<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>vaisiaus vystymasis | MAMA ir vaikas</title>
	<atom:link href="https://mamairvaikas.lt/zymuo/vaisiaus-vystymasis/feed" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>https://mamairvaikas.lt</link>
	<description>Nė&#353;tumas, mamos ir vaiko sveikata. Vaikų ligos.</description>
	<lastBuildDate>Tue, 05 Dec 2023 06:10:52 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>
	hourly	</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>
	1	</sy:updateFrequency>
	<generator>https://wordpress.org/?v=5.7.12</generator>
	<item>
		<title>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2019 m. ruduo</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2019-m-ruduo?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=zurnalas-mama-ir-vaikas-2019-m-ruduo</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2019-m-ruduo#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Thu, 10 Oct 2019 17:27:10 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Žurnalų archyvas]]></category>
		<category><![CDATA[akytės negalavimas]]></category>
		<category><![CDATA[alergenai]]></category>
		<category><![CDATA[Alergija]]></category>
		<category><![CDATA[apsauga nuo gripo]]></category>
		<category><![CDATA[atsikišę dantukai]]></category>
		<category><![CDATA[batai vaikui]]></category>
		<category><![CDATA[Bėrimai]]></category>
		<category><![CDATA[Bronchitas]]></category>
		<category><![CDATA[bronchitas vaikui]]></category>
		<category><![CDATA[bronchito kosulys]]></category>
		<category><![CDATA[būsima mamytė]]></category>
		<category><![CDATA[būsimas vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[Crocs batai]]></category>
		<category><![CDATA[Gripas]]></category>
		<category><![CDATA[gripo virusai]]></category>
		<category><![CDATA[gydytojas traumatologas]]></category>
		<category><![CDATA[imunitetas]]></category>
		<category><![CDATA[infekcija]]></category>
		<category><![CDATA[inhaliacijos]]></category>
		<category><![CDATA[Iššutimai]]></category>
		<category><![CDATA[Karščiavimas]]></category>
		<category><![CDATA[Kosulys]]></category>
		<category><![CDATA[kreivi dantys]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikio kalba]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikio oda]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikio verksmas]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikių drabužėliai]]></category>
		<category><![CDATA[maisto produktai nėščiajai]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[mamą gydytoja]]></category>
		<category><![CDATA[mamų žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[mažas vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[medicininė kaukė]]></category>
		<category><![CDATA[meningokokas B]]></category>
		<category><![CDATA[mineralai]]></category>
		<category><![CDATA[mitybos specialistė]]></category>
		<category><![CDATA[moteris]]></category>
		<category><![CDATA[naujagimis]]></category>
		<category><![CDATA[nemokamas žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[nėščioji]]></category>
		<category><![CDATA[Nėštumo metu]]></category>
		<category><![CDATA[netaisyklingas sąkandis]]></category>
		<category><![CDATA[nuo meningokoko]]></category>
		<category><![CDATA[ortodontė Ada Kamblevičienė]]></category>
		<category><![CDATA[ortodontiniai aparatai]]></category>
		<category><![CDATA[pėda]]></category>
		<category><![CDATA[pėdos formavimuisi]]></category>
		<category><![CDATA[Peršalimas]]></category>
		<category><![CDATA[peršalimo ligos]]></category>
		<category><![CDATA[priekiniai dantys]]></category>
		<category><![CDATA[rėksmas]]></category>
		<category><![CDATA[Rimantas Kėvalas]]></category>
		<category><![CDATA[ruduo]]></category>
		<category><![CDATA[sausa oda]]></category>
		<category><![CDATA[sausas oras]]></category>
		<category><![CDATA[šeima]]></category>
		<category><![CDATA[skalbikliai]]></category>
		<category><![CDATA[skalbimo priemonės]]></category>
		<category><![CDATA[Skiepai]]></category>
		<category><![CDATA[skiepyti vaikus]]></category>
		<category><![CDATA[sudirgusi oda]]></category>
		<category><![CDATA[sveikatos žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[sveiki sumuštiniai]]></category>
		<category><![CDATA[tarpai tarp dantų]]></category>
		<category><![CDATA[temperatūra]]></category>
		<category><![CDATA[tėtis]]></category>
		<category><![CDATA[tinkama mityba]]></category>
		<category><![CDATA[užsikrėsti gripu]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[Vaikas verkia]]></category>
