ŽIEMOS LIGOS. Iš kur vaikui pasisemti stiprybės, kai puola peršalimo ligos? Apie kosulį, padedantį vaikui greičiau pasveikti. Ar mokate atskirti  gripą nuo peršalimo? Tinkamai gydomas bronchitas nepadarys didelės žalos.

VAISTINĖLĖ. Kaip padėti tonzilito kamuojamam vaikui? Vėjaraupiai vaikui nepavojingi, bet ar visada?

KŪDIKIS. Sveikas kūdikio žarnynas – neįgyvendinama svajonė? Ar tikrai?

NAMAI. Renkamės geriausią čiužinį.

PATARIMAI MAMAI. Pokalbiai su dukra apie brendimą ir mėnesines. Ką daryti, jeigu nėštumo metu užkietėja viduriai? Kūnas, kuriuo esi patenkinta – be kankinamų dietų.  Neringos Gorelės pratimai, kurie padailins figūrą. Gydytojas Kazimieras Vitkauskas. Žindymas – naudingas ne tik kūdikiui, bet ir mamai.        

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
„Mama ir vaikas” 2015 metų žiema

Vėjaraupiai

Dažniausiai vėjaraupiais serga ikimokyklinio ir mažesni mokyklinio amžiaus vaikai, bet gali susirgti ir naujagimiai, jeigu jų mamos neturėjo imuniteto šiai ligai, taip pat – paaugliai bei suaugusieji. Ligonis pavojingas aplinkiniams jau dvi dienas iki atsirandant bėrimui ir penkias dienas po to, kai iškilo paskutinė pūslelė.

Įkyriai niežtintys bėrimai

Infekcija į organizmą patenka per viršutinių kvėpavimo takų gleivinę. Čia besidaugindamas virusas nukeliauja į kraują, kuris jį išsklaido visur. Vėjaraupių sukėlėjo mėgstamos vietos – odos epitelis ir gleivinės – čia jis ir sukelia bėrimus.

Liga užpuola staiga. Temperatūra gali pakilti iki 39 laipsnių, išberia ne tik veido, rankų, kojų, liemens odą, bet ir burnos, nosiaryklės, akių, lytinių organų gleivinę, taip pat – galvos odą. Iš pradžių atsiranda raudonos dėmelės, kurios greitai virsta skaidraus skysčio pripildytomis pūslelėmis, o jas apjuosia raudoni lankeliai. Po to pūslytės sudžiūna ir virsta rudais šašeliais, kurie nukrinta po 1-3 savaičių. Penkias ligos dienas atsiranda vis naujų bėrimų, todėl odą išmargina ir rausvos dėmelės, ir pūslelės, ir šašeliai.

Tie bėrimai – dar pusė bėdos. Blogiausia, kad odą labai niežti, o nusikasęs vaikas gali užsikrėsti dar ir pūline infekcija. Dar daugiau – nudraskytų pūslelių ir šašų vietoje gali likti randų.

Nepavojinga, bet gali pridaryti bėdų

Ligos eiga vaikams dažniausiai nėra sunki, nors ir nemaloni, todėl laikoma, kad geriausia ja persirgti vaikystėje, nes suaugusiuosius vėjaraupiai kamuoja labiau. Pavojinga ši liga nėščiosioms – ypač pirmąjį trimestrą, nes ji gali būti apsigimimų priežastis. Jeigu būsima mama ja persirgs, liga persiduos ir gimusiam kūdikiui.

Ši dažna infekcinė liga vaikui, atrodytų, nėra pavojinga, bet neapsigaukite – ji klastinga, nes gali komplikuotis sunkiomis ligomis. Dažniausios – odos bakterinė infekcija bei plaučių uždegimas. Vėjaraupiai gali būti sunkių nervų sistemos pažeidimų, encefalito, meningito priežastis. Jeigu vėjaraupiais sergančiam vaikui ėmė svaigti galva, jį pykina, krečia drebulys, jis pasidarė dirglus, sutriko eisena, nedelsdami kvieskite gydytoją.

Dar vienas blogas dalykas, kad nors persirgęs vėjaraupiais vaikas įgyja imunitetą, virusas gali tebetūnoti nugaros smegenų mazgeliuose, o nusilpus organizmui jis suaktyvėja ir galima susirgti juostine pūsleline.

