Vėjaraupiai – ūmi virusinė infekcija, kurios požymiai- odos ir gleivinių bėrimas. Infekcijos šaltinis – tik sergantis žmogus. Ligą sukeliantis virusas su seilių lašeliais kalbant, kosint ar čiaudint išsiskiria į aplinką ir perduodamas kitam asmeniui, rečiau užsikrečiama tiesioginio sąlyčio metu: per odą, liečiant bėrimus. Inkubacinis (slaptasis) ligos periodas iki pirmųjų ligos požymių trunka 11-21 dieną. Likus porai dienų iki ligos pradžios, ligonis jau gali užkrėsti kitus, taip pat – dar 5 dienas po paskutiniųjų bėrimų.
Persirgus vėjaraupiais įgyjamas ilgalaikis imunitetas, tačiau ši liga yra pavojinga komplikacijomis: pneumonija, encefalitu, esant sunkioms odos komplikacijoms (pūliniai, kraujosruvos) gali prasidėti antrinė infekcija ir išsivystyti sepsis. Ypač ši liga pavojinga nėščiosioms dėl viruso perdavimo vaisiui. Tačiau ir persirgus vėjaraupiais virusas lieka organizme ir susilpnėjus imuninės sistemos funkcijai, labai dažnai vyresnio amžiaus žmonėms sukelia juostinę pūslelinę.
Medikai primena, kad nuo šios ligos gali apsaugoti skiepai .Vėjaraupių skiepijimui naudojama gyva vakcina, todėl vaikus dažniausiai rekomenduojama skiepyti kartu su tymų-epideminio parotito-raudonukės (MMR) vakcina. Vaikams iki 12 m. skiriama viena vakcinos dozė, vyresniems nei 12 m. ir suaugusiems asmenims rekomenduojamos dvi vakcinos dozės. Vėjaraupių vakcina apsaugo ne tik nuo susirgimo vėjaraupiais, bet ir nuo juostinės pūslelinės.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmus penkis šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruota net 1,7 karto daugiau susirgimų vėjaraupiais (8139 ligos atvejai), nei pernai tuo pačiu metu (4809 atvejai). Dažniausiai vėjaraupiais serga vaikai iki 17 m. (95,6 proc.). Net 68 proc. jų – iki 6 metų.
Parengta pagal www.ulac.lt informaciją
