Kas tie pilvuko diegliai?

Diegliai diagnozuojami tuomet, kai atmetamos kitos sveikatos sutrikimų priežastys. Tai yra, kūdikis neserga, jis sotus, sausas, išsimiegojęs, patogiai įsitaisęs, bet vis tiek irzlus, blaškosi ir verkia. Rėkti mažylis pradeda netikėtai, be jokios akivaizdžios priežasties, o paskui taip pat staiga liaujasi.

Pilvo dieglių kamuojamas vaikas rėkia kiek įmanydamas, lenkia kojytes prie pilvo, spaudžia kumštukus, išrausta. Nuraminti jį, atrodo, neįmanoma – niekas nepadeda arba gelbsti tik trumpam, ir gyvenimas tėvams virsta košmaru. Tėvų įtampa ir stresas dar labiau sustiprina mažylio verksmą, nes jis jaučia jų nuotaiką.

Pilvo diegliai nėra liga, jie nepavojingi sveikatai – tai savaime su amžiumi praeinanti problema. Todėl reikia tiesiog kantriai išlaukti stengiantis palengvinti kūdikio būklę.

Diegliai dažniausiai prasideda pirmosiomis kūdikio gyvenimo savaitėmis. Taip pat yra ryšys su paros laiku – pilvuko skausmai apninka antroje dienos pusėje arba vakare ir trunka apie 2–3 valandas. Nenumaldomo verksmo priepuoliai gali tęstis iki 4–6 mėn.

Taigi pilvuko dieglius galite atpažinti pagal verkimo trukmę ir kartojimosi laiką bei dažnį, išsiaiškinus, kad nėra kitų priežasčių. Žinoma, nustatinėti diagnozę savarankiškai neverta. Nepaaiškinamas verksmas yra priežastis parodyti kūdikį pediatrui.

Kas sukelia pilvuko skausmą?

Pilvo diegliai kamuoja ir natūraliai žindomus kūdikius, ir maitinamus mišinukais. Tikslios jų priežastys nežinomos, o įtakos jiems atsirasti gali turėti daugelis veiksnių.   

• Žarnyno mikrobiotos balanso sutrikimas, kai pritrūksta gerųjų bakterijų. Taip gali nutikti gimdant cezario pjūvio operacijos metu, nes kūdikis negauna šių bakterijų iš mamos organizmo. Gerąsias bakterijas pažeidžia antibiotikai, kuriuos vartojo mama ar teko duoti kūdikiui iškart po gimimo.
• Karvės pieno baltymų netoleravimas, jei žindanti mama vartoja pieno produktus arba kūdikis maitinamas su karvės pienu pagamintais mišinukais.
• Piene esantį cukrų – laktozę skaidančio fermento laktazės trūkumas organizme. Laikinas laktozės netoleravimas dėl šio fermento trūkumo kūdikiams atsiranda ir todėl, kad jų žarnynas dar nesubrendęs. Tokiu atveju į motinos pieną arba mišinuką galima pridėti laktazės fermento lašiukų.
• Pilvuko skausmo kaltininkai gali būti kai kurie žindančios mamos suvalgyti maisto produktai, pavyzdžiui, kopūstai, ridikėliai, svogūnai, česnakai, riešutai, vynuogės, kriaušės.
• Virškinamojo trakto nebrandumas, lemiantis dujų kaupimąsi žarnyne.
• Netinkamas maitinimo būdas, kai kūdikis praryja daug oro apžiojęs ne visą spenelį arba maitinamas iš netinkamo buteliuko. Oro kartu su maistu prisivalgo skubėdamas gerti pienuką peralkęs kūdikis. Diegliai gali kamuoti persivalgiusį mažylį.
• Vienas iš dieglius lemiančių veiksnių – nebrandi nervinė sistema. Turi reikšmės psichosocialiniai faktoriai: kūdikio emocinis jautrumas, įtempta situacija šeimoje. Diegliai dažniau kamuoja mamų, kurios nėštumo metu patyrė daug streso ir įtampos, vaikus.

Didesnę pilvo dieglių tikimybę lemia rūkymas nėštumo metu, po gimdymo.

Kaip padėti kūdikiui?

Pirmas dalykas, kurį turėtų padaryti tėvai – nusiraminti patiems. Yra daug būdų verkiančiam kūdikiui nuraminti, kuriuos galėtumėte išbandyti.

• Tinkamai priglauskite kūdikį prie krūties, keiskite buteliuką, jei kūdikis maitinamas dirbtinai – tai padės nuryti mažiau oro. Galite įsigyti buteliuką, kuris pagamintas taip, kad oras nepatektų į kūdikio pilvuką.
• Jeigu maitinate kūdikį dirbtinai, pasitarkite su gydytoju dėl mišinuko.
• Nepermaitinkite – jei maitinate mišinuku, laikykitės paruošimo taisyklių ir dozavimo pagal amžių.
• Po maitinimo palaikykite kūdikį vertikaliai, kad padėtumėte jam atsirūgti. Taip iš virškinamojo trakto pasišalins nurytas oras ir sumažės slėgis skrandyje.
• Nusiraminti kūdikiui padeda nešiojimas ir supimas.
• Gali padėti šiluma – vaikiška šildyklė arba lygintuvu pašildytas vystyklas ant pilvuko.
• Priglauskite mažylį prie savęs, nuogu pilvuku paguldykite kūdikį ant savo ar tėčio krūtinės.
• Pasitelkite vadinamąjį baltąjį triukšmą: galite įjungti oro valytuvą, ventiliatorių arba specialų prietaisą.
• Galbūt mažylis nusiramins vežiojamas automobilyje ar vežimėlyje.
• Prieš maitinimą paguldykite kūdikį ant pilvuko sulenktomis kojytėmis – tai padės sumažinti susikaupusias dujas.
• Jeigu žindote, pabandykite iš savo raciono išbraukti įtartiną produktą, kurį suvalgius kūdikis ima verkti.
• Kad oras greičiau pasišalintų, švelniai pamasažuokite pilvuką pagal laikrodžio rodyklę, pamankštinkite kojytes – lenkiant jas prie pilvo.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Apie pilvo dieglius kūdikis praneša nenumaldomu verksmu

Pilvo diegliai dažniausiai atsiranda pirmosiomis savaitėmis po gimimo ir kamuoja visiškai sveikus vaikus. Mažylius apima periodiškai pasikartojantis stiprus pilvo skausmas. Užeina jis dažniausiai vakare ir prasideda staiga, tuo pačiu paros metu ir trunka 2–3 valandas. Pusantro ar dviejų mėnesių kūdikiui priepuoliai tampa ypač stiprūs. Jaunoms mamoms iš pradžių gali būti sunku suprasti, kas vaikui negerai: jis pradeda tiesiog klykti, atrodo, be jokios priežasties. Mažylį sunku nuraminti net paėmus ant rankų ir sūpuojant.   

Pilvo dieglių sukeltas verksmas yra kitoks nei įprastinis – mažylis tiesiog rėkia kiek įmanydamas. Verkdamas jis nuryja daug oro, todėl ima pūsti pilvuką. Kūdikis tvirtai sugniaužia kumštukus, kojytes pritraukia prie pilvuko ir vėl jas ištiesia, padais daužo čiužinį, išriečia nugarą, veidukas paraudęs, pilvukas įtemptas, gali gurguliuoti. Nepaisant verksmo priepuolių, kūdikis yra sveikas, gerai valgo ir miega, normaliai priauga svorio. Bet, užpuolus diegliams, geriausia pasikonsultuoti su gydytoju, nes kūdikio riksmo priežastis gali būti virškinamojo trakto, šlapimo sistemos ar kitos ligos.

Kodėl pilvuką apipuola diegliai?

Pilvo dieglių priežastys nėra iki galo aiškios, manoma, kad jie gali atsirasti dėl žarnų nebrandumo, dujų susikaupimo žarnyne. Žįsdamas ar valgydamas iš buteliuko kūdikis praryja oro, kuris kaupiasi skrandyje bei žarnyne, ir sukelia pilvo skausmą. Viena iš negalavimo, panašaus į dieglius, priežastis gali būti kūdikio permaitinimas pieno mišiniais, nes skylant juose esančiai laktozei susidaro dujos, kurios išpučia pilvuką.

