Problema ta pati – priežasčių daug

Viduriavimu laikomas vaiko tuštinimasis dažniau kaip 3 kartus per parą skystomis ir vandeningomis išmatomis. Ši taisyklė negalioja kūdikiams, kurie normaliai tuštinasi daugiau kartų, todėl pačių mažiausiųjų viduriavimas nustatomas pagal pakitusias išmatas.

Viena iš šio negalavimo priežasčių – maistas. Tai gali būti, pavyzdžiui, saldikliai, dedami į gaiviuosius gėrimus ir saldainius. Jeigu vaikas suvalgys nemažą pakelį guminukų ar padaugins saldaus gazuoto gėrimo, nesistebėkite, kad jam teks dažnai lakstyti į tualetą. Infekcinį viduriavimą vaikui sukelia sugedę maisto produktai, neplauti vaisiai ir daržovės.

Viduriuojama ir dėl alergijos maisto produktams, o jeigu tuo metu vaiko neišbers, atpažinti šią priežastį bus nelengva. Dažniausiai alergiją sukelia karvės pienas ir jo produktai, grikiai, riešutai, citrusiniai vaisiai, morkos, šokoladas, žuvis. Vyresnis vaikas gali netoleruoti karvės pieno dėl jame esančius angliavandenius skaldančio fermento laktazės stokos. Tada išgėrus pieno ima gurguliuoti žarnyne, skauda pilvą ir suskystėja viduriai.

Viduriuoja sergantieji kai kuriomis virškinamojo trakto ligomis: celiakija, cistine fibroze, Krono liga, opiniu kolitu, nes šios ligos sutrikdo maistinių medžiagų pasisavinimą iš žarnyno.

Dar vienas viduriavimo kaltininkas – antibiotikai, kuriais gydomos kai kurios infekcinės vaikų ligos. Pašalinis šių vaistų poveikis gali paliesti įvairias organizmo sistemas, o dažniausiai nukenčia virškinimo traktas. Antibiotikai naikina ne tik ligą sukeliančias patogenines bakterijas, bet ir organizme esančius naudingus mikroorganizmus. Todėl sutrinka žarnyno mikrofloros pusiausvyra, o kartu ir virškinimas.

Viena iš dažniausių vaikų viduriavimo priežasčių – žarnyno infekcijos, kurios užima antrą vietą po ūminių kvėpavimo takų ligų. Tai lemia dar iki galo nesusiformavusi vaikų imuninė ir virškinimo sistema, taip pat prasti higienos įgūdžiai.

Infekciniai viduriavimai – didžiausias dehidratacijos pavojus

Vaikams iki 5 metų infekcinius viduriavimus dažniausiai sukelia rotavirusai, rečiau – patogeninės žarnyno bakterijos (pavyzdžiui, salmonelės, žarnyno lazdelės, šigelės). Atskirti virusinį viduriavimą nuo bakterinio nelengva. Jeigu kaltininkai yra virusai, vaikas gali nestipriai kosėti, sloguoti, parausta ryklės gleivinė. Esant bakterijų sukeltam viduriavimui karščiavimas didesnis – temperatūra pakyla iki 40 laipsnių, skauda pilvą, išmatose atsiranda kraujo priemaišų, kamuoja galvos skausmas, gali atsirasti traukulių.

Užsikrečiama per nešvarias rankas, užterštus daiktus, maistą ir vandenį. Dėl to, kad vaikai neįpratę nuolat plautis rankų, jie vienas nuo kito lengvai užsikrečia darželyje. Pavojų kelia ne tik sergantieji, bet ir jau pasveikusieji, turintys žarnyne ligų sukėlėjų. Rotavirusine infekcija sergantys maži vaikai viduriuoja labai stipriai ir ilgai. Todėl sukurta vakcina nuo šios infekcijos ir rekomenduojama skiepytis. Skiepai nuo rotavirusinės infekcijos įtraukti į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių ir yra nemokami.

Infekciniai viduriavimai dažniausiai prasideda staiga. Vaikas ne tik gausiai viduriuoja, bet gali ir vemti, jam pučia ir skauda pilvą, vargina karščiavimas. Išmatose gali būti gleivių ir kraujo priemaišų. Mažylis praranda apetitą, mieguistas ir nusilpęs. Dėl prasto apetito, pakilusios temperatūros, vėmimo ir viduriavimo vaikas netenka daug skysčių, o kartu ir mineralų, ypač – kalio, o per mažas jo kiekis gali sukelti širdies komplikacijas. Skysčių praradimas lemia ligos sunkumą, nes gali išsivystyti pavojinga gyvybei dehidratacija.

