Apie peršalimo ligų prevenciją, diagnostiką ir gydymą pokalbis su šeimos gydytoju Artūru Mockumi.

Kas sukelia peršalimo ligas: ar tikrasis peršalimas, o gal didelis virusų ir bakterijų kiekis?

Be tyrimų sunku nustatyti, ar ligą sukėlė paprastas peršalimas, ar kažkur „pagautas” virusas, ar ‚prikibusi” bakterija. Iš pradžių gali užtekti vien peršalimo, o paskui jis atveria kelią bet kokiai infekcijai: tiek virusinei, tiek bakterinei. Atlikus tyrimus dažniausiai paaiškėja, kad peršalimo ligos tikroji priežastis yra virusas.

Kokius simptomus pajutus reikia imtis rimtų priemonių ir kreiptis į gydytojus?

Dažniausi peršalimo simptomai: sloga, čiaudulys, gerklės ir galvos skausmas, kosulys, bendras silpnumas. Vien tik peršalus temperatūra smarkiai nepakyla, bet jeigu ligą sukėlė bakterijos ir virusai, kūno temperatūra gali pakilti daugiau negu iki 38 laipsnių. Viruso sukeltam gripui būdingas didelis bendras silpnumas, karščiavimas, daug stipresnis raumenų, galvos ir net akių skausmas. Gripas skiriasi staigia pradžia, sausu kosuliu. Kiek retesni gripo simptomai – šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas ir viduriavimas. Į visus šiuos simptomus būtina atkreipti dėmesį ir laiku kreiptis į gydymo įstaigą.

Dažnai manoma, kad pats geriausias būdas peršalimo ligoms ar net gripui įveikti – antibiotikai. Kada jie tikrai reikalingi ir kokiais atvejais nuodijamės antibiotikais?

Kai kurie sunegalavę žmonės linkę griebtis bet kurio antibiotiko. Nevengiama gerti net senas užsilikusias tabletes. Žmonėms atrodo, kad antibiotikai yra vaistas nuo visų ligų. Deja, antibiotikai veiksmingi tik kovojant su bakterine infekcija. Jeigu peršalimo simptomus sukėlė virusas, gerdami antibiotikus nuodijame organizmą nereikalingais vaistais, nes antibiotikai prieš virusus yra bejėgiai. Dažnai vartojant antibiotikus, prie jų priprantama, todėl susiformuoja atsparumas šiems vaistams ir jie tampa neveiksmingi net tuomet, kai infekciją sukelia bakterijos. Prieš ketinant gerti bet kokius vaistus visada siūlau pacientui neskubėti, atlikti būtinus kraujo tyrimus ir įsitikinti, ar peršalimo priežastis yra bakterinė, ar vis tik virusinė. Antraip, labiau nuodysimės nei gydysimės.

Jeigu kamuoja akivaizdūs peršalimo simptomai ir nenorime be reikalo nuodytis antibiotikais ar antivirusiniais vaistais, kokius tyrimus patartumėte atlikti? Kodėl kai kuriose gydymo įstaigose gydytojai tarsi loterijos bilietus išrašinėja receptus antibiotikams neatlikę tyrimų?

Efektyviai peršalimo ligų diagnostikai būtini du kraujo tyrimai: bendras kraujo tyrimas, C-reaktyvinis baltymas (CRB) arba eritrocitų nusėdimo greitis (ENG).

Šie tyrimai parodo infekcijos kilmę ir pagal jų rezultatus galima spręsti, kokie vaistai reikalingi. Deja, taupant lėšas padaromas tik kuris nors vienas tyrimas arba neatliekami jokie tyrimai. Todėl gydytojai kartais receptus vaistams išrašo spėliodami ir remdamiesi tik paciento apžiūra bei apklausa. Dar blogiau, kai patys pacientai imasi savigydos ir geria pasenusius vaistus, o vėliau dėl gripo komplikacijų patenka į ligonines.

Ar peršalus ir pakilus temperatūrai visuomet ją būtina mažinti vaistais?

Pakilusi temperatūra rodo, kad organizmo imuninė sistema sėkmingai kovoja su infekcija. Temperatūrai sumažėjus, nusilpsta ir organizmo pasipriešinimas ligai. Temperatūrą malšinančius vaistus suaugusiesiems rekomenduojama gerti tuomet, kai temperatūra pakyla aukščiau 38 laipsnių C. Vaikams mažinti temperatūrą reikėtų jau nuo 37,5 laipsnių C , nes kai kuriems vaikams temperatūra gali sukelti fibrilinius traukulius. Jeigu temperatūra laikosi daugiau nei 3 dienas arba staiga smarkiai pakyla, būtina skubiai kreiptis į gydymo įstaigą. Nepamirškime,kad vienu metu nedera gerti panašios sudėties vaistų, nes kokios nors veikliosios medžiagos bus per daug.

Kokios liaudies medicinos priemonės geriausiai mažina peršalimo ligų simptomus?

Pajutus pirmuosius infekcijos simptomus – kosulį, gerklės skausmą ar slogą, tačiau dar nešoktelėjus temperatūrai, galima peršalimą įveikti be cheminių vaistų – liaudies medicinos priemonėmis. Gali padėti čiobrelių, ramunėlių ar imbierų šaknų arbata su citrina, česnakas, medumi paskanintas karštas pienas, pasidarykite aviečių, serbentų ar liepžiedžių arbatų. Kovojant su peršalimu būtina gerti daug skysčių.