Kaip padėti išbertam vaikui?

Vėjaraupiais sergančio vaiko odelė turi būti idealiai švari, todėl kasdien jį maudykite po dušu su specialiu švelniu antiseptiniu losjonu, turinčiu antimikrobinį poveikį, pavyzdžiui, Octenisan. Šis losjonas neutralaus pH, todėl švelnus vaiko odelei, o jo poveikis išlieka 24 valandas. Jame esanti veiklioji medžiaga oktenidino dihidrochloridas naikina mikrobus, bet nepažeidžia odos audinių ląstelių, todėl losjonas taip pat tinka jautriai odai – apsaugoti ją nuo mikroorganizmų. Losjonu galite nuprausti ir vaiko veiduką. Nuplautą odelę atsargiai nusausinkite švariu, išlygintu ir minkštu rankšluosčiu.

Anksčiau buvusi įprastinė vėjaraupiais sergančio vaiko puošmena, paslėpdavusi bėrimus – briliantinis žaliasis skystis – jau praeitis. Tepti vaiko jokiomis spiritinėmis dezinfekuojančiomis medžiagomis nevalia, nes dar labiau pažeisite odą. Švelnus odelei ir žaizdelėms vaistas – antiseptikas Oktiseptas. Jis dezinfekuoja vėjaraupių pūsleles, naikina šią ligą sukeliantį virusą ir bakterijas, kurios gali išprovokuoti pūlines odos ligas.

Paprastai ligoniukas gydomas namuose. Jam gali prireikti temperatūrą mažinančių vaistukų, kartais skiriami antivirusiniai vaistai. Kai vaikas karščiuoja ir atsiranda vis naujų bėrimų, jis turėtų gulėti lovoje. Jeigu išberta burnytė, sunku valgyti, gaminkite mažyliui skystą arba labai minkštą maistą. Išbertą burną, ypač po valgio, reikėtų skalauti dezinfekuojamaisiais tirpalais, pvz., burnos skalikliu Octenidol. Vaiko drabužėliai ir patalynė turi būti nuolat keičiami ir išlyginti. Nukarpykite trumpai nagučius ir nuolat plaukite vaikui rankytes. Tai padės išvengti pūlingos odos infekcijos.

Kada vaikas visiškai pasveiksta?

Net ir lengva vėjaraupių forma sergantis vaikas į darželį ar mokyklą gali eiti tik tada, kai visiškai pasveiksta. Turi praeiti ne mažiau kaip 5 dienos, kai atsirado paskutinė pūslelė, nukritę visi šašeliai – mažiausiai tai trunka 10 dienų. Su ligoniuku bendravę neskiepyti vaikai turi būti paskiepyti ne vėliau kaip trečią dieną po draugystės su sergančiuoju.

Parengė Undinė Gilė

Virusinis hepatitas A (VHA) – tai ūmus kepenų uždegimas, kurį sukelia hepatito A virusas. Šis virusas perduodamas nuo žmogaus – žmogui. Susergama, kai virusas patenka į burną per užterštas nešvarias rankas, nuo įvairių aplinkos daiktų ir paviršių, kontaktuojant su sergančiuoju hepatitu A, per virusu užterštą vandenį ir per užterštus, nepakankamai termiškai apdorotus maisto produktus ar užterštu vandeniu nuplautus vaisius bei daržoves. Toks buitinis – kontaktinis VHA plitimo kelias labai populiarus vaikų kolektyvuose, ypač ikimokyklinėse įstaigose ir mokyklose. Maži vaikai dar neturi higienos laikymosi įpročių, todėl užkratas lengvai plinta vaikų kolektyvuose. Vaikai užsikrečia žaisdami, liesdami įvairius aplinkos daiktus.

Hepatito A vakcina galima skiepyti kartu su kitomis vaikams skirtomis vakcinomis. Vaikams ji skiriama nuo 2 metų amžiaus. Pasiskiepijus dvejomis rekomenduojamomis vakcinos dozėmis įgyjamas ilgalaikis imunitetas.

