Neskubėkite nerimauti, nes:

– vaikų iki 3 metų apetitas nuolat kinta dėl augimo šuolių ir skirtingo fizinio aktyvumo;

– maži vaikai neauga taip greitai kaip kūdikiai, todėl jiems reikia mažiau maisto;

– mažų vaikų skrandis yra mažesnis nei vyresnių, juolab suaugusiųjų;

– mažus vaikus labai domina aplinkinis pasaulis, todėl jie skiria mažiau dėmesio maistui – tam „neturi laiko“;

– maži vaikai nori parodyti, kad jie yra savarankiški ir žino, ką daro;

– gali nevalgyti pietų ar vakarienės, jei tarp jų užkandžiavo, t. y. kažką nugriebęs suvalgė;

– normalu yra ir tai, kad vaikas valgo mažai vieną dieną ir daugiau kitą – tai pereinamasis periodas, vaikas šiuo amžiaus tarpsniu nėra visiškai nenuoseklus.

Ką daryti?

Užkandis, o ne užkandžiavimas turi būti, tačiau tam tikru laiku. Užkandį vaikui dera duoti po pagrindinio valgymo, pvz., pusryčių, pietų, praėjus 2–2,5 valandos. Užkandis – mažas valgymas. Tiks vaisiai, nesaldintas jogurtas, keksiukas, varškė su pertrintomis uogomis. Užkandis valgomas kartu su vaiku atsisėdus prie stalo, t.y. rodomas deramo elgesio pavyzdys.

Nesijaudinti, jei mažas vaikas vieną ar kelias dienas atsisakė mėgstamo maisto. Svarbu jam siūlyti sveiko maisto.

Kartu su vaiku ruošti patiekalus, kuriuos valgys jis ir jo šeima. Bet koks vaiko prisidėjimas prie maisto – patiekalo ruošimo yra jam malonus užsiėmimas, ypač kai mama ar senelė nuolat paaiškina kas, kodėl ir kaip daroma. Pvz., vaikas gali padėti Jums išsirinkti, ką nusipirkti valgymui, parsinešti pirkinį, nuplauti daržoves, supešioti salotas, daržovę įdėti į neužkaitusį troškinimo ar virimo puodą ir pan.

Parodyti vaikui, kaip jums patinka valgyti maistą – patiekalą, kurį kartu paruošėte. Kitaip tariant, rodyti pavyzdį, nes mažieji kopijuoja tėvus. Jeigu tėvai valgys kokį tai patiekalą, tai ir vaikas jo paragaus, stengsis daryti taip, kaip daro tėvai.

Padaryti valgymo laiką laimingą ne tik valgymo prasme, bet ir šilto bendravimo, prieraišumo ir savitarpio supratimo laiku. Kartu sėdėti, valgyti, pasakoti apie tai, ką valgo, girti patiekalą, daug šypsotis.

Patiekalą patiekti vaiko lėkštutėje su jo valgymo įrankiais. Į lėkštutę įdėti mažai patiekalo, nes daugumai mažų vaikų patinka mažos porcijos (mažas maisto kiekis). Jokiomis priemonėmis neįkalbinėti, juolab neversti vaiko suvalgyti visko, kas yra įdėta į lėkštutę, nes tai jam sukels stresą.

Valgymui skirti apie 20 minučių. Jei  vaikas nevalgė maisto, nunešti jį ir nesiūlyti alternatyvių užkandžių ar patiekalų. Pastebėjus, kad vaikas prarado susidomėjimą maistu ar atrodo pavargęs, niūrus ir / ar blogai nusiteikęs, patiekalą pašalinti. Niekada jokiomis priemonėmis nebausti vaiko už atsisakymą išbandyti naujus maisto produktus (patiekalus). Kitaip tariant, nesudaryti preteksto neigiamoms emocijoms, kurias vaikai ilgai atsimena ir visais jiems suprantamais būdais stengiasi jų išvengti.

Nepapirkinėti vaiko gardumynais, kad jis valgytų sveiką maistą.

Tai gali paskatinti vaiką labiau domėtis nesveiku maistu ir suprasti, kad valgyti sveiką maistą yra nemalonu.

Nuolat siūlyti naujus maisto produktus. Vaikui gali prireikti 10–15 bandymų priimti ir mėgautis naujais maisto produktais (patiekalais). Pasiūlyti naujo patiekalo su maistu, kurį vaikas jau žino ir mėgsta.

Leisti vaikui liesti, laižyti ir žaisti su maistu. Tol, kol išmoksta valgyti, šiokia tokia netvarka yra normalu. Kol mokosi valgyti, su šypsena neįkyriai, jei matote, kad tikrai nesiseka, padėti.

Pagirti mažylį už tai, kad suvalgė šaukštą ar kelis, išgėrė gurkšnį vandens… Jei šiandien vaikas valgė mažiau, tikėtina, rytoj ar poryt valgys daugiau, nes bus alkanesnis. Tik vaikas žino, kiek ir kada maisto jam reikia.

Jei mažylis yra guvus, atrodo sveikai, nėra jokio pagrindo nerimauti ir maldauti jį suvalgyti dar nors vieną šaukštelį. Vaikas tikrai nevers savęs badauti ir kai tik praalks, būtinai tau apie tai praneš. Vaikai nuo pat gimimo turi labai gerą alkio ir sotumo jausmą.

Pasitarti su savo vaiko gydytoju, jei vaikas:

– valgo tik labai nedaug įvairių maisto produktų;

– pablyško ar pradėjo atrodyti nesveikai;

– nuolat atsisako maisto;

– nerimaujate dėl vaiko augimo ar bendros mitybos.

Gydytojas pediatras Algimantas Vingras

Ištrauka iš knygos „Vaikų ligų ABC“

Ar sunku buvo įprasti prie naujo gyvenimo būdo? Kas padėjo tai padaryti?

Domėtis sveiku gyvenimo būdu pradėjau dar būdama studentė. Tada viskas sukosi aplink išvaizdą ir mažiausiai galvojau apie tai, kokią įtaką sveikas gyvenimo būdas gali turėti mano organizmui. Mokykloje nebuvau sportiška, tuo labiau kad turėjau širdies problemų, dėl kurių sportas man buvo apribotas. Sunkiai kvėpuodavau, darydavosi silpna, jeigu bent šiek tiek buvau aktyvesnė kūno kultūros pamokose. Įdomu, bet šias problemas išsprendžiau tik per sportą. Tik gaila, kad to nepadariau dar mokyklos laikais…

Prieš 14 metų susipažinau su savo būsimu vyru, kuriam sportas yra neatsiejama gyvenimo dalis. Man pasidarė įdomu. Pradėjau po truputį taikyti naujas žinias savo gyvenime, keisti gyvenimo būdą iš esmės ir iš naujo pažindintis su sportu. Iš tiesų, kelias nebuvo lengvas, kaip ir visada, norint pasiekti rezultatų, reikia dirbti ir lipti per savo „nenoriu”, „neturiu nuotaikos”, „rytoj”… Supratau, kad jeigu noriu atrodyti gražiau ir jaustis sveika, turiu išmokti naujų dalykų, įgauti naujų įgūdžių, netinginiauti ir nemeluoti sau.

Kaip nėštumas pakeitė jūsų gyvenimo ritmą, ar sportavote nėštumo metu?

Nėštumo metu buvau gan aktyvi. Dirbau įprastai, lankiau specialias mankštas nėštukėm sporto salėje, lankiau baseiną ir mankštinausi jame, bet nėštumo metu mano prioritetai buvo kitokie nei studentavimo laikais. Atsisakiau ilgų ir sunkių treniruočių su sunkiais svoriais, pakeičiau jas į specialias mankštas. Nerūpėjo išlaikyti gražias formas, o galvojau apie savo sveikatą, apie tai, kaip padėti savo kūnui ir kaip jį paruošti mažylio atėjimui.  Sveikata ir savijauta man leisdavo tai daryti.

Esu įsitikinusi, kad visa tai galėjau daryti būtent dėl to, jog sveikas gyvenimo būdas yra mano kasdienybė jau 15 metų. Kalbu ne tik apie sportą, vienas iš svarbiausių punktų yra MITYBA – kuras, kuris leidžia mums judėti ir dirbti. Lankiau specialias mankštas, nevalgiau prasto maisto, užtektinai miegojau dėl svarbiausios priežasties – būsimo vaiko. Man, kaip mamai, buvo itin svarbu valgyti tik kokybišką maistą, gerai išsimiegoti, būti tinkamai aktyviai, kad kūdikis vystytųsi, augtų mano pilve ir būtų aprūpintas viskuo, kuo tik gali aprūpinti mamos organizmas. Nevalgiau tortų, ledų, traškučių ar kokio kito šlamšto, nes puikiai žinojau, jog visa tai nukeliaus iki mano mažylio. Juk esu atsakinga už besivystančią gyvybę ir prioritetas buvo būtent vaikas.

Kiek laiko dabar sportas užima jūsų dienotvarkėje ir kokių naudų suteikia jums?

Vos 20 minučių per dieną. Jau 4 metus sportuoju namų sąlygom, todėl sportas visada su manimi. Bet kada, man patogiu laiku, man patogioje vietoje. Sportas – tai energijos šaltinis, tai sveikata, grožis, geros nuotaikos užtaisas, atsipalaidavimas, antidepresantas. Sportuodama atsikratau susikaupusio emocinio nuovargio. Visos mamos susiduria su kasdieniais emociniais iššūkiais: turim padėti susitvarkyti su emocijom vaikui, taip pat ir sulaikyti savąsias, nepalūžti. Visgi motinystė – nėra lengvas darbas. Tas visas susikaupusias emocijas, nepasitenkinimus, netgi pyktį – išlieju sportuodama. Tai pagalbininkas numeris vienas. Mamos, jeigu norite būti emociškai stabilios ir sveikos – būtinai sportuokite. Galite tai daryti kaip ir aš – namų sąlygomis. Vos 15–20 min. per dieną ir rezultatai tikrai jus nudžiugins. Jeigu nežinote, nuo ko pradėti – parašykite man instagrame arba feisbuke.

Štai trys svarbiausi dalykai, kuriuos man duoda sportas. Fizinė sveikata. Galiu žaisti ir dūkti su savo vaiku. Galiu leistis į ilgas keliones ir nuotykius net su mažu vaiku, nes esu tam pasiruošusi fiziškai. Kai mūsų sūnui buvo vos treji metai, mes lipom į kalnus link dviejų didžiausių krioklių Josemičio parke, Kalifornijoje. O lipdama stačiu kalnu ir laiptais dėkojau sau, jog sportuoju ir neieškau atsikalbinėjimų. Tuo metu aš savimi didžiavausi: „Aš – šaunuolė“.

Emocinė sveikata. Motinystė – tai sunkus darbas, reikalaujantis daug kantrybės. Jeigu aš būsiu emociškai nestabili, blogos nuotaikos, šauksiu, nuolat stresuosiu – nemanau, kad mano vaikas, vyras ir aš pati galėsim džiaugtis laimingu gyvenimu. Turiu savimi rūpintis pati, o ne permesti atsakomybę kitiems.

Na, ir be abejo, gražus ir dailus kūnas, figūra. Man 33 metai, esu mylinti save moteris, žmona, kuriai rūpi santykiai. Esu mama ir noriu būti pavyzdys savo sūnui. Aš gerbiu savo kūną ir atsidėkoju jam už viską gyvendama sveikai. Man sunku suprasti tas moteris, kurios numoja ranka į savo išvaizdą teigdamos, kad neturi laiko sportui. Tai yra netiesa. Visos turim tiek pat valandų paroje, tad jeigu galiu aš – gali ir tu, miela skaitytoja. Prisiimk atsakomybę už savo gyvenimą ir pamatysi – pasaulis pradės keistis. Keistis į gera.

