Deja, bet realybė neretai būna kiek kitokia, nei tos reklamos idiliškuose vaizduose. Ne visi žmonės jaučiasi tokie linksmi ir atsipalaidavę, kaip iš šio vaizdelio. Šįkart noriu pakalbėti apie tą kategoriją žmonių, kuriems prie šventinio stalo neretai tenka patirti įtampą, nepriėmimą, girdėti trikdančius komentarus, o kartais ir būti įveltiems į bereikalingus ginčus, kurių mažiausiai norisi siekiant patirti kalėdinį šventiškumą.

Šįkart apie žindančias mamas. Būtent joms sėdėjimas prie šventinio stalo gali virsti ne švente, o didžiuliu emociniu iššūkiu, kai tenka apginti savo pasirinkimus žindymo klausimu.

Tema, kuriai nelieka abejingų

Visuomenėje gajus manymas, jog visi turi teisę garsiai išreikšti savo nuomonę vaikelio (nebūtinai savo) auginimo klausimais, o žindymas ir jo trukmė yra vienas iš tokių. Kūdikio maitinimo, žindymo trukmės, nujunkymo laiko pasirinkimai – tos sritys, kuriose žmonių nuomonės gali radikaliai skirtis. Dažnai šios temos tampa kovos lauku, kuriame mums, mamoms, kyla itin stiprios emocijos, nes kalbama apie brangiausią – mūsų vaikelį.

Moterys, žindančios savo vaiką, gali įsitraukti į itin aršias diskusijas žindymo klausimais. Kai kažkas garsiai abejoja, ar vaikui reikia to, kas, mamos nuomone, jam yra didelis gėris, motinos smegenys reaguoja lyg kažkas pultų vaikelį ir fiziologiniu lygmeniu jai įsijungia vaikelio gynimo mechanizmai bei tam reikalinga agresija, kurią didina už žindymą atsakingas hormonas oksitocinas.

Kodėl kiti taip kišasi į tai, kaip auginame vaikus? Prisiminkime, kad žmonių psichologija yra tokia, jog jie nori matyti, kad kažkas daro taip, kaip darė jie, nes tokiu būdu pasitvirtina sau, jog darė gerai. O tai kelia pasitenkinimą savimi – vieną iš maloniausių psichologinių potyrių. Kitas poreikis – noras kažką kontroliuoti, valdyti, jausti savo galią, kadangi pasąmonės lygmenyje tai kelia pojūtį, kad mes egzistuojame, esame pajėgūs valdyti šį pasaulį, o tai teikia kitą psichologinį malonumą – saugumą. Todėl žmonės linkę kištis į kitų reikalus, komentuoti, nurodinėti, ginčytis, patarinėti… Jei kažkas kliudo jus replikomis, nepriimkite jų asmeniškai, o tiesiog pagalvokite, kodėl šis žmogus taip elgiasi, kokį psichologinį savo poreikį jis bando patenkinti?

Žindančios moters palaikymas – dovana jos vaikeliui

Žindymas teikia tiek trumpalaikę, tiek ilgalaikę naudą žmogaus gyvenime, todėl tai turėtų būti svarbu ne tik vaikelio mamai, bet ir artimiesiems, draugams bei socialinei aplinkai.

Žmogus yra socialinė būtybė, tad bet kokius jo pasirinkimus daugiau ar mažiau veikia tai, kaip juos vertins visuomenėje, darbe, draugų ir šeimos rate. Žindymas yra viena iš tų sričių, kurią itin jautriai veikia aplinkinių palaikymas arba nepritarimas. Susilaukusi vaikelio mama yra labiau pažeidžiama – ji ne tik atsakinga už mažąjį žmogutį, bet taip pat lydima didelio kasdieninio krūvio, jai dažnai reikia aplinkinių pagalbos, tad tampa iš dalies priklausoma nuo kitų. Vienas iš svarbiausių aplinkos veiksnių, nuo kurių priklauso, kiek moteris pasitiki savimi žindydama, yra šeima. Labiausiai moterį veikia palaikymas tų žmonių, kurie jai yra emociškai artimiausi. Kuo labiau apie žindymą išmano bei moterį palaiko artimieji, tuo tvirčiau ji jaučiasi žindydama.

Jei moteris stokoja palaikymo, jei jaučiasi esanti kovos lauke dėl savo pasirinkimų ir turi išgyventi stiprų stresą, įtampą ir nesaugumą, tikėtina, kad visa tai gali žindymą trikdyti ir trumpinti. Patiriamas stresas, nerimas ir nesaugumo jausmas sumažina hormonų, reikalingų pieno gamybos paleidimo refleksui, kiekį ir mama nusprendžia, jog jai trūksta pieno arba jis baigėsi, ir žindymą nutraukia. Kai moteris jaučia palaikymo ir motyvacijos tęsti žindymą stoką bei ilgalaikį nuovargį, ji būna linkusi žindymą užbaigti anksti.

Kai artimieji nepalaiko

Labai gera auginti vaikelį pagarbioje, mylinčioje ir palaikančioje aplinkoje, tačiau dažnai moteriai vis tik tenka gyventi ir išgyventi kiek kitokiomis aplinkybėmis. Būna, kad artimieji nepalaiko vienų ar kitų sprendimų, nesupranta jų reikšmės motinai ir jos vaikeliui, klausinėja, kam tai reikalinga ir kaišioja pagalius į ratus, keldami abejones ir kritikuodami. Dažnai taip nutinka ir skiriantis nuomonėms dėl žindymo. Jei mama yra jautresnė, palūžusi nuo nuolatinio nuovargio, artimųjų neigiami komentarai, replikos, pikti žvilgsniai žindančiai mamai gali išprovokuoti stiprias abejones savimi ir savo pasirinkimais.

Ką daryti, kad visa tai atlaikytume ir apgintume savo pasirinkimus? Tokiu atveju yra du keliai: ar (1) bandyti kovoti ir įrodyti savo tiesą bei tikėtis, kad aplinkiniai galiausiai mums pritars ir palaikys, ar (2) laikytis savo pasirinkimų, neeikvojant energijos – mandagiai bei pagarbiai išklausius kitų nuomonę, nors ir labai skirtingą nuo mūsiškės, vis tiek daryti taip, kaip esame apsisprendusios ir tikime, jog yra geriausia mums ir mūsų vaikui. Pasirinkusios pirmąjį variantą mes išliekame priklausomos nuo kitų nuomonės bei išnaudojame daugybę energijos kovai, diskusijoms, įrodinėjimams. Pasirinkusios antrąjį variantą – energiją investuojame į save, išlaikydamos savo vidinę ramybę, gerbdamos savo pasirinkimus, brėždamos teisingas ribas. Pastaruoju atveju remiamės į save, esame mažiau priklausomos nuo kitų nuomonės ir atitinkamai mažiau pažeidžiamos. Šalia tokios mamos ir vaikas jaučiasi saugesnis.

Skubioji pagalba sau karštų diskusijų metu

Nors turime nuostatą, kad esame užtikrintos žindymo nauda, norime žindymą tęsti, neabejojame savimi ir panašiai, tačiau kartais nutinka, kad pakliuvus į situaciją, kada pokalbis įkaista, vis tik galime prarasti savitvardą ir įsivelti į pokalbį bei patirti emocijas, kurių mūsų ir vaikelio gerovei visai nereikia. Ką daryti, kaip sau padėti? Tokiais atvejais galima pasinaudoti savitaiga, kuri padeda nurimti ir išlaikyti ramybę:
– Aš turiu visas priežastis priimdama sprendimus pirmiausia pasitikėti savimi.
– Aš pažįstu savo vaiką geriau nei bet kas kitas.
– Aš esu pakankamai protinga ir išmintinga, kad išmokčiau visko, kas geriausia mano vaikeliui, pati.

Jums patarinėjančiam žmogui paprasčiausiai padėkokite už patarimą, bet žinokite, kad jeigu kažkas jums patarinėja, nereiškia, jog jūs turite tais patarimais vadovautis. Jūsų ryšys su vaikeliu yra unikalus ir jūs abu kuriate tokią kasdienybę, kurioje jaučiatės geriausiai. Niekas kitas negali geriau žinoti, ko labiausiai reikia jums, jūsų vaikeliui, jūsų šeimai, ir kaip tai pasiekti. Kartais, kai nėra išeities ir kažkas dalijasi nesibaigiančiais patarimais, galima visa tai tiesiog praleisti pro ausis.