Vėjaraupiai – tai ūminė virusinė liga, kurią sukelia Varicella-zoster virusas. Užsikrečiama nuo sergančiojo vėjaraupiais, kai sergantysis kosti, sloguoja, kalba ir tiesiogiai per odą, liečiant bėrimus. Virusas yra itin lakus, todėl gali plačiai pasklisti uždarose patalpose. Dažniausiai šia liga serga ikimokyklinio amžiaus vaikai.

Siekiant užtikrinti optimalią apsaugą nuo vėjaraupių, rekomenduojama paskiepyti anksčiau nesirgusius ir neskiepytus nuo šios infekcijos vaikus nuo 9 mėnesių amžiaus. Skiepijama dvejomis vakcinos dozėmis. Pasiskiepijus įgyjamas ilgalaikis imunitetas.

Pneumokokinė infekcija – tai ūmi bakterinė infekcija, kurią sukelia Streptococcus pneumoniae. Užsikrečiama, kai užkratas patenka į žmogaus kvėpavimo takus ir ima daugintis. Pneumokokinė infekcija dažniausiai sukelia ausų, plaučių ir širdies raumens uždegimą. Ši infekcija gana plačiai paplitusi tiek vaikų, tiek suaugusiųjų, ypač didelė rizika susirgti yra vaikams iki 5 metų amžiaus.

Pasiskiepijus įgyjamas ilgalaikis imunitetas.

Norintiems pasiskiepyti rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Daugiau informacijos apie šias infekcijas rasite ulac.lt.

Parengė Epidemiologinės priežiūros skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Ramunė Doveikienė.

Virusinį bėrimą be specifinių požymių gali sukelti daug priežasčių.

Ant peršalimo simptomus patiriančio vaiko kūno atsiradusios patinę rausvos arba raudonos dėmelės neturi įtakos jo savijautai. Toks bėrimas gali atsirasti ir esant lengvam skrandžio sutrikimui. Šis bėrimas išnyksta per 3–4 dienas.

Tymai

Tymai – ūmi užkrečiama liga, kurią sukelia virusai. Sergant tymais peršalimo požymiai atsiranda dviejomis dienomis anksčiau negu bėrimas. Tymais persirgusios mamos kūdikis iki 6 mėnesių šia liga neserga, nes turi jos antikūnių.

Pradinis – katarinis tymų laikotarpis trunka 3–5 dienas. Liga prasideda staiga: pakyla temperatūra, atsiranda sloga ir kosulys, parausta ir paburksta akių gleivinė, sunku žiūrėti į šviesą, ant paraudusių skruostų ir dantenų gleivinės atsiranda balkšvų dėmelių, ligonis gali vemti, gali sutrikti sąmonė. Dažnai prisideda akių junginės uždegimas.

Baigiantis šiam periodui, temperatūra nukrinta, o antruoju – bėrimo periodu pakyla iki 39–40 laipsnių. Bėrimas iš pradžių atsiranda ant vaiko veiduko ir už ausyčių, kaklo, o vėliau pereina ant nugaros, krūtinės, kojų ir rankų (antruoju ligos periodu). Šiuo ligos periodu katariniai simptomai labai stiprūs. Gali prisidėti konjunktyvitas – akių junginės uždegimas. Vaiką išberia raudonomis dėmėmis nelygiais kraštais, kurios plečiasi ir susilieja į didesnes dėmes. Tuo šis bėrimas skiriasi nuo aukščiau aprašytojo (be specifinių požymių).

3–4 bėrimo dieną išbertos odos dėmės tamsėja – šis pigmentacijos laikotarpis trunka maždaug savaitę. Jo metu krinta ligoniuko temperatūra, mažėja kosulys ir gerėja jo savijauta.

Sergant tymais kartais pažeidžiama širdies ir kraujagyslių sistema. Persirgus imunitetas įgyjamas visam gyvenimui, o išvengti tymų padeda skiepai. Ligoniukas gydomas namuose, prižiūrimas gydytojo. Vaikas turi gulėti lovoje, reikia suteikti komforto sąlygas, jam duodama paracetamolio, daug skysčių. Tymai dažnai sukelia komplikacijas. Jeigu suprastėjo vaiko klausa, atsirado blogas kosulys, kvėpavimas pasidarė negilus ir dažnas (pneumonijos tikimybė), arba pastebėjote meningito požymius(Kaklo skausmas ir diegliai), skubiai kreipkitės į gydytoją.