Mamų istorijos: Meilė, mažylių muzika ir patarimai mamoms.

Žiemos ligos: Kaip padėti imunitetui.
Nugalėkime peršalimą. Inhaliacijos – prieš bronchitą. Kas gadina gyvenimą vaiko ausytėms.

Vaistinėlė: Pirmoji pagalba viduriuojančiam vaikui.

Kūdikis: Kokio vežimėlio norėtų kūdikis? Čiulptukas – sveikai kūdikio burnytei. Ruošiamės kūdikio higienai.
Rūpestingos mamos išrinktos sauskelnės. Pirmosios naujagimio maudynės. Mažylio indams – saugiausias ploviklis.

Būkime sveikučiai: Kodėl neapsieiname be gerųjų bakterijų. Į darželį – sveikas ir linksmas. Knyga „Diagnozė: pagaliau sveikas“.

Ką valgome: Sveika mityba geram virškinimui. Gardūs ir sveiki mažylio šventiniai valgiai.

Pataria dizainerė: Stilingi visi drauge – vaikas, mama, tėtis.

Mamytė: Vitaminai ir mineralai – sveikam nėštumui ir būsimam kūdikiui. Magnis – gyvybei ir stipriems nervams.

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
„Mama ir vaikas” 2013 metų žiema

Disbiozė – žarnyno bakterijų pusiausvyros sutrikimas, kai organizme pradeda vešėti patogeniniai mikrobai (grybeliai, stafilokokai ir kiti). Disbiozė gali išsivystyti ir nuo žarnyno infekcijos, taip pat – netinkamai maitinamam vaikui, tai gali būti streso, prastos ekologinės aplinkos pasekmė.

Atstatyti žarnyno mikrofloros pusiausvyrą padeda gerosios bakterijos. Iš kur jų gauti? Gydytojai pataria vartoti probiotikų preparatą. Probiotikai ne tik papildo žarnyną gerosiomis bakterijomis, pagerina virškinimą, bet dar sintetina kai kuriuos organizmui būtinus fermentus ir vitaminus, pavyzdžiui, vitaminą K, B grupės ir kitus. Šie preparatai ne tik padeda atstatyti bakterijų pusiausvyrą: taip pat jie tinka profilaktikai.

Probiotikai po antibiotikų kurso

Net 11–40 proc. vaikų, vartojančių plataus spektro antibiotikus, viduriuoja. Antibiotikai sutrikdo organizmo mikrobiotos balansą, todėl žarnyne atsiranda didesnis kiekis patogeninių bakterijų, kurios tiesiogiai veikdamos žarnų gleivinę, sukelia viduriavimą, skysčių ir elektrolitų disbalansą. Tokiu atveju probiotikai tiesiog būtini.

Ar įmanoma išvengti viduriavimo vartojant antibiotikus? Vyrauja nuomonė, kad vartojant antibiotikus probiotikai nėra veiksmingi, nes antibiotikai juos sunaikina. Tai priklauso nuo bakterijų rūšies probiotikuose. Yra bakterijų, kurios atsparios daugeliui dažniausiai vartojamų antibiotikų, todėl jie minėtų bakterijų tiesiog neįveikia.

Kad žarnynui nepakenktų virusas

Normalią žarnyno florą visada pažeidžia persirgta žarnyno infekcija. Pavyzdžiui, rotavirusine infekcija bent kartą suserga beveik visi vaikai iki 5 metų. Sunkiausias ūminio virusinio viduriavimo pasekmes patiria vaikai – nuo trijų mėnesių iki trijų metų. Jeigu vaikas viduriuoja, vemia ir karščiuoja, tėvai gali įtarti šią infekciją ir derėtų kreiptis į gydytoją. Net iki 45 proc. rotavirusu užsikrėtusių vaikų prireikia gydymo ligoninėje.

Maži vaikai ypač imlūs šiai infekcijai, nes ji perduodama per nešvarias rankas ir per rotavirusais užterštą aplinką. Ypač greitai virusai plinta vaikų kolektyvuose. Maži vaikai neturi asmeninės higienos įgūdžių, todėl užsikrečia ir suserga rotavirusiniu gastroenteritu žymiai dažniau.

Viduriuojantis vaikas gydomas peristaltiką slopinamaisiais, antisekreciniais ir absorbuojamaisiais preparatais. Sergančiam mažyliui svarbiausia gerti daug druskingų tirpalų, kurie atkuria sutrikusią vandens ir elektrolitų pusiausvyrą. Viduriuojantis vaikas netenka daug skysčių, sutrinka mikrobiotos balansas, todėl pagausėja patogeninių bakterijų arba grybelių.

Atkurti normalią žarnyno mikrobiotą padeda probiotikai. Europos vaikų gastroenterologų, hepatologų ir mitybos draugija (ESPGHAN) rekomenduoja tik tuos probiotikus, kurių veiksmingumas įrodytas klinikiniais tyrimais.

Parengė Dalia Petrutytė