Verkdamas dažnai trumpam sulaiko kvėpavimą. Verkimas sutrikdo maitinimąsi: kūdikis griebia spenelį ar žinduką, čiulpteli kelis kartus, po to meta ir vėl energingai pravirksta. Visos žinomos pilvo raminimo priemonės beveik negelbsti arba padeda tik trumpam. Esminis skirtumas nuo kitų ligų yra tas, kad nesant dieglių mažylis būna linksmas, neatsisako valgyti, gerai auga svoris, jo raida būna normali, neatrodo kaip sergantis.

Diegliai atsiranda be aiškios priežasties.

Išnešiotiems dažniausiai jie atsiranda pirmo gyvenimo mėnesio pabaigoje arba antro mėnesio pirmą savaitę ir užtrunka apie 100 dienų. Neišnešiotiems jie gali prasidėti antro mėnesio pabaigoje arba trečio pradžioje. Diegliai kankina apie 20 proc. kūdikių nepriklausomai nuo jų išnešiotumo, gimimo svorio, maitinimo būdo, lyties, rasės. Diegliai nepaveldimi. Jų atsiradimas nepriklauso nuo mažylio priežiūros įgūdžių. Dažniausia diegliai atsiranda vėlyvą popietę ar vakare. Tikslios dieglių atsiradimo priežastys nežinomos.

Įtariama, kad dieglių atsiradimui turi įtakos:

– sparčiai augančios virškinimo sistemos raumenų stiprūs susitraukinėjimai (spazmai);

– nesugebėjimas galutinai (visiškai) suvirškinti maisto medžiagų, patekusių į žarnyną. Dėl to padaugėja dujų, atsiranda pilvo pūtimas ir skausmas;

– skrandžio rūgščių patekimas į stemplę. Dėl to atsiranda skausmas;

– dėl nebrandžios nervų sistemos perdėtas reagavimas į aplinkos dirgiklius (šviesą, garsus) ir kitus veiksnius;

 – dėl įvairių priežasčių atsiradęs mažylio nerimas, nuovargis dienos pabaigoje.

Aptikta, kad dieglių atsiradimą skatina:

– motinos nerimas, nervingumas, sudirgimas, pavargimas į dienos pabaigą. Mažylis puikiai jaučia motinos būseną;

– motinos rūkymas nėštumo ir žindymo metu, mažylio buvimas ten, kur buvo rūkyta;

– motinos maistas gali paskatinti dieglių atsiradimą. Motina turi stebėti – galbūt diegliai atsirado ar sustiprėjo, jų priepuolis užsitęsė, kai pavalgė daugiau saldžių vaisių, kopūstinių daržovių, kelis kartus per dieną gėrė kavos, arbatos ar kitų kofeino turinčių gėrimų, valgė šokolado ar padaugino kitų produktų;

– alergija karvės pieno baltymams įtartina, jei diegliai prasidėjo maitinant pieno mišiniu.

Dera pasitarti su mažylio gydytoju;

– dalinis laktozės, t.y. pieno cukraus netoleravimas. Dera pasitarti su mažylio gydytoju.

Jeigu sveikai augančiam mažyliui vieną dieną staiga atsirado dieglių simptomai

 Nedelsiant pasikonsultuokite su gydytoju. Panašiais simptomais gali pasireikšti ir sunkios ligos: įstrigusi išvarža, kirmėlinės ataugos uždegimas (apendicitas), centrinės nervų sistemos ir virškinimo sistemos uždegiminės ligos, šlapimo takų infekcija ir net ausyčių uždegimas. Gydytojui pasakykite, kokius negalavimų požymius be dieglių gal dar pastebėjote, pvz., mažylio nenorą ar atsisakymą valgyti, atsiradusį ar sustiprėjusį atpylimą, vėmimą, pilvo pūtimą, tuštinimosi sutrikimus, trūkčiojimus (sudrebėjimus).

Taip pat dera pasitarti su mažylio gydytoju, jei pastebėjote, kad dieglių priepuolių kankinamas mažylis pablyško, pradėjo atrodyti nesveikai, įtariate, kad jam nustojo augti svoris ir / ar aptikote kokius nors kitus, anksčiau nebuvusius negalavimo požymius.

Pastebėta, kad diegliai būna mažiau intensyvūs, kai:

– tiesieji pilvo raumenys yra stipresni. Jie treniruojami, kai mažylis prieš kiekvieną maitinimą guldomas ant pilvo;

– šalinamos pilvo pūtimo ir skausmo priežastys;

– šalinamos atsirūgimo ir atpylimo priežastys, padedama atsirūgti.