Raudonukė

Raudonukės bėrimas – rausvomis dėmelėmis visame kūne. Jos kiek iškilusios virš odos, bet nesusilieja.  Bėrimas išnyksta po 2–3 dienų. Raudonuke paprastai serga maži vaikai. Užsikrečiama nuo į aplinką patekusių virusų ligoniui kalbant ir čiaudint. Ligonis aplinkiniams pavojingas keletą dienų iki bėrimų ir 2 savaites po jų.

Liga prasideda staiga. Šiek tiek pakyla temperatūra, atsiranda sloga, ima skaudėti gerklę ir parausta akytės. Ligoniukui gali padidėti kaklo limfmazgiai, ypač – užpakalinės dalies. Nepaisant peršalimo simptomų, vaikas gali gana neblogai jaustis. Iš bėrimų nustatyti raudonukę gali būti sudėtinga. Jeigu įtariate, kad vaikas susirgo šia liga, kvieskite gydytoją, kuris rekomenduos atsargumo priemones, pavyzdžiui, vengti kontaktų su kitais vaikais, nėščiosiomis ir t.t.

Paprastai šios ligos komplikacijų nebūna, bet paauglėms mergaitėms gali skaudėti sąnariai. Ši liga ypač pavojinga nėščiajai, nes virusai gali pažeisti vaisių.  Ja persirgus imunitetas įgyjamas visam gyvenimui, o apsaugo nuo jos – skiepai. Rekomenduojamas paracetamolis, poilsis ir daug skysčių.

Vėjaraupiai

Vėjaraupius nustatyti lengva. Visą kūną išberia skaidriomis, kaip vandens lašai, pūslelėmis. Po poros dienų jos sprogsta, o jų vietose atsiranda šašai, kurie išdžiūna ir sugyja maždaug per savaitę. Pirmąsias  3–4 dienas atsiranda vis naujų pūslelių, todėl visi šašai išdžiūna maždaug per 10 dienų. Pūsleles labai niežti, bendra vaiko savijauta nebloga.

Ligoniukui negalima kontaktuoti su sveikais vaikais, nes jie gali užsikrėsti jam čiaudint, kosėjant ar kalbant. Serganti nėščioji gali apkrėsti ir vaisių. Liga prasideda staigiai pakilusia iki 37,5–38,5 laipsnių temperatūra. Kūną pradeda berti rausvomis dėmelėmis, kurios greitai virsta pūslelėmis. Karščiavimui ir galvos skausmui malšinti tinka paracetamolis. Niežuliui slopinti gydytojas gali rekomenduoti antihistamininį preparatą. Šios ligos komplikacijos išsivysto retai.

Svarbu tinkamai prižiūrėti ligoniuką, kad jis nenusikasytų odelės. Reikia trumpai nukirpti nagus, išbertas vietas tepti gydytojo išrašytais tepalais, dezinfekuojamaisiais tirpalais skalauti burnytę. Persirgus šia liga imunitetas įgyjamas visam gyvenimui, tačiau net po kelių metų gali kartotis skausmingi juostinės pūslelinės bėrimai.

Vaikų rozeolė

Vaikų rozeolė – dažnas negalavimas. Vaikas blogai jaučiasi, karščiuoja, jį kankina kiti peršalimo simptomai, po to atsiranda bėrimas. Bėrimas panašus į aukščiau aprašytą virusinį bėrimą be specifinių požymių. Pasirodžius bėrimams, nukrinta ligoniuko temperatūra ir vaiko savijauta pagerėja. Šio negalavimo priežastis – virusinė infekcija.

Skarlatina

Skarlatina – taip pat virusinė infekcija. Ją sukelia streptokoko bakterija, kuri taip pat yra anginos priežastis. Vaikui skauda gerklę, ištinsta tonzilės, ant kurių gali susidaryti pūliai ( Gerklės skausmas). Apsikrečiama nuo žmogaus jam kosėjant, čiaudint, kalbant, per apkrėstus daiktus, maisto produktus. Inkubacinis ligos periodas trunka 2–7 dienas. Pakyla temperatūra (iki 38–40 laipsnių), skauda gerklę ir prasideda angina.