Jei žindymas būna nepritariančiai komentuojamas, kai esate svečiuose pas uošvius ar savo tėvus, stenkitės žindyti atskirai, kitame kambaryje, o jei veiksmas vyksta lauke, nueikite į mašiną. Jūsų vaikui nereikia girdėti kitų žmonių replikų, kad jis jau per didelis ir panašiai. Tai vaikui kelia gėdos ir kaltės jausmus, gali atsirasti neurozė. Jei vis tik tų replikų nepavyksta išvengti vaikui girdint – užstokite jį, pasakykite, kad mamos pienukas labai sveika ir skanu, ir vaikelis gali jo gauti kiek panorėjęs, o į tolesnes diskusijas nesivelkite.

Gražių švenčių

Žindymas ir su juo susiję pasirinkimai yra labai asmeninis, intymus dalykas, ir mes turime absoliučią teisę apskritai niekam neaiškinti ir nepasakoti: ar žindome, ar nežindome, kiek laiko planuojame tai daryti.

Jei mus erzina komentarai apie žindymo naudą / nenaudą ar užuominos apie metą nutraukti, pagalvokime, ar užkabina pati tema apie žindymą, ar apskritai tai, jog mums kažkas aiškina, kaip ir ką daryti, kišasi į privatų gyvenimą, mūsų vaikų auginimą. Dažnai po tokiomis temomis slepiasi įvairios santykių problemos ir tada žeidžia ne tiek pati tema, kiek tai, jog kažkas kišasi arba maniera, kaip tai daro.

Kai kitų žodžius, patarimus, nuomones mes priimame asmeniškai, būna labai sunku ir kyla noras įsiskaudinti bei atsitraukti arba eiti į konfliktą, paprieštarauti. Mūsų reakcija kyla iš to, kaip mes matome situaciją, kokias ir kiek turime žinių, bet pamirštame, kad kitas žmogus turi kitokį supratimą, žinių bagažą ir patirtį. Kartais žmonės galvoja, kad savo komentarais, pastabomis ar patarimais jie išreiškia palaikymą, meilę ir rūpestį, todėl jiems sunku suprasti, kodėl mes įsitempiame.

Psichologijos mokslas pabrėžia, kad mes vieni kitus suprantame kur kas mažiau, nei įsivaizduojame ir tikimės, kad turėtume suprasti. Tad galbūt viską ramiau priimti padėtų mintis, kad dažnai kitas žmogus dalinasi kažkokiais savo pastebėjimais ne iš piktos valios – jis tiesiog neturi pakankamo supratimo, žinių. Išgirskime vieni kitų emocijas, jausmus, intencijas, o ne tik žodžių turinį. Leiskime kitiems mąstyti kitaip, bet mes neprivalome perimti jų įsivaizdavimo, kaip daryti geriausia. Stiprinkime save, laikykimės savo nuostatų, pasirinkimų ir visada savo viduje brėžkime ribą, kas mums priimtina, o kas – ne.

Parengė psichologė Karolina Tarnauskienė

www.psichologekarolina.lt

Facebook Išsipildymas Motinystėje

Daugiau apie moters pasitikėjimą savimi žindymo pasirinkimuose skaitykite knygoje „Kūdikio žindymas. Nepakeičiamas kaip motinos meilė“ (2022 leidimas).

Pirmoji pagalba susižalojusiam kaulus ir minkštuosius audinius vaikui ar suaugusiajam – ramybė, imobilizacija, šaltis, galūnės pakėlimas.

Suteikite nukentėjusiam žmogui patogią padėtį, nejudindami sužalotos vietos imobilizuokite galūnę ir atšaldykite šaltu kompresu. Sužalota koja arba ranka imobilizuojama esamoje padėtyje, įtveriami abipus lūžio esantys sąnariai. Imobilizacijos tikslas – sumažinti skausmą ir kraujavimo pavojų, apsaugoti, kad uždaras lūžis nevirstų atviru. Šaldant sužalotą vietą mažinamas patinimas ir skausmas. Tik nedėkite ledo maišelio tiesiai ant odos ar žaizdos- įvyniokite į rankšluostį ar kitą audinį. Ledo maišelį laikykite ne ilgiau kaip 20 minučių.