Ar teko atidėti darbus gimus vaikeliui – juk didžiąją dienos dalį užima jo priežiūra?

Sūnui gimus, pirmus mėnesius mes pažindinomės, turėjome daug pirmų kartų kaip ir visos kitos šeimos. Buvom visada kartu ir iki šiol mūsų tarpusavio ryšys labai stiprus. Bet, aišku, reikėjo laiko, kad suprastume, kokia dabar bus mūsų dienotvarkė, kaip joje atrasti laiko darbams, sau, namų ruošai ir kitiems dalykams. Tad viskas laikui einant susidėliojo pagal prioritetus.

Šeima – pirmoje vietoje. Darbai visada gali ir palaukti, ko negali padaryti mano mylima šeima, tačiau mes visada ieškome balanso. Suspėju viską: ir šeimai laiko skirti, ir savęs nepamiršti (sportas, grožio procedūros, pomėgiai), ir su klientėm pasiekiam nuostabių rezultatų. Nes kai labai nori – surasi būdą. O aš labai labai noriu, todėl ir randu laiko viskam.

Propaguojate sveiką mitybą, patariate kitoms moterims, o kaip maitinasi jūsų šeima, ar sūnelį taip pat pratinate sveikai valgyti? Ar atsisakote saldumynų?

Jeigu propaguoji sveiką mitybą ir gyvenimo būdą, o pats kasdien valgai traškučius ir saldainius – esi dviveidis, o aš labai nemėgstu veidmainių. Mūsų šeima 95 % valgo tik sveiką ir tikrą maistą. Tikru maistu mes vadiname ne patiekalus (iš anksto paruoštus), o produktus, kuriuos įsigiję mes patys verdame, kepame ir kitaip ruošiame. Tokiu būdu mes tiksliai žinome, ką dedame į burną, be jokių skonio stipriklių, dažiklių ar kitokios bjaurasties, kuri kenkia organizmui.

Tai, ką dabar pasakysiu, šokiruos daugelį mamų, bet… Mūsų sūnus per savo 4 metus nėra suvalgęs nei vienos porcijos ledų, nei vieno saldainio, nei vieno šokoladuko ar kokio kito deserto.

Kodėl? Nes mes puikiai žinome kaip tie „produktai” yra gaminami, kiek ten yra daug cukraus ir palmių aliejaus bei kaip visa tai veikia vaikų organizmą ir smegenis.

Mūsų sūnus valgo sveikuoliškus pakaitalus, pvz., batonėlius, kurie sudaryti vos iš 3 ingredientų, pvz., datulių, migdolų, vyšnių. Jokių pridėtinių cukrų, konservantų, dažiklių ar augalinių riebalų. Jis labai mėgsta uogas (šilauoges, braškes, avietes, trešnes) ir jam tai yra skaniausi saldumynai. Sūnus nuo pat mažens žino, kaip atrodo tikras maistas ir kodėl svarbu žiūrėti, ką valgai, jeigu nori būti stiprus, sveikas ir protingas. Mūsų namuose nerasite saldainių, traškučių, šokoladukų ir pan. Neturi namie – neskauda galvos.

Kaip sudarote mitybos planą sūneliui? Kokie jo mėgstamiausi patiekalai? Gal pasidalinsite su kitomis mamomis tokio patiekalo receptu?

Svarbiausia – natūralūs produktai. Richardas valgo taip pat, kaip ir mes. Įsivaizduokit, kad tėvai valgo virtas dešreles (kuriose nerasime mėsos) ir gruzdintas bulvytes, viską užpylę kečupu, o vaikui ant lėkštės padeda ryžius ir vištieną. Vaikas to tikrai nesupras.