Dieglių atsiradimui turi įtakos žarnyno spazmai, taip pat tai, kad žarnynas nesugeba gerai suvirškinti maisto medžiagų ir dėl to padaugėja dujų. Pilvo skausmų lydimas meteorizmas kamuoja ir tada, kai blogai virškinamas pienas trūkstant fermento laktazės, kuri skaido pieno baltymą laktozę.

Manoma, kad viena iš dieglių priežasčių gali būti centrinės nervų sistemos brendimas, padidėjęs nervų sistemos dirglumas. Pastebėta, kad diegliai labiau kamuoja kūdikius, kurių mamos nėštumo metu nervinasi ir patiria stresą. Nervinga mama nesugebės nuraminti kūdikio, nes jos rankose mažylis jausis nesaugiai.

Pastebėta, kad rūkančių tėvų kūdikius diegliai kamuoja dažniau, o rūkančios mamos turi mažiau kantrybės, todėl nelabai gali padėti pilvuko skausmą kenčiančiam kūdikiui.

Diegliams atsirasti gali turėti įtakos ir alergija. Maitinant pieno mišiniu, dieglius gali paskatinti alergija karvės pieno baltymams.

Žindomo kūdikio pilvukui turi įtakos mamos mityba, nes jos valgomo maisto medžiagų patenka į vaiko organizmą. Jeigu mažylis pradeda klykti praėjus kelioms valandoms po žindymo, galima įtarti, kad mama netinkamai maitinasi. Tuomet diegliai praeina per 1–2 dienas, kai mama nebevalgo juos sukėlusių maisto produktų.

Pagrindiniai įtariamieji yra ankštinės daržovės, rauginti kopūstai ir agurkai, karvės pienas, aštrūs prieskoniai, saldūs vaisiai ir riešutai, šokoladas, ridikai, svogūnai, česnakai. Gali būti, kad mažylis netoleruoja tų maisto produktų baltymų ar kitų medžiagų. Todėl reikėtų išsiaiškinti, kurie maisto produktai sukelia problemų, ir mamai kol kas jų nebevalgyti.

Kai pritrūksta gerųjų bakterijų

Spazminiai pilvo skausmai pirmaisiais mėnesiais būdingi kūdikiams, sergantiems žarnyno disbioze, t. y. sutrikus naudingųjų ir sąlyginai patogeninių bakterijų santykiui. Tuomet gydytojas nustato naudingų bifidobakterijų ir laktobakterijų stoką. Disbiozė kūdikiams gali atsirasti dėl daugelio priežasčių: naujagimio žarnyno mikroflorą lemia ir tai, kaip jis gimė – natūraliai ar atliekant Cezario pjūvį. Operacijos būdu gimę kūdikiai dažniau kamuojami disbiozės.

Taip pat disbiozei atsirasti turi įtakos maistas: kūdikio maitinimas motinos pienu ar pieno mišinėliais. Pieno mišinėliais maitinami kūdikiai negauna normaliai žarnyno mikroflorai svarbių mikroorganizmų, esančių tik mamos piene. Dėl to dažniau linkę į disbiozę. Šį negalavimą skatina stresai, įvairios infekcinės ir kitos ligos, tarp jų ir alergija, vaistai, pavyzdžiui, antibiotikai.

Naujagimio žarnyno mikrobiota labai priklauso nuo mamos sveikatos nėštumo metu. Nustatyta, kad per nėštumą patyrusių didelį stresą, neatsisakiusių žalingų įpročių, taip pat – vartojusių antibiotikus moterų naujagimiai turi daug mažiau gerųjų laktobakterijų ir bifidobakterijų.

Kūdikiams, sergantiems disbioze, gydytojas skiria probiotikų – naudingųjų bakterijų preparatą, gerinantį žarnyno darbą.

Kaip padėti kūdikiui?