		<category><![CDATA[vaikiškas kremas]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko akytės]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko dantukai]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko drabužėliai]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko drabužių skalbimas]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko imunitetas]]></category>
		<category><![CDATA[vaikų gydytojas]]></category>
		<category><![CDATA[vaisiaus vystymasis]]></category>
		<category><![CDATA[vaistai nuo temperatūros]]></category>
		<category><![CDATA[vakcina nuo meningokoko]]></category>
		<category><![CDATA[valyti dantis]]></category>
		<category><![CDATA[verkiantis kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[virusai]]></category>
		<category><![CDATA[visagrūdė duona]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminai]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas mama ir vaikas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=18485</guid>

					<description><![CDATA[<p>MAMŲ ISTORIJOS Dantukų istorijos – pagal mamą gydytoją ortodontę RUDENS LIGOS Kada peršalusiam vaikui duoti vaistų nuo temperatūros? Inhaliacijos – greita pagalba kamuojant bronchitui BŪKIME SVEIKUČIAI 10 paprastų imunitetą stiprinančių priemonių Kas apsaugo nuo gripo geriau už medicininę kaukę? Sumuštinis – sveika ar ne? PATARIA GYDYTOJAI Kodėl tėvai vis dar abejingi meningokoko B grėsmei? Ortopedo&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2019-m-ruduo">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2019 m. ruduo</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-18491" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2019/10/Žurnalas-Mama-ir-vaikas-2019-m.-ruduo.jpg" alt="" width="1000" height="553" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2019/10/Žurnalas-Mama-ir-vaikas-2019-m.-ruduo.jpg 1000w, https://mamairvaikas.lt/failai/2019/10/Žurnalas-Mama-ir-vaikas-2019-m.-ruduo-660x365.jpg 660w, https://mamairvaikas.lt/failai/2019/10/Žurnalas-Mama-ir-vaikas-2019-m.-ruduo-768x425.jpg 768w" sizes="(max-width: 1000px) 100vw, 1000px" /><strong>MAMŲ ISTORIJOS</strong><br />
Dantukų istorijos – pagal mamą gydytoją ortodontę</p>
<p><strong>RUDENS LIGOS</strong><br />
Kada peršalusiam vaikui duoti vaistų nuo temperatūros?<br />
Inhaliacijos – greita pagalba kamuojant bronchitui</p>
<p><strong>BŪKIME SVEIKUČIAI</strong><br />
10 paprastų imunitetą stiprinančių priemonių<br />
Kas apsaugo nuo gripo geriau už medicininę kaukę?<br />
Sumuštinis – sveika ar ne?</p>
<p><strong>PATARIA GYDYTOJAI</strong><br />
Kodėl tėvai vis dar abejingi meningokoko B grėsmei?<br />
Ortopedo patarimai renkantis batus darželinukams ir pradinukams</p>
<p><strong>VAISTINĖLĖ</strong><br />
Pirmoji pagalba vaiko akytėms</p>
<p><strong>NĖŠTUMAS</strong><br />
Ką valgyti nėščiajai būtina?</p>
<p><strong>SVEIKI NAMAI</strong><br />
Kokiu oru kvėpuojame – taip ir jaučiamės<br />
Kaip ir kada reikia skalbti vaikiškus drabužėlius?</p>
<p><strong>KŪDIKIS</strong><br />
Kaip padėti kūdikio odelei?<br />
Vaikas verkia &#8211; ką daryti?</p>
<p><a href="https://mamairvaikas.lt/failai/2019/10/Žurnalas-Mama-ir-vaikas-2019-ruduo.pdf" target="_blank" rel="noopener"><span style="color: #b81111;"><strong>Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą</strong></span></a></p>
<p><span style="color: #084aa1;"><strong>Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓</strong></span></p>
<p>[raw]</p>
<div id="publitas-embed-phy9a9cxoqjadbv14lqjv2t9">&nbsp;</div>
<p><script src="https://view.publitas.com/embed.js" type="text/javascript" data-responsive="true" data-publication="https://view.publitas.com/mb-mama-ir-vaikas/mama-ir-vaikas-2019-m-ruduo/" data-cfasync="false" data-wrapperid="publitas-embed-phy9a9cxoqjadbv14lqjv2t9" publitas-embed=""></script>[/raw]</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2019-m-ruduo">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2019 m. ruduo</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2019-m-ruduo/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Ką valgyti nėščiajai būtina?</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/ka-valgyti-nesciajai-butina?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=ka-valgyti-nesciajai-butina</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/ka-valgyti-nesciajai-butina#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Mon, 07 Oct 2019 06:10:36 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Nėštumas]]></category>
		<category><![CDATA[būsima mamytė]]></category>
		<category><![CDATA[būsimas vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[gimdymui]]></category>
		<category><![CDATA[maisto produktai nėščiajai]]></category>
		<category><![CDATA[mineralai]]></category>
		<category><![CDATA[moteris]]></category>