Kol kas neatrastos pagalbos priemonės ir metodai, kurie efektyviai padėtų visiems nuo dieglių kenčiantiems. Jeigu nepadeda viena priemonė – pabandykite kitą. Kai ieškote gelbstinčios (padedančios) priemonės, yra svarbu išlikti ramiai ir kantriai nusiteikus. Skubus, karštligiškas raminimo priemonių keitimas gali mažylį dar labiau sudirginti. Jis negali staigiai ir greitai nustoti verkti. Nepasitarusios su mažylio gydytoju jam neduokite jokių vaistų, vaistažolių.

Pabandykite:

– mažylio aktyviai nežadinti po pietų ir vakarui prasidėjus. Pritemdykite šviesas, kalbėkite ramiai (arba iš viso nekalbėkite), padainuokite arba duokite pasiklausyti raminančios melodingos muzikos, pvz., lopšinių. Išjunkite mobiliojo telefono garsą;

– įjungti nestipriu režimu veikiantį dulkių siurblį. Jo monotoniškas zvimbimas kai kuriuos mažylius ramina;

– duoti pasiklausyti gamtos garsų įrašų. Juos išgirdę kai kurie mažyliai suklūsta ir aprimsta;

– pakeisti buvimo su kūdikiu aplinką, pvz., išeiti pasivaikščioti ten, kur yra netriukšminga;

– pavežioti vežimėlyje. Kai kuriuos mažylius ramina vežimėlio virpesiai. Vežimėlio nepurtykite, nekratykite;

– tėčiui vairuojant pasivažinėti automobiliu. Kai kuriuos mažylius teigiamai veikia automobilio vibracija ir variklio burzgimas;

– maudyti  5–7 minutėmis ilgiau. Kai kuriuos mažylius ramina šiltas vanduo. Išmaudytą aprengti šiltais priglundančiais prie kūno drabužėliais ir susukti į šiltą antklodę;

– paguldyti kniūbsčią ant delno su pašildytu rankšluosčiu ir lengvai supant panešioti;

– švelniai pamasažuoti šiltomis rankomis ir šiltoje (22–24◦C) ramioje vietoje, kur aplink nėra jokių trukdžių. Jei turite naminių gyvūnų, juos uždarykite kitoje patalpoje. Per lietimą mažylis geriausiai suvokia jį supantį pasaulį ir priima jį arba draugišką ir saugų, arba – ne. Masažas padeda mažyliui aprimti ir mamai atsipalaiduoti;

– nešioti nešynėje taip, kad jaustų jūsų artumą; <…>

– jei įtariate, kad diegliai atsirado ar suintensyvėjo pradėjus maitinti pieno mišiniu, pirmas įtarimas, kad jame esantis karvės pienas mažylio nėra gerai toleruojamas. Pasitarkite su gydytoju. Jis spręs, ar vieną pieno mišinį pakeisti kitu, o jei taip, tai kokiu.

Nesusijaudinkite pastebėjusios, kad vakar padėjęs mažylio raminimo būdas šiandien neveiksmingas. Ieškokite naujos raminimo priemonės. Ramindamos dieglių kankinamą mažylį nepraraskite savitvardos. Niekada verkiančio mažylio nepurtykite, nes pakenksite jo smegenims ir akims. Jūsų judesiai turi būti švelnūs, lėti, raminantys. Diegliai – laikina vystymosi problema ir mažylio sveikatai jokios grėsmės nekelia. Todėl šį sunkesnį periodą reikia tiesiog išlaukti ir stengtis padėti mažyliui sušvelninti skausmą.

Gydytojas pediatras Algimantas Vingras

Ištrauka iš knygos „Vaikų ligų ABC“

Jei jūsų kūdikis ilgą laiką verkia ir jums nesiseka jo nuraminti, išsiaiškinkite, ar tokios kūdikio būsenos nesukėlė sveikatos sutrikimas (pvz., vidurinės ausies uždegimas arba užsikimšusi nosis). Jei manote, kad pilvuko spazmai nėra vienintelė tokio verkimo priežastis – apsilankykite pas pediatrą.

Tačiau jei kūdikis yra sveikas, pavalgęs, atsigėręs ir su švariomis sauskelnėmis, tikėtina problemą kelia spazmai. Svarbiausia nepamiršti, kad pilvuko spazmai yra dažna problema, kuri neturi jokių liekamųjų reiškinių. Padrąsinkite save, nesinervinkite, nepasiduokite panikai ir išlaukite baisiojo gyvenimo etapo, kurį vadiname pilvuko diegliais, pabaigos.

Su pilvuko diegliais susiduria nuo 10 % iki 30 % visų pasaulio kūdikių, tačiau tikrovėje šis skaičius gali būti dar didesnis. Pilvuko diegliai pasireiškia nepriklausomai nuo to, ar kūdikis yra maitinamas motinos pienu, ar pieno mišiniu. Tai aiškiai parodo padėties rimtumą, nors beveik visais atvejais problemą sukelia NE konkreti liga, o tiesiog pilvuko spazmai (diegliai).

 Kas yra spazmai?