Yra daugybė priemonių, kurios gali padėti susilpninti dieglių sukeltą skausmą. Viena iš jų – tinkamas maitinimo būdas. Žindomas kūdikis turi gerai suimti krūtį (ne tik spenelį, bet ir areolę aplink jį). Dirbtinai maitinamam kūdikiui reikia pasirinkti tinkamo dydžio ir formos žinduką su tokia skylute, per kurią ištekės reikiamos mišinio porcijos, ir buteliuką laikyti 45 laipsnių kampu. Pamaitinusi kūdikį, kurį laiką palaikykite jį vertikalioje padėtyje, kad atsirūgtų, ir nurytas oras išeitų nepatekęs į žarnyną.

Prieš maitinimą paguldykite mažylį ant pilvuko, panešiokite, jis aprims priglaustas prie krūtinės ir jausdamas šilumą, mamos ar tėčio širdies plakimą. Neramius kūdikius patariama kuo ilgiau nešioti.

Išbandykite paprastą pratimą: ant nugaros gulinčiam kūdikiui keliolika kartų pakaitomis lengvai lenkite kojytes prie pilvuko, imituodamos dviračio mynimą. Švelniai pamasažuokite pilvuką pagal laikrodžio rodyklę – tai padės greičiau atsikratyti dujų.

Kūdikiui gali padėti vežiojimas automobiliu. Vibracija važiuojant ramina, o nurimus pilvuko raumenys atsipalaiduoja ir mažyliui palengvėja.

Kūdikiui maloni šiluma, kuri sumažina įtampą ir atpalaiduoja raumenis. Šildyklė arba šilta vonia, šiltas delnas ant pilvuko gali labai sumažinti pilvuko bėdas. Galbūt mažylį nuramins čiulptukas, muzika, dulkių siurblio garsas arba skalbyklės centrifugos vibracija.

Universalių visiems pagalbos priemonių nuo pilvo dieglių nėra. Jų reikia ieškoti kiekvienam mažyliui individualiai. Jeigu nepadės vienas dieglių kamuojamo kūdikio nuraminimo būdas, bandykite kitą, o svarbiausia – išlikite rami pati, nes jūsų nerimas mažylį dar labiau sudirgins.

Parengė Undinė Gilė

1. Paimkite ant rankų

Pirmaisiais mėnesiais kūdikiui labiausiai reikia saugumo jausmo. Jam gali būti baisu didelėje erdvėje, kurioje jis nesijaučia saugus ir apie tai tėveliams pasako verksmu. Paguosti mažylį mama gali paėmusi ant rankų – tai jį nuramins. Nieko nuostabaus, jog saugiausiai kūdikis jaučiasi būdamas arti mamos – jos glėbyje. Kad galėtumėte ramiai užsiimti namų darbais, nusipirkite nešioklę – daugiau laiko praleisite drauge.

2. Glauskite prie krūtinės

Tai gana veiksmingas būdas nuraminti kūdikį. Apgaubtas mamos šilumos mažylis atsipalaiduoja, sumažėja stresas. Šis nuraminimo metodas veiksmingas ir pas gydytoją – išsigandusiam vaikui po neįprastų ar skausmingų procedūrų. Priglaudusi mažylį panešiokite, paglostykite jo pilvelį, paguoskite. Nešiokite ar laikykite ant kelių kūdikį taip, kad jis jaustų šilumą, girdėtų raminantį jūsų širdies plakimą.
Tai geriau negu duoti jam čiulptuką, nors ir ritmiški čiulpimo judesiai nuramina, bet niekada nepakeis tėvų šilumos. Čiulptukas duodamas tik tada, kai nepadeda kitos priemonės.

3. Pasūpuokite mažylį

Iš tikrųjų, švelnus sūpavimas kūdikį apramina, bet jeigu tai nepadeda ir jis vis dar verkia, nedidinkite judesių amplitudės ir nekratykite. Dėl to gali ištikti trauma – sukrėsto vaiko sindromas, kuris pavojingas vaiko smegenims. Mažylis gali imti dusti, vemti, springti, net netekti sąmonės.

Kūdikis greitai priauga svorio ir jį vis sunkiau nulaikyti ant rankų. Daugiau sveriantį kūdikį lengviau sūpuoti atsisėdus.