		<category><![CDATA[nėščioji]]></category>
		<category><![CDATA[nėščiosioms]]></category>
		<category><![CDATA[Nėštumo metu]]></category>
		<category><![CDATA[vaisiaus vystymasis]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminai]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=18415</guid>

					<description><![CDATA[<p>Nėštumas paskatina labiau rūpintis savo sveikata – juk būsimos mamytės gyvenimo būdas, savijauta turi įtakos ir gimsiančio vaikelio sveikatai. Šiuo laikotarpiu svarbu atsisakyti žalingų įpročių, gerai pailsėti, abiems – ir moteriai, ir būsimam vaikeliui – reikalingos teigiamos emocijos. Vienas pagrindinių sveikatą lemiančių veiksnių – mityba. Nuo to, kokių medžiagų su maistu patenka į mamos organizmą,&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/ka-valgyti-nesciajai-butina">Ką valgyti nėščiajai būtina?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-18416" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2019/10/Visavertė-mityba-nėštumo-metu.jpg" alt="" width="840" height="481" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2019/10/Visavertė-mityba-nėštumo-metu.jpg 840w, https://mamairvaikas.lt/failai/2019/10/Visavertė-mityba-nėštumo-metu-768x440.jpg 768w" sizes="(max-width: 840px) 100vw, 840px" />Nėštumas paskatina labiau rūpintis savo sveikata – juk būsimos mamytės gyvenimo būdas, savijauta turi įtakos ir gimsiančio vaikelio sveikatai.</p>
<p>Šiuo laikotarpiu svarbu atsisakyti žalingų įpročių, gerai pailsėti, abiems – ir moteriai, ir būsimam vaikeliui – reikalingos teigiamos emocijos. Vienas pagrindinių sveikatą lemiančių veiksnių – mityba. Nuo to, kokių medžiagų su maistu patenka į mamos organizmą, priklauso vaisiaus audinių ir organų formavimasis. O ir pačiai būsimai mamytei svarbu gerai jaustis, būti energingai, turi užtekti jėgų sėkmingai išnešioti ir pagimdyti vaikelį. Kokių maisto produktų reikia nėščiajai, kiek valgyti, kad ir jos pačios savijauta nenuviltų, ir kad vaikas gimtų sveikas?</p>
<h3><strong>Kiek priaugti svorio normalu?</strong></h3>
<p>Nėščiosios energijos poreikiai padidėja nedaug, todėl valgyti už du tikrai nereikia. Nuo ketvirtojo mėnesio papildomai tereikia 200–300 kcal per dieną. Nėštumo metu labai svarbu palaikyti normalų svorį, o kiek kilogramų moteris turėtų priaugti nešiodama vaikelį, priklauso nuo jos svorio prieš pastojant. Normalaus svorio moteriai būnant nėščiai turėtų prisidėti maždaug 11–15 kg. Jei moteriai anksčiau trūko svorio, ji gali priaugti ir daugiau. Turėjusioms antsvorio, per nėštumą normalu priaugti maždaug 7 kilogramus. Bet priaugus per daug, gali sutrikti sveikata: padidėti kraujospūdis, atsiranda diabeto rizika, be to, naujagimis gali gimti pernelyg didelis. Ir gerokas antsvoris, ir per mažas svoris gali būti nepalankus gimdymui ir turėti įtakos įvairioms komplikacijoms.</p>
<h3><strong>Bendri mitybos patarimai</strong></h3>
<p>Nėštumo metu patariama laikytis genetiškai susiformavusių mitybos tradicijų. Geriau neeksperimentuokite su egzotiškais ar bet kokiais kitais neįprastais maisto produktais. Pirmenybę vertėtų teikti vietiniams, o ne atvežtiniams produktams.</p>
<p>Rinktis maisto produktus nėštumo metu reikia itin kruopščiai. Gydytojai rekomenduoja atsižvelgti ir į sezoniškumą, valgyti kokybiškus, šviežius, natūralius ir lengvai virškinamus maisto produktus. Maistas turėtų būti įvairus, kad moteris gautų visų jai ir būsimam kūdikiui reikalingų medžiagų: baltymų, riebalų, angliavandenių, skysčių, vitaminų bei mineralų.</p>
<p>Nėščiajai labai svarbu valgyti reguliariai – ir pagrindinius valgius, ir užkandžius. Dažną šiuo laikotarpiu kamuoja rėmuo ir deginimas stemplėje. Šiuos nemalonumus galite susilpninti, jeigu valgysite tuo pačiu metu, dažnai, tačiau mažesnėmis porcijomis, gerai kramtydamos maistą. Labai svarbu nepersivalgyti, ypač prieš naktį.</p>
<h4><strong>Nėščioji per dieną turėtų suvalgyti:</strong></h4>
<p>• 6–9 porcijas krakmolingų produktų (bulvės, moliūgai, ankštiniai, ryžiai, avižos, kviečiai, rugiai), vadovaudamasi sveikos mitybos piramide;<br />
• 2–3 porcijas vaisių;<br />
• 3–5 porcijas mėsos produktų;<br />
• mažiausiai 3 porcijas pieno produktų;<br />
• išgerti ne mažiau kaip 1,5 litro skysčių per dieną.</p>
<h3><strong>Svarbiausi maisto produktai nėščiajai</strong></h3>
<h4><strong>Pieno produktai</strong></h4>
<p>Gerai žinome, kad pieno produktai turi daug kalcio, o dėl jo trūkumo ima gesti dantys. Be to, šis mineralas reikalingas vaisiaus skeletui formuotis. Nėščios moters racione turi būti sūris, kefyras, rūgpienis, pienas, grietinė, varškė. Kalcio yra ir lapinėse, ir kitose daržovėse, žuvyje. Pienas, kaip ir mėsa, žuvis bei kiaušiniai, yra vienas pagrindinių baltymų, atsakingų už vaisiaus audinių ir organų formavimąsi, šaltinių.</p>