Sužalotą kūno dalį derėtų pakelti aukščiau širdies lygio – į pažeistą vietą priplūs mažiau kraujo. Nekelkite lūžusios galūnės, jei nukentėjusiajam skauda. Venkite bet kokių skausmą sukeliančių judesių ir padėkite nukentėjusiam žmogui rasti patogią kūno padėtį. Stebėkite sąmonę, kvėpavimą.

Jei įtariate, kad gali būti sužalota galva, kaklas ar nugara, nejudinkite nukentėjusiojo. Galvos traumos metu dažnai sužalojamos galvos smegenys. Lūžus kaukolės kaulams, gali būti pažeistos smegenys ir prasidėti kraujavimas į kaukolės ertmę. Žmogus gali prarasti sąmonę, būti vangus ar mieguistas – tai požymiai, kad jis patyrė sunkią galvos traumą. Nepalikite nukentėjusiojo be priežiūros ir kvieskite greitąją medicinos pagalbą. Dažniausiai tik medikai gali nustatyti lūžimą, išnirimą, panirimą, patempimą ar sunkią galvos traumą. Pirmoji pagalba teikiama vienodai visais šiais atvejais. Pagrindinis jos tikslas – apsaugoti nuo dar didesnio sužalojimo ir kreiptis į medikus.

Venkite peršalimo. Žiemą kyla pavojus nušalti: dažnai klystame, manydami, kad vidutinio stiprumo šaltis nepavojingas. Bet drėgnu ir žvarbiu vėjuotu oru greičiau siaurėja kraujagyslės, blogėja audinių mityba, todėl gresia nušalimai. Dažniausiai nušąla rankų ir kojų pirštai, ausys, nosis bei skruostai.

I laipsnio nušalimas (paviršutinis): žmogus jaučia nestiprų skausmą, dilgčioja oda, joje atsiranda baltos dėmės.

II laipsnio nušalimas – gilus nušalimas, kai nušalusi vieta pabąla, o jai atšilus, atsiranda pūslės.

III laipsnio nušalimas – nušalusi vieta pabąla, pamėlsta, oda tampa nepaslanki, apmiršta audiniai. Ją atšildžius, atsiranda kraujingų pūslių ir žaizdų.

Nušalusias vietas nedelsiant reikia sušildyti ir šiltai aprišti. Kad pagerėtų kraujotaka, nušalusią vietą lengvai pamasažuokite ranka – tik jokiais būdais netrinkite sniegu. Būklei pagerėjus, žmogų šiltai apklokite. Duokite jam karštos arbatos ar karštos sriubos. Nesiūlykite alkoholio, nes jis išplečia kraujagysles: išgėręs žmogus greičiau netenka šilumos, jam darosi dar šalčiau. Nušalusią kūno dalį galima sušildyti kambario temperatūros (18 – 20 laipsnių) vandenyje. Sušilusi oda tampa melsvai raudona, įgauna marmuro atspalvį, ima tvinkčioti.

Ką daryti, kad nesušaltumėte ir neužkluptų žiemos traumos:

• būkite atidūs ir atsargūs;
• jei nebūtina, neikite į lauką;
• avėkite žieminius žemakulnius batus gruoblėtais padais patys ir pasirūpinkite tinkama vaiko avalyne;
• dėvėkite šiltus ir laisvus drabužius, nepamirškite kepurės ir pirštinių;
• apsaugokite odą specialiu riebiu kremu;
• spaudžiant šaltukui stenkitės daugiau judėti (judinkite kojų ir rankų pirštus, veido raumenis);
• saugokite vaikus, kad jie nesušaltų;
• atsargiai vaikščiokite šaligatviais, atsargiai pereikite gatvę;
• išlipdami iš transporto ar lipdami laiptais laikykitės;
• nevartokite alkoholio.

Parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos edukologė Vida Dubinskienė

Nuo 2008 m. tarptautinė organizacija „Europa Donna” kviečia spalio 15-ąją minėti kaip Tarptautinę krūties sveikatos dieną. Šiais metais organizatoriai ragina atsigręžti į kasdienybę ir pažvelgti, kaip paprasčiausi veiksmai gali padėti išvengti onkologinių susirgimų. Esamos rekomendacijos krūtų vėžio ir kitų onkologinių ligų prevencijai apima tokius veiksmus kaip mitybos subalansavimas, fizinis aktyvumas, alkoholio ar nikotino atsisakymas, hormoninių preparatų vengimas ir pan. Kaip vienas iš tokių veiksnių, ypač svarbus vengiant krūtų vėžio, nurodomas vaikelio maitinimas krūtimi.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, žindymas yra puiki onkologinių susirgimų prevencijos priemonė. Apžvelgus 47 krūties vėžio studijas, PSO konstatuoja, kad kuo ilgiau moterys žindo, tuo jos labiau yra apsaugotos nuo krūties vėžio. Santykinė krūties vėžio rizika sumažėjo maždaug 4,3% per kiekvienus 12 mėnesių maitinimo krūtimi.

Esama ir daugiau tyrimų, vienas jų teigia, kad svarbūs ne tik pirmieji žindymo metai – su kiekvienu žindomu vaiku rizika susirgti krūties vėžiu sumažėja dar 7 procentais. Ji mažėja ir kiekvienais tolesniais žindymo metais.

Žindymas taip pat gali saugoti moteris nuo kiaušidžių vėžio. Tarptautinis PSO tyrimas parodė, kad kiaušidžių vėžio rizika tarp moterų, kurios žindė bent 2 mėnesius po kiekvieno gimdymo, sumažėjo 20-25%. Tačiau nors esama pakankamai duomenų apie žindymo naudą mamai, informacija apie žindymą kaip apie vėžio prevencijos priemonę nėra plačiai žinoma ne tik tarp visuomenės, bet ir tarp specialistų.

Moterys, maitindamos mažylius savo pienu, neretai motyvuoja save tuo, kad gerina vaiko sveikatą. Tačiau žinodamos, kad padeda ir sau, jos gali rasti daugiau argumentų, kodėl verta žindyti ir kodėl verta tai daryti kuo ilgiau. „Kadangi mūsų šeimoje yra krūties vėžiu sirgusių moterų, sužinojusi, kad žindymas gali padėti man pačiai išvengti šios ligos, jaučiausi ramiau, – teigia viena VšĮ Prieraišiosios tėvystės centras steigėjų Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė. – Vis dėlto dar ne daug moterų Lietuvoje žino, kad žindymas naudingas ir joms pačioms. Mūsų šalyje vis dar per mažai dėmesio skiriama ligų prevencijai, ir šis projektas gali būti puiki proga apie tai pakalbėti – ypač Krūties sveikatos dienos proga.”

Projekto metu daug dėmesio bus skiriama ir aplinkos įtakai mamos pieno kokybei, mamos ir vaiko sveikatai. Kaip aplinkoje esančios cheminės medžiagos veikia mūsų organizmą, kur ir kokių jų esama ir ar tikrai verta visų vengti, pasakos VšĮ Baltijos aplinkos forumo specialistės. Informacija apie alternatyvias, mažiau pavojingas chemines medžiagas bus pateikiama remiantis moksliniais tyrimais, pasaulinių nevyriausybinių organizacijų (tokių kaip WWF, GreenPeace, WECF ir kt.) surinktais duomenimis, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis.

Nemokamos paskaitos apie žindymą ir pavojingas chemines medžiagas kasdienėje aplinkoje vyksta nuo Spalio 15 d. iki gruodžio 16 d. Išsamesnė informacija ir registracija į nemokamas paskaitas

Gydytojai rekomenduoja susilaukti vaikelio nuo 20 iki 35 metų. Vyresnei moteriai pastoti gali būti sunkiau, bet to, didesnė apsigimimų bei paveldimų ligų rizika.

Pirmiausia, ketinant tapti tėvais, abiems svarbu atsisakyti žalingų įpročių, sveikai maitintis ir vengti streso. Ruoštis nėštumui reikia bent tris mėnesius iki pastojimo. Kuo turėtų pasirūpinti būsima mama?

Sveikata

Pradedame nuo apsilankymo pas ginekologą. Turime išsiaiškinti, ar nesergame gimdos ar kiaušidžių ligomis, kurias reikia išgydyti iki pastojimo. Rekomenduojama atlikti kraujo tyrimą dėl kačių platinamos infekcinės ligos – toksoplazmozės. Ši liga gali sukelti priešlaikinį gimdymą, dėl jos gali sutrikti vaisiaus vystymasis. Jeigu moteris nežino, ar sirgo raudonuke, reikia išsitirti kraują dėl šios ligos antikūnių ir prireikus būtinai pasiskiepyti. Pirmą nėštumo trimestrą susirgti šia liga ypač pavojinga. Raudonukės virusas gali pažeisti būsimo vaikelio smegenis.