4. Mažiau triukšmo ir nemalonių netikėtumų

Kartais mažyliui užtenka ramiai pagulėti tyloje ir jis nurimsta. Jeigu vaikas paverks minutę, nieko bloga nenutiks, bet tai nereiškia, kad reikia palikti jį išsiverkti. Kūdikį gali slėgti triukšmas. Televizoriaus garsai, tranki muzika, ryški šviesa, tėvų barnis ne tik suerzina mažylį, bet ir išgąsdina. Todėl saugokite namų ramybę – venkite bet kokio triukšmo ir kitokių dirgiklių. Kūdikį gali suerzinti šaltų rankų prisilietimas, garsus juokas, staigus ėmimas ant rankų arba padėties keitimas.

5. Pralinksminkite

Pasistenkite, kad sunerimęs mažylis nusišypsotų. Pabučiuokite pilvuką, po to, neatitraukusi lūpų, stipriau papūskite – kūdikis neliks abejingas lengvam kutenimui. Atsigulkite ant nugaros, kojas sulenkite per kelius, ant jų paguldykite mažylį ir pasupkite kaip sūpynėse. Jis greičiausiai pradės garsiai juoktis.

Šypsenėlę gali sukelti cypiantis žaisliukas, ant mamos galvos susuktas rankšluostis, plojimas rankomis, suradus dingusį daiktą. Linksmu žaidimu galite paversti krentančio žaisliuko gaudymą. Daug kas priklauso nuo jūsų reakcijos ir nuotaikos.

6. Sudominkite kuo nors, kad nukreiptumėte dėmesį

Kūdikis gali verkti ir dėl paprasčiausios priežasties, kad jam liūdna. Ypač nuobodu, jeigu jo erdvė apsiriboja lovelės šonais. Pritvirtinkite prie vaiko lovelės karuselę, kurią kartkartėmis įjungsite, pakabinkite virš kūdikio žaisliukų, rodykite jam įvairius daiktus ir leiskite juos paimti į delnukus. Pasukite mažylio lovelę taip, kad jis matytų jus arba jam naują daiktą. Nustebinkite mažylį kokia nors įdomybe, parodykite per langą, pavyzdžiui, šuniuką arba paukštį ant medžio šakos. Nepamirškite kalbėti su kūdikiu. Maloniu balsu pasakokite, ką šiuo metu darote, skaitykite eilėraštukus, dainuokite.

7. Padarykite masažą

Prisilietimai, apkabinimai, bučiniai labai svarbūs kūdikiui, jais pasakote, kaip stipriai jį mylite. Prisilietimai suteikia daug gerų emocijų, nuramina įsiaudrinusį ir verkiantį pypliuką, o pasyvų vaiką paskatina. Greičiau nurimti padeda netikėti pojūčiai: galima pakutenti kojų pirštukus, paglostyti galvytę, pakeisti kūno padėtį.

Masažas sukamaisiais judesiais padeda nuslopinti pilvuko dieglius, kuriuos galite atpažinti, kai kūdikis riečiasi į kamuoliuką, paraudonuoja ir spardosi. Ritmiški mamos judesiai sumažina įtampą, atpalaiduoja raumenis, padeda užmigti. Kūdikiui patinka, kai mama glosto pilvuką, nugarytę.

8. Nurimkite pati

Naujagimiai ir kūdikiai jaučia jiems artimiausio žmogaus – mamos nuotaiką. Jeigu mama dėl ko nors kremtasi ar pyksta, mažyliui darosi neramu ir jis pravirksta. Eidama prie verkiančio kūdikio išlikite rami, nesvarbu, kad jo įnirtingas riksmas jus tiesiog veda iš kantrybės, nurimti padeda tik teigiamos emocijos, švelnus mamos balsas. Mažylis gerai supranta mamos gestus, mimiką, balso intonacijas.

Kiekviena mama turi savo metodų, kurie padeda nuraminti kūdikį ir paskatina jį nusišypsoti. Ieškodamos ir bandydamos atrasite ir jūs. Pediatrų ir psichologų nuomone, pirmaisiais gyvenimo metais palikti verkiančio vaiko arba nereaguoti į jo verksmą negalima. Pastebėta, kad kūdikiai, į kurių verksmą tėvai nekreipia dėmesio arba delsia jam padėti, verkia ilgiau negu tie, kurie pagalbos sulaukia tuojau pat.

Parengė Undinė Gilė