Dažniausiai infekcinis viduriavimas trunka apie savaitę. Daugelis viduriavimų praeina nesunkiai, dažniau į ligoninę patenka kūdikiai, nes jie labiausiai nukenčia dėl dehidratacijos.

Skysčiai ir probiotikai – viduriavimo nualintam žarnynui

Viena iš svarbiausių užduočių gydant viduriavimą – atkurti skysčių ir mineralų balansą, kad išvengtume dehidratacijos, taigi vaikas turi užtektinai gerti. Girdykite jį dažnai ir nedideliais kiekiais paprastu vandeniu arba nesaldinta arbata (ramunėlių, ąžuolo žievės, mėlynių, gervuogių). Jeigu pastebėjote dehidratacijos požymius, nedelsdami pradėkite duoti specialų druskų mišinių tirpalą, kurį galima įsigyti vaistinėje. Atsiradus dehidratacijai, vaikas mažai šlapinasi, verkia be ašarų, sumažėja seilių, suskeldėja ir išsausėja lūpos, suglemba oda, padažnėja kvėpavimas.

Bet kuris viduriavimas sutrikdo žarnyno mikroflorą, todėl patariama vartoti ir preparatus normaliai mikroflorai atkurti, t. y. probiotikus, kurie padeda sumažinti viduriavimų skaičių ir trukmę, sustiprina organizmą ir pagerina virškinimą.

Viduriuojant žarnyne sumažėja naudingųjų bakterijų ir įsivyrauja patogeninės, todėl organizmas netenka apsauginės imuninės funkcijos. Sutrikusi mikrofloros pusiausvyra pažeidžia visą žarnyno veiklą, gali susilpnėti maistinių medžiagų įsisavinimas ir organizmui pritrūks vitaminų, mikroelementų, pablogės savijauta, vargins silpnumas.

Normali mikroflora lemia gerą žarnyno darbą: naudingosios bakterijos gamina apsaugines žarnyno gleivinės medžiagas, vitaminus, antioksidantus, neleidžia daugintis patogeninėms bakterijoms, skatina toksinų pasišalinimą ir stiprina žarnyno imuninę funkciją.

Nebakterinis probiotikas – mieliagrybis

Renkantis probiotikus svarbu atkreipti dėmesį į jų kokybę bei patikimumą. Probiotikai yra dviejų rūšių – bakteriniai (gerosios bakterijos) ir nebakterinis probiotikas – mieliagrybis Saccharomyces boulardii. Mieliagrybis yra išskirtinis probiotikas: jis 10 kartų didesnis už bakteriją, todėl gali pašalinti iš organizmo žymiai daugiau patogeninių mikrobų. Sacharomyces boulardii CNCM I-745® yra vaistas, todėl jo efektyvumas gydant ūminį viduriavimą patvirtintas moksliškai.

Didelis mieliagrybio pranašumas, kad jis atsparus antibiotikams ir jį galima vartoti kartu su šiais vaistais. Išgėrus antibiotikų nereikia laukti kelių valandų, kaip vartojant bakterinį preparatą.

Naudingosios bakterijos, esančios bakteriniuose probiotikų preparatuose, nėra atsparios antibiotikų poveikiui, todėl dalis jų sunaikinama. Taip pat dalis bakterijų žūsta rūgščioje skrandžio terpėje ir nepatenka į žarnyną. Mieliagrybiui Saccharomyces boulardii nekenkia nei skrandžio, nei tulžies rūgštys, todėl jis nepakitęs pasiekia visą žarnyną ir veikia maksimaliai. Šis mieliagrybis slopina patogeninių mikroorganizmų ir jų toksinų poveikį, padeda atkurti žarnyno mikrofloros pusiausvyrą, stabdo skysčių netekimą ir gerina medžiagų pasisavinimą.

Sacharomyces boulardii, kaip ir kitų probiotikų, reikia vartoti dar kelias dienas, pasibaigus viduriavimo simptomams. Ne galutinai išgydytas viduriavimas gali turėti įtakos virškinamojo trakto sutrikimams ateityje.