<h4><strong>Žuvis</strong></h4>
<p>Nėštumo metu jos patariama suvalgyti apie 400 g per savaitę. Tik verčiau vengti didelės jūrinės žuvies, nes joje būna gyvsidabrio ir kitų sunkiųjų metalų sankaupų. Nėščiosioms patariama vengti kardžuvės, ryklienos, karališkosios skumbrės, galima suvalgyti lašišos, šamo, menkės. Svarbios ne tik žuvų rūšys, bet ir tinkamas paruošimas (žuvį gaminkite garuose, troškinkite). Nėščiajai nedera valgyti rūkytą ir termiškai neapdorotą sūdytą žuvį.</p>
<p>Žuvis vertinga dėl vitamino D, kuris būtinas formuojantis vaisiaus kauliniam audiniui, jo reikia ląstelių dauginimuisi, taip pat mamos kaulams ir imunitetui. Daugiausia vitamino D riebiose žuvyse (lašišoje, skumbrėje, tune). Riebios žuvys yra ir pagrindinis omega-3 riebalų rūgščių šaltinis, o jos būtinos vaisiaus smegenų, nervinės sistemos vystymuisi.</p>
<h4><strong>Grūdai ir sėklos</strong></h4>
<p>Grūduose yra B grupės vitaminų, magnio, geležies ir kitų mikroelementų, taip pat jie naudingi dėl maistinių skaidulų. Saulėgrąžos, grikių ir sorų kruopos suteikia vitamino E. Šis vitaminas svarbus ląstelių apykaitai, audinių atsinaujinimui, stiprina imuninę sistemą. Įvairios košės ir visagrūdė tamsi duona suteikia geram virškinimui reikalingos ląstelienos.</p>
<h4><strong>Aliejai</strong></h4>
<p>Vitamino E gauname ir vartodamos augalinį aliejų, jis turi ir riebalų, kurie yra puikus nėščiosios energijos šaltinis. Didžiąją dalį mityboje turėtų sudaryti augaliniai riebalai. Rapsų, linų sėmenų, graikinių riešutų aliejai turi ir omega-3 riebalų rūgščių. Tačiau į maisto racioną derėtų įtraukti ir gyvulinės kilmės riebalų – sviesto, mėsos.</p>
<h4><strong>Mėsa</strong></h4>
<p>Kad vaikas augtų ir vystytųsi sveikas, būsima mama turi gauti užtektinai baltymų, kurie yra labai svarbūs audinių ir organų formavimuisi. Todėl nėštumo metu reikia valgyti mėsą, ypač svarbi jautiena. Žinoma, kokybiška paukštiena: vištiena, kalakutiena; taip pat triušiena, turėtų būti nėščiosios racione. Kitų rūšių mėsos, pavyzdžiui, kiaulienos, taip pat galima valgyti, tačiau negaminkite iš jos šašlyko. Sveikiausia gaminti garuose, orkaitėje arba virti.</p>
<p>Mėsoje yra audinių atsinaujinimui ir sveikam augimui svarbaus cinko, o jo stokojant gresia priešlaikinis gimdymas. Iš jautienos ir triušienos gauname geležies, kurios pritrūksta dažnai nėščiajai.</p>
<p>Nėštumo metu labai svarbus mėsoje, kaip ir žuvyse, kiaušiniuose bei pieno produktuose, esantis vitaminas B12, kurio reikia raudonųjų kraujo kūnelių gamybai ir ląstelių dalijimuisi.</p>
<h4><strong>Šviežios daržovės ir vaisiai</strong></h4>
<p>Nėštumo laikotarpiu būsimai mamai rekomenduojama valgyti kuo daugiau įvairių daržovių. Pavyzdžiui, morkose, brokoliuose, yra vitamino A, svarbaus skeleto raumenims, placentos formavimuisi ir mamos bei kūdikio regėjimui. Tik prisiminkite, kad per didelis šio vitamino kiekis pavojingas nėštumui ir gali sutrikdyti vaisiaus vystymąsi. Nepamirškite žalios spalvos lapinių daržovių, pupelių, bulvių, špinatų, brokolių, avokadų – dėl juose esančios folio rūgšties, kuri būtina kraujodarai ir vaiko smegenų vystymuisi.</p>
<p>Vaisiai turi daug fruktozės, būtinos padidėjusiems būsimos mamytės energijos poreikiams, tačiau juos valgykite saikingai. Geriausia valgyti šviežius nesaldžius vaisius: kivius, obuolius, slyvas; vyšnias, šilauoges ir kitus vaisius bei uogas. Derėtų atsižvelgti į sezoniškumą, o alergiškoms moterims vaisius vartoti atsargiai. Pavyzdžiui, braškės ir citrusiniai, yra klasikiniai alergenai.</p>
<h4><strong>Riešutai</strong></h4>
<p>Riešutai turi magnio, kuris reikalingas normaliam gimdos raumenų tonusui ir apsaugo nuo nėštumo komplikacijų. Gausu riešutuose ir kitų mineralų, vitaminų, taip pat baltymų, jie puikiai tinka sveikiems užkandžiams ir padeda greitai numalšinti alkį. Todėl tai taip pat svarbus maisto produktas nėštumo metu, bet riešutai yra gana maistingi ir kaloringi, todėl apsiribokite ne didesniu kiekiu kaip 30–50 g per dieną.</p>
<h3><strong>Vitaminai nėštumo metu</strong></h3>
<p>Šiuolaikiniuose maisto produktuose dažnai trūksta maistingųjų medžiagų, taigi ne visada esame tikros, kad mityba yra visavertė. Todėl nėščiosioms neretai gydytojai pataria vartoti vitaminų ir mineralų maisto papildus. Papildyti mitybą vitaminais ir mineralais ypatingai svarbu, jei nėštumo metu tinkamai nesimaitinate, nevalgote kai kurių maisto produktų, jeigu esate vegetarė. Pritrūksta mikroelementų ir turinčioms sveikatos problemų, dėl kurių blogai pasisavinamas maistas, taip pat – kamuojamoms sunkios toksikozės nėščiosioms. Besilaukiančioms dvynių moterims taip pat prireikia papildomų vitaminų ir mineralų. Svarbiausi mikroelementai, būtini ir moteriai, ir besivystančiam vaikeliui, yra subalansuoti specialiai nėščiosioms skirtuose maisto papilduose.</p>