Ant krūtinės, nugaros, kojų, rankų atsiranda mažos raudonos susiliejančios dėmelės, išrausta ir vaiko žandai, o oda aplink burnytę išbąla. Vaiko liežuvį gali iškloti baltos apnašos, išryškėja liežuvio speneliai ( liežuvis panašus į avietę). Savijauta gali būti labai prasta. Po 3–7 dienų bėrimas pradeda nykti, pleiskanoja, lupasi oda. Pastebėję ligos požymius, būtinai kreipkitės į gydytoją. Skarlatina gali sukelti  komplikacijas:  ausies infekcijas, funkcinius inkstų arba širdies sutrikimus. Imunitetas įgyjamas tik tos rūšies streptokoko tipui. Jeigu liga gydoma antibiotikais, tvirtas imunitetas nesusidaro.

Mažų violetinių arba raudonų dėmelių, kartais iškilusių virš odos, bėrimas gali būti meningito požymis.(Kaklo skausmas ir diegliai). Tai rimta liga, todėl būtinai reikia kreiptis į gydytoją.

Mažos violetinės arba raudonos dėmelės aplink akis arba visame veide gali būti ilgai trunkančių sunkių kosulio priepuolių pasekmė arba dėl įtampos užkietėjus viduriams. Tai trūkusių kapiliarų pėdsakai. Kapiliarai gali trūkti dėl didelės įtampos. Tai nekenksminga, problema, kuri praeina maždaug per 2 savaites.

Alergija

Alergija – dar viena galima ūmių bėrimų priežastis. Tai gali būti vaiko odos reakcija į tas medžiagas, su kuriomis ji lietėsi. Bėrimai gali atsirasti vienoje ar keliose vietose. Odelę gali išberti nuo drabužio užtrauktuke esančio nikelio arba augalų medžiagų. Kartais išberia didelę kūno dalį, pavyzdžiui, nuo skalbimo miltelių alergijos. Alergiją gali sukelti maisto produktuose esantys dažikliai ir kiti chemikalai, vaistai, pavyzdžiui, antibiotikai.

Alerginis bėrimas paprastai panašus į nespecifinį, aprašytą pradžioje, bet gali sukelti stiprų niežulį, kaip egzema (Nuolatinis bėrimas). Išberia didelę kūno dalį, paprastai bėrimai išnyksta po kelių dienų, kai pašalinama juos sukėlusi priežastis. Alerginiai bėrimai kartais išnyksta savaime.

Odos paraudimai ir patinimai aplink akis, triukšmingas kvėpavimas arba švokštimas gali būti rimtesnės alergijos požymiai. Todėl reikia skubiai kreiptis į gydytoją. Nuo bėrimų gydytojas gali išrašyti antihistamininių vaistų. Reikia išsiaiškinti ir pašalinti alergijos priežastį.

Dilgėlinė

Kiekvieną kartą skirtingose kūno vietose staiga atsirandantis bei greitai išnykstantis ir niežtintis bėrimas paprastai yra dilgėlinės požymis.(Įvairių kūnovietų niežulys). Dilgėlinės bėrimas – niežtinčios pūkšlės (niežtintis paraudęs odos pabrinkimas) arba (ir) angioedema. Pūkšlės linkusios plisti, nyksta pamažu. Angioedema – gali būti labai skausminga. Tai – gilesnių odos sluoksnių pabrinkimas. Patinsta, vokai, lūpos, ausys, prisideda niežėjimas ir deginimas.  Gali pabrinkti ir gleivinės.

Dilgėlinę gali sukelti įvairios alergijos, ūmios virusinės infekcijos (ypač viršutinių kvėpavimo takų), hepatitai B ir C, įvairios infekcinės ligos (tymai, vėjaraupiai, Laimo liga), žarnyno parazitai, grybeliai, reumatinės, virškinamojo trakto ligos, hormoniniai ir psichologiniai veiksniai, karštis, šaltis, saulės spinduliai, fizinis krūvis ir kt.