Ar viduriuojančiam vaikui reikia gydytojo?

Vaikui suviduriavus visada verta kreiptis į gydytoją. Nedelskite, jei vandeningomis išmatomis vaikas tuštinasi daugiau kaip 8 kartus per dieną, nepaliaujamai vemia, serga kita liga, pavyzdžiui, diabetu, inkstų nepakankamumu, jei vaikas nesišlapina 8 valandas, kai išmatose pastebite daug kraujo.

Tuojau pat būtina kreiptis į gydytoją, jeigu viduriuojantis ir vemiantis vaikas mieguistas, atsisako skysčių, stipriai karščiuoja, atsiranda bėrimų. Tokius požymius sukelia ypač pavojinga meningokokinė infekcija.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Infekcinis viduriavimas

Infekcinį viduriavimą gali sukelti virusai ( rotavirusas, noravirusas) ir bakterijos. Kaip tik žiemą dažni virusiniai viduriavimai.

Infekcinis viduriavimas paprastai prasideda staiga: pradeda skaudėti pilvą, mažylis verkia, neramus, trypia kojytėmis. Išmatos gali būti su kraujo, gleivių priemaišomis, žalsvos spalvos. Viduriuojantis vaikas kartais vemia, netenka apetito, gali pakilti temperatūra. Jeigu pastebėjote šiuos pavojingus simptomus, būtinai kvieskite gydytoją.

Vyresni vaikai ir suaugusieji užsikrečia per maisto produktus, kūdikiai ir maži vaikai – per nešvarias rankas. Žaidžiantys vaikai liečia nešvarius daiktus, glosto gyvūnus, kūdikis įsikiša į burną nuo žemės pakeltą čiulptuką ar žaislą, ant kurių gali tūnoti virusai ar bakterijos. Galima užsikrėsti nuo sergančio žmogaus, nes vemiant ir viduriuojant į aplinką patenka daug virusų. Todėl dažnai viduriuoja keli šeimos nariai, vaikai vieni nuo kitų užsikrečia darželyje.

Kai virškinimas sutrinka nuo maisto

Kūdikiui virškinimas gali sutrikti nuo pirmą kartą paragauto maisto produkto: pakeisto mišinuko arba per riebaus karvės pieno. Naujo maisto paskanavęs vaikas gali vemti ir viduriuoti.

Viduriavimą sukelia ir alergija maisto produktams. Žindomam kūdikiui tai gali būti produktas, kurį suvalgė mama. Alergiją gali sukelti adaptuoti mišinukai, karvės pienas, citrusiniai vaisiai, šokoladas, žuvis.

Jeigu vaiko organizme trūksta piene esančius angliavandenius skaidančio fermento – laktazės, jis taip pat suviduriuos. Laktazės gali pritrūkti persirgus infekciniu viduriavimu. Tuomet problemos tęsiasi keletą savaičių.

Kaip sustabdyti viduriavimą?

Kol vaiką apžiūrės gydytojas, nedelsiant reikia suteikti pagalbą, nes viduriuojantis mažylis netenka daug skysčių ir kyla dehidratacijos pavojus. Dehidratacija ypač pavojinga vaikams ir ypač– mažiems: jų organizmas labai greitai netenka skysčių. Išsekusiam vaikui gali padėti tik gydymas ligoninėje.

Viduriuojančiam vaikui, taip pat ir suaugusiajam, padeda absorbentai. Jie kaip kempinė sugeria žarnyne susidariusius toksinus ir drauge su infekcijos sukėlėjais pašalina juos iš organizmo. Absorbentai gelbsti viduriuojantį kūdikį, vaiką ir suaugusįjį, tinka ir pilvo skausmams gydyti.

Tokį preparatą pravartu turėti namų vaistinėlėje, nes viduriavimas gali užklupti bet kuriuo paros metu. Juo labiau kad svarbu kuo greičiau padėti žarnynui, kol šis negalavimas nesukėlė didesnių problemų. Taigi, lėkti į vaistinę suviduriavus – nebus geriausia išeitis.