<p><em>Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė</em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/ka-valgyti-nesciajai-butina">Ką valgyti nėščiajai būtina?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/ka-valgyti-nesciajai-butina/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Gyvybės mikroelementai nėščiajai – geležis, folio rūgštis ir vitaminas B12</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/gyvybes-mikroelementai-nesciajai-gelezis-folio-rugstis-ir-vitaminas-b12?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=gyvybes-mikroelementai-nesciajai-gelezis-folio-rugstis-ir-vitaminas-b12</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/gyvybes-mikroelementai-nesciajai-gelezis-folio-rugstis-ir-vitaminas-b12#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Tue, 13 Mar 2018 09:34:23 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Ligų prevencija]]></category>
		<category><![CDATA[Anemija]]></category>
		<category><![CDATA[būsimas vaikelis]]></category>
		<category><![CDATA[folio rūgštis]]></category>
		<category><![CDATA[geležies poreikis]]></category>
		<category><![CDATA[geležies stoka]]></category>
		<category><![CDATA[geležis]]></category>
		<category><![CDATA[hemoglobinas]]></category>
		<category><![CDATA[nėščioji]]></category>
		<category><![CDATA[nėštumas]]></category>
		<category><![CDATA[placenta]]></category>
		<category><![CDATA[vaisiaus vystymasis]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminas B12]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminas B9]]></category>
		<category><![CDATA[vitamino B12 trūkumas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=17546</guid>

					<description><![CDATA[<p>Dažna nėščioji išgirsta apie mažą hemoglobiną. Taip atsitinka, kai kraujyje stipriai sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių – eritrocitų, kurių sudėtinė dalis yra baltymas hemoglobinas, aprūpinantis organizmą deguonimi. Tada deguonies pritrūksta ir besivystančiam būsimam vaikeliui, dėl to vaisių gali ištikti hipoksija (deguonies badas), tai sukelia persileidimo pavojų, kraujavimą gimdymo metu ir po jo, vaikas gali gimti mažesnio&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/gyvybes-mikroelementai-nesciajai-gelezis-folio-rugstis-ir-vitaminas-b12">Gyvybės mikroelementai nėščiajai – geležis, folio rūgštis ir vitaminas B12</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft size-large wp-image-17547" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2018/03/Vitaminai-nėštumo-metu-840x480.jpg" alt="" width="640" height="366" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2018/03/Vitaminai-nėštumo-metu-840x480.jpg 840w, https://mamairvaikas.lt/failai/2018/03/Vitaminai-nėštumo-metu-768x439.jpg 768w, https://mamairvaikas.lt/failai/2018/03/Vitaminai-nėštumo-metu.jpg 1920w" sizes="(max-width: 640px) 100vw, 640px" />Dažna nėščioji išgirsta apie mažą hemoglobiną. Taip atsitinka, kai kraujyje stipriai sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių – eritrocitų, kurių sudėtinė dalis yra baltymas hemoglobinas, aprūpinantis organizmą deguonimi. Tada deguonies pritrūksta ir besivystančiam būsimam vaikeliui, dėl to vaisių gali ištikti hipoksija (deguonies badas), tai sukelia persileidimo pavojų, kraujavimą gimdymo metu ir po jo, vaikas gali gimti mažesnio svorio ir lėčiau vystytis.</p>
<p><strong>Hemoglobino nėščiajai pritrūksta greičiau</strong></p>
<p>Nėštumo metu hemoglobino gali sumažėti gana greitai, ypač – artėjant prie antrosios nėštumo pusės, nes nėščiosios organizme padaugėja kraujo, kuriuo aprūpinama vis sparčiau auganti gimda, o skystosios kraujo dalies, vadinamos kraujo plazma, padaugėja labiau negu raudonųjų kraujo kūnelių – eritrocitų. Kraujas tarsi praskiedžiamas, todėl sumažėja hemoglobino koncentracija.</p>
<p>Hemoglobino norma yra 120 – 150 g/l, tačiau dėl nedidelio jo sumažėjimo nėščiajai jaudintis nereikia. Bet netekus daug hemoglobino susergama anemija (mažakraujyste), kuri pavojinga ir įsčiose augančio vaikelio sveikatai. &nbsp;Hemoglobino gamybai organizme reikia daugelio medžiagų. Ypatingai svarbios yra geležis, vitaminas B9 (folio rūgštis) ir vitaminas B12.</p>
<p><strong>Geležis – nėštumo metu reikia dvigubai daugiau</strong></p>
<p>Geležis būtina raudonųjų kraujo kūnelių eritrocitų susidarymui, taigi ir hemoglobinui. Šis mineralas svarbus būsimo vaikelio smegenų vystymuisi, ypač – pirmą nėštumo trimestrą, nes tuo laikotarpiu vaisius dar neturi skydliaukės, o geležies reikia skydliaukės hormonų gamybai. Trūkstant šio mikroelemento ir mažėjant eritrocitų skaičiui, nėščioji gali susirgti geležies stokos anemija, dėl kurios placenta bus prasčiau aprūpinama deguonimi ir jo neužteks vaisiui.</p>
