaidimus, mažyliui suirzus, verkiant, temperatūra gali pakilti iki 37 laipsnių, o jei pernelyg šiltai aprengtas kūdikis išraudęs rėkia, termometras gali rodyti per 37 laipsnius. Dėl tokios mažylio būsenos nerimauti neverta – tereikia jį nuraminti ir aprengti lengvesniais drabužėliais.
Skiriasi įvairių kūno dalių temperatūra. Ją matuoti įprasta pažastyje, burnoje, ausies landoje, išangėje ar kirkšnyje. Norint tiksliai įvertinti duomenis, reikia atsiminti, kad temperatūra pažastyje ir kirkšnyje visada bus žemesnė nei burnoje ir išangėje. Burnoje ji būna 0,3–0,4 laipsnio didesnė negu pažastyje, o išangėje šokteli 0,5–0,7 laipsnio.
Kaip matuoti temperatūrą?
Temperatūrą svarbu tinkamai įvertinti. Norėdami išsiaiškinti vaiko būklę, turite tiksliai žinoti, kokia temperatūra jam yra normali. Nustatyti tai paprasta: savaitę maždaug tuo pačiu metu, du kartus per dieną, matuokite sveiko vaiko temperatūrą. Jos normą apibūdins vidutiniai rodikliai.
Temperatūrą vaikui matuokite tada, kai jis ramus, kitaip nė termometro neišlaikysite.
Vargu ar mažam vaikui pavyks ją pamatuoti burnoje – jis nemėgsta jokių manipuliacijų čia. Prieš matuodami pažastyje ar kirkšnyje, odą sausai iššluostykite, nes jei ji bus drėgna, tikslių duomenų nesužinosite. Neigiamą vaiko reakciją gali sukelti šaltas termometras, todėl reikia sušildyti jį delnuose. Taigi, iš pradžių teks pasiruošti.
Pamatuoti mažam vaikui temperatūrą, ypač sunegalavusiam, nėra paprasta. Tai erzina mažylį ir jis gali pasipriešinti. Tada teks laukti, kol nuotaika pagerės ir jis leis įdėti termometrą.
Geriausias tėvų pagalbininkas – infraraudonųjų spindulių termometras
Jeigu namuose yra mažų vaikų, verta įsigyti infraraudonųjų spindulių termometrą, nes juo pamatuoti temperatūrą galima per kelias sekundes – net neliečiant vaiko. Prietaisą lengva naudoti: tiesiog įjunkite termometrą, nukreipkite į kaktą ir skydelyje iškart pamatysite rodmenis.
Kai susirgusio mažylio temperatūra aukšta, turite ją tikrinti dažnai, ir gali tekti pažadinti miegantį vaiką. Su infraraudonųjų spindulių termometru nepastebimai pamatuosite temperatūrą ir žaidžiančiam, ir miegančiam vaikui. Toks termometras pravers visai šeimai, kadangi jo nereikia liesti prie odos, tai yra higieniškas sprendimas bet kuriuo atveju.
Šis prietaisas universalus. Juo galima išmatuoti įvairių daiktų, paviršių, skysčių temperatūrą – tiesiogiai jų neliečiant. Pavyzdžiui, sužinoti pieno ar vandens buteliuke, maisto temperatūrą, taip pat – vandens, kuriame maudysite mažylį, įvertinti orą vaiko kambaryje.
Kada griebtis termometro?
Paprastai bendra vaiko būklė ir savijauta labiau priklauso nuo konkrečios priežasties (virusų, bakterijų, perkaitimo), kuri sukėlė karščiavimą, o ne nuo pačios temperatūros padidėjimo. Į kūno temperatūros pokyčius vaikai gali reaguoti skirtingai. Tačiau yra bendrų karščiavimo požymių: parausta skruostai arba vaikas staiga išbąla, atšąla rankos ir kojos, blizga akys, temperatūrą išduoda šaltkrėtis ar prakaitavimas, padažnėjęs širdies ritmas ir kvėpavimas. Karščiuojantis vaikas gali būti neramus, dirglesnis nei paprastai, arba mieguistas, apatiškas, nebesidomėti aplinka.
Karščiavimas priklauso ir nuo organizmo savybių: vieni vaikai stipriai karščiuoja dėl menkiausios priežasties, kitiems temperatūra vos pakyla ir sunkiai sergant. Karščiuojančiam vaikui temperatūrą matuokite dažnai ir užrašykite termometro rodmenis – tai padės gydytojui įvertinti vaiko būklę.
Vieniems vaikams net labiau padidėjusi temperatūra neturi įtakos savijautai, kiti ir nekarščiuodami gali jaustis prastai. Todėl visada verta atsižvelgti į vaiko savijautą ir be reikalo nesigriebti vaistų.
Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė
