MAMŲ ISTORIJOS.

KŪDIKIS. Pilvuką užpuolė diegliai – kaip juos išvaryti. Žuvų taukai: itin svarbūs nėštumo metu ir žindant. Kad būsimam vaikeliui nepritrūktų geležies.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Vitamino D poveikis vaikų imuninei sistemai. Vaikiški akinių rėmeliai. Viskas, ką reikia žinoti apie juos.

SVEIKA MITYBA. Vaisiai ir uogos kūdikio meniu. Vaiko mityba – svarbu ir maisto produktai, ir režimas. Vanduo – geriausias vasaros gėrimas.

VASAROS PAVOJAI. Vabzdžių įkandimai ir įgėlimai – ką daryti nukentėjus? Net nedidele žaizdele reikia tinkamai pasirūpinti. Kad vasaros malonumai netaptų pavojingi.

VASAROS LIGOS. Vasarinė sloga – ne tokia paprasta, kaip atrodo. Kaip išvengti vasarinių žarnyno infekcijų.

MAMYTĖ. Makšties uždegimai: kai priežastys glūdi organizme. Psichologė K. Tarnauskienė Patiriu žindymo aversiją. Kaip padėti sau?

VERTA ŽINOTI. Gydytojas A. Vingras Pykinimas kelionėje (jūros liga)

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 metų vasara

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

[raw]

[/raw]

Augančiam vaikui būtinos medžiagos

Nuo vienerių iki 3 metų vaikui per parą rekomenduojama su maistu gauti 1200 kcal, 4–6 metų – 1500, o 7–10 m. – 1700 kcal.  Be to, kasdien vaiko racione turėtų būti pakankamai baltymų, angliavandenių ir riebalų.

Baltymai organizmo ląstelėse atlieka daug svarbių funkcijų, vertingi jų šaltiniai yra mėsa, žuvis, pienas ir jo produktai, kiaušiniai, turi baltymų ankštiniai augalai ir grūdai.

Riebalai yra energijos šaltinis, reikalingi termoreguliacijai, jie aprūpina organizmą riebaluose tirpiais vitaminais – A, D, E, K. Riebalų šaltiniai yra mėsa, žuvis, sviestas, augalinis aliejus, pienas ir jo produktai, avokadai. Energijos suteikiančių angliavandenių turi vaisiai, uogos, ankštiniai augalai, grūdai, miltiniai produktai. Taip pat – maisto produktai, į kuriuos įdėta daug cukraus gaminant. Tačiau saldumynai yra kaloringi ir juose mažai naudingų medžiagų. Daugiausia angliavandenių vaikas turi gauti iš grūdų ir miltinių produktų, t. y. įvairių košių, duonos, makaronų, taip pat – bulvių.

Vaikui neturi pritrūkti mineralinių medžiagų ir vitaminų. Kaulams ir dantims, taip pat kraujo krešėjimui reikalingas kalcis, kurio yra piene, jogurte, grietinėje, grietinėlėje, varškėje, varškės ir fermentiniame sūryje. Fosforas kartu su kalciu dalyvauja formuojant kaulinį audinį, jo reikia maisto medžiagų pasisavinimui ir apykaitai. Fosforo šaltiniai: žuvis, mėsa, sūriai, sojų pupelės, grikių kruopos, avižos, kiaušiniai.

Normaliam skydliaukės funkcionavimui būtinas jodas, kurio galima gauti iš jūros žuvų, jūros kopūstų, fermentinių sūrių, žirnių. Vaiko augimui ir brendimui reikalingo cinko gausu žuvyje, jautienoje ir kiaulienoje.

Vitamino C turi bulvės, petražolės, citrusiniai vaisiai, erškėtuogės, juodieji serbentai, brokoliai, kopūstai, saldžiosios paprikos. B grupės vitaminų –  mėsa, žuvis, varškė, sūriai, pienas, grūdai, ankštiniai augalai.  Vitamino A galima gauti iš kepenų, kiaušinių trynių, morkų,  grietinės. Vitamino D turi įvairi mėsa, kiaulių kepenys, žuvis, kiaušiniai, sviestas, sūriai, pienas. Vitamino E yra saulėgrąžose, rapsų aliejuje, kviečių grūduose, svieste, avokaduose, špinatuose.

Svarbu ne tik naudingi maisto produktai, bet ir laikytis mitybos režimo: valgyti pusryčius, pietus ir vakarienę bei 1–2 užkandžius per dieną. Vaikas turi žinoti, kad negalima praleisti valgymo, tai svarbu, kad jis būtų energingas ir sveikas.

Pagrindiniai mitybos principai

1. Ne mažiau kaip 3–4 kartus per dieną vaikas turėtų valgyti daržovių, 1–2 kartus vaisių ar uogų. Kartą per dieną duokite jam košę.
2. Duokite vaikui įvairių maisto produktų, nes kiekvienas jų turi skirtingų maistinių medžiagų.
3. Pratinkite vaiką prie skirtingų skonių. Neragautą maisto produktą gali tekti pasiūlyti kelis kartus – naujas skonis ne visada vaikui patinka iš karto.
4. Riebią mėsą verčiau keiskite į liesą, arba į žuvį ar paukštieną.
5. Pirmenybę teikite ne kepimui riebaluose, o virimui vandenyje ar garuose, troškinimui.
6. Pirkdami pagamintą maisto produktą, atidžiai perskaitykite sudėtines dalis – jų neturi būti daug. Vertingesnis toks, kuriame mažiau druskos ir cukraus, nėra dažiklių, skonio ir kvapo stipriklių.
7. Nustatykite mitybos režimą. Valgymams skirkite tam tikras valandas ir kaskart stenkitės jų laikytis, pageidautina, kad jos sutaptų su režimu darželyje ar mokykloje.
   8. Ugdykite maisto kultūrą: visi drauge gaminkite šeimos vakarienę ar pietus, o valgydami neįjunkite televizoriaus, verčiau prie stalo pabendraukite su vaikais visiems malonia tema.
8. Mėgstamas maistas neturėtų būti naudojamas kaip atlygis ar paskatinimas.
9. Pasistenkite, kad vaikas gertų pakankamai vandens. Jokios sultys ar arbata jo nepakeičia.
10. Norėdami palepinti vaiką saldumynais, rinkitės maisto produktus, turinčius mažai cukraus, bet neduokite jų kasdien, venkite saldžių gėrimų. Dažniausiai saldumynai turi daug cukraus (paprastųjų angliavandenių), energijos jie suteikia tik trumpam, be to yra riebūs, o sotumo jausmas trumpalaikis. Vietoj saldumynų geriau valgyti vaisius.

Svarbiausia – būkite pavyzdys savo vaikui. Valgykite naudingą bei subalansuotą maistą ir nepamirškite į savo šeimos meniu įtraukti pakankamo kiekio vaisių ir daržovių. Jūsų elgesį mėgdžios ir vaikas, taigi jūsų įpročiai suformuos ilgalaikius vaiko įgūdžius.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Būtina laiku pasiskiepyti

Vaiko sveikatai svarbūs skiepai pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių, pavyzdžiui, nuo B tipo meningokokinės infekcijos, taip pat – pneumokokinės ir rotavirusinės infekcijos. Rekomenduojama nedelsti pasiskiepyti nuo gripo: nors šia liga labiausiai sergama žiemą, ji gali užklupti ir ankstyvą spalį.

Gyvename pagal dienotvarkę, sportuojame ir nepamirštame higienos

Kiekvienam vaikui turime suplanuoti dienos darbus ir poilsį. Vaikai turėtų užmigti ne vėliau kaip 21 val., darželinukui reikia miegoti 10–13, o pradinukui 9–11 valandų. Pakankamas ir kokybiškas miegas yra svarbus sveikam augimui. Prieš einant miegoti vaikams nepatariama žiūrėti televizorių, užmigti trukdys ir žaidimai išmaniaisiais įrenginiais. Verčiau pavartyti knygelę, papiešti arba pasivaikščioti gryname ore.

Grynas oras ir fizinis aktyvumas padeda išlaikyti stiprų imunitetą. Judėjimas suteikia energijos, pagerina apetitą ir nuotaiką.

Išmokykite vaiką reguliariai plauti rankas, neliesti veido ir nosies, nekramtyti rašiklių ir pieštukų. Tai aktualu saugantis ir nuo gripo, ir nuo COVID-19.

Valgome naudingus maisto produktus

Vaiko sveikatos pagrindas yra visavertė mityba, suteikianti maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų. Taip pat – energijos, reikalingos fiziniam ir protiniam darbui mokykloje, užsiėmimams darželyje.

Jeigu vaiko mitybos racione pritrūks maistinių medžiagų, gali sulėtėti fizinė, protinė ir emocinė raida, kamuoja nuovargis ir didesnė rizika susirgti įvairiomis ligomis. Ilgalaikis tam tikrų maistinių medžiagų trūkumas gali sukelti negrįžtamus pokyčius organizme. Subalansuota mityba ypatingai svarbi vaikystėje ir paauglystėje, nes šiems laikotarpiams būdingi intensyvūs augimo ir vystymosi tempai.

Pirmiausia, kiekvienas vaikas neturi praleisti pusryčių. Svarbu, kad jie būtų sotūs ir naudingi: netinka greitas maistas, keptas ir riebus maistas, daug angliavandenių turinčios bandelės. Virškinamojo trakto ligomis, alergijomis sergantiems vaikams labai svarbu laikytis specialios mitybos ir laiko intervalų tarp valgymų.

Maistą, kurį vaikui įdėsite į mokyklą, reikia ruošti kasdien, kartu apgalvojant meniu. Kiek įmanoma sumažinkite saldumynų – piktnaudžiavimas jais gali sutrikdyti medžiagų apykaitą ir priauginti antsvorį.

Medžiagų apykaitos procesams nepaprastai svarbūs vitaminai ir mineralai. Nepakankamas jų kiekis sumažina imuninės sistemos aktyvumą, dėl to padažnėja infekcinės kvėpavimo takų ligos.

Vienas iš itin svarbių vaikui mikroelementų – kalcis, kuris, kaip ir B grupės bei C vitaminai, lemia kaulų masę, jo reikia sveikiems dantims. Vitamino D trūkumas vaikams gali lemti rachitą, šio vitamino reikia nervų sistemai, vitaminas D ir cinkas svarbūs imunitetui.

Jodas  turi didelės įtakos fizinei ir psichinei būklei, dėl jo trūkumo susergama skydliaukės ligomis, gali nukentėti vaiko intelekto raida.

Jeigu trūksta geležies, gali išsivystyti anemija (mažakraujystė), nes sumažėja hemoglobino kiekis. Užsitęsusi mažakraujystė gali sąlygoti sulėtėjusią fizinę ir protinę vaiko raidą, sutrikdo širdies ir kraujagyslių sistemas, silpnina imuninę sistemą. Sergant šia liga gali kamuoti nuolatinis nuovargis, todėl vaikas prasčiau mokosi.

Vaikams augant, padidėja krūvis akims ir jos greičiau pavargsta, ypač tai aktualu pradėjus lankyti mokyklą. Jei vaikas turi regėjimo problemų, jam itin svarbus vitaminas A, kurio gausu morkose, raudonosiose paprikose, abrikosuose. Geram regėjimui, smegenims, vaiko augimui būtinos omega-3 riebalų rūgštys, kuriomis racioną papildysite duodami riebios žuvies.

Kai reikia, pasistipriname vitaminais

Prasta mityba, kaip ir pervargimas bei netinkamas gyvenimo būdas, dažnai lemia silpnumą, vangumą ir prastą nuotaiką. Pavyzdžiui, dėl magnio stokos vaikui sunku sutelkti dėmesį, jis gali pasidaryti dirglus. Be to, trūkstant magnio sutrinka kai kurių kitų mikroelementų apykaita, ir jų taip pat neužtenka.

Net sveikai valgantiems vaikams gali pritrūkti vitaminų ir mikroelementų, pavyzdžiui, alergiškam mažyliui, arba turinčiam prastą apetitą. Be to, ne visi tėvai suranda kasdien laiko vaikui pagaminti šviežią maistą. Todėl prireikia maisto papildų.

Sveika mityba kartu su vitaminų ir mineralų kompleksais padės vaikui rudenį išlikti stipriam, žvaliam ir darbingam. Stiprios sveikatos vaikas bus atsparesnis infekcijoms, lengviau persirgs sezoninėmis ligomis ir gali išvengti sunkių jų komplikacijų.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Kodėl pavasarį trūksta vitaminų?

Vaikams ypatingai greitai pritrūksta vitaminų dar ir todėl, kad žiemą jie dažnai serga įvairiomis peršalimo ligomis, kurios, beje, nesiliauja ir ankstyvą pavasarį. Daugiau vitaminų eikvoja šaltuoju metų laiku intensyviai dirbanti imuninė sistema, jų turi užtekti prie naujojo sezono prisitaikančiam organizmui. Vitaminų vaikams trūksta netenka dėl dažnos šiuo gyvenimo periodu disbakteriozės ir kitų virškinimo sutrikimų, nes tuomet mikroelementai prasčiau pasisavinami.

Per žiemą išlaikytose daržovėse ir vaisiuose mikroelementų gerokai mažiau, o suvalgyti žymiai daugiau mažylis nepajėgs. Ne visi vaikai mėgsta žalias daržoves ir vaisius, o keptuose, virtuose ar troškintuose produktuose vitaminų dar mažiau. Alergiški vaikai kai kurių naudingų maisto produktų priversti atsisakyti, užtektinai vitaminų negauna kone vien nesveikus gardumynus pripažįstantys bei nereguliariai valgantys mažyliai.

Augant vaikui, vitaminų reikia vis daugiau, o jų pritrūkus greitai atsiranda avitaminozė ( vitaminų stoka).

Pavojai dar nesustiprėjusiam organizmui

Svarbu, kad tėvai laiku pastebėtų vitaminų trūkumą, kuris yra palankus atsirasti net tokioms ligoms kaip hipotirozė (susilpnėjusi skydliaukės funkcija), diabetas. Dėl avitaminozės gali sumažėti vaiko svoris, sulėtėti augimas. Gydytojai pataria susirūpinti, jei vaikas nuolat apatiškas, verksmingas, nesidomi jokia veikla. Vitaminų stokojantiems vaikams trūksta energijos, jie apsnūdę, nesugeba sutelkti dėmesio, suprastėja atmintis. Kitas avitaminozės požymis – dantenų uždegimas: jos kraujuoja net kramtant minkštą maistą. Neramus miegas, nemiga, dirglumas, agresija – taip pat gali byloti apie mikroelementų trūkumą.

Dėl vitaminų ir mineralų stokos susilpnėja imunitetas ir vaikas dažnai serga, ilgainiui organizmas nualinamas, sulėtėja protinis ir fizinis vystymasis.

Kokių vitaminų pavasarį reikia labiausiai?

Svarbiausi vitaminai pavasarį A, B grupė, C ir D. Vitaminas A reikalingas imuninei ir endokrininei sistemai, gleivinėms ir odai. Jo stoką galime įtarti, jeigu slenka plaukai, sausėja, šerpetoja oda. Šis vitaminas svarbus vaiko regėjimui ir padeda išvengti uždegiminių akių ligų.

Vitaminas B1 skatina vaiko augimą, gerina apetitą ir fizinį aktyvumą, jo reikia raumenims, virškinimui. Vitaminas B2 padeda susidoroti su odos problemomis ir apsaugo gleivines, kai jo per mažai, trūkinėja lūpų kampučiai, susergama stomatitu ar kitomis burnos ertmės ligomis. Jeigu per mažai vitamino B6, vaikas greitai pavargsta, dažnai prastos nuotaikos.

Vitaminas C pasižymi antivirusiniu bei antibakteriniu poveikiu, reikalingas sveikam augimui, apetitui ir energijai. Vitaminas D ne tik stiprina kaulus, padeda išvengti rachito, bet ir būtinas imuninei sistemai.  

Pagrindas – tinkama vaiko mityba

Kiek vitaminų gaus vaikas, priklauso nuo mitybos. Mikroelementų atsargoms papildyti parinkite tam tikrus maisto produktus.

Turintiems odos problemų, lėtai augantiems, nejudriems vaikams pediatrai pataria valgyti daug vitamino A turinčių maisto produktų. Duokite vaikui įvairių rūšių kopūstų, morkų, svogūnų laiškų, abrikosų, persikų, pieno produktų, žuvies, vištų kiaušinių ir kepenų.

B grupės vitaminų vaikas gaus ne tik iš mėsos, bet ir pieno produktų, naudingi jam neskaldyti ryžiai ir visų grūdo dalių duona, žalumynai, daržovės ir vaisiai.

Vaikui pravartu ilgiau būti gryname ore – dar ir todėl, kad saulėje gaminasi vitaminas D. Šio vitamino yra riebioje žuvyje, kiaušiniuose ir mėsoje.

Nepakeičiamas maistas – džiovinti vaisiai. Juose gausu vitaminų A, B1, B2, B,3, B5, B6 ir mineralų: kalcio, geležies, fosforo, magnio ir natrio. Versti vaiko suvalgyti saldaus skonio džiovintų vaisių tikrai neprireiks.

Imuninę sistemą stimuliuojančio vitamino C nemažai turi petražolės, citrusiniai vaisiai, erškėtuogės. Puikus antioksidantas – vitaminas E – labai svarbus vaikams, nes padeda augti ląstelėms. Šio vitamino šaltiniai įvairūs žalumynai, citrusiniai vaisiai, juodieji serbentai, šermukšnio uogos.

Visi šie vitaminai vaikui reikalingi kasdien, todėl mityba turi būti įvairi, o vertingiausi – natūralūs maisto produktai. Kadangi pavasarį švieži vaisiai ir daržovės yra netekę didelės dalies vitaminų, juos patariama papildyti iš mikroelementų kompleksų.

Į ką atkreipti dėmesį renkantis maisto papildus?

Pirmiausia, mikroelementų preparate esančių komponentų dozė turi atitikti vaiko amžių. Svarbu laikytis skirtingų mikroelementų vartojimo rekomendacijų – tam, kad organizmas juos visus gerai pasisavintų. Kai kurie vitaminai ir mineralai nedera drauge. Pavyzdžiui, kalcis, vartojamas kartu su geležimi, labai sumažina pastarosios pasisavinimą. Kiti, atvirkščiai – geriausiai veikia drauge. Antioksidacinį vitamino E poveikį sustiprina selenas, vitaminas B6 gerina magnio pasisavinimą, o vitaminas D – kalcio ir fosforo. Naudinga, jeigu šie komponentai yra vienoje tabletėje ar skysčio dozėje. Todėl profilaktiškai patariama vartoti vitaminų ir mineralų kompleksus, kuriuose yra suderinti visi mikroelementai.

Lėtinėmis ligomis sergančius vaikus dėl avitaminozės patariama nuvesti pas gydytoją, kuris parinks reikiamas mikroelementų dozes pagal ligą bei mažylio būklę. Mikroelementų pasisavinimas ypač sutrinka sergant skrandžio ar žarnyno ligomis (gastritu, plonosios žarnos uždegimu enteritu). Riebaluose tirpių vitaminų A, E, K ir D pasisavinimui turi įtakos kepenų ir tulžies pūslės būklė. Sergantiesiems šių organų ligomis gali prireikti didesnių dozių.

Svarbios ir pagalbinės maisto papildų sudėtinės dalys. Kuo mažiau pridėta konservantų, dažiklių bei kvapiklių, tuo mažesnė alergijos tikimybė.

Parengė Dalia Petrutytė

Mažų vaikų virškinimo sistema silpnesnė, nes menkesnis fermentų kiekis. Todėl itin riebus maistas, kuris suteikia daug energijos ir gerai sušildo organizmą, vaikui netinka. Be to, per didelis riebalų kiekis tukina. Kaipgi maitinti mažylį žiemą, kad jis būtų stiprus ir galėtų apsiginti nuo ligų?

Pagrindinės mitybos taisyklės

Kaip ir kitais sezonais, mažo vaiko mitybos racione turi užtekti visų medžiagų, būtinų jo augimui bei vystymuisi. Svarbi raumenų, audinių bei ląstelių statybinė medžiaga – baltymai, kurių vaikas gaus valgydamas mėsą, žuvį, kiaušinius, ankštines daržoves, pieno produktus. Gyvūniniuose baltymuose yra mažylio augimui būtinų amino rūgščių rinkinys. Net jeigu tėvai vegetarai, vaikui reikia padaryti išimtį –  jis turi gauti gyvūninių baltymų. Tai ypač aktualu žiemą, kai energijos poreikis didesnis.

Kartu su baltymais angliavandeniai sudaro pačius svarbiausius junginius, reikalingus normaliam visų organizmo sistemų funkcionavimui. Bet svarbu rinktis tinkamus angliavandenius. Žiemą vaikui dar rečiau leiskite smaguriauti saldainiais, baltų miltų kepiniais, nes juose tėra paprastųjų angliavandenių, kuriuos organizmas greitai pasisavina, o jų perteklius virsta atsargai kaupiamais riebalais. Energijos tokie angliavandeniai suteikia tik trumpam, todėl vaikas greitai vėl pajus jos stoką ir panašių produktų poreikį. Per didelis saldumynų kiekis gali ne tik nutukinti, bet ir pakenkti endokrininei sistemai, padidina riziką susirgti lėtinėmis ligomis, išbalansuoja imuninę sistemą.

Naudingas ir būtinas energijos šaltinis – sudėtiniai angliavandeniai. Tai įvairių kruopų košės, visų grūdo dalių miltų produktai, kurių žiemą vaikui siūlykite dažniau.

Riebalai pasisavinami lėtai ir išskiria daug energijos, jie neabejotinai reikalingi, tik per daug riebus maistas apsunkina virškinimą. Todėl mažyliams ir žiemą negaminkite patiekalų iš riebios mėsos, neduokite riebių pieno produktų.

Žiemos vitaminai

Angliavandenių ir riebalų apykaitai yra svarbus vitaminas B7 (vitaminas H – biotinas) – tai tirpus vandenyje B grupės vitaminas. Jo yra augaliniuose ir gyvūniniuose produktuose, o daugiausia biotino  jautienoje, inkstuose, piene, kiaušinio trynyje, kukurūzuose, avižinėse kruopose, žirniuose.

Visuotinių ligų periodu itin didelės įtakos turi stiprus imunitetas, todėl svarbūs visi veiksniai, padedantys organizmui atsilaikyti prieš virusus. Dažniau išvengia ligų užsigrūdinęs vaikas, maitinamas nemažai vitaminų turinčiais produktais. Pavyzdžiui, valgydamas  citrusinius vaisius, kriaušes, kivius, kai kurias uogas, mažylis gaus vitamino C. Geltonuose ir oranžiniuose vaisiuose gausu karotenoidų, kurie organizme virsta imuninei sistemai svarbiu antioksidantu – vitaminu A. Šio mikroelemento suteiks morkos, moliūgai, geltonosios ir oranžinės paprikos.

Kitas svarbus antioksidantas – vitaminas E, daugiausia  jo turi grikių kruopos, žirniai, pupelės, špinatai, kukurūzai, riešutai, pieno produktai, mėsa, kiaušinio trynys, nerafinuotas aliejus. Gerai mamoms žinomas vitaminas D svarbus ne tik vaiko kaulams, bet ir imunitetui.

Imunitetą stiprinančių vitaminų turi juodieji serbentai, spanguolės, avietės, šaltalankiai. Žiemą vaikas turėtų valgyti daugiau daržovių, vaisių ir uogų. Įvairių mažyliui būtinų mikroelementų yra mėsoje, žuvies, pieno produktuose, kiaušiniuose bei kruopose.

Švieži ar šaldyti maisto produktai?

Šaldytos uogos ir kai kurios daržovės žiemą nukonkuruoja šviežias, nes sezono metu užšaldytuose maisto produktuose išlieka daugiau vitaminų. Importuojamos daržovės ir uogos netenka dalies mikroelementų jas vežant, o Lietuvoje užaugintos – laikant. Vasarą ir ankstyvą rudenį užšaldytos  uogos ir daržovės – natūralus vitaminų šaltinis.  Ne mažiau vertingi ir parduotuvėje įsigyti šaldyti maisto produktai, paruošti naudojant šiuolaikines technologijas.

Šviežiuose vaisiuose ir daržovėse yra geram virškinimui naudingos ląstelienos. Kai kurios daržovės išlaikomos visą žiemą, tokios yra morkos, kopūstai, burokai, ropės. Citrusiniuose vaisiuose išlieka didelis vitamino C kiekis, todėl žiemą labai pageidaujami apelsinai, mandarinai, greipfrutai, citrinos.

Šiltas maistas

Žiemos šaltis sulėtina medžiagų apykaitos procesus, nes organizmas priverstas taupyti energiją, kad jos užtektų šilumai pasigaminti. Todėl vaikui dažniau duokite šilto maisto. Ryte mažylį sušildys košė, virkite ją iš sudėtinių angliavandenių turinčių kruopų. Tinka omletas su troškintomis daržovėmis, įvairūs apkepai. Šiltą mėsos ir morkų su burokėliais patiekalą galite paįvairinti šviežių salotų lapais, kitomis šviežiomis daržovėmis. Tokios mėsos rūšys kaip jautiena, veršiena, kiauliena, aviena lengviau virškinamos tuomet, kai valgomos šiltos. Organizmo šilumą palaikys šilta sriuba.

Priešpiečiams tiks šiltas varškės apkepas, kurį galite pagardinti vaisiais, daržovių troškinys.

Vietoj šaltų gėrimų duokite vaikui šilto kompoto, iš uogų virtų gėrimų. Vakarienei patroškinkite daržovių su mėsa, išvirkite vištienos, pagaminkite bulvių košę.

Vitaminų ir mineralų maisto papildai

Nuomonė, kad daržovėse ir vaisiuose užtenka visų vaikui būtinų vitaminų bei mineralų, klaidinga. Žiema – sunkus periodas organizmui dar ir todėl, kad mikroelementų daržovėse ir vaisiuose gerokai mažiau negu rudenį, ir jų neužtenka organizmo poreikiams. Maistas, žinoma, išlieka svarbus vitaminų ir mineralų šaltinis, bet prarastas mikroelementų atsargas maisto produktuose dažniausiai būtina papildyti iš mikroelementų preparatų.

Vaistinėse galite įsigyti vitaminų ir mineralų maisto papildų, pritaikytų skirtingo amžiaus vaikams. Ikimokyklinio amžiaus mažyliams ir pradinukams intensyvaus augimo periodu ypatingai svarbūs riebaluose tirpstantys vitaminai A, D ,E, taip pat – B grupės, vitaminai C ir PP (niacinas). Mažam vaikui patogu sugirdyti skysto pavidalo vitaminų maisto papildą.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Maisto derinimas – mitas ar tiesa? Ar būtina atskirti baltymus nuo krakmolo, t.y. bulves nuo mėsos ar ankštinių bei daržovių, ar krakmolas išties trukdo virškinti kitas maistines medžiagas? Ką mano mitybos specialistai?

Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerijos Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas:

Maisto derinimas yra vienas iš mitų, sukurtas sveiko gyvenimo būdo propaguotojo amerikiečio Polio Brego bei kai kurių kitų specialistų. Kai kurie maisto produktai sąveikaudami tarpusavyje stabdo atskirų maisto medžiagų įsisavinimą (pvz., pienas slopina mėsoje esančios geležies įsisavinimą), tačiau tai smulkmena, kurios neverta sureikšminti. Kiekviename produkte yra daugybė skirtingų maisto medžiagų, kurios tarpusavyje nelabai dera, bet tai neturi jokios įtakos sveikatai. Apie produktų derinimą nesvarstoma jokiose mitybos specialistų forumuose bei mitybos vadovuose, nes yra žymiai aktualesnių dalykų, kurie tikrai kenkia sveikatai. Tai tik atskirų, dažniausiai savamokslių ar teoretikų svarstymai, holistiškai nevertinant visumos.

Nerimauti dėl to, ar krakmolo turintys produktai dera su baltyminiais, neverta. Susirūpinkime dėl to, kad krakmolo maiste būtų kuo mažiau. Mėsą ir žuvį naudingiau valgyti su daržovėmis nei su bulvėmis, kruopomis ar makaronais. Kiekvienas žmogus, ypač vaikas, dažniausiai intuityviai jaučia tai, kas nedera. Mokyklų valgyklose vaikai lėkštėje palieka kruopų ar makaronų garnyrus. Tačiau ir tai dažniausiai tėra emocinis sprendimas.

VšĮ „Sveikatai palankus“ direktorės, maisto technologės ir mitybos specialistės Ramintos Bogušienės komentaras:

Pažiūrėkite į skirtingų maisto produktų maistinę vertę. Lentelėje aiškiai matyti, kad nėra vieno produkto, kuris būtų sudarytas tik iš baltymų ar angliavandenių, nebent šviežia mėsa, kurią sudaro baltymai ir riebalai:

Todėl galime teigti, kad maisto derinimo teorija visiškai nepagrįsta (ypač sveikam žmogui). Nors bulvė asocijuojasi su sunkiai virškinamu produktu (ypač cepelinai), bet, vaikui suvalgius tik pusę cepelino, o tėčiui – 5, savijauta skiriasi. Svarbiausia iš vaikų mitybos pašalinti visą šlamštą ir tada apie derinimą diskutuoti nebereikės. Jei nuo mažumės vaikams neliepsime suvalgyti visko, kas yra lėkštėje, o rūpinsimės, kad į jų lėkštę patektų sveikas maistas ir suteiksime jiems teisę į įgimtą alkio ir saiko jausmą, vaikas atsirinks pats, koks maistas ir jo kiekis jam yra sveikas.

Maisto derinimo teorija nėra moksliškai pagrįsta ir dažnai ji painiojama su maisto netoleravimu ar net alergija. Jei atsiranda daugiau žmonių, kurie kotleto su bulve valgyti negali, nes auga svoris, ar jogurto su braške, nes kelia rūgštis, nusprendžiama, kad tokie maisto deriniai netinka visiems.

Nesuvirškintas maistas, žinoma, problema. Maistas turi būti ne tik sveikas, bet ir gerai sukramtytas, jo suvalgyta tiek, kiek reikia – tada virškinimo problemų faktiškai nebus. Svarbu visuma, o ne krakmolas ar kita medžiaga, o visumos balansas.

Patarimas: valgyti reguliariai, su 2 iki 4 val. tarpais tarp valgymų, kad maistas būtų gerai suvirškinamas. Trukmė priklauso nuo porcijos ir baltymų kiekio joje. Pavyzdžiui, baltymai (mėsa, žuvis, ankštinės daržovės) virškinami ilgiau. Todėl kitas valgymas turėtų būti tik net po 4 val. O ilgasis tarpas tarp valgymų per parą – 12 valandų. Porcijos dydis – pagal organizmo poreikius, kaip jaučiatės suvalgę tam tikro maisto. Taigi, sveika mityba individualizuota.

Dviejų vaikų mama, tarptautinio projekto HealthEDU koordinatorė Vida Drąsutė:

Galbūt atkreipėte dėmesį, kad vaikai dažnai vieną ar kitą patiekalo dalį tiesiog palieka. Vaikų mityba darželiuose ir mokyklose nėra individualizuota, nebent vaikas alergiškas ar turi kitą sveikatos sutrikimą. Tai padaryti neįmanoma, bet jei pietų lėkštėje mėsos, daržovių ir/ar bulvių troškinys, tai jau gerai. Tik mes, suaugusieji, neturėtume vaiko versti suvalgyti būtinai visko. Vieną dieną jis gali atsisakyti virtos morkos, kitą – palikęs mėsą, suvalgyti tik bulves su daržovėmis. Vadinasi tuo momentu jo organizmui reikia būtent šių produktų. Atsisakius vienos daržovės, galima pasiūlyti kitą, pavyzdžiui, vietoj nepageidaujamų pomidorų pasiūlyti agurką, bet jokiu būdu ne batono riekę. Be abejo, verta susirūpinti, jei vaikas nuolat atsisako daržovių, o nori tik bulvių ar makaronų.

Parengė VšĮ „Sveikatai palankus“ direktorė, sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė

Įprastiniai mamų skundai: „Mano vaikas nieko nevalgo, mano vaikas valgo tik

Mano dukrytė mažai ką mėgsta: visiškai atsisako vaisių, uogų, daržovių, košių, sriubų. Laimei, bent darželyje retkarčiais suvalgo mėsytės. Šiuo metu ji pripažįsta sausus pusryčius su pienu, virtus kiaušinius, batoną, koldūnus be mėsos, keptus žuvies pirštelius, bulves ir, žinoma, saldumynus. Šie produktai atsirado pas mus tada, kai vaikas atsisakė valgyti „normalų“ maistą. Tada džiaugėmės, kad nors kažką valgo. Neįsivaizduoju, kaip ją įpratinti pamėgti įvairų ir sveiką maistą? Tokį laišką mitybos specialistei Ramintai Bogušienei parašė mama Inga. Ką pataria mamoms ir tėčiams dviejų ikimokyklinio amžiaus vaikų mama R. Bogušienė?

Geriausias pavyzdys – mama ir tėtis

Vaikai – mūsų atspindys, todėl valgykime taip, kaip norime, kad maitintųsi mažieji. Pirkime naudingus maisto produktus, apeikime parduotuvės lentynas, kuriose puikuojasi menkaverčiai skanumynai su daugybe cukraus, druskos, hidrintų bei rafinuotų riebalų, beveik neturintys skaidulinių medžiagų. Negaminkime kasdien keptų, gruzdintų, skrudintų patiekalų, atsisakykime rūkytų produktų. Jeigu namuose neturėsime tokio maisto, nebus ir valgytojų. Pirmiausia atsigręžkime į savo lėkštę, rodykime pavyzdį, o vaikams neliks kitos išeities kaip prisitaikyti.

Mėgstantiems tikrąjį, natūralų, skonį net su vandeniu išvirta grikių košė, pagardinta žiupsneliu druskos ir cinamono, skanumynas. Jei mes patys priklausomi nuo cukraus, kurio gausu ne tik saldumynuose, bet ir duonoje, nesistebėkime, kad prekybos centre vaikas stveria spalvinga etikete viliojantį saldų gardumyną. Ne visi tėveliai žino, kad net tokie vaikiškais piešinukais išmarginti produktai kaip saldinta varškytė ar jogurtukas – ne kalcio, bet cukraus šaltinis.

Žinoma, jei retkarčiais pasilepinate ne itin sveikais maisto produktais, nėra labai blogai. Tik vaikas turi žinoti, kad tai daryti negalima kasdien, o jūs pasistengsite, kad tokios išimtys būtų vis retesnės.

Sudarykime vaikui sąlygas tinkamai maitintis.

Dažnai siūlykite vaikui naudingus patiekalus ir anksčiau ar vėliau jis ne tik paragaus, bet ir pamėgs. Pagudraukite: raginimą „suvalgyk, nes tai sveika“ pakeiskite į „paragauk, tau patiks“. Nebijokite, kad mažametis liks alkanas, jei neužsikimš skrandžio sausainiais, bandelėmis, trapučiais ir t. t. Būkite kantrūs, jei vaikas atsisako paragauti naujo patiekalo.

Prie naujų patiekalų vaiką pratinkite pamažu. Iš pradžių į įprastinius pridėkite naudingų ingredientų – maltų sėmenų ar saulėgrąžų sėklų, uogų ar daržovių. Dalį įprastų miltų, iš kurių gaminate blynus, apkepus, virtinukus, keiskite viso grūdo miltais, bandykite įvairesnius (avižų, grikių, kukurūzų, viso grūdo dalių speltų ir kitus miltus).

Kai kurie tėveliai kaltina darželius, kiti močiutes, kurios dažniausiai valgydina vaiką gana nesveiku maistu, dėl to namuose jis atsisako vertingų patiekalų. Pirmiausia, nepamirškite, kad močiutė su savo rankomis pagamintu maistu perduoda dar ir meilę, teigiamą energiją. Tokia nekasdienė mityba neišderins natūralaus skonio. Kitas dalykas, jei močiutė vaišina ne savo keptais gardžiais pyragais, o pirktiniais saldumynais, koldūnais ar žuvies piršteliais. Antra, darželių maistas dažniausiai nėra prastas. Jis ruošiamas ne mažiau kaip 3 kartus per dieną, vaikai maitinami reguliariai, o dienos racionas subalansuotas. Nors ir darželio meniu nėra idealus, bet jame nerasite tokių maisto produktų kaip sausainiai su iš dalies hidrintais riebalais, saldainiai, gazuoti gėrimai, rūkyti mėsos ir žuvies gaminiai, kurie puikuojasi ant dažnos šeimos stalo.

Dalinkimės žiniomis su vaikais ir pasitikėkime jais

Kalbėkime su vaikais, analizuokime drauge, koks maistas geras, ir vaikai įpras jį vertinti. Kartu skaitykime etiketes ir rinkimės kokybiškus maisto produktus. Nesakykite, kad brangu. Maisto papildai kainuoja daugiau nei natūralūs produktai (daržovės, šviežia mėsa, žuvis, vertingos grūdinės kultūros, kiaušiniai ir kita).

Nesuteikime vaikui progos valgyti netinkamą maistą. Pavyzdžiui, jei kavinėje kartu šlamščiate gruzdintas bulvytes, vaikui atrodys, kad jas galima valgyti ir namuose. Paaiškinkite vaikui, kad nuo tokio maisto skaudės pilvuką, galvą, suges dantys, dažniau puls peršalimo ligos.

Neverskime vaiko suvalgyti viską, kas yra lėkštėje. Leiskite jam vadovautis įgimtu alkio ir sotumo jausmu. Kai nori valgyti – duokime, kai vaikas sako „aš sotus”, nekiškime jam prievarta ar gudrumu. Pasitelkime intuiciją, pridėkime fantazijos ir perduokime vaikui naudingą patirtį. Tik neskubėkite, nes per vieną dieną įpročių nepakeisite.

Pagal sveikatai palankaus maisto technologės Ramintos Bogušienės informaciją

Dėl ko neramu darželinuko ir mokinuko tėvams?
„Nežinau, kur kreiptis, kad mokykloje pradinukams nebepardavinėtų saldintų gėrimų, sulčių bei limonadų, o vietoje sočių pietų nebesiūlytų, pavyzdžiui, picos. Sūnus mokyklos valgykloje neranda šviežiai išvirtos arbatos arba kompoto. Čia vaikams tesiūlo šaltą arbatą ar sultis iš pakelių“, – susirūpinusi pradinuko mama.
„Ar įsivaizduojate lopšelinuko pusryčius? Maniškio lopšelyje vienas variantų – virtas kiaušinis, marinuoti žirneliai ir majonezas. Šiemet mano trimečiui nustatė atopinį dermatitą ir alergiją beveik visiems grūdams, todėl atidžiai peržiūrėjau darželio meniu. O čia mano vaikas priverstas valgyti, pavyzdžiui, burokėlių, ir sūrio salotas su majonezu. Be to, abejotina, ar burokėliai iš viso dera su fermentiniu sūriu ir majonezu? Mėsos kukuliai čia patiekiami su padažu, pagamintu iš kvietinių miltų ir grietinės. Košės dar užkandamos balto batono rieke, o prie sriubų taip pat derinama duona arba batonas. Kas sudarinėja tokius meniu?”, – nerimauja darželinuko mama.

Ką mano mitybos specialistė?

Maisto technologės ir mitybos specialistės Ramintos Bogušienės nuomone, kai kuriose ugdymo įstaigose nesilaikoma sveikatos specialistų rekomendacijų ir mityba čia nėra palanki vaikų sveikatai.
Klasėse ir valgyklose sveikos mitybos piramidė puikuojasi tik kaip puošmena, o vaikams siūlomos picos, bandelės, saldūs gėrimai. Anot specialistės, valgiaraščiuose, kuriais vadovaujasi dauguma Lietuvos švietimo įstaigų, vyrauja rafinuotų kvietinių miltų, bulvių ir mėsos patiekalai. Užkandžiams daugiausiai siūlomi menkaverčiai maisto produktai. Žinoma, vaikams skanu ir jie noriai valgo tokį maistą. Virėjams irgi gerai – nereikia per daug stengtis.

Kalbame apie tai, kad vaikams reikia įvairaus maisto, bet maitiname kvietiniais rafinuotais gaminiais. O jei iš anksto vaikas gavo menkaverčių angliavandenių dozę – batono riekę, rafinuotų kvietinių ar ruginių miltų duonos, šviežių daržovių prie košės ar sriubos galime net nesiūlyti – vis tiek nevalgys.

Turėtume elgtis atvirkščiai, kad vaikas nežiūrėtų į prastus gardumynus, neiškeistų karšto šviežiai ruošto patiekalo į menkavertį užkandį – sausainius, bandeles, saldainius, kad mokinukas nelakstytų į artimiausios kebabinės, hamburgerinės kioskelį.

Ar žinote, iš ko gaminamas majonezas? R. Bogušienė vardina sudėtines šio pagardo dalis: rafinuotas aliejus, rafinuotas cukrus, rafinuota druska, kiaušinių milteliai, modifikuotas krakmolas, maisto priedai ir vanduo. Tai yra menkavertis perdirbtas maisto produktas, kuris tesuteikia tuščių kalorijų. Jis užgožia natūralių maisto produktų, pavyzdžiui, burokėlių skonį. Padažai gaminami ne tik iš sviesto ir grietinės, dar į juos dedama rafinuotų kvietinių miltų, taip pat druskos arba cukraus, kotletuose dalis mėsos dažnai pakeičiama batonu. Deja, bandelės ir batonai – kasdienė mūsų vaikų mitybos dalis. Tad ar verta stebėtis, kad tiek daug alergiškų vaikų.

„Vaikų ugdymo įstaigų meniu sąraše vis dar užsilikę batonai, riebūs padažai rodo, kad dirbama pagal senas rekomenduojamas normas, kurios galiojo 16 metų, o naujosios oficialiai bus privalomos tik nuo 2018 m. sausio 1 d. Gaila, kad batonų eros pabaigos dar reikės palaukti. Džiugu, kad šiuo metu keičiančios valgiaraščius ugdymo įstaigos juos jau derina pagal naujas normas“, – sako R. Bogušienė.

Menkaverčiai gardumynai iš tėvelių rankų
Menkaverčių užkandžių savo vaikui pasiūlo ir patys tėveliai. Priešpiečiams jie mokinukui prikrauna sausainių, bandelių, saldžių sūrelių. Kai kurie iš jų teigia, kad šie skanėstai skatina vaikus dalintis. Tik ar verta mokyti vaikus dalintis menkaverčiais „gardumynais”, kurie ne tik nenaudingi, bet ir žalingi.

Mitybos specialistė Raminta Bogušienė sako nesuprantanti tėvų noro vaikams įdėti maisto į darželį, nes mažieji ten kelis kartus maitinami, o prisivalgęs saldžių užkandžių vaikas nebenori vertingo maisto. Vis tik bijantiems, kad vaikas nebus sotus, specialistė pataria darželinukui įdėti morkų ar obuolių. „Jei prieš pagrindinį valgymą vaikai gauna sausainių, natūralu, kad jie atsisako daržovių. Nesakau, kad vaikai neturi paragauti saldumynų. Nieko bloga nenutiks, jeigu jais smaližiaus tik retkarčiais“, – sako mitybos specialistė.
R. Bogušienė ragina tėvelius ugdyti sveikos mitybos įgūdžius ir vaiko pasirinkimą skatinti savo pavyzdžiu. Jei prastus skanumynus bruksime patys, nesitikėkime, kad vaikas valgys žirnį iš sodo arba jam patiks brokolis.
Pagal sveikatai palankaus maisto technologės Ramintos Bogušienės informaciją

SVEIKAS POILSIS. Atostogų kelionė su mažu vaiku. Vaiko grūdinimas saule, oru ir vandeniu. Į sanatoriją – vasaros atostogų. Sveikiausia – basa vasara ir kuo mažiau civilizacijos.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Natūralūs mineralai – gerai sveikatai. Alergenai – priešai, kuriuos reikia surasti. Karpos ir nagų grybelis – šiuolaikinės naikinimo priemonės. Kad grožio nenublukintų saulė.

VASAROS GROŽIS. Po vasaros pramogų – prie rudens darbų.

KŪDIKIS. Dvynukų žindymas. Pradedame valyti dantukus.                                                

ŠEIMOS PRAMOGOS. Tėvų ir vaikų nuotykiai aukščiau žemės.

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2016 m. vasara | MAMA ir vaikas

Atsisiųsti žurnalo PDF failą

Atostogų planas

Psichologai pataria atostogų pramogas numatyti iš anksto. Juk nenorite, kad vaikas didžiąją laisvo laiko dalį praleistų prie kompiuterio ar televizoriaus. Mokinuką galite porai savaičių išleisti į vaikų stovyklą, o drauge su darželinuke sesute juos galima palydėti viešnagėn pas senelius. Kai ateis jūsų atostogų metas, mėnesį galėsite ilsėtis visi drauge, pavyzdžiui, keletą savaičių prie jūros, o dar vieną savaitę leisitės į turistinį žygį. Visas išvykas aptarkite drauge su vaikais. Laukdamas įdomios kelionės, vaikas bus užsiėmęs pasiruošimu: dėsis reikalingus daiktus, tyrinės turistinę įrangą arba, pavyzdžiui, mokysis fotografuoti. Kai kurie tėveliai vaikų atostogas planuoja kartu su draugų šeimomis – jūsų vaikai praleidžia kelias savaites, pavyzdžiui, kitoje šeimoje sodyboje, o vėliau visą mažųjų draugiją prižiūrite jūs.

Deja, dalį atostogų greičiausiai vaikui teks praleisti namuose – ypač, jei gyvenate didesniame mieste. Tuomet pasirūpinkite, kad lauke jis žaistų daugiau judrių žaidimų, sportuotų. Labiausiai išsekina vaikus kompiuteriniai žaidimai. Jeigu nepasiseka sukontroliuoti vaiko dieną, vakare stenkitės kuo daugiau laiko praleisti su juo lauke – žaiskite futbolą, važinėkitės dviračiu ar riedučiais, važiuokite maudytis prie ežero. Nesikrimskite dėl laukiančių namų ruošos darbų – vaiko sveikata svarbiau.

Savaitgalį galite drauge praleisti laiką ilgesnėje išvykoje – prie ežero, į sodybą arba paviešėti su vaikais vandens pramogų parke, zoologijos sode.

Miegoti ilgiau, bet ne iki pat pietų

Sunkiai išsprendžiama atostogų problema – dienos režimas. Anksti keltis ryte vaikui jau atsibodo per ištisus metus, todėl daugelis išmiega vos ne iki pat pietų, o vakare ilgai negali užmigti. Vaikų psichologai pataria išlaikyti dienos režimą – žinoma, skirtingą nuo darbų sezono. Svarbiausia, kad pradinių klasių mokinukas išmiegotų 11 valandų, o ikimokyklinukui reikia net 12-kos per dieną, 12-13 metų vaikui tebereikia10 valandų.

Saugios pramogos

Ypatingai reikėtų pasirūpinti vaiko saugumu, jeigu jis lieka vienas namuose. Savarankiškas laisvalaikis labai padidina ne tik pavojus kieme, bet ir namuose. Jeigu vaikas išsiruošia pas kitoje miesto dalyje gyvenančius senelius, aptarkite, kuriuo keliu geriau juos pasiekti ir kokiu transportu važiuoti. Įsitikinkite, kad vaikas sėkmingai pas juos nuvyko.

Patikrinkite vaiko sporto inventorių: paspirtuką, dviratį, riedučius, badmintono reikmenis. Bus ramiau, jei žinosite, kad šie daiktai tvarkingi ir saugūs.

Nuosava lysvė vietoj traškučių

Vasarą tėvams sunkiau kontroliuoti vaiko mitybą. Nematysite, kaip mažasis smaližius kišenpinigius išleis traškučiams, gazuotiems gėrimams ir gausybei porcijų ledų arba pasistiprins greito maisto kavinėje. Jis negalvoja apie maisto naudą, tėvų žodžiai taip pat vargu ar padarys įspūdį, bet galite pagudrauti – patraukite vaiką savo kulinarinėmis idėjomis. Drauge paruoškite skanias daržovių salotas arba uogų desertą, iškepkite pyragą arba pasigaminkite sulčių kokteilį. Kai kuriuos patiekalus vaikas išmoks pagaminti be jūsų pagalbos, o juos drauge galėsite apsilaižydami pirštus degustuoti.

Jeigu atostogaujate sodyboje, pasiūlykite vaikui pasodinti nuosavą daržovių ar uogų lysvę, kurią jis pats ravės ir laistys, o vėliau drauge gaminsite skanius patiekalus.

Prie jūros su ikimokyklinuku

Ikimokyklinukų atostogos turi savų ypatumų. Mažo vaiko nepaliksi vieno namuose ir neišleisi į stovyklą. Važiuojant atostogauti toliau su mažamečiu, pediatrai pataria nepamiršti apie adaptacijos periodą, kuris gali trukti iki savaitės. Todėl atostogauti svečioje šalyje trumpiau negu dvi savaites –jokios naudos. Poilsis prie jūros ypač praverčia padidėjusius adenoidus turintiems vaikams, taip pat dažnai sergantiems peršalimo ligomis, bronchitu ir odos alergijomis. Tik saule mėgaukitės su saiku. Paplūdimyje vaikui geriausia būti iki 11 val. ir po 17 val. vakare. Net ir tuo laiku, kai saulė mažiau aktyvi, vaikui uždėkite kepurę, o atviras kūno dalis ištepkite kremu su maksimalia apsauga.

Kurorte nedera pamiršti ir dienotvarkės. Mažam vaikui būtinas dienos miegas, vakare migdyti vaiką taip pat reikia laiku. Todėl stenkitės, kad vakare, prieš eidamas į lovą, vaikas pernelyg neįsijaudrintų – ypač pirmosiomis dienomis kurorte.

Didžiausia vasaros poilsio bėda – apsinuodijimai, kuriuos dažnai sukelia virusai, esantys neįprastame vaikui vandenyje. Iš visų pakampių tyko žarnyno infekcijos – neplautų rankų, nešvarių vaisių ir nekokybiškų maisto produktų pasekmė. Vasarą vaikas lengvai gali pasigauti ir anginą ar kvėpavimo takų infekciją.

Basomis per žolę

Naudingas poilsis miestiečiui vaikui – pas kaime gyvenančius senelius arba sodyboje – toliau nuo civilizacijos. Ten, kur mažiau žmonių, daržovės ir vaisiai – tiesiai iš lysvės, jokios buitinės chemijos ir tik šiek tiek muilo. Pediatrų nuomone, vaikai, kurie dalį atostogų praleidžia kaime, rudenį ir žiemą rečiau serga peršalimo ligomis.

Natūralioje gamtoje vaikas gali prisibėgioti basas šilta žeme, pakvėpuoti grynu oru, atsigerti šaltinio vandens. Būtent bėgiojimas basomis žeme, žole arba šiltu smėliu natūraliai masažuoja pėdas. Kas gali būti sveikiau už žemės paviršiaus šilumos terapiją, kuri gerai sušildo kojas, todėl suaktyvėja ir visų organų darbas.

Atostogaujantis kaime vaikas ištisą dieną laksto lauke – ir saulėje, ir pavėsyje. Jis nebūna ištisai karštuose saulės spinduliuose. Nuolat aktyviai judant, gerėja visi apykaitos procesai organizme, jis gauna pakankamai deguonies. Saulėje organizme gaminasi vitaminas D, kuris gerina fosforo ir kalcio apykaitą.

Besimaudant vėsiame upelyje arba ežere treniruojama visa širdies ir kraujagyslių sistema. Mat vandenyje kraujagyslės susiaurėja, o saulėje išsiplečia.

Todėl galbūt neverta verstis per galvą – kad tik nuvežus vaiką prie jūros, juo labiau kad ten taip pat gausu žmonių, tas pats šurmulys ir kavinių maistas.

Parengė Undinė Gilė