Juos gydytojas diagnozuoja, kai kūdikis būna neramus, stipriai verkia pritraukęs kojas prie krūtinės, skiriasi dujos tris valandas per dieną, tris dienas per savaitę ir tris savaites per mėnesį. Pilvo diegliai, staiga užeinantys, periodiškai intensyvūs pilvo skausmai, sukelia nenumaldomą naujagimių ir kūdikių verksmą šiaip jiems esant visiškai sveikiems. Priepuolio metu mažylis ima garsiai klykti, verkti, riečiasi, mosikuoja rankomis, delnus suspaudęs į kumščius, spardosi kojomis, parausta. Vieni verkia užsimerkę, kiti atvirkščiai – plačiai atmerktomis akimis, suraukta kakta.
Verkdamas dažnai trumpam sulaiko kvėpavimą. Verkimas sutrikdo maitinimąsi: kūdikis griebia spenelį ar žinduką, čiulpteli kelis kartus, po to meta ir vėl energingai pravirksta. Visos žinomos pilvo raminimo priemonės beveik negelbsti arba padeda tik trumpam. Esminis skirtumas nuo kitų ligų yra tas, kad nesant dieglių mažylis būna linksmas, neatsisako valgyti, gerai auga svoris, jo raida būna normali, neatrodo kaip sergantis.
Diegliai atsiranda be aiškios priežasties.
Išnešiotiems dažniausiai jie atsiranda pirmo gyvenimo mėnesio pabaigoje arba antro mėnesio pirmą savaitę ir užtrunka apie 100 dienų. Neišnešiotiems jie gali prasidėti antro mėnesio pabaigoje arba trečio pradžioje. Diegliai kankina apie 20 proc. kūdikių nepriklausomai nuo jų išnešiotumo, gimimo svorio, maitinimo būdo, lyties, rasės. Diegliai nepaveldimi. Jų atsiradimas nepriklauso nuo mažylio priežiūros įgūdžių. Dažniausia diegliai atsiranda vėlyvą popietę ar vakare. Tikslios dieglių atsiradimo priežastys nežinomos.
Įtariama, kad dieglių atsiradimui turi įtakos:
– sparčiai augančios virškinimo sistemos raumenų stiprūs susitraukinėjimai (spazmai);
– nesugebėjimas galutinai (visiškai) suvirškinti maisto medžiagų, patekusių į žarnyną. Dėl to padaugėja dujų, atsiranda pilvo pūtimas ir skausmas;
– skrandžio rūgščių patekimas į stemplę. Dėl to atsiranda skausmas;
– dėl nebrandžios nervų sistemos perdėtas reagavimas į aplinkos dirgiklius (šviesą, garsus) ir kitus veiksnius;
– dėl įvairių priežasčių atsiradęs mažylio nerimas, nuovargis dienos pabaigoje.
Aptikta, kad dieglių atsiradimą skatina:
– motinos nerimas, nervingumas, sudirgimas, pavargimas į dienos pabaigą. Mažylis puikiai jaučia motinos būseną;
– motinos rūkymas nėštumo ir žindymo metu, mažylio buvimas ten, kur buvo rūkyta;
– motinos maistas gali paskatinti dieglių atsiradimą. Motina turi stebėti – galbūt diegliai atsirado ar sustiprėjo, jų priepuolis užsitęsė, kai pavalgė daugiau saldžių vaisių, kopūstinių daržovių, kelis kartus per dieną gėrė kavos, arbatos ar kitų kofeino turinčių gėrimų, valgė šokolado ar padaugino kitų produktų;
– alergija karvės pieno baltymams įtartina, jei diegliai prasidėjo maitinant pieno mišiniu.
Dera pasitarti su mažylio gydytoju;
– dalinis laktozės, t.y. pieno cukraus netoleravimas. Dera pasitarti su mažylio gydytoju.
Jeigu sveikai augančiam mažyliui vieną dieną staiga atsirado dieglių simptomai
Nedelsiant pasikonsultuokite su gydytoju. Panašiais simptomais gali pasireikšti ir sunkios ligos: įstrigusi išvarža, kirmėlinės ataugos uždegimas (apendicitas), centrinės nervų sistemos ir virškinimo sistemos uždegiminės ligos, šlapimo takų infekcija ir net ausyčių uždegimas. Gydytojui pasakykite, kokius negalavimų požymius be dieglių gal dar pastebėjote, pvz., mažylio nenorą ar atsisakymą valgyti, atsiradusį ar sustiprėjusį atpylimą, vėmimą, pilvo pūtimą, tuštinimosi sutrikimus, trūkčiojimus (sudrebėjimus).
Taip pat dera pasitarti su mažylio gydytoju, jei pastebėjote, kad dieglių priepuolių kankinamas mažylis pablyško, pradėjo atrodyti nesveikai, įtariate, kad jam nustojo augti svoris ir / ar aptikote kokius nors kitus, anksčiau nebuvusius negalavimo požymius.
Pastebėta, kad diegliai būna mažiau intensyvūs, kai:
– tiesieji pilvo raumenys yra stipresni. Jie treniruojami, kai mažylis prieš kiekvieną maitinimą guldomas ant pilvo;
– šalinamos pilvo pūtimo ir skausmo priežastys;
– šalinamos atsirūgimo ir atpylimo priežastys, padedama atsirūgti.
Kol kas neatrastos pagalbos priemonės ir metodai, kurie efektyviai padėtų visiems nuo dieglių kenčiantiems. Jeigu nepadeda viena priemonė – pabandykite kitą. Kai ieškote gelbstinčios (padedančios) priemonės, yra svarbu išlikti ramiai ir kantriai nusiteikus. Skubus, karštligiškas raminimo priemonių keitimas gali mažylį dar labiau sudirginti. Jis negali staigiai ir greitai nustoti verkti. Nepasitarusios su mažylio gydytoju jam neduokite jokių vaistų, vaistažolių.
Pabandykite:
– mažylio aktyviai nežadinti po pietų ir vakarui prasidėjus. Pritemdykite šviesas, kalbėkite ramiai (arba iš viso nekalbėkite), padainuokite arba duokite pasiklausyti raminančios melodingos muzikos, pvz., lopšinių. Išjunkite mobiliojo telefono garsą;
– įjungti nestipriu režimu veikiantį dulkių siurblį. Jo monotoniškas zvimbimas kai kuriuos mažylius ramina;
– duoti pasiklausyti gamtos garsų įrašų. Juos išgirdę kai kurie mažyliai suklūsta ir aprimsta;
– pakeisti buvimo su kūdikiu aplinką, pvz., išeiti pasivaikščioti ten, kur yra netriukšminga;
– pavežioti vežimėlyje. Kai kuriuos mažylius ramina vežimėlio virpesiai. Vežimėlio nepurtykite, nekratykite;
– tėčiui vairuojant pasivažinėti automobiliu. Kai kuriuos mažylius teigiamai veikia automobilio vibracija ir variklio burzgimas;
– maudyti 5–7 minutėmis ilgiau. Kai kuriuos mažylius ramina šiltas vanduo. Išmaudytą aprengti šiltais priglundančiais prie kūno drabužėliais ir susukti į šiltą antklodę;
– paguldyti kniūbsčią ant delno su pašildytu rankšluosčiu ir lengvai supant panešioti;
– švelniai pamasažuoti šiltomis rankomis ir šiltoje (22–24◦C) ramioje vietoje, kur aplink nėra jokių trukdžių. Jei turite naminių gyvūnų, juos uždarykite kitoje patalpoje. Per lietimą mažylis geriausiai suvokia jį supantį pasaulį ir priima jį arba draugišką ir saugų, arba – ne. Masažas padeda mažyliui aprimti ir mamai atsipalaiduoti;
– nešioti nešynėje taip, kad jaustų jūsų artumą; <…>
– jei įtariate, kad diegliai atsirado ar suintensyvėjo pradėjus maitinti pieno mišiniu, pirmas įtarimas, kad jame esantis karvės pienas mažylio nėra gerai toleruojamas. Pasitarkite su gydytoju. Jis spręs, ar vieną pieno mišinį pakeisti kitu, o jei taip, tai kokiu.
Nesusijaudinkite pastebėjusios, kad vakar padėjęs mažylio raminimo būdas šiandien neveiksmingas. Ieškokite naujos raminimo priemonės. Ramindamos dieglių kankinamą mažylį nepraraskite savitvardos. Niekada verkiančio mažylio nepurtykite, nes pakenksite jo smegenims ir akims. Jūsų judesiai turi būti švelnūs, lėti, raminantys. Diegliai – laikina vystymosi problema ir mažylio sveikatai jokios grėsmės nekelia. Todėl šį sunkesnį periodą reikia tiesiog išlaukti ir stengtis padėti mažyliui sušvelninti skausmą.
Gydytojas pediatras Algimantas Vingras
Ištrauka iš knygos „Vaikų ligų ABC“