<p>Geležies poreikis laukiantis vaikelio išauga dvigubai, nes turi susidaryti vaiko vystymuisi ir augimui reikalingas kiekis. Organizmas turi savybę kaupti geležį: nepanaudotas šio mikroelemento kiekis iš karto atidedamas į atsargas.</p>
<p>Geležies nėštumo metu daugiau negu įprastai reikia dėl spartesnės medžiagų apykaitos, taip pat ir placentai formuotis, apie 200 mg šio mikroelemento moteris netenka gimdydama. Nėščiajai per parą rekomenduojama suvartoti 25 mg geležies, o trečiąjį nėštumo trimestrą – 30 mg. Gauti tiek geležies iš maisto praktiškai neįmanoma, todėl nėščiosioms, nevartojančioms šio mikroelemento papildomai, dažnai nustatoma jo stoka.</p>
<p>Ypatingai geležies pritrūksta antrąjį ir trečiąjį trimestrą, kai jos reikia daugiau ir augančiam vaisiui, ir placentai. Geležies stokos rizika nėštumo metu didesnė, jeigu jos trūko dar iki šio periodo, taip pat – nešiojant kelis vaikelius, jeigu nėštumo pradžioje vargina dažnas vėmimas. Dar vienas rizikos faktorius – gausios mėnesinės iki nėštumo.</p>
<p>Geležies stokos požymiai: greitas nuovargis, silpnumas, dirglumas, gali traukti nevalgomi dalykai. Esant dideliam geležies trūkumui kamuoja galvos skausmai, dusulys, padažnėja širdies plakimas, išblykšta oda, sumažėja atsparumas infekcijoms.</p>
<p>Geležies organizmas negamina, todėl jos gauname iš maisto produktų ir maisto papildų. Šio mikroelemento gausu raudonoje mėsoje, paukštienoje, kiaušiniuose, žuvyje. Daug jo turi ir galvijų kepenys, bet jose kaupiasi sunkieji metalai, todėl nėščiosioms patariama atsisakyti šio produkto. Ankštinės daržovės, špinatai, brokoliai, riešutai ir visagrūdžiai produktai yra turtingi ne tik geležies, bet ir maistinių skaidulų. Tačiau geležis iš jų pasisavinama prastai, skirtingai negu iš mėsos, ir tai priklauso nuo kartu valgomo kito maisto.</p>
<p><strong>Folio rūgštis </strong><strong>– vaiko smegenims ir sveikiems nervams</strong></p>
<p>Geležies pasisavinimą organizme gerina folio rūgštis (vitaminas B9), kuri taip pat dalyvauja kraujodaros procesuose. Folio rūgštis stiprina geležies veiksmingumą, ji skatina eritrocitų susidarymą. Šis vitaminas reguliuoja ląstelių dalijimosi procesus, jo reikia ir paveldimumo informaciją saugančių nukleino rūgščių sintezei, todėl folio rūgštis labai svarbi augimui, vystymuisi ir ląstelių kaitai.</p>
<p>Vaisiaus smegenys pradeda formuotis jau antrąją nėštumo savaitę. Net ir trumpalaikis folio rūgšties trūkumas tuo periodu gali turėti skaudžių pasekmių. Neišnešiotas naujagimis, apsigimimai, &nbsp;fizinės ir psichinės raidos sutrikimai – tai kaina už nepakankamą dėmesį būtinoms maistinėms medžiagoms nėštumo metu.</p>
<p>Folio rūgštis svarbi baltymų apykaitai, kai kurių amino rūgščių susidarymui, stiprina imuninę sistemą. Šis mikroelementas reguliuoja riebalų apykaitą kepenyse, taip pat – kai kurių vitaminų pasisavinimą.</p>
<p>Vitaminas B9 būtinas nervų sistemai, teigiamoms emocijoms, jis reikalingas laimės hormonų serotonino ir noradrenalino gamybai. Šie hormonai suteikia optimizmo, džiaugsmo, geros nuotaikos, pasitikėjimo savimi. Taigi, svarbiausios folio rūgšties veiklos sritys – smegenys ir nervų sistema.</p>
<p>Daugiausia folio rūgšties turi tamsiai žalios spalvos daržovės, kepenys, jautiena, ėriena, kiauliena, vištiena, kiaušinio trynys, pienas, sūris, lašiša, tunas. Vienas iš geriausių folio rūgšties šaltinių yra mielės. Bet tai itin nepatvarus mikroelementas, jis greitai suyra termiškai apdorojant maistą, ilgai neišsilaiko kambario temperatūroje, šviesoje.</p>
<p><strong>Vitaminas B12 </strong><strong>– būtinas folio rūgščiai ir geležiai</strong></p>
<p>Vitaminas B12 dalyvauja folio rūgšties apykaitoje, taigi nuo jo priklauso pastarosios veiksmingumas. Šio vitamino pritrūkus eritrocitai pasidaro labai dideli, greitai suyra, todėl negali atlikti deguonies pernešimo funkcijos. Vitaminas B12 padeda pasisavinti geležį, o jo stokojant, organizme sumažėja ir geležies.</p>
<p>Drauge su folio rūgštimi vitaminas B12 dalyvauja amino rūgšties metionino, veikiančio augimą ir vystymąsi, sintezėje. Vitamino B12 trūkumas ne tik sutrikdo amino rūgščių, baltymų ir lipidų apykaitą, bet taip pat lemia tai, kad folio rūgštis negali atlikti svarbiausių savo funkcijų – dezoksiribonukleino (DNR) ir ribonukleino (RNR) rūgščių sintezės. DNR ir RNR yra sudėtingos struktūros medžiagos, iš kurių sudaryti visų kūno ląstelių branduoliai, turintys genetinę informaciją.</p>
<p>Dėl vitamino B12 ir folio rūgšties stokos sutrinka normalus ląstelių dalijimasis, audinių bei organų augimas bei vystymasis. Pirmiausia tai paveikia greitai atsinaujinančius raudonuosius kraujo kūnelius (eritrocitus) ir žarnyno gleivinių ląsteles, o nėštumo metu – embriono ir vaisiaus vystymąsi. Nėštumo metu ne tik atsinaujina moters ląstelės, bet ir atsiranda daug naujų – besiformuojančio organizmo ląstelių, todėl vitamino B12, kaip ir folio rūgšties, poreikis labai padidėja.</p>
<p>B12 lemia nervų sistemos ir virškinamojo trakto būklę, kuri labai svarbi nėščiai moteriai. Šio vitamino stoka gali sukelti psichinius sutrikimus, pažeisti daugelį organų. Vitamino B12 trūkumas nėštumo metu susijęs su mažesniu naujagimių svoriu bei didesne cholesterolio koncentracija jo kraujyje, vėliau šiems naujagimiams padidėja 2 tipo cukrinio diabeto rizika.</p>
<p>Vitaminas B12 randamas tik gyvūninės kilmės maisto produktuose, daugiausia jo galvijų kepenyse ir inkstuose. Todėl nuo jo stokos sukeltos anemijos pasekmių ypatingai nukenčia vegetarės ir veganės, atsisakančios mėsos, kiaušinių, pieno produktų, jūros gėrybių, jeigu jos papildomai nevartoja šio vitamino. Greičiausiai šio mikroelemento trūkumas atsiranda nėštumo metu, kai jo reikia papildomai – būsimam kūdikiui.</p>
<p><em>Parengė Undinė Gilė</em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/gyvybes-mikroelementai-nesciajai-gelezis-folio-rugstis-ir-vitaminas-b12">Gyvybės mikroelementai nėščiajai – geležis, folio rūgštis ir vitaminas B12</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/gyvybes-mikroelementai-nesciajai-gelezis-folio-rugstis-ir-vitaminas-b12/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Ruošiantis motinystei</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/ruosiantis-motinystei?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=ruosiantis-motinystei</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/ruosiantis-motinystei#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Mon, 07 Oct 2013 17:09:39 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Nėštumas]]></category>
		<category><![CDATA[būsima mama]]></category>
		<category><![CDATA[būsimam vaikeliui]]></category>
		<category><![CDATA[būsimo vaikelio]]></category>
		<category><![CDATA[folio rūgštis]]></category>
		<category><![CDATA[iki pastojimo]]></category>
		<category><![CDATA[infekcinės ligos]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[mamai]]></category>
		<category><![CDATA[moteris]]></category>
		<category><![CDATA[nėščia]]></category>
		<category><![CDATA[pasiruošimas nėštumui]]></category>
		<category><![CDATA[pirmą nėštumo trimestrą]]></category>
		<category><![CDATA[planuojamam nėštumui]]></category>
		<category><![CDATA[planuojant nėštumą]]></category>
		<category><![CDATA[prieš pastojant]]></category>
		<category><![CDATA[Raudonukė]]></category>
		<category><![CDATA[Raudonukės virusas]]></category>
		<category><![CDATA[susilaukti vaikelio]]></category>
		<category><![CDATA[sveikata]]></category>
		<category><![CDATA[Toksoplazmozė]]></category>
		<category><![CDATA[vaikui]]></category>
		<category><![CDATA[vaisiaus vystymasis]]></category>
		<category><![CDATA[vaisiaus vystymuisi]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=10445</guid>

					<description><![CDATA[<p>Pasiruošimas nėštumui – svarbus etapas trokštantiems susilaukti sveiko mažylio būsimiems mamai ir tėčiui. Kuo geresnėmis sąlygomis vaikui vystytis ir augti mamos pilvelyje reikia pasirūpinti iš anksto. Gydytojai rekomenduoja susilaukti vaikelio nuo 20 iki 35 metų. Vyresnei moteriai pastoti gali būti sunkiau, bet to, didesnė apsigimimų bei paveldimų ligų rizika. Pirmiausia, ketinant tapti tėvais, abiems svarbu&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/ruosiantis-motinystei">Ruošiantis motinystei</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><a href="https://mamairvaikas.lt/ruosiantis-motinystei/hands-on-pregnant-womans-belly" rel="attachment wp-att-10446"><img loading="lazy" class="alignleft size-medium wp-image-10446" alt="Hands on Pregnant Woman's Belly" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2013/10/Pasiruošimas-nėštumui-250x212.jpg" width="250" height="212" /></a><em>Pasiruošimas nėštumui</em> – svarbus etapas trokštantiems susilaukti sveiko mažylio būsimiems <em>mamai</em> ir <em>tėčiui</em>. Kuo geresnėmis sąlygomis <em>vaikui</em> vystytis ir augti mamos pilvelyje reikia pasirūpinti iš anksto.</p>
<p>Gydytojai rekomenduoja <em>susilaukti vaikelio</em> nuo 20 iki 35 metų. Vyresnei <em>moteriai</em> pastoti gali būti sunkiau, bet to, didesnė apsigimimų bei paveldimų ligų rizika.</p>
<p>Pirmiausia, ketinant tapti tėvais, abiems svarbu atsisakyti žalingų įpročių, sveikai maitintis  ir vengti streso. <em>Ruoštis nėštumui</em> reikia bent tris mėnesius iki pastojimo. Kuo turėtų pasirūpinti būsima <em>mama</em>?</p>
<p><strong>Sveikata</strong></p>
<p>Pradedame nuo apsilankymo pas <strong><i>ginekologą</i></strong><b>. </b>Turime<b> </b>išsiaiškinti, ar nesergame gimdos ar kiaušidžių ligomis, kurias reikia išgydyti iki pastojimo. Rekomenduojama atlikti kraujo tyrimą dėl kačių platinamos <em>infekcinės ligos</em> – <strong><i>toksoplazmozės</i><i>.</i></strong> Ši liga gali sukelti priešlaikinį gimdymą, dėl jos gali sutrikti <em>vaisiaus vystymasis</em>. Jeigu <em>moteris</em> nežino, ar sirgo <strong><i>raudonuke</i></strong>, reikia išsitirti kraują dėl šios ligos antikūnių ir prireikus būtinai pasiskiepyti. <em>Pirmą nėštumo trimestrą</em> susirgti šia liga ypač pavojinga. <em>Raudonukės virusas</em> gali pažeisti <em>būsimo vaikelio</em> smegenis.</p>
<p>Verta nueiti pas <strong><i>terapeutą</i><i>,</i></strong> pasidaryti tyrimus ir sužinoti, ar nesergate kokia nors lėtine liga. <em>Prieš pastojant</em> būtinai reikės išsigydyti.</p>
<p>Prieš vartodamos vaistus, būtinai pasitarkite su gydytoju, nes kai kurie preparatai gali pakenkti <em>planuojamam nėštumui</em>. Juk pirmąsias savaites galima nė neįtarti, kad esi <em>nėščia</em>. Nepageidaujamos ir kai kurios vaistažolės. Geriau nevartoti  kadagio, pelyno, alijošiaus arbatų, nes  jos gali sukelti persileidimą bei nėštumo komplikacijas.</p>
<p>Nedelskite apsilankyti pas <em><strong>stomatologą</strong></em>. Dantis vertėtų sutaisyti<em> iki pastojimo</em>, nes nėštumo ir žindymo periodu to daryti dar labiau nesinorės.</p>
<p><strong>Būsimos mamos mityba</strong></p>
<p>Tinkama mityba <em>planuojant nėštumą</em> bei pastojus suteiks energijos pasirūpinti ir savimi, ir būsimu kūdikiu. <em>Mažylis</em> turi gauti visas jo sveikam augimui ir vystymuisi būtinas medžiagas. Todėl <em>būsima mama</em> turėtų valgyti kuo natūralesnius produktus. Naudinga vartoti kuo daugiau daržovių, vaisių, kruopų patiekalų, pieno produktų, žuvies. Maistas turi būti kokybiškas ir šviežias. Atsisakykite riebių, konservuotų bei rūkytų produktų. Alergiškai maisto produktams moteriai derėtų atsisakyti iš užsienio atvežto maisto, o rinktis Lietuvoje užaugintus ir pagamintus produktus.</p>
<p>Kelis mėnesius <em>iki pastojimo</em> <em>būsima mama</em> turi gerti <strong><i>folio rūgštį</i> </strong>(po 1 mg per dieną). <em>Folio rūgštis</em> apsaugo nuo vaisiaus nervinio vamzdelio defektų. Nervinis vamzdelis vystosi dar tuomet, kai moteris gali nežinoti, kad yra <em>nėščia</em> – 15 – 25 dieną po pastojimo.</p>
<p>Turite gauti pakankamai <strong><i>geležies</i>.</strong> Jos trūkumas sukelia <em>anemiją</em>, kuria sergant normaliam <em>vaisiaus vystymuisi</em> gali trukti deguonies. Geležies yra neriebioje mėsoje, ypač – kepenyse, žuvyje, žaliose  lapinėse daržovėse, pupelėse ir žirniuose. Geležies pasisavinimą gerina produktai, kuriuose gausu <strong><em>vitamino C</em></strong>. Tai – vaisiai, sultys, saldžiosios paprikos, pomidorai, kefyras.</p>
<p>Arbata ir kava mažina organizmo gebėjimą pasisavinti geležį. Todėl šiuos gėrimus vartokite tarp valgymų. Nuo to momento, kai valgėte geležies turtingų produktų ar ketinate jų suvalgyti,  turi praeiti kelios valandos.</p>
<p>Būtinas mineralas ir <em>mamai</em>, ir <em>būsimam vaikeliui</em> – <strong><i>kalcis</i></strong>. Jis svarbus kaulams ir dantims. Kalcio gausu pieno produktuose, kai kuriose kruopose, žaliose daržovėse, migdoluose, saulėgrąžų sėklose. Gerkite neriebų pieną, valgykite liesą sūrį ir jogurtą.</p>
<p><strong><i>Vitaminas D</i></strong> reikalingas kalcio pasisavinimui. Šio vitamino gamybą skatina saulė, todėl stenkitės ilgiau būti lauke, ypač – saulėtomis dienomis.</p>
<p><em>Ketindama pastoti </em>jokiu būdu nesilaikykite jokių dietų, nes organizmas negaus pakankamai vitaminų, mineralų ir kitų medžiagų, reikalingų sveikam <em>būsimam vaikeliui</em>.</p>
<p><strong>Darbo sąlygos</strong></p>
<p>Jeigu dirbate chemijos laboratorijoje ar rentgeno kabinete, prieš <em>planuodama nėštumą</em> būtinai keiskite darbą. Jums kenkia darbai, susiję su švino ar jo junginių naudojimu, taip pat – darbai vibracijos, triukšmo, elektromagnetinio lauko sąlygomis.</p>
<p>Laukia nelengvas <em>nėštumo</em> bei <em>žindymo</em> laikotarpis, prireiks daug jėgų, sveikatos, energijos. Todėl turi būti stipri ir sveika jau pradėdama žengti <em>laimingos motinystės</em> link.</p>
<p><i>Parengė Undinė Gilė</i></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/ruosiantis-motinystei">Ruošiantis motinystei</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/ruosiantis-motinystei/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
	</channel>
</rss>