Mūsų šeimos moto – „Ne tuščiai kalbėti, o rodyti pavyzdį.” Tą ir darome – savo šeimoje ir mūsų soc. tinkluose. Kartu su vyru propaguojame sveiką mitybą visoje Lietuvoje ir kviečiame prisijungti kiekvieną norinčią.

Mūsų mityboje dominuoja kiaušiniai, paukštiena, jautiena, ėriena – tai baltymai. Iš angliavandenių renkamės ryžius, saldžias ir įprastas bulves, visagrūdę duoną ir retkarčiais makaronus. Be abejo, reikia ir riebalų. Richardas labai mėgsta avokadus ir kiaušinius (su tryniu).

Taip pat – nei dienos be šilauogių, aviečių ar kitų uogų. Bananai, kriaušės, obuoliai, trešnės – vaisiai pagal sezoną visada ant mūsų stalo.

Dalinuosi orkaitėje keptų varškėčių receptu. Ingredientai:

•  2 kiaušiniai,
• šaukštelis vanilinio cukraus, žiupsnelis druskos ir šaukštelis kepimo miltelių, 
• 100 g kukurūzų miltų,
• 100 g ryžių miltų,
• 600–700 g varškės,
• agavų sirupo pagal skonį,
• 2 šaukšteliai kokoso aliejaus,
• Richardui dedu papildomai razinų.

Kiaušinius suplakam su šaukštu cukraus iki purumo. Viską sumaišom ir formuojam. Ant viršaus užtepam kiaušinio trynį. Kepame 180 laipsnių orkaitėje 35–40 min. Kepimo režimas iš viršaus ir apačios. Paskutinėm 5 min perjungiam ir apskrudinam iš viršaus.

Į jus kreipiasi moterys, norinčios pagerinti išvaizdą. O kas sunkiausia norint pakeisti gyvenimo būdą, prie kurio esi įpratusi ilgą laiką? Ar jums pačiai reikia kartais prisiversti? Ką patartumėte kitoms?

Ne, manęs skatinti nereikia. Aš pasirinkau sveiką gyvenimo būdą ir neplanuoju grįžti prie kitokio. Alkoholis, cigaretės ar nesveikas maistas – ne man.

Moterims sunkiausia padaryti pirmą žingsnį – paprašyti pagalbos, įsigyti mano konsultaciją ir mitybos planą. O kai aš joms sudarau individualų planą ir papasakoju, kokių nuostabių rezultatų mes pasieksime kartu – joms viskas pasidaro aišku. Visas tikrai norinčias pokyčių vedu į naują, grožio, aukštos savivertės ir meilės sau kupiną pasaulį.

Tai darau per sportą namuose ir mitybą. Atrodo neįtikėtinai, tačiau tai yra tiesa.  Turiu tūkstančius nuotraukų moterų, kurios labai norėjo ir mes kartu su jomis pasiekėme neįtikėtinų rezultatų. Kai kurios sulieknėjo ir susirado mylimą vyrą. Kita sulieknėjusi pagaliau sugebėjo pastoti, nors anksčiau daug metų nesėkmingai bandė tai padaryti. Dar kita pagaliau ryžosi atostogoms prie jūros ir leido sau apsirengti maudymuką be jokios gėdos. Visos moterys skirtingos, bet aš surandu, kaip prieiti prie kiekvienos iš jų.

Siūlote 5 savaičių kursą, kiek pokyčių galima pasiekti per tą laiką?

Viskas priklauso nuo noro. Jeigu norite – bus ir rezultatas. Iš savo darbo praktikos galiu pasakyti, jog per 5 savaites galima neatpažįstamai pasikeisti. Ir aš kalbu ne vien apie atvaizdą veidrodyje. Didžiausi pokyčiai įvyksta moters viduje, kai ji bene pirmą kartą per paskutinius 10 metų (o kai kada ir išvis – savo gyvenime) jaučia meilę sau, o ne neapykantą ar gėdą. Tai yra neapsakomas jausmas, kai moteris žiūri į save veidrodyje ar nuotraukose ir šypsosi. Viduje sau nuoširdžiai ištaria: „Tu graži!” Būtent dėl tokių emocijų, meilės sau atradimo aš ir dirbu. Mane veža mano klienčių pasiekiami rezultatai ir tai skatina pačiai stengtis dėl jų dar daugiau. Mano klientės – mano kuras. Esu be galo joms dėkinga.

