Nesijaudinkite. Vaikas neišbus net dienos nevalgęs. Baimė, kad mažasis numirs iš bado – visiškai nepagrįsta. Vaikai nuo pat gimimo turi labai gerą alkio ir sotumo jausmą.
Neskubėkite nerimauti, nes:
– vaikų iki 3 metų apetitas nuolat kinta dėl augimo šuolių ir skirtingo fizinio aktyvumo;
– maži vaikai neauga taip greitai kaip kūdikiai, todėl jiems reikia mažiau maisto;
– mažų vaikų skrandis yra mažesnis nei vyresnių, juolab suaugusiųjų;
– mažus vaikus labai domina aplinkinis pasaulis, todėl jie skiria mažiau dėmesio maistui – tam „neturi laiko“;
– maži vaikai nori parodyti, kad jie yra savarankiški ir žino, ką daro;
– gali nevalgyti pietų ar vakarienės, jei tarp jų užkandžiavo, t. y. kažką nugriebęs suvalgė;
– normalu yra ir tai, kad vaikas valgo mažai vieną dieną ir daugiau kitą – tai pereinamasis periodas, vaikas šiuo amžiaus tarpsniu nėra visiškai nenuoseklus.
Ką daryti?
Užkandis, o ne užkandžiavimas turi būti, tačiau tam tikru laiku. Užkandį vaikui dera duoti po pagrindinio valgymo, pvz., pusryčių, pietų, praėjus 2–2,5 valandos. Užkandis – mažas valgymas. Tiks vaisiai, nesaldintas jogurtas, keksiukas, varškė su pertrintomis uogomis. Užkandis valgomas kartu su vaiku atsisėdus prie stalo, t.y. rodomas deramo elgesio pavyzdys.
Nesijaudinti, jei mažas vaikas vieną ar kelias dienas atsisakė mėgstamo maisto. Svarbu jam siūlyti sveiko maisto.
Kartu su vaiku ruošti patiekalus, kuriuos valgys jis ir jo šeima. Bet koks vaiko prisidėjimas prie maisto – patiekalo ruošimo yra jam malonus užsiėmimas, ypač kai mama ar senelė nuolat paaiškina kas, kodėl ir kaip daroma. Pvz., vaikas gali padėti Jums išsirinkti, ką nusipirkti valgymui, parsinešti pirkinį, nuplauti daržoves, supešioti salotas, daržovę įdėti į neužkaitusį troškinimo ar virimo puodą ir pan.
Parodyti vaikui, kaip jums patinka valgyti maistą – patiekalą, kurį kartu paruošėte. Kitaip tariant, rodyti pavyzdį, nes mažieji kopijuoja tėvus. Jeigu tėvai valgys kokį tai patiekalą, tai ir vaikas jo paragaus, stengsis daryti taip, kaip daro tėvai.
Padaryti valgymo laiką laimingą ne tik valgymo prasme, bet ir šilto bendravimo, prieraišumo ir savitarpio supratimo laiku. Kartu sėdėti, valgyti, pasakoti apie tai, ką valgo, girti patiekalą, daug šypsotis.
Patiekalą patiekti vaiko lėkštutėje su jo valgymo įrankiais. Į lėkštutę įdėti mažai patiekalo, nes daugumai mažų vaikų patinka mažos porcijos (mažas maisto kiekis). Jokiomis priemonėmis neįkalbinėti, juolab neversti vaiko suvalgyti visko, kas yra įdėta į lėkštutę, nes tai jam sukels stresą.
Valgymui skirti apie 20 minučių. Jei vaikas nevalgė maisto, nunešti jį ir nesiūlyti alternatyvių užkandžių ar patiekalų. Pastebėjus, kad vaikas prarado susidomėjimą maistu ar atrodo pavargęs, niūrus ir / ar blogai nusiteikęs, patiekalą pašalinti. Niekada jokiomis priemonėmis nebausti vaiko už atsisakymą išbandyti naujus maisto produktus (patiekalus). Kitaip tariant, nesudaryti preteksto neigiamoms emocijoms, kurias vaikai ilgai atsimena ir visais jiems suprantamais būdais stengiasi jų išvengti.
Nepapirkinėti vaiko gardumynais, kad jis valgytų sveiką maistą.
Tai gali paskatinti vaiką labiau domėtis nesveiku maistu ir suprasti, kad valgyti sveiką maistą yra nemalonu.
Nuolat siūlyti naujus maisto produktus. Vaikui gali prireikti 10–15 bandymų priimti ir mėgautis naujais maisto produktais (patiekalais). Pasiūlyti naujo patiekalo su maistu, kurį vaikas jau žino ir mėgsta.
Leisti vaikui liesti, laižyti ir žaisti su maistu. Tol, kol išmoksta valgyti, šiokia tokia netvarka yra normalu. Kol mokosi valgyti, su šypsena neįkyriai, jei matote, kad tikrai nesiseka, padėti.
Pagirti mažylį už tai, kad suvalgė šaukštą ar kelis, išgėrė gurkšnį vandens… Jei šiandien vaikas valgė mažiau, tikėtina, rytoj ar poryt valgys daugiau, nes bus alkanesnis. Tik vaikas žino, kiek ir kada maisto jam reikia.
Jei mažylis yra guvus, atrodo sveikai, nėra jokio pagrindo nerimauti ir maldauti jį suvalgyti dar nors vieną šaukštelį. Vaikas tikrai nevers savęs badauti ir kai tik praalks, būtinai tau apie tai praneš. Vaikai nuo pat gimimo turi labai gerą alkio ir sotumo jausmą.
Pasitarti su savo vaiko gydytoju, jei vaikas:
– valgo tik labai nedaug įvairių maisto produktų;
– pablyško ar pradėjo atrodyti nesveikai;
– nuolat atsisako maisto;
– nerimaujate dėl vaiko augimo ar bendros mitybos.
Gydytojas pediatras Algimantas Vingras
Ištrauka iš knygos „Vaikų ligų ABC“