Verta nueiti pas terapeutą, pasidaryti tyrimus ir sužinoti, ar nesergate kokia nors lėtine liga. Prieš pastojant būtinai reikės išsigydyti.

Prieš vartodamos vaistus, būtinai pasitarkite su gydytoju, nes kai kurie preparatai gali pakenkti planuojamam nėštumui. Juk pirmąsias savaites galima nė neįtarti, kad esi nėščia. Nepageidaujamos ir kai kurios vaistažolės. Geriau nevartoti kadagio, pelyno, alijošiaus arbatų, nes jos gali sukelti persileidimą bei nėštumo komplikacijas.

Nedelskite apsilankyti pas stomatologą. Dantis vertėtų sutaisyti iki pastojimo, nes nėštumo ir žindymo periodu to daryti dar labiau nesinorės.

Būsimos mamos mityba

Tinkama mityba planuojant nėštumą bei pastojus suteiks energijos pasirūpinti ir savimi, ir būsimu kūdikiu. Mažylis turi gauti visas jo sveikam augimui ir vystymuisi būtinas medžiagas. Todėl būsima mama turėtų valgyti kuo natūralesnius produktus. Naudinga vartoti kuo daugiau daržovių, vaisių, kruopų patiekalų, pieno produktų, žuvies. Maistas turi būti kokybiškas ir šviežias. Atsisakykite riebių, konservuotų bei rūkytų produktų. Alergiškai maisto produktams moteriai derėtų atsisakyti iš užsienio atvežto maisto, o rinktis Lietuvoje užaugintus ir pagamintus produktus.

Kelis mėnesius iki pastojimo būsima mama turi gerti folio rūgštį (po 1 mg per dieną). Folio rūgštis apsaugo nuo vaisiaus nervinio vamzdelio defektų. Nervinis vamzdelis vystosi dar tuomet, kai moteris gali nežinoti, kad yra nėščia – 15 – 25 dieną po pastojimo.

Turite gauti pakankamai geležies. Jos trūkumas sukelia anemiją, kuria sergant normaliam vaisiaus vystymuisi gali trukti deguonies. Geležies yra neriebioje mėsoje, ypač – kepenyse, žuvyje, žaliose lapinėse daržovėse, pupelėse ir žirniuose. Geležies pasisavinimą gerina produktai, kuriuose gausu vitamino C. Tai – vaisiai, sultys, saldžiosios paprikos, pomidorai, kefyras.

Arbata ir kava mažina organizmo gebėjimą pasisavinti geležį. Todėl šiuos gėrimus vartokite tarp valgymų. Nuo to momento, kai valgėte geležies turtingų produktų ar ketinate jų suvalgyti, turi praeiti kelios valandos.

Būtinas mineralas ir mamai, ir būsimam vaikeliui – kalcis. Jis svarbus kaulams ir dantims. Kalcio gausu pieno produktuose, kai kuriose kruopose, žaliose daržovėse, migdoluose, saulėgrąžų sėklose. Gerkite neriebų pieną, valgykite liesą sūrį ir jogurtą.

Vitaminas D reikalingas kalcio pasisavinimui. Šio vitamino gamybą skatina saulė, todėl stenkitės ilgiau būti lauke, ypač – saulėtomis dienomis.

Ketindama pastoti jokiu būdu nesilaikykite jokių dietų, nes organizmas negaus pakankamai vitaminų, mineralų ir kitų medžiagų, reikalingų sveikam būsimam vaikeliui.

Darbo sąlygos

Jeigu dirbate chemijos laboratorijoje ar rentgeno kabinete, prieš planuodama nėštumą būtinai keiskite darbą. Jums kenkia darbai, susiję su švino ar jo junginių naudojimu, taip pat – darbai vibracijos, triukšmo, elektromagnetinio lauko sąlygomis.

Laukia nelengvas nėštumo bei žindymo laikotarpis, prireiks daug jėgų, sveikatos, energijos. Todėl turi būti stipri ir sveika jau pradėdama žengti laimingos motinystės link.

Parengė Undinė Gilė