Kuo maitinti viduriuojantį vaiką

Žindomas viduriuojantis kūdikis kaip įprastai maitinamas mamos pienu. Dirbtinai maitinamam kūdikiui duodami adaptuoti mišinukai pagal jo amžių. Įprastinį maistą valgančiam vaikui neduokite keptų ir riebių produktų, sulčių, saldumynų ir vaisių. Ligoniuką gausiai girdykite arbatėlėmis: tinka juodoji, ramunėlių, kmynų arbatos. Vaikas gali valgyti košes, daržovių sriubas, džiūvėsius. Trūkstant laktazės reikėtų vienu metu vartoti mažiau pieno produktų. Vietoj pieno mažyliui duoti mažiau laktozės turinčius fermentinius pieno produktus: tiks sūris, jogurtas, kefyras.

Parengė Dalia Petrutytė

Disbiozė – žarnyno bakterijų pusiausvyros sutrikimas, kai organizme pradeda vešėti patogeniniai mikrobai (grybeliai, stafilokokai ir kiti). Disbiozė gali išsivystyti ir nuo žarnyno infekcijos, taip pat – netinkamai maitinamam vaikui, tai gali būti streso, prastos ekologinės aplinkos pasekmė.

Atstatyti žarnyno mikrofloros pusiausvyrą padeda gerosios bakterijos. Iš kur jų gauti? Gydytojai pataria vartoti probiotikų preparatą. Probiotikai ne tik papildo žarnyną gerosiomis bakterijomis, pagerina virškinimą, bet dar sintetina kai kuriuos organizmui būtinus fermentus ir vitaminus, pavyzdžiui, vitaminą K, B grupės ir kitus. Šie preparatai ne tik padeda atstatyti bakterijų pusiausvyrą: taip pat jie tinka profilaktikai.

Probiotikai po antibiotikų kurso

Net 11–40 proc. vaikų, vartojančių plataus spektro antibiotikus, viduriuoja. Antibiotikai sutrikdo organizmo mikrobiotos balansą, todėl žarnyne atsiranda didesnis kiekis patogeninių bakterijų, kurios tiesiogiai veikdamos žarnų gleivinę, sukelia viduriavimą, skysčių ir elektrolitų disbalansą. Tokiu atveju probiotikai tiesiog būtini.

Ar įmanoma išvengti viduriavimo vartojant antibiotikus? Vyrauja nuomonė, kad vartojant antibiotikus probiotikai nėra veiksmingi, nes antibiotikai juos sunaikina. Tai priklauso nuo bakterijų rūšies probiotikuose. Yra bakterijų, kurios atsparios daugeliui dažniausiai vartojamų antibiotikų, todėl jie minėtų bakterijų tiesiog neįveikia.

Kad žarnynui nepakenktų virusas

Normalią žarnyno florą visada pažeidžia persirgta žarnyno infekcija. Pavyzdžiui, rotavirusine infekcija bent kartą suserga beveik visi vaikai iki 5 metų. Sunkiausias ūminio virusinio viduriavimo pasekmes patiria vaikai – nuo trijų mėnesių iki trijų metų. Jeigu vaikas viduriuoja, vemia ir karščiuoja, tėvai gali įtarti šią infekciją ir derėtų kreiptis į gydytoją. Net iki 45 proc. rotavirusu užsikrėtusių vaikų prireikia gydymo ligoninėje.

Maži vaikai ypač imlūs šiai infekcijai, nes ji perduodama per nešvarias rankas ir per rotavirusais užterštą aplinką. Ypač greitai virusai plinta vaikų kolektyvuose. Maži vaikai neturi asmeninės higienos įgūdžių, todėl užsikrečia ir suserga rotavirusiniu gastroenteritu žymiai dažniau.

Viduriuojantis vaikas gydomas peristaltiką slopinamaisiais, antisekreciniais ir absorbuojamaisiais preparatais. Sergančiam mažyliui svarbiausia gerti daug druskingų tirpalų, kurie atkuria sutrikusią vandens ir elektrolitų pusiausvyrą. Viduriuojantis vaikas netenka daug skysčių, sutrinka mikrobiotos balansas, todėl pagausėja patogeninių bakterijų arba grybelių.

Atkurti normalią žarnyno mikrobiotą padeda probiotikai. Europos vaikų gastroenterologų, hepatologų ir mitybos draugija (ESPGHAN) rekomenduoja tik tuos probiotikus, kurių veiksmingumas įrodytas klinikiniais tyrimais.

Parengė Dalia Petrutytė