Daug kalbama apie antibiotikų žalą, ypač vaikams. Visos mamos žino, kad geriau išvengti šių vaistų. Deja, susirgusį vaiką ne visada pavyksta išgydyti be antibiotikų. Antra vertus, šie vaistai naikina ne tik patogeninę mikroflorą, bet slopina ir gerąsias bakterijas. Nemaloni antibiotikų kurso pasekmė – žarnyno disbiozė. Po gydymo antibiotikais normali žarnyno flora sutrinka 3–6 savaitėms. Vaikui skauda pilvą, kaupiasi dujos, prastėja savijauta, jis viduriuoja.
Disbiozė – žarnyno bakterijų pusiausvyros sutrikimas, kai organizme pradeda vešėti patogeniniai mikrobai (grybeliai, stafilokokai ir kiti). Disbiozė gali išsivystyti ir nuo žarnyno infekcijos, taip pat – netinkamai maitinamam vaikui, tai gali būti streso, prastos ekologinės aplinkos pasekmė.
Atstatyti žarnyno mikrofloros pusiausvyrą padeda gerosios bakterijos. Iš kur jų gauti? Gydytojai pataria vartoti probiotikų preparatą. Probiotikai ne tik papildo žarnyną gerosiomis bakterijomis, pagerina virškinimą, bet dar sintetina kai kuriuos organizmui būtinus fermentus ir vitaminus, pavyzdžiui, vitaminą K, B grupės ir kitus. Šie preparatai ne tik padeda atstatyti bakterijų pusiausvyrą: taip pat jie tinka profilaktikai.
Probiotikai po antibiotikų kurso
Net 11–40 proc. vaikų, vartojančių plataus spektro antibiotikus, viduriuoja. Antibiotikai sutrikdo organizmo mikrobiotos balansą, todėl žarnyne atsiranda didesnis kiekis patogeninių bakterijų, kurios tiesiogiai veikdamos žarnų gleivinę, sukelia viduriavimą, skysčių ir elektrolitų disbalansą. Tokiu atveju probiotikai tiesiog būtini.
Ar įmanoma išvengti viduriavimo vartojant antibiotikus? Vyrauja nuomonė, kad vartojant antibiotikus probiotikai nėra veiksmingi, nes antibiotikai juos sunaikina. Tai priklauso nuo bakterijų rūšies probiotikuose. Yra bakterijų, kurios atsparios daugeliui dažniausiai vartojamų antibiotikų, todėl jie minėtų bakterijų tiesiog neįveikia.
Kad žarnynui nepakenktų virusas
Normalią žarnyno florą visada pažeidžia persirgta žarnyno infekcija. Pavyzdžiui, rotavirusine infekcija bent kartą suserga beveik visi vaikai iki 5 metų. Sunkiausias ūminio virusinio viduriavimo pasekmes patiria vaikai – nuo trijų mėnesių iki trijų metų. Jeigu vaikas viduriuoja, vemia ir karščiuoja, tėvai gali įtarti šią infekciją ir derėtų kreiptis į gydytoją. Net iki 45 proc. rotavirusu užsikrėtusių vaikų prireikia gydymo ligoninėje.
Maži vaikai ypač imlūs šiai infekcijai, nes ji perduodama per nešvarias rankas ir per rotavirusais užterštą aplinką. Ypač greitai virusai plinta vaikų kolektyvuose. Maži vaikai neturi asmeninės higienos įgūdžių, todėl užsikrečia ir suserga rotavirusiniu gastroenteritu žymiai dažniau.
Viduriuojantis vaikas gydomas peristaltiką slopinamaisiais, antisekreciniais ir absorbuojamaisiais preparatais. Sergančiam mažyliui svarbiausia gerti daug druskingų tirpalų, kurie atkuria sutrikusią vandens ir elektrolitų pusiausvyrą. Viduriuojantis vaikas netenka daug skysčių, sutrinka mikrobiotos balansas, todėl pagausėja patogeninių bakterijų arba grybelių.
Atkurti normalią žarnyno mikrobiotą padeda probiotikai. Europos vaikų gastroenterologų, hepatologų ir mitybos draugija (ESPGHAN) rekomenduoja tik tuos probiotikus, kurių veiksmingumas įrodytas klinikiniais tyrimais.
Parengė Dalia Petrutytė