Pilvuko spazmai, arba diegliai, įprastai pasireiškia pirmosiomis gyvenimo savaitėmis ir dažniausiai trunka iki ketvirto mėnesio. Įprastai spazmai pradeda varginti po pietų ir vakare.

Vaikas pradeda nevaldomai verkti, riečia kojas prie pilvuko, gniaužia kumštelius ir išrausta. Sklando daug teorijų, kad pilvuko spazmus gali sukelti nepakankamai išsivystęs kūdikio žarnynas (kai skausmą sukelia žarnyne besikaupiančios dujos), laktozės netoleravimas ir kt.

Norėdami išsiaiškinti, ar kūdikis tikrai verkia dėl pilvuko spazmų, pirmiausia turime atmesti visas kitas verkimo priežastis. Dažniausios iš jų – nuovargis ir alkis.

Diegliai dažniausiai prasideda dviejų ar trijų savaičių amžiaus kūdikiams ir baigiasi sulaukus keturių ar penkių mėnesių.

Kaip numalšinti dieglių sukeltą skausmą?

Daugelyje tyrimų pagrindinis dėmesys skirtas mitybos ir maisto papildų vaidmeniui mažinant pilvo dieglių diskomfortą. Jei kūdikis maitinamas tik motinos pienu, rekomenduojama ir toliau maitinti krūtimi, o motinai – nesilaikyti eliminacinės dietos. Kūdikiams, kurie maitinami pieno mišiniu, gali pasireikšti švelnesni dieglių simptomai, ypač jei mišinio sudėtyje yra iš dalies hidrolizuotų baltymų ar mažiau laktozės, tačiau mokslinių tyrimų duomenų nepakanka šiems teiginiams patvirtinti.

Pasireiškus kūdikio diegliams motinai įprastai nėra rekomenduojama laikytis eliminacinės dietos.

Nenumaldomas vaiko verkimas dažnai kelia didelį nerimą, stresą ir neigiamai veikia tėvelių nuotaiką, kurie ne tik kreipiasi pagalbos į pediatrą, bet ir išbando alternatyvias priemones. Dažniausiai renkamasi išmėginti pieno rūgšties bakterijas, kurių galimas teigiamas poveikis, ypač kūdikių verkimo trukmei, jau yra įrodytas.

Gerosios pieno rūgšties bakterijos veikia virškinimo traktą keliais lygiais. Iš esmės jos neleidžia kenksmingoms bakterijoms išplisti žarnyne, gerina virškinimą ir tam tikrų maistinių medžiagų pasisavinimą, taip pat turi teigiamos įtakos imuninės sistemos veiklai.

Pasireiškus spazmams rekomenduojama naudoti lašiukus su pieno rūgšties bakterija Lactobacillus rhamnosus GG.

 Vidurių užkietėjimo sukelti spazmai

Varginant vaikučio vidurių užkietėjimui visų pirma vertėtų atkreipti dėmesį į mitybą. Rekomenduojama rinktis maistą, kuriame gausu maistinių skaidulų, dažniausiai randamų daržovėse ir vaisiuose, visagrūdžiuose kviečiuose ir jų produktuose bei fermentuotuose pieno produktuose. Taip pat rekomenduojama kaip įmanoma labiau vengti iš anksto apdoroto ar pagaminto maisto.

Vaikučiams, kuriuos dažnai vargina vidurių užkietėjimas, dirgliosios žarnos sindromas arba pilvo skausmai, įprastai skiriamos ir gerosios pieno rūgšties bakterijos. Gerosios pieno rūgšties bakterijos teigiamai veikia žarnyno epitelio pralaidumą, todėl dažnai rekomenduojamos vartoti kaip maisto papildas vaikams, turintiems funkcinių virškinimo sutrikimų.

Patrnerio turinys

Šaltiniai:

Jesenak et al: European Society for Pediatric Gastroenterology, Hepatology, and Nutrition/European Society for Pediatric: Infectious Diseases evidence-based guidelines for the management of acute gastroenteritis in children in Europe update 2014. J Pediatr Gastroenterol Nutr. 2014;59:132-152.

https://www.mojpedijatar.co.rs/stomacni-grcevi-kod-beba/ Asist. dr Miloš Ješić, pedijatar neonatolog, accessed 14. 2. 2020.

https://www.mojpedijatar.co.rs/grcevi-kod-beba-infantilne-kolike/ Dr Goran Vukomanović, accessed 14. 2. 2020.

de Weerth et al. Intestinal Microbiota of Infants with Colic: Development and Specific Signatures. Pediatrics. 2013 Feb;131(2):e550-8.

Savino et al. Intestinal microflora in breastfed colicky and non-colicky infants. Acta Paediatr. 2004 Jun;93(6):825-9.

Pärtty. Infant colic crying and gastrointestinal tract, Causes, Consequences and Cure. University of Turku, Turku, 2013.