Vaikų dilgėlinė dažnai būna kartu su angioedema. Ūmi dilgėlinė trunka iki 6 savaičių, o lėtinė – tęsiasi ilgiau. Ūmios dilgėlinės priežastis pavyksta nustatyti dažniau negu lėtinės. 80 proc. lėtinių dilgėlinių priežasčių – nežinomos. Pastebėjus ligos požymius, reikia kreiptis į gydytoją. Dilgėlinė paprastai gydoma neslopinamaisiais antihistamininiais vaistais. Jei jie neveiksmingi, gydytojas skiria kitų vaistų.

Niežai

Jeigu išbertas odos vietas labai niežti, tai gali būti niežai. Niežai  – užkrečiama odos liga, kurią sukelia žmonių niežų erkė. Patalynėje ir drabužiuose ši erkė gali išgyventi maždaug savaitę. Dažnai šia liga vaikai užsikrečia darželyje, mokykloje arba kituose vaikų kolektyvuose.

Inkubacinis ligos periodas trunka nuo 3 iki 30 dienų. Staiga pradeda niežėti oda, dažniausiai – šonų, vidinių rankų paviršių, šlaunų. Pasirodo mazgelių bėrimai, gali atsirasti pūlinėlių ar šašų. Negydant gali prisidėti egzema.

Niežai gydomi erkes naikinančiais preparatais, tepama visa kūno oda. Būtina pasitikrinti visiems šeimos nariams, o pastebėjus pirmuosius ligos požymius, reikia iš karto pradėti gydytis, nes pradėję sirgti šeimos nariai gali užkrėsti jau išsigydžiusius. Išsigydžius niežus, oda pasidaro sausa, todėl išmaudžius vaiką ir nusausinus, odelę reikia patepti specialiu kremu.

Nors 57 proc. respondenčių mano, kad skiepai padeda apsaugoti vaikus nuo vėjaraupių komplikacijų, net 80 proc. apklaustų mamų teigia neskiepijusios vaikų nuo šios ligos. Paklaustos kodėl, mamos dažniausiai nurodė, jog persirgus šia liga ir taip įgyjamas imunitetas (18 proc.), neįrodyta skiepų nauda ir žala (13 proc.), trūksta informacijos apie ligą ir būdus nuo jos apsisaugoti (12 proc.). Bemaž pusė (apie 45 proc.) respondenčių linkusios vaikus nuo vėjaraupių saugoti alternatyviais būdais – stiprinti jų imunitetą daugiau laiko leidžiant gryname ore, reguliariai vėdinant patalpas.

Gydytoja Janina Zupkauskienė tvirtina, kad vėjaraupiai yra labai laki infekcija, todėl vaikštant gryname ore ar reguliariai vėdinant patalpas nuo jos apsisaugoti nepavyks. „Neįmanoma iš anksto įvertinti, kaip vėjaraupiais sirgs vienas ar kitas asmuo, tad nereikėtų manyti, kad tai – lengva ar nepavojinga liga. Infekcija itin greitai plinta žmonių grupėse: vaikų darželiuose, mokyklose, darbovietėse, ir jokiais klinikiniais tyrimais nėra įrodyta, kad persirgus įgyjamas imunitetas yra geresnis nei įgytas skiepijant. Vakcinų efektyvumas siekia 90‒95 proc. Vien tai, kad skiepai gali padėti išvengti sunkių ligos komplikacijų, turėtų skatinti gyventojus atsakingai rinktis: ar apsaugoti savo vaikus, ar pasmerkti juos ligai”, ‒ komentuoja gydytoja J. Zupkauskienė.

Apklaustos mamos teigė, kad jei vėjaraupių vakcina būtų kompensuojama valstybės, savo vaikus skiepytų bemaž du trečdaliai (61 proc.) respondenčių. Savo vaikų neskiepytų 30 proc. tyrime dalyvavusių mamų.

Visuomeninės iniciatyvos „Saugok save” vadovė Neringa Mikėnaitė pastebi, kad visuomenei trūksta žinių apie užkrečiamąsias ligas, imuninę sistemą ir jos stiprinimo būdus, todėl natūralios profilaktikos priemonės pervertinamos. „Nors informacijos apie skiepus pakanka, gyventojai dažnai nesugeba kritiškai jos įvertinti, nepasitiki žiniomis apie vakcinas. Todėl gydytojo patarimas dažnai nueina perniek, ir priimdamos sprendimus mamos mieliau konsultuojasi su draugėmis ar bendramintėmis internete”, ‒ tvirtina N. Mikėnaitė.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, vaikų sergamumas vėjaraupiais per pastaruosius metus išaugo. Jei 2010 m. gegužę šia liga sirgo 1043 vaikai, tai 2011 m. tuo pačiu metu registruoti 1547 vaikų susirgimai.