 Kaip jūsų šeima atostogauja, kur mėgstate važiuoti?

Mes jau seniai niekur neatostogavome. Jei neklystu, paskutinį kartą atostogų važiavome 2019-ais metais. O taip yra todėl, jog nusprendėme gyventi taip, kaip norime, ir sukūrėme tokias sąlygas, kad nereikia poilsio. Šiuo metu gyvename Amerikoje, Los Andžele. Prieš tai 2-ejus metus pragyvenome Ispanijoje. Mums labai patinka jūra, šilti orai ir saulė. Be šių dalykų negalime. Prisimenu, kaip iš pradžių buvo nedrąsu, tačiau kaip ir su sportu, ir sveiko gyvenimo būdo pasirinkimu, sunkiausia – pasiryžti ir nieko nebijoti. Mes taip ir padarėme. Ir dabar padedame kitiems susigrąžinti meilę sau, įgyti aukštą savivertę ir mėgautis gyvenimu. Ir dar kartą pasikartosiu: „Ne žodžiais, o veiksmais. Ne tuščiai kalbame, o rodome pavyzdį.”

Kalbėjosi Neringa Grabauskienė

Nuotraukos iš asmeninio archyvo

Antraisiais gyvenimo metais, lyginant su pirmaisiais metais, sumažėja augimo tempas, energijos poreikis ir apetitas. Tobulėja sugebėjimas savarankiškai valgyti, atsiranda didesnis susidomėjimas naujomis maisto rūšimis, noras valgyti kartu su šeima.

 Antrais – trečiais vaiko gyvenimo metais:

– atsiranda nepriklausomybės suvokimas ir jos poreikis, todėl vaikas gali priešintis aplinkos tvarkai ir maitinimui;

– gali būti nepatiklus naujam maistui;

– atsisakyti jį valgyti;

– nori jį apžiūrėti, paliesti, pauostyti, pajausti ir paragauti;

– gali valgyti įvairų maistą;

–  pradedami  ugdyti sveiki (valgymo) įpročiai, pvz., parenkamas maitinimo laikas, tinkama maloni, neblaškanti vaiko dėmesio, vieta ir aplinka.

 Yra geriau, kai:

– vaikas kasdien tuo pačiu metu  valgo toje pačioje vietoje. Taip jis pratinamas prie tvarkos ir gerų įpročių;

– leidžiama vaikui nuspręsti, kada pasirinkti valgymo laiką, pvz., pusryčius valgyti atsikėlus ar praėjus pusvalandžiui, ir kiek daug valgyti;

– vaiko maisto poreikiui patenkinti patiekalai gaminami iš šviežių produktų;

– nesijaudinama atsiradus nenuspėjamam vaiko elgesiui valgant, pvz., atsisakymui ragauti patiekalą, ar jį valgyti vos tik paragavus vieną kąsnelį; norui, pvz., košę valgyti pirštukais, juos laižyti, papilti patiekalo ant stalo ir valgyti nuo jo, visai atsisakyti prieš kelias dienas mėgto patiekalo ir pan.;

– nesistebėti, kad vieno valgymo metu valgys daugiau, o kito valgymo mažiau ir nepradėti „kariauti“ už kiekvieną šaukštelį ar pieno gurkšnį;

– dvejų–trejų metų vaikui yra duodama valgyti tiek pat kartų (t.y. 5 kartus per dieną: trys pagrindiniai valgymai – pusryčiai, pietūs, vakarienė ir du užkandžiai), kaip ir 4–6 metų vaikui. Jaunesniems maistas pateikiamas mažesnėmis porcijomis nei 4 metų ir vyresniems, pvz., ½ puodelio daržovių, ¾ puodelio sulčių, riekė duonos, 60–80 g. virtos neriebios mėsos, paukštienos ar žuvies;

– nuo vienerių iki 2 metų amžiuje pieno riebumas neribojamas. Už karvės ar ožkos pieną nelyginamai vertingesni pramoniniu būdu pagaminti specialūs pieno mišiniai 1–3 m. amžiaus vaikams ir jogurtas be priedų;

– vaikas skatinamas  gerti daug vandens per visą dieną;

– patiekalai, užkandžiai patiekiami maloniai nusiteikus, su gera nuotaika ir gražios žaismingos išvaizdos;

– su vaiku pasidalinama valgiu ir užkandžiu. Vaikas geriau valgo matydamas tai darant suaugusįjį, ir ypač, kai šeimos narys yra šalia jo;

– leidžiama vaikui pačiam apsitarnauti prie stalo;

– pasiūlomos kelios sveiko maisto rūšys (pvz., kelios daržovės) ir leidžiama vaikui pasirinkti, ką valgyti;

– turėti kantrybės ir suvokti, kad vaikas mokosi valgyti ir dėl to gali ištepti, aptaškyti save ir stalą, ir pan. Dėl to jam nedaromos jokios pastabos;

– naujo maisto duodamos mažos porcijos;

– būti pavyzdžiu pratinant prie naujo maisto, t. y. toks pat maistas valgomas kartu su vaiku;

– nedaromas vaikui spaudimas valgyti atitinkamą maistą, arba suvalgyti daugiau, negu jis nori;

– maistas nenaudojamas vaiko nuraminimui, norint įgyti jo palankumą, prieraišumą, ir kaip dovana (pvz., saldumynai) ar net bausmė (jei neklausysi, eisi valgyti ar pan.);

– deserto duodama tik pavalgius – tinka uogos, vaisiai, truputis jogurto su namuose augintomis uogomis. Iki 4 metų uogos duodamos pertrintos;

– pasirūpinama maisto ir maitinimo saugumu,

t.y., kad: a) jis nebūtų užterštas ligas sukeliančiais mikroorganizmais ir cheminėmis medžiagomis. Tai aplinkos, suaugusiųjų ir vaiko higiena, tinkamas produktų laikymas, jų paruošimas patiekalo gamybai, cheminio užterštumo išvengimas, b) vengiama traumų – maitinamas sėdint aukštoje kėdėje, būnama kartu su vaiku, kol jis valgo, jo dėmesio neblaškančioje aplinkoje, neleidžiama valgyti automobilyje;

– pasirūpinama užspringimo profilaktika;

– pradedant antrais gyvenimo metais vaikui pasakojama apie patiekalus, kurie duodami, iš ko jie pagaminti, kaip, kur auga daržovės, vaisiai, uogos, grūdai, iš kurių gaminamos košės;

– vaikas įtraukiamas į maisto produktų pirkimą, patiekalų ruošimą, nes jam yra įdomi suaugusiųjų veikla, be to, jis įgyja atitinkamus įgūdžius. Už tai, kad plaudamas, pvz., obuolį, prisipylė rankoves, nedaromos pastabos, o parodoma, kaip plauti, kad neliktų šlapias ir pan. Leidžiama smulkinti išvirtą nekarštą maistą ir pan.;

– skatinamas būti fiziškai aktyvus, nes po judrių žaidimų geriau valgo;

– ribojami: saldainiai, džiovinti vaisiai, saldūs gėrimai, saldūs patiekalai (desertai), nes nėra sveikas maistas, kenkia dantims;

– jei gėrimui ir vaiko maisto gaminimui yra vartojamas šachtinio šulinio vanduo, jis visuomenės sveikatos centre patikrinamas (kiek jame yra fluoridų, nes įvairiose šalies vietose jų kiekis yra skirtingas).

 Gydytojas pediatras Algimantas Vingras

Ištrauka iš knygos „Vaikų ligų ABC“