Nuo vėjaraupių rekomenduojama skiepyti visus nuo 12 mėnesių ir vyresnius anksčiau nesirgusius vaikus, ypač lankančius darželius bei mokyklas ar sergančius lėtinėmis ligomis. Dažniausiai vėjaraupių vakciną rekomenduojama skiepyti kartu su tymų-parotito-raudonukės (MMR) vakcina. Europos ir pasaulio specialistai rekomenduoja 2 dozių vakcinavimo kursą. Taip pat pasiskiepyti rekomenduojama ir suaugusiesiems, kurie slaugo ligonius ir nėra sirgę vėjaraupiais, bei kitus asmenis, turinčius didelę kontakto su šia infekcija riziką: vaikų darželių ir medicinos įstaigų darbuotojus, būsimų darželinukų tėvelius, o ypač – nėštumą planuojančias moteris, mat pastojus skiepytis nebegalima. Skiepytis nuo vėjaraupių turėtų ir asmenys, kurių imuninė sistema nusilpusi: sergančiuosius ŽIV / AIDS, lėtinėmis plaučių, kraujo ligomis, piktybiniais augliais, vartojančius steroidinius hormonus, imuninę sistemą slopinančius vaistus.

Mūsų šalyje vėjaraupių vakcina skiepijama nuo 1998 metų, vakcinos nuolat tobulinamos, tačiau skiepijimo kaštus turi apmokėti patys skiepijamieji. Tai – viena iš priežasčių, dėl ko skiepijamasi vangokai, todėl susirgimų skaičius didėja.

Apie visuomeninę iniciatyvą „Saugok save”

Visuomeninė iniciatyva „Saugok save” veiklą plėtoja trijose srityse: profilaktinis sveikatos patikrinimas, užkrečiamųjų ligų prevencija ir sveikas gyvenimo būdas. Informavimo ir ugdymo priemonėmis visuomenė bus skatinama reguliariai tikrintis sveikatą. Jai bus nuolat suteikiama informacija apie užkrečiamųjų ligų grėsmes Lietuvoje ir užsienyje bei būdus, kaip šių ligų išvengti. Bendradarbiaujant su valstybinėmis įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir privačiomis įmonėmis organizacija sieks, kad sveikatos stiprinimo programos ir užkrečiamųjų ligų profilaktika gyventojams būtų kuo prieinamesnė.

Persirgus vėjaraupiais įgyjamas ilgalaikis imunitetas, tačiau ši liga yra pavojinga komplikacijomis: pneumonija, encefalitu, esant sunkioms odos komplikacijoms (pūliniai, kraujosruvos) gali prasidėti antrinė infekcija ir išsivystyti sepsis. Ypač ši liga pavojinga nėščiosioms dėl viruso perdavimo vaisiui. Tačiau ir persirgus vėjaraupiais virusas lieka organizme ir susilpnėjus imuninės sistemos funkcijai, labai dažnai vyresnio amžiaus žmonėms sukelia juostinę pūslelinę.

Medikai primena, kad nuo šios ligos gali apsaugoti skiepai .Vėjaraupių skiepijimui naudojama gyva vakcina, todėl vaikus dažniausiai rekomenduojama skiepyti kartu su tymų-epideminio parotito-raudonukės (MMR) vakcina. Vaikams iki 12 m. skiriama viena vakcinos dozė, vyresniems nei 12 m. ir suaugusiems asmenims rekomenduojamos dvi vakcinos dozės. Vėjaraupių vakcina apsaugo ne tik nuo susirgimo vėjaraupiais, bet ir nuo juostinės pūslelinės.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmus penkis šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruota net 1,7 karto daugiau susirgimų vėjaraupiais (8139 ligos atvejai), nei pernai tuo pačiu metu (4809 atvejai). Dažniausiai vėjaraupiais serga vaikai iki 17 m. (95,6 proc.). Net 68 proc. jų – iki 6 metų.

Parengta pagal www.ulac.lt